- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- 2AT-26-222/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01142-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Vladislovas Ranonis, Dalia Bajerčiūtė (pran.)
- Pažeidėjas
- S. J., A. J.
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
- Kategorijos
- 50.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktų S. J., A. J. ir jų atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimu S. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 1 dalį paskirta 10 000 Lt (2896 Eur) bauda, A. J. pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį paskirta 10 000 Lt (2896 Eur) bauda už tai, kad S. J. ir A. J., veikdami kartu ir turėdami vieningą tyčią, 2013 m. rugsėjo 8 d., apie 22 val., vykdami iš Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus tarptautinį oro uostą Vilniuje, Rodūnios kelias 10a, pažeisdami 2004 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 6.2 punktą, nepateikę muitinės kontrolei, gabeno privalomas pateikti muitinės kontrolei plataus vartojimo prekes (avalynės, drabužių, aksesuarų ir kt.), kurių visų muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 20 871,67 Lt (6044,85 Eur) ir neviršijo 250 MGL lygio sumos, o būtent: moteriškas rankines „Hermes“ – 8 vnt., moteriškus batus „Chanel“ – 8 poras, moteriškas pinigines „Hermes“ – 2 vnt., moterišką šaliką „Hermes“ – l vnt., telefono dėklus „Swarovsky“ – 10 vnt., moteriškus diržus „Hermes“ – 18 vnt., moteriškus batus „Louis Vuitton“ – 7 poras, moterišką sportinio tipo avalynę „Louis Vuitton“ – 6 poras, moteriškus diržus „Dolce Gabbana“ – 3 vnt., moteriškus diržus „Louis Vuitton“ – 5 vnt., moteriškas rankines „Louis Vuitton“ – 4 vnt., moteriškas rankines „Dolce Gabbana“ – 3 vnt., moteriškus batus „Yves Saint Laurent“ – 5 poras, moteriškus batus „Gyvenchy“ – 14 porų, moteriškus diržus „Valentino“ – 3 vnt., moterišką piniginę „Dolce Gabbana“ – l vnt., moteriškas delninukes „Yves Saint Laurent“ – 3 vnt., moteriškus diržus „Yves Saint Laurent“ – 2 vnt., moteriškus diržus „Moschino“ – 4 vnt., moteriškas rankines „Gyvenchy“ – 2 vnt., moteriškas striukes „Prada“ – 12 vnt., moteriškus marškinėlius „Burrbery“ – 3 vnt., moteriškas striukes „Burbery“ – 7 vnt., moteriškas rankines „Prada“ – 9 vnt., moteriškus šalikus „Burrbery“ – 9 vnt., vyrišką sportinio tipo avalynę „Dolce Gabbana“ – 5 poras, moterišką rankinę „Yves Saint Laurent“ – l vnt., šalikus „Louis Vuitton“ – 7 vnt., skėčius „Hermes“ – 2 vnt., moteriškas pinigines „Louis Vuitton“ – 2 vnt., moterišką rankinę „Dior“ – l vnt., moterišką rankinę „Chanel“ – l vnt., vyriškus diržus „Louis Vuitton“ – 2 vnt., moteriškas apyrankes „Hermes“ – 7 vnt., moterišką sportinio tipo avalynę – 20 porų, moteriškas liemenes su kailiu – 7 vnt., moteriškas striukes – 11 vnt., moteriškus aulinius batus – 4 poras, moteriškas rankines – 2 vnt., paltus iš sintetinio pluošto – 5 vnt., trikotažinius džemperius – 7 vnt., moteriškus kostiumėlius – 7 vnt., moteriškus megztinius – 32 vnt., sukneles – 14 vnt., megztas sukneles trumpomis rankovėmis – 6 vnt., moteriškus trikotažinius marškinėlius – 4 vnt., moteriškus marškinėlius ant petnešėlių – 3 vnt., moterišką megztinį „Chanel“ – l vnt., moteriškus švarkelius – 4 vnt., moteriškas palaidines – 3 vnt., moteriškas palaidinukes – 3 vnt., megztinius „Kenzo“ – 7 vnt., moteriškus marškinėlius „Chanel“ – l vnt., skėtį, akinius, telefono dėklus „Kenzo“ – 7 vnt., telefono dėklus „Gyvenchy“ – 9 vnt., auskarus – 11 porų, plaukų segtukus – 4 vnt., plaukų gumytes – 20 vnt.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi S. J. ir A. J. apeliaciniai skundai netenkinti ir paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, administracinėn atsakomybėn patrauktų S. J., A. J. ir jų atstovo advokato E. Vinckaus prašymas priimtas ir administracinio teisės pažeidimo bylą atnaujinta.
