- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-22
- Bylos Nr.
- AN2-236-1072/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00318-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kategorijos
- 8.1Neteisėta lobistinė veikla (ANK 126 str.)
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. S. (A. S.) (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria netekintas A. S. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-3622-2024 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. A. S. Institucijos 2024 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 10 d., 16.00 val., prekybos centre „Maxima“ esančiame adresu Vilnius, Mindaugo g. 11, pasisavino brangiau kainuojančias prekes, sumokėdamas už jas mažesnę kainą, t. y. parduotuvės savitarnos kasoje buvo pasirenkamos pigesnės prekės už realiai paimtas parduotuvės prekybos salėje prekes, t. y.: 1) lietuviškos bulvės (50–70 mm) 3,510 kg (1 kg kaina 0,79 Eur) už 2,77 Eur sumą vietoje: vyt. armėniškos kiaul. nugarinės a. r. fasARM 0,963 kg (1 kg kaina 34,99 Eur) už 33,70 Eur sumą, alyvuogių aliejaus „Naturalisimo“ 1 l 2 vnt. (1 vnt. kaina 18,49 Eur) už 36,98 Eur sumą, sūrio 40 % „Džiugas delicate“ 24 mėn., (2 x 2,25 kg 0,447 kg (1 kg kaina 21,99 Eur) už 9,83 Eur sumą, dž. liet. kriaušių sk. 100 g. Ūk, Pjauk grybą 1 vnt. (1 vnt. kaina 5,49 Eur) už 5,49 Eur sumą, žala 82,23 Eur; 2) Svogūnai 0,310 kg (1 kg kaina 0,79 Eur) už 0,24 Eur sumą vietoje: džiovintų baravykų „Adex LT“ 3 vnt. (1 vnt. kaina 7,99 Eur) už 23,97 Eur sumą, Dž. liet. kriaušių sk. 100 g. Ūk, Pjauk grybą 1 vnt. (1 vnt. kaina 5,49 Eur) už 5,49 Eur sumą, žala 29,22 Eur. Tokiu būdu A. S. sukčiavimo būdu pasisavino brangiau kainuojančias prekes.
UAB „Maxima LT“ patyrė 112,45 Eur turtinę žalą, kurią, vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta priteisti iš A. S. UAB „Maxima LT“ naudai, ją atlyginant iki 2024 m. kovo 7 d.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo A. S. skundas atmestas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – bylą grąžinti nagrinėti iš naujo policijos įstaigai, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nustatyti visas bylai teisingai išspręsti esmines aplinkybes. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Apeliantas pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes jis nurodė prekių pirkėją – A. bei prašė teismą įpareigoti policijos įstaigą nustatyti šį asmenį ir apklausti teisme. Teismas šio prašymo netenkino, tačiau jis nurodė, kad prekes rinko, pakavo, skenavimo lipdukus ruošė ir klijavo būtent minėtas A., o ne jis. Be to, jis nuolat nebuvo kartu su šiuo asmeniui ir nestebėjo produktų rinkimo proceso. Prie savitarnos kasos perkamų produktų skenavimą vykdė minėtas asmuo, o ne jis – po skenavimo maišelis su produktais buvo dedamas į pakavimo maišelį. Jis nurodė teismui, kad pats įgijo tik vieną prekę – gazuotą mineralinį vandenį, kuri buvo tinkamai nuskenuota kasoje. Pasak pareiškėjo, minėto asmens prašymu tik apmokėjo savo mokėjimo kortele, nes šis negalėjo atlikti mokėjimo kortele, o grynais atsiskaityti kasoje buvo neįmanoma.
