- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- II-776-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01137-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyrius
- Advokatai
- Gediminas Lukauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-4206-2021 (ROIK: 21144050792).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-4206-2021 (ROIK: 21144050792) A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 12 d., 10.41 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Tilžės g. 101, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,32 promilių neblaivumas). Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas A. S. skundas, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šešiems mėnesiams. Skundą motyvuoja tuo, kad švelnesnė administracinio poveikio priemonė lygiai taip pat leis pasiekti nuobaudos tikslus bei labiau atitinka proporcingumo principą. Nežiūrint to, nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei institucijai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo svarstyta alternatyvios administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, A. S. taikymas, nors ši priemonė turėjo būti pasiūlyta, o gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimą, kartu su bauda ir paskirta. A. S. sutinka, kad jam ši poveikio priemonė būtų paskirta. Institucija neindividualizavo pažeidėjui skiriamos nuobaudos ir visiškai nesivadovavo proporcingumo principu. A. S. veiksmais sunkių padarinių asmenų sveikatai ar turtui nekilo, jis savo kaltę pripažino ir dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, kas institucijos pagrįstai buvo pripažinta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. S. dirba UAB „Dairoma“ PVC gaminių montuotojo pareigose. Paskirtas brigados vyresniuoju montuotoju. Jam priskirtas įmonės automobilis, kuriuo brigada su įranga bei medžiagomis vyksta į darbo objektus Vakarų Lietuvoje. Įmonės direktorius R. M. A. S. apibūdina, kaip darbštų, atsakingą, patikimą darbuotoją, laiku ir tinkamai atliekantį pavestas užduotis, puikiai sutariantį su bendradarbiais, sugebantį spręsti komandines problemas. Duomenų, kad A. S. darytų teisės pažeidimus – nėra. Už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai susijusi su jo darbinėmis pareigomis. A. S. gyvena nuošaliame (duomenys neskelbtini) kaime, visuomeniniu transportu susisiekti (nuvykti) į darbą, kurio bazė yra Klaipėdos mieste, labai sudėtinga. Teisės vairuoti transporto priemones netekimas – tolygus darbo netekimui. A. S. nutarimu paskirtą baudą susimokėjo. Suprasdamas, kad pasielgė netinkamai, smerkdamas savo poelgį, savarankiškai 2021 m. rugsėjo 28 d. išklausė 4 valandų kursą (mokymą) apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą sveikatai. Dėl savo padaryto nusižengimo A. S. išvadas padarė, todėl pagrįstai manytina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai jau yra pasiekti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. teismo posėdžio metu palaikė savo skunde išdėstytus prašymus ir prašė jį tenkinti. Papildomai parodė, kad padarė išvadas ir ateityje niekada nebesės vairuoti išgėręs, nes teisė vairuoti labai reikalinga jam darbui ir susisiekimui.
Pareiškėjo atstovas advokatas Gediminas Lukauskas prašė tenkinti A. S. skundą, nes žmogus taip nusižengė pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o policijos pareigūnai jam net neišaiškino galimybės kiek pasilengvinti padėtį, sutinkant kurį laiką nevairuoti transporto priemonių, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad A. S. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 12 d., 10.41 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Tilžės g. 101, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,32 promilių neblaivumas).
Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. A. S. prašo nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę pakeisti į švelnesnę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, tai yra, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šešiems mėnesiams.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis).
ANK 31¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas – teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-53-919/2021). Tačiau taip pat pažymėtina, kad iš sisteminės ANK analizės matyti, kad ANK specialiosios dalies straipsnis (nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnio 6 dalis) ir ANK 31¹ straipsnis įpareigoja tiek teismą, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją (pareigūną) spręsti šios administracinio poveikio priemonės taikymo klausimą. Kadangi ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik asmens sutikimu (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis), tiek teismas, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi imtis aktyvių veiksmų aiškinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valią dėl šios administracinio poveikio priemonės jam paskyrimo, nes tik tokiu atveju nebus pažeidžiami ANK 566 straipsnyje įtvirtinti administracinių nusižengimų teisenos principai.
Kad ANK numato institucijoms ir teismui pareigą spręsti alternatyvios priemonės skyrimo klausimą ir priimtą sprendimą motyvuoti matyti ir iš teismų praktikos. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-612-658/2020 išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismas turi diskrecijos teisę skirti konkrečią administracinio poveikio priemonę, tačiau privalo motyvuoti savo sprendimą, kodėl skiria vieną iš jų, jei yra alternatyviai galimas variantas.
Skundžiamame nutarime nenurodyti motyvai, kodėl iš dviejų alternatyvių administracinio poveikio priemonių, numatytų ANK 422 straipsnio 6 dalyje A. S. paskirta būtent griežtesnioji, todėl darytina išvada, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, šis klausimas nebuvo svarstytas, nebuvo aiškintasi ir A. S. valia šiuo klausimu.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši nauja papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-502-397/2020). Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte dėl ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimo nurodyta, kad tikimasi, jog nustačius galimybę asmeniui paskirti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu. Siūlomas teisinis reguliavimas nustatys galimybę neblaiviems vairuotojams taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones.
A. S. sutinka, kad jo atžvilgiu būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (b. l. 12), todėl yra pagrindas spręsti šios rūšies administracinio poveikio priemonės taikymo klausimą. A. S. taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnę šios administracinio poveikio priemonės trukmę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. A. S. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Tačiau tai nereiškia, kad visiems administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims turi būti skiriamos vienodos nuobaudos; kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
A. S. pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, kas pagrįstai skundžiamu nutarimu pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. A. S. nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, jis jau sumokėjo skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą (b. l. 11). A. S. anksčiau baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, tokį pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, specialiosios teisės atėmimas, kaip administracinio poveikio priemonė anksčiau jam nebuvo taikyta A. S. dirba UAB „Dairoma“ PVC gaminių montuotoju, paskirtas brigados vyresniuoju montuotoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 9). A. S. lankė kursus, po kurių yra atestuotas pagal keturių akademinių valandų A1 privalomojo mokymo programą apie alkoholio narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą sveikatai (b. l. 10).
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetas sudaro pakankamą pagrindą A. S. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtą administracinio poveikio priemonę pakeisti į švelnesnę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Tokia administracinio poveikio priemonė padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, nes šis asmuo nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, o skunde išdėstyti faktai ir aplinkybės rodo, kad A. S. jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad A. S. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-4206-2021 (ROIK: 21144050792) keičiamas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir A. S. skirtina švelnesnė administracinė poveikio priemonė, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 (šešiems) mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundą tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-4206-2021 (ROIK: 21144050792) ir A. S., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 (šešiems) mėnesiams.
Kitą 2021 m. rugsėjo 12 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.