Pareiškėjai – administracinėn atsakomybėn patrauktieji A. J., S. J. ir jų atstovas advokatas Eligijus Vinckus prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir bylą nutraukti arba priimti naują nutartį (konkrečiau prašymas, kokią naują nutartį priimti, nenurodytas).
Pareiškime teigiama, kad teismai padarė esminių materialiosios teisės – ATPK 10, 11, 30, 210 straipsnių, ir proceso – ATPK 248, 256, 257, 284, 286 straipsnių, pažeidimų, nes nesilaikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir 302¹¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, neatsakė į visus esminius skundų argumentus.
Pasak pareiškėjų, S. ir A. J. nepadarė ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, o teismų išvados dėl jų kaltės padarytos nepašalinus prieštaravimų, abejones aiškinant jų nenaudai, ir grindžiamos prielaidomis. Be to, klaidingai įvertinti A. J. parodymai, netirtos jo išėjimo į viešąją erdvę aplinkybės, nėra pareigūnų, tiesiogiai mačiusių pažeidimą, parodymų. Pareiškėjai, nesutikdami su teismų padarytomis išvadomis, teigia, kad byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. ir A. J. tyčią padarius administracinį teisės pažeidimą, už kurį nubausti. Jų manymu, teismai nevertino aplinkybės, kad įvykio metu nebuvo muitinės pareigūnų, kuriems būtų galėję pateikti žodinę ar rašytinę prekių deklaraciją, nes pareiškėjams einant jų link žaliajame kanale, pareigūnės pasitraukė iš savo darbo vietos (už tai buvo patrauktos tarnybinėn atsakomybėn), o raudonajame kanale taip pat nė vieno muitinės pareigūno nebuvo. Pasak pareiškėjų, teismai ignoravo liudytojų parodymus. Antai liudytoja L. B. parodė, kad tais atvejais, kai asmuo nėra įsitikinęs dėl prekių kainų ir dėl to, ar jam reikia raštu deklaruoti prekes, prieina prie muitininkų pasiklausti, be to, pasitaiko atvejų, kad, jau vykdamas žaliuoju kanalu, asmuo klausia muitinės pareigūnų, ar jam reikia deklaruoti vežamas prekes raštu, taip pat būna, jog žaliajame kanale tikslinama gabenamų prekių vertė, atsižvelgiant į muitinės turimus duomenis. Liudytoja A. K. parodė, kad asmuo, norėdamas gauti informaciją, ar jam reikia raštu deklaruoti gabenamas prekes, turi kreiptis į muitininką. Liudytoja I. Z. paaiškino, kad Vilniaus oro uoste žaliojo ir raudonojo kanalų pasirinkimas nėra griežtai apibrėžtas. Liudytoja A. V. parodė, kad C salėje raudono kanalo žymėjimas nėra aiškiai matomas, dėl to keleiviai dažniausiai eina ten, kur yra muitinės pareigūnas. S. ir A. J. teigia pasirinkę žaliojo kanalo režimą ne siekdami išvengti muitinės kontrolės, bet ėję muitinės pareigūnių link, norėdami išsiaiškinti, ar jų gabenamam prekių kiekiui reikėtų pateikti rašytinę deklaraciją, juolab kad už prekes jie sumokėjo tik apie 1200 Lt (347,54 Eur) ir jų neslėpė, buvo sudėję ant vežimėlio ir muitinės pareigūnai galėjo jas matyti. Tai, kad muitinės pareigūnų nebuvo, sudarė prielaidas S. ir A. J. persekiojimui, nors jie dėl minėtų aplinkybių objektyviai negalėjo pateikti gabenamų prekių muitinės kontrolei, o tai turi esminę reikšmę jų kaltės klausimo išsprendimui. Pareiškėjai nurodo, kad pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, numatančio Bendrijos muitinės kodeksą, (toliau – Kodekso) 40 straipsnį, prekės, kurios vadovaujantis 38 straipsnio 1 dalies a punktu pristatomos į muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą, turi būti pateiktos muitinei asmens, kuris jas įvežė į