3.2. Pareiškėjas skunde pažymi, kad nuosavybė į produktus priklausė nenustatytam A., kuris paėmė sau visas pirktas prekes, įvertinus, kad būtent šis asmuo pats rinko prekes, dėjo jas į krepšį, kurį pats nešiojo, atlikinėjo prekių pakavimą ir klijavo lipdukus skenavimui kasoje nedalyvaujant jam (pareiškėjui). Iš byloje esančių vaizdo įrašų negalima identifikuoti prekių supakuotose maišuose, o jis neturi ir neturėjo pareigos stebėti kito asmens prekių rinkimą, pakavimą ir lipdukų skenuoti klijavimą. Nei viename vaizdo įraše tokių aplinkybių nenustatoma. Tai, kad teismas atmetė prašymą dėl minėto asmens nustatymo, o policija nesiėmė veiksmų nustatyti šį asmenį, įrodo, kad nebuvo atlikti privalomi veiksmai – sukūrė faktinę padėtį, kai atsakingu už kito asmens veiksmus tapo jis, kuris neturėjo turtinės naudos. Konstatavimas, kad „pareiškėjas neginčijo prekių kiekio ir rūšių“ yra nepagrįstas, nes jis neturėjo pagrindo ginčyti, kadangi nėra prekių pirkėjas ar savininkas. Apelianto teigimu, tokia išvada būtų pagrįsta, jeigu teigtų, kad minėtas prekės jis nupirko. Tačiau padėtis, kai vienas asmuo tampa atsakingu už kito nenustatyto asmens tyčinius veiksmus, nedalyvaudamas asmens veiksmuose, ir prisidėjimas yra tuo, kad atliekamas apmokėjimas, yra neleistina, nes iškraipomas teisingumo principas ir atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris jokių veiksmų nevykdė. Institucijos nenoras veikti ir nustatyti aplinkybes sudaro pagrindą priimti neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kas daro įtaką kitiems sprendimams.
3.3. Pareiškėjas skunde nurodo, kad pasisavinti prekes galėjo tik A., kuris disponavo, valdė ir savo žinioje turėjo prekes, jas pasiėmė sau. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tikrinti svarbias aplinkybes ir nesutikdamas grąžinti bylą policijos įstaigai nustatyti esmines aplinkybes (tame tarpe ir kitą asmenį), atsisakė vykdyti teisingumą ir palaikė nutarimą jo atžvilgiu, kurio kaltė yra tame, kad asmens prašymu sumokėjo už produktus. Šį atsisakymą teismas paslėpė teiginiu, kad A. S. parodymai teisme yra gynybinė pozicija, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris paneigtų duotus parodymus. Apelianto teigimu, jis, žinodamas ar iš anksto numatydamas, kad nenustatytas A. galėtų atlikti nusižengimo veiksmus ir siekdamas išvengti atsakomybės, galėjo atsisakyti apmokėti banko kortele, o anuliuoti operaciją ir atlikti pirkimą grynaisiais kasoje.
3.4. Pareiškėjas skunde nurodo, kad policijos įstaigoje nebuvo siekiama išaiškinti pažeidėją, nes laikomasi pozicijos, kad kaltas produktų paėmime tas, kas sumokėjo už prekės, tačiau nustatyti kitą asmenį, turint asmens atvaizdą, nėra problema. Apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad nustatyti prekes maišuose nėra įmanoma, tačiau apsaugos darbuotojas, susipažinęs su vaizdo įrašu, nueina prie prekių lentynos ir parenka vietą, iš kurios buvo paimtos prekės ir tokių būdu apytiksliai nustato, kas galėjo būti paimta. Dėl vaizdo įrašų ribojimo negalima atsekti pirkėjo maršruto, o kas svarbu sprendžia apsaugos darbuotojas, padarydamas jų ištraukas. Pasak apelianto, jo kaltė grindžiama prielaidomis ir tuo, kad už produktus savo kortele sumokėjo jis, o realaus pirkėjo nuspręsta nenustatinėti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo netenkinti pareiškėjo A. S. apeliacinio skundo ir palikti Institucijos nutarimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Institucijos atstovas pažymi, kad A. S., teikdamas skundą apylinkės teismui, nurodė, kad neturėjo tikslo pasisavinti UAB „Maxima“ priklausančias prekes, kadangi prekės savitarnos kasoje buvo sumaišytos ir buvo įmuštos per klaidą ne tos, kurios buvo perkamos. Dėl susidariusios situacijos apgailestauja, tačiau teikdamas skundą apygardos teismui, nurodo, kad jis tiesiog sumokėjo už kolegos prekes, nes šis neturėjo grynų pinigų. Institucija nesutinka su tokia A. S. pateikta versija.
