Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo G. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teisme apklausti liudytojai R. D. ir A. G. patvirtino, kad K. G. po J. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti ir tvarkyti likusį turtą, mokėjo mokesčius, toliau gyveno tame pačiame name. Taip pat patvirtino, kad V. P. po savo močiutės K. G. mirties (duomenys neskelbtini). priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti, nes jai buvo parašytas testamentas, jokie kiti asmenys nepretenduoja į paveldimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

7. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal gimimo liudijimą, santuokos liudijimus, metrikos ištrauką pareiškėja V. P. (V.) yra K. G. (L.) ir J. G. anūkė (b. l. 7- 10, 22) Nuo 1981 m. gegužės 29 d. pareiškėjos V. P. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Pareiškėjos senelis J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Po J. G. mirties iš ranka rašytų raštų matyti, kad jo vaikai: B. V. , M. G. atsisakė savo turto dalies savo motinos K. G. naudai (b. l. 12, 14). B. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Dar buvo šeimoje sūnus L. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 16). Iš Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro pranešimo matyti, kad dėl J. G. turto paveldėjimo po jo mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 18). Iš 1967 m. gruodžio 26 d. akto matyti, kad J. G. suteikta teisė statytis namą (duomenys neskelbtini) (b. l. 19), 1991 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) viršaičio pažymėjime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ūkio knygoje Nr. 20, sąskaitą Nr. 888 J. G. vardu registruotas gyvenamasis namas, statybos metai 1967 m., prie pastatų skirta 0,15 ha žemės, pastatų savininkas J. G. (b. l. 21). 1991 m. gruodžio 3 d. pažymoje pažymėta, kad J. G. buvo nuolatinis (duomenys neskelbtini) gyventojas. Po jo mirties turtą tvarko ir jį valdo žmona K. G. (b. l. 20). Iš Nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad J. G. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra (b. l. 23), iš to matyti, kad minimas turtas viešajame registre nebuvo įregistruotas. 2023 m. vasario 1 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ariogalos seniūnijos pažymoje apie statinius Nr. 25-9 (1.6) matyti, kad J. G. turi asmenine priklausomybe priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). 2023 m. rugsėjo 13 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ariogalos seniūnijos pažymoje apie statinius Nr. 25-65 (1.6), nurodyta, kad V. P. valdė ir prižiūrėjo savo senelių K. ir J. G. nekilnojamąjį turtą (statinius ir žemės sklypus)po jų mirties, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). K. G., gimusi (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). K. G. buvo sudariusi testamentus: 1992 m. gruodžio 3 d., kuriuo ji gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko V. P., gimusiai (duomenys neskelbtini); 1994 m. gruodžio 2 d. – K. G. savo turtą 13,26 ha žemės , kuri randasi (duomenys neskelbtini) ir asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią Žemės ūkio banke Raseinių skyriuje, paliko V. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) (b. l. 29, 30). Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro pranešime nurodyta, kad dėl K. G. turto paveldėjimo po jos mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 31). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, K. G. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: 0.1600 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0.5300 žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 11.1100 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1.4100 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 32, 33-42).

8. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po J. G. mirties yra jo vaikai ir sutuoktinė. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad palikėjo vaikai šiam mirus (duomenys neskelbtini), atsisakė palikimo motinos, t.y. palikėjos sutuoktinės K. G. naudai. Šiai dienai Palikėjo dukra G. M. jokių pretenzijų į turtą nereiškia, pareiškimui neprieštarauja. Po palikėjo mirties turtą priėmusi K. G. į notarų biurą dėl turto paveldėjimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Turtas įgytas 1967 m. jį statant. J. G. mirė santuokoje su K. G., kuri bylos duomenimis nurodyta, kad po sutuoktinio mirties liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name juo rūpinosi ir jį prižiūrėjo. Turtas įgytas santuokoje, todėl laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe (LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. (galiojo registruojant nekilnojamąjį turtą), CK 3,88 str. (galioja šiuo metu).

9. Pagal palikimo atsiradimo dieną (J. G. mirė (duomenys neskelbtini)) galiojusio Civilinio Kodekso 587 straipsnį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. T. y. visi įpėdiniai per nurodytą šešių mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Tapati nuostata numatyta ir Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Pareiškėja paaiškino, kad jos senelė K. G. po jos sutuoktinio, pareiškėjos senelio, J. G. mirties liko gyventi jiems priklausiusiame name, ji turtą prižiūrėjo ir juo disponavo kaip savu. K. G. po J. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).

10. (duomenys neskelbtini) mirė K. G., t.y. pareiškėjos V. P. senelė. Iš bylos duomenų matyti, kad palikėja buvo sudariusi du testamentus, kuriais visą jai priklausiusį turtą paliko V. P.. V. P. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1981 m. gegužės 29 d. yra (duomenys neskelbtini). Iš to matyti, kad dar esant abiem pareiškėjos seneliams gyviems, ji šiuo adresu buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Kaip pareiškėja nurodė tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu, ji su seneliais gyveno visada, o po jų mirties liko gyventi tuose pastatuose, jai rūpinosi ir tebesirūpina, prižiūrėjo ir tebeprižiūri ir likusius žemės sklypus, o po K. G. mirties priėmė palikimą savo aktyviais veiksmais išreikšdama valią priimti testamentu jai paliktą turtą, tačiau į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

11. Pagal palikimo atsiradimo dieną (K. G. mirė (duomenys neskelbtini)) galiojusio Civilinio Kodekso 587 straipsnį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. T. y. visi įpėdiniai per nurodytą šešių mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Tapati nuostata numatyta ir Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Pareiškėja paaiškino, kad ji po senelės K. G. mirties liko gyventi tuose pačiuose pastatuose ir jais rūpinosi kaip savais neišskirdama jokios turto dalies kaip savais, naudojosi ir tebesinaudoja jai testamentu paliktais žemės sklypais. Ji aktyviais veiksmais parodė, kad testamentu paliktą turtą priima, tik nesikreipė į notarų biurą dėl turto paveldėjimo įteisinimo. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).

12. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).

13. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad K. G., po savo sutuoktinio J. G. mirties ir toliau liko gyventi jiems abiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame name su priklausiniais, K. G. visu turtu rūpinosi ir prižiūrėjo neišskirdama mirusiojo dalies. Iš aptarto laikytina, kad K. G. kaip palikėjo sutuoktinė perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjui J. G.. (CK 5.50 str. 2 d.) Taip pat nustatyta, kad pareiškėja V. P., po savo senelės K. G. mirties priėmė testamentais V. P. paliktą turtą, toliau liko gyventi K. G. priklausančiame name su priklausiniais, rūpinosi nuosavybės teise K. G. priklausiusiais žemės sklypais, visu turtu naudojosi kaip savu, jį prižiūrėjo ir juo kaip tinkama disponavo. Iš aptarto laikytina, kad V. P. perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjai K. G. (CK 5.50 str. 2 d.).

14. Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai gali sukelti teisines pasekmes, nes V. P. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. V. P. negali kitokia tvarka gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad K. G. po sutuoktinio J. G. mirties perėmė jam priklausantį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi; įrodyta, kad V. P. po K. G. mirties perėmė jai testamentais paliktą turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentus gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.