Bendrijos muitų teritoriją arba, atitinkamais atvejais – asmens, prisiėmusio atsakomybę už jau įvežtų prekių gabenimą. Pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, kuris nustato Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, 3 skyriaus 1 skirsnio 225–229 straipsnius muitinės deklaracijos gali būti pateikiamos žodžiu arba kitu veiksmu. Pagal 230 straipsnį prekės laikomos deklaruotomis išleidimui į laisvą apyvartą 233 straipsnyje nurodytu veiksmu, t. y. muitinės deklaracijos pateikimu, kuriuo, be kita ko, pripažįstamas veiksmas – vykimas per žaliąjį kanalą, jei muitinės įstaigoje taikoma dviejų kanalų sistema. Pagal 234 straipsnio 1 dalį laikoma, kad prekės, pateiktos muitinei vadovaujantis Kodekso 63 straipsniu, deklaracija priimta ir prekės išleistos tuo metu, kai atliekamas 233 straipsnyje nurodytas veiksmas. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes S. ir A. J. 2013 m. rugsėjo 8, apie 22.00 val., atvykę reisu Maskva–Vilnius į Vilniaus oro uosto posto keleivių C terminalą ir pasiėmę bagažą, judėjo žaliojo kanalo režimu matomų ant pakylos stovinčių muitinės pareigūnių link, o tai reiškia – pateikė prekes muitinės kontrolei, tačiau dėl nežinomų priežasčių, būtent muitinės pareigūnės, staiga pasišalinusios iš darbo vietos, neįvykdė pareigos priimti joms minėtu veiksmu pateiktą deklaraciją, o jų ieškant tarnybinėse patalpose, durys buvo užrakintos. Be to, S. ir A. J. sulaikymo metu Lietuvos Respublikos valstybės sienos dar nebuvo peržengę. Pareiškėjai mano, kad pagal byloje esančius įrodymus S. ir A. J. veiksmai buvo tik neatsargūs ir jie galėtų būti kvalifikuoti pagal ATPK 209⁶ straipsnio 1 dalį.
Pasak pareiškėjų, teismai nesiaiškino ir kitų svarbių aplinkybių, t. y. kodėl S. ir A. J. tiesiogiai sulaikę Muitinės kriminalinės tarnybos ir Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnai patys nesurašė nei prekių sulaikymo protokolų, nei administracinių teisės pažeidimų protokolų, jie neapklausti ir kaip liudytojai. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepaneigė aplinkybės, kad ir žaliajame kanale prekių vertė gali būti tikslinama atsižvelgiant į muitinės turimus duomenis. Taip pat neatkreipė dėmesio į faktą, kad prekių sulaikymo protokolai Nr. 3VA1001197 ir 3VA1001195 surašyti kiekvienam pareiškėjui ne už gabenamų prekių nepateikimą muitinės kontrolei, bet už saugomo prekės ženklo savininko teisių pažeidimą pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1383/2003 4 straipsnį, nurodant konkretų jų gabentų prekių kiekį ir vertę. Prašyme pažymima, kad asmuo atsako tik už savo įvykdytus neteisėtus veiksmus. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. sausio 28 d. nutarimo turinio matyti, kad S. J. ir A. J. ATPK 210 straipsnio 1 dalies pažeidimas inkriminuotas už tai, kad jie gabeno prekes, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais buvo 20 871,67 Lt (6044,85 Eur). Taigi jie nepagrįstai patraukti atsakomybėn ne tik už kiekvieno jų gabentą prekių kiekį, bet ir už kito, nors ATPK nėra įtvirtintas bendrininkavimo institutas, kaip tai numatyta baudžiamojoje teisėje (BK 24 straipsnis). Šiuo atveju individualizavus gabentų prekių kiekį ir nesudėjus prekių vertės, veikos kvalifikacija pasikeistų. Be to, į prekių vertę įtraukti ir privalomi sumokėti mokesčiai, o tai prieštarauja ATPK normoms. Prekių muitinės vertės apskaičiavimas įskaitant privalomus sumokėti mokesčius