4.2. Atsiliepime pažymima ir tai, kad per du mėnesius A. S. už analogiškus veiksmus yra iškeltos trys administracinio nusižengimo bylos. Vienoje A. S. sumokėjo administracinį nurodymą, kadangi buvo sulaikytas įvykio vietoje, kitas dvi skundė teismui. Taigi, akivaizdu, kad naudodamas tą pačią taktika, kartu su nenustatytu asmeniu, kraunasi brangesnes prekes į vienkartinius maišelius, tačiau sveria jas kaip pigesnes ir sumokėdamas ženkliai mažesnę sumą, tokiais tiksliniais veiksmais atlieka vagystes. A. S. ir nenustatyto asmens veiksmai yra užfiksuoti vaizdo kameromis, kur jie tyčia į vienkartinius maišelius susideda įvairiausias, brangias prekes. Šios prekės sveriamos kaip bulvės ar svogūnai, atspausdinami barkodai, kurie klijuojami ant pasvertų produktų maišelių ir savitarnos kasoje skenuojami, tokiu būdu sumokama kaip už bulves, nors maišelyje sudėtos brangios prekės iš įvairių skyrių. Savitarnos kasa yra parinkta tokia, kuri yra ties kolona, kuri uždengia matomumą bei visi veiksmai atliekami su porininku, kuris savo kūnu dalinai uždengia matomumą darbuotojams, skenuotos prekės iškart dedamos į maišą, kad kuo mažiau būtu matomos darbuotojams.
4.3. Institucijos atstovas nurodo, kad A. S. tikslingais, tyčiniais veiksmais atlieka vagystę. Vaizdo įrašai paneigia jo iškeltą versiją, neva įvyko klaida. Be to, jis, teikdamas pirminį skundą, apgailestavo dėl įvykusios klaidos, tačiau Vilniaus apygardos teismui jau pateikė kitą įvykių versiją, kur visiškai neigia savo kaltę. Institucijos nuomone, apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės, teisinio vertinimo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.
6. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. S. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 108 straipsnyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, tuo pačiu ir Institucijos nutarimą, vadovaujantis tik pareiškėjo A. S. apeliacinio skundo argumentais, kurie paremti subjektyviais duomenimis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.
8. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jokie pareiškėjo skunde nurodyti esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti nutartyje teismo išdėstytoms išvadoms. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimui.
9. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. S. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymius ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai veikos kvalifikaciją, klaidingai nurodytą administracinio nusižengimo protokole ir nutarime, patikslino, pasisakęs, kad ANK 108 straipsnyje papildomų dalių ar punktų nėra. Ši norma numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Toks administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
10. Nors apeliaciniame skunde, pateiktame apygardos teismui, apeliantas A. S. savo kaltę neigia, tačiau ją patvirtina byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrinti įrodymai, o būtent: 2023 m. gruodžio 11 d. pareiškime dėl prekybos centre „Maxima“ įvykdytos vagystės užfiksuotos nusižengimo padarymo aplinkybės, liudytojo E. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai, byloje esantys vaizdo įrašai. Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvados pagrįstos objektyviu ir išsamiu byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, ar spręsti, kad teisminio proceso metu nebuvo vadovaujamasi administracinių nusižengimų teisenos principais ir pareiškėjo kaltė grindžiama prielaidomis bei apeliacinio skundo motyvais, naikinti ar keisti ginčijamą teismo nutartį, teisinio pagrindo nėra. Apelianto A. S. kritinės pastabos atliktam administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimo teisme procesui atmestinos kaip nepagrįstos.
11. Apeliantas A. S., teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad jis neturėjo tikslo pasisavinti „Maxima“ priklausantį turtą ir per klaidą įmušė ne tas prekes, prašė sumažinti paskirtos baudos dydį. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. S. teigė, kad su juo kartu buvęs pažįstamas A. skenavo prekes, bet už viską sumokėjo jis, nes A. paprašė sumokėti. Kartu paaiškino, kad skunde šių aplinkybių nenurodė dėl laiko stokos, nepagalvojęs parašyti, kad su juo buvo kitas asmuo. Kaip pagrįstai akcentuojama Institucijos atsiliepime, apeliantas A. S., teikdamas apeliacinį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, jau laikėsi kiek kitokios pozicijos ir nebenurodė, kad nuskenavo prekes per klaidą, tačiau teigė, kad jis nėra atsakingas už kito asmens veiksmus, kadangi jis nedisponavo prekėmis, į prekių krepšį prekes krovė jo pažįstamas vardu A..
12. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, dar kartą peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus, sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantas, Institucija surinko pakankamai A. S. tyčinės kaltės įrodymų dėl jo padarytos vagystės parduotuvėje. Apylinkės teismas tinkamai patikrino ir išsamiai įvertino aiškiai šiuose vaizdo įrašuose matomus A. S. veiksmus, kurie nesudaro pagrindo abejoti, kad būtent jis atsakingas už parduotuvėje pagrobtas administracinio nusižengimo protokole nurodytas prekes. Priešingai nei pažymi apeliantas, aplinkybė, jog A. S. prekių nekrovė į pirkinių krepšelį, tačiau sumokėjo savo banko kortele už administracinio nusižengimo protokole įvardintas prekes, nesukuria padėties, kad asmuo tampa atsakingu už kito nenustatyto asmens tyčinius veiksmus. Vaizdo įrašuose, kuriuos pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ir aptarė, net ir nesant ištisinio vaizdo įrašo, aiškiai matyti, kad A. S. parduotuvėje vaikšto su kitu asmeniu, kuris krauna įvairias prekes iš lentynų į pirkinių krepšį. Tuo tarpu kasoje, kurioje apeliantas stovi su kitu asmeniu, matyti, kad A. S. padeda „Maxima“ maišą ant zonos, skirtos sudėti nuskenuotas prekes, į kurį yra dedamos nuskenuojamos prekės. Su A. S. buvęs asmuo vienu judesiu nuskenuoja politieliniamiame maišelyje esančias kelias skirtingų rūšių (matoma iš formų) prekes, kurių atskirai neiškrauna, ir deda į kairėje pusėje esantį tam paruoštą maišą. Šalia buvęs A. S. mato parduotuvės kasos ekraną ir su juo buvusio asmens veiksmus, todėl akivaizdu, kad nėra pagrindo manyti, jog jis negalėjo nesuvokti kokios prekės yra skenuojamos ir dedamos į pirkinių maišą. Netrukus kasoje A. S. sumoka už visai kitas prekes ir išeina už kasų. Skunde nurodomos aplinkybės, kad nebuvo apklaustas ir nustatytas jo nurodytas asmuo A. ar, kad nėra pateikta ištisinio įvykio vaizdo įrašo, savaime nereiškia, kad aptartų leistinų, informatyvių faktinių duomenų nepakanka A. S. kaltei pagrįsti.
13. Šiame kontekste pažymėtina, kad paprastai vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas įgyja realią galimybę faktiškai valdyti turtą, naudotis ir disponuoti juo savo nuožiūra. Taigi, net ir jei tikėti, kad A. S. sumokėjo už kito asmens prekes, kadangi asmuo neturėjo grynųjų pinigų, nepašalina jo atsakomybės, kadangi apeliantas, sumokėjęs už kito asmens prekes, galėjo jomis disponuoti savo nuožiūra, pavyzdžiui, perleisti kitam, su juo kartu buvusiam asmeniui, pareiškėjo įvardijamu A.. Pirmosios instancijos teismas detaliai atsakė į skundo argumentus, susijusius su galima klaida įmušant prekes, kartu atmesdamas pareiškėjo pirmosios instancijos teisme nurodytus teiginius, kad už vagystę yra atsakingas asmuo, krovęs prekes į pirkinių krepšį ir jas nuskenavęs, kurių apygardos teismas plačiau nekartoja. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai aptarė apelianto nurodomas aplinkybes, o vien tai, kad teismo padarytos išvados yra priešingos pareiškėjo nuomonei arba iš esmės jam nepalankios, neleidžia konstatuoti, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, ANK neišskiria bendrininkavimo rūšių ir formų, tačiau tai nereiškia, jog kelių (dviejų) asmenų atsakomybė, kai abu jie tiesiogiai dalyvauja padarant atitinkamą teisės pažeidimą, negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-26-222/2015), tokiu atveju kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudžiamas individualiai.
14. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog administracinio nusižengimo padarymo faktas nekelia jokių abejonių ir yra neginčijamai įrodytas byloje esančių įrodymų bei duomenų visuma. Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl pažeidėjo kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimu ir konstatuoja, kad pažeidėjo kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo yra tinkamai įrodyta, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
15. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl administracinės nuobaudos skyrimo, nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, kurios dydis yra mažesnis nei ANK 108 straipsnio sankcijos vidurkis. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos, apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Institucijos 2024 m. vasario 6 d. nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį nepakeistą ir A. S. (A. S.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.