numatytas tik BK 212 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad prieš iškeliant administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiškėjams buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, nesuteikia teisės prekių vertę administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti pagal BK 212 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Prašyme pažymima, kad apeliaciniuose skunduose buvo iškelti klausimai dėl nepagrįsto bendrininkavimo požymio taikymo, gabentų prekių vertės nustatymo taisyklių nesilaikymo, dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 1 dalyje, sudėties nebuvimo ir veiksmų kvalifikavimo pagal šį straipsnį nepagrįstumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytais argumentais, nepateikė išsamių įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvų.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Dainius Vilimas atsiliepimu prašo pareiškėjų A. J., S. J. ir jų atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nėra pagrindo. Priešingai nei teigia pareiškėjai, teismai šioje administracinio teisės pažeidimo byloje įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl visų esminių klausimų, kuriuos pareiškėjai buvo nurodę apeliaciniuose skunduose ir kartoja prašyme, t. y. dėl bendrininkavimo instituto taikymo, gabentų prekių vertės nustatymo taisyklių taikymo, administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, A. J. ir S. J. vieningos tyčios išvengti muitinės kontrolės, jų veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį kaip kontrabandos pagrįstumo. Teismų sprendimuose objektyviai ir visapusiškai įvertinti liudytojų L. B. bei A. K. parodymai, pareiškėjo A. J. prieštaringi parodymai. Įrodymais nustatyta, kad A. J. ir jo sutuoktinė S. J. neketino pasiklausti muitinės pareigūnų, ar reikia deklaruoti jų atsivežtas prekes, ir muitinės pareigūnų tuo tikslu neieškojo. Buvo įvertintos aplinkybės, kad A. J. ir S. J. nesiėmė jokių veiksmų, siekdami išsiaiškinti, ar būtina deklaruoti ir pateikti muitinės kontrolei gabenamas prekes, nesidomėjo salėje C buvusiais informaciniais stendais, kuriuose pateikta visa prekes gabenantiems keleiviams aktuali informacija dėl prekių deklaravimo, įvežamų prekių normų. Taip pat buvo įvertinta tai, kad S. J. ir A. J. turi ilgametę verslo patirtį: S. J. pagal verslo liudijimą užsiima prekyba, nuo 1990 m. prekiauja Gariūnų turgavietėje, turi savo prekybos paviljoną, A. J. yra UAB „A.“ direktorius, vyksta į Italiją įsigyti prekių, kurias vėliau parduoda, taigi, abiejų veikla susijusi su komercine prekyba, prekių įsigijimu, pardavimu ir pan., o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. ir S. J. Vilniaus oro uoste lankėsi ne vieną kartą, žinojo, kad jame yra du – žaliasis ir raudonasis – keleivių muitinio tikrinimo kanalai, t. y. prekių deklaravimo tvarka jiems neabejotinai buvo žinoma. Taip pat buvo įvertintos aplinkybės, kad pareigą deklaruoti gabenamas prekes turintys A. J. ir S. J., jei būtų galima tikėti jų parodymais, pastebėję, jog iš jų akiračio dingo muitinės pareigūnai, nesustojo ir nepasuko atgal į laukimo salę laukti, kol šie sugrįš, nors tokią galimybę turėjo, bet, atsidarius išėjimo iš žaliojo kanalo durims, ketino išeiti. Tai rodo jų tyčią išvengti gabenamų prekių muitinės kontrolės.
Administracinėn atsakomybėn patrauktų S. J., A. J. ir jų atstovo advokato E. Vinckaus prašymas atmestinas.
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi teismų priimtus nutarimą ir nutartį, kurių teisėtumas ginčijamas (ATPK 302²¹ straipsnio 13 dalis), konstatuoja, kad prašymo argumentai nepagrįsti, esminių proceso ar materialiosios teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui (ATPK 302¹⁷ 1dalies 5 punktas), teismai nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Dėl pareiškimo argumentų, susijusių su esminiais proceso teisės pažeidimais
Kaip matyti iš pareiškimo turinio, jame nurodyti proceso teisės pažeidimai siejami su įrodymų vertinimu ir apskųsto pirmosios instancijos teismo nutarimo patikrinimu apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjai nesutinka su teismų padarytomis išvadomis ir teigia, kad, jų manymu, nėra duomenų, pagrindžiančių S. J. ir A. J. tyčią nepateikti muitinės kontrolei arba kitaip išvengti šios kontrolės jų gabentoms iš Kinijos prekėms. Pasak pareiškėjų, teismai, spręsdami dėl tokios tyčios buvimo, netinkamai vertino įrodymus, neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su muitinės pareigūnų pasitraukimu iš darbo vietos, neatsižvelgė į A. J. paaiškinimus, ignoravo liudytojų (L. B., A. K. ir kt.) parodymus apie šias aplinkybes, esą rodančias, kad S. ir A. J. objektyviai negalėjo pateikti gabenamų prekių muitinės kontrolei. Be to, pasak pareiškėjų, teismai nekreipė dėmesio į byloje esančius prekių sulaikymo protokolus ir pan. Šie pareiškėjų teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui.
Nagrinėjamoje byloje išaiškinant aplinkybes, turinčias reikšmės darant išvadas dėl administracinio teisės pažeidimo esmės ir patrauktų administracinėn atsakomybėn asmenų kaltumo (ATPK 284 straipsnis), pirmosios instancijos teismas ištyrė visus nurodytų aplinkybių nustatymą liečiančius įrodymus (ATPK 256 straipsnis), juos priimtame nutarime išsamiai išanalizavo ir įvertino (ATPK 257 straipsnis). Šio teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų teisingumą patikrino apeliacinės instancijos teismas, kurio nutartyje išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl S. J. ir A. J. kaltės padarius ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodytumo. Nagrinėjamu atveju nėra būtinybės pakartoti teismų sprendimuose išdėstytų argumentuotų išvadų dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo, o vien tai, kad pareiškėjai su jomis nesutinka, dar nereiškia, kad buvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadas apie tai, jog S. J. ir A. J. (kaip tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas) Vilniaus oro uoste nedeklaravo, nepateikė muitinės kontrolei iš Kinijos atsigabentų prekių ir to nedarė tyčia, pagrindė įrodymais, įvertintais visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnio nuostatos. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patrauktųjų versijas, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo jų argumentus (nurodytus apeliaciniame skunde, taip pat ir pareiškime dėl bylos atnaujinimo) ir motyvuotai paaiškino, kuo remdamasis vertina juos kaip nepagrįstus ir paneigtus faktiniais bylos duomenimis. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta dėl pareiškime nurodytų įrodymų vertinimo (pvz., liudytojų L. B., A. K. parodymų apie galimas situacijas deklaruojant prekes, S. ir A. J. gabentų prekių sulaikymo protokolų, specialisto išvados dėl prekių vertės). Taip pat teismo nutartyje aptartos aplinkybės, susijusios su prekes gabenančių asmenų informuotumu apie prekių (daiktų) deklaravimo tvarką bei situacija, kurioje S. ir A. J. turėjo galimybes pateikti prekes muitinės kontrolei. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas S. ir A. J. kaltę padarius jiems inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą – kontrabandą ir netenkindamas jų apeliacinio skundo, patikrino apskųsto pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą nepažeisdamas ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, taip pat kitų proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimų bylose, reikalavimų.
Dėl pareiškimo argumentų, susijusių su esminiais materialiosios teisės pažeidimais
Pareiškime teigiama, kad S. J. ir A. J. veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį, juo labiau kad atsakomybėn jie patraukti kaip bendrininkai, nors ATPK normose bendrininkavimas nėra numatytas. Pareiškėjų teiginiai dėl materialiosios teisės pažeidimų nepagrįsti.
ATPK 210 straipsnyje numatyta atsakomybė už kontrabandą, kuria laikoma veika, kai prekės ar kiti privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės. Kontrabandos dalykas – privalomi pateikti muitinei daiktai (prekės, pinigai ir kt.), kuriuos privaloma deklaruoti. Šios veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tyčia, t. y. kai veiką darantis asmuo supranta priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numato žalingas jo pasekmes ir jų nori arba, nors ir nenori šių pasekmių, bet sąmoningai leidžia joms kilti (ATPK 10 straipsnis). Pažymėtina, kad Europos Bendrijų taryba 1992 m. spalio 12 d. priėmė Tarybos reglamentą Nr. 2913/92, kuriuo nustatė Bendrijos muitinės kodeksą. Šiuose teisės aktuose įtvirtinto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją nuostatos, pagal kurias asmuo, gabenantis į bendriją prekes, įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją, turi nedelsdamas, laikydamasis muitinės nustatyto maršruto ir vykdydamas jos nurodymus, jeigu jie duoti, šias prekes pristatyti į muitinės nustatytą muitinės įstaigą arba į bet kurią kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą, arba į laisvąją zoną; bet kuris prekes įvežęs asmuo ar asmuo, kuris prisiima atsakomybę už prekių gabenimą po to, kai jos buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, inter alia, dėl prekių perkrovimo, tampa atsakingu už pirmiau nurodytos prievolės vykdymą (Reglamento 38 straipsnis, 40 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kontrabandos dalykas, šiuo atveju – privalomos pateikti muitinei prekės, tiek pagal ATPK 210 straipsnį, tiek pagal BK 199 straipsnį yra tas pats. Šias veikas – administracinį teisės pažeidimą ir nusikaltimą – skiriantis požymis yra prekių vertės dydis, kuris įstatyme nustatytas atitinkamai iki 250 MGL (pagal ATPK 210 straipsnį) ar viršijantis 250 MGL (pagal BK 199 straipsnį, 212 straipsnį) dydį. Dėl to nustatant S. ir A. J. gabentų prekių muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, teismai teisės taikymo klaidos nepadarė. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta ir tai, kad S. J. ir A. J. iš Kinijos (per Maskvą) į Lietuvos Respubliką atgabeno prekių, kurių bendra vertė – 20 871,67 Lt (6044,85 Eur), ir šių deklaruotinų prekių, atvykę į Vilniaus oro uostą, kaip privalėjo nustatyta tvarka, nepateikė muitinės kontrolei. Teismų priimtuose sprendimuose atskleistas S. ir A. J. tyčios padaryti tokią veiką turinys: nors ir turėdami reikiamą patirtį, žinodami prekių deklaravimo tvarką bei suprasdami, kad turi pareigą jas deklaruoti, pateikti muitinės patikrinimui, jie to nedarė, o sąmoningai pasielgė taip, kad išvengtų muitinės kontrolės; nepasirinko raudonojo C kanalo, skirto turintiems deklaruotinų prekių asmenims, ir net nesidomėjo prekių deklaravimo klausimais, o atsidarius išėjimo iš žaliojo kanalo A durims iš karto ėjo pro jas į viešąją erdvę, kur netrukus buvo sulaikyti muitinės pareigūnų. Taigi pagal teismų nutarime ir nutartyje nurodytas aplinkybes, atskleidžiančias objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius, konstatuotina, kad S. ir A. J. ATPK 210 straipsnio 1 dalis taikyta tinkamai. Tai, kad S. J. ir A. J. deklaruotinas tas pačias prekes gabeno ir nepateikė muitinės kontrolei bendrai, lėmė jų abiejų patraukimą administracinėn atsakomybėn. Nors ATPK neišskiria bendrininkavimo rūšių ir formų, tačiau tai nereiškia, jog kelių (dviejų) asmenų atsakomybė, kai abu jie tiesiogiai dalyvauja padarant atitinkamą teisės pažeidimą, negalima. ATPK 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė) numatytas teisės pažeidimo padarymas grupės asmenų. Šiuo atveju tiek S. J., tiek A. J. bendrais veiksmais įgyvendino ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, todėl jų abiejų patraukimas atsakomybėn yra teisėtas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius esminių proceso ir materialiosios teisės pažeidimų (ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktas), atnaujinti S. J. ir A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti administracinėn atsakomybėn patrauktų S. J., A. J. ir jų atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymą atnaujinti bylą.