Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-04-27 · Civilinė byla Nr. 2-213-947/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-27
Bylos Nr.
2-213-947/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13077-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-213-947/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13077-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Gabrielei Žemaitytei ir Ingridai Zetrinienei,

dalyvaujant ieškovui V. J., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui A. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas V. J. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu (Reg. Nr. DOK-125014, Reg. Nr. DOK-126815, Reg. Nr. DOK-126811) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – atsakovė), 354,21 Eur turtinę žalą, 1 000,00 Eur neturinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus, jo vertinimu, patvirtinančius patikslinto ieškinio reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą:

1.1. Turtinę ir neturtinę žalą ieškovas patyrė dėl galimai neteisėtų Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjos E. P. veiksmų, atliktų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir byla). Nurodytoje byloje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Marijampolės butų ūkis“ ieškinys atsakovui V. J. buvo priimtas ir nagrinėjamas, pažeidžiant teismingumo taisykles, buvo atsisakyta siųsti procesinius dokumentus pagal atsakovo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atsakovui nebuvo suteikta galimybė nustatytu terminu pateikti atsiliepimą į ieškinį, atsisakyta priimti ieškovo parengtus procesinius dokumentus.

1.2. Neteisėti teisėjos E. P. veiksmai sukėlė pasekmes, t. y. 2020 m. gruodžio 7 d. byloje buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys patenkintas, įsiteisėjusio sprendimo už akių pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Vykdomojo rašto pagrindu antstolės Neringos Bacevičienės kontoroje pradėtas vykdymo procesas, kurio metu reikalauta įvykdyti byloje priimtą sprendimą už akių – sumokėti 287,34 Eur skolą ir 30,95 Eur vykdymo išlaidas. Antstolės Neringos Bacevičienės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo priverstas sumokėti 354,21 Eur, dėl to patyrė nurodyto dydžio turtinę žalą.

1.3. Teisėja E. P. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, dėl teisėjos veiksmų byloje ieškovas patyrė 1 000,00 Eur neturtinę žalą. Neturtinė žala atsakovui pasireiškė sukeltu fiziniu skausmu – nuolatiniais stuburo juosmens srityje skausmais, riešų bei pirštų sąnarių skausmais, sprando skausmais, kairės rankos tirpimu, akių perštėjimu, nes rengdamas procesinius dokumentus ieškovas buvo priverstas daug laiko sėdėti prie kompiuterio. Be to, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, bejėgiškumo jausmą dėl negalėjimo reikiamai apsiginti savo teisių byloje, ilgalaikę emocinę įtampą ir nerimą dėl atsakovės vykdomo neteisėto persekiojimo ir pilietinių bei žmogaus teisių pažeidimo, nepatogumus dėl laiko gaišinimo procesinių dokumentų rengimui bei teikimui. Ieškovui ilgą laiką buvo trukdoma rengtis ir ginti savo teises kitose bylose, dirbti pagal verslo liudijimus, dėl ko ieškovas neteko dalies pajamų, sumažėjo ieškovo galimybės bendrauti su artimaisiais.

2. Teismo posėdyje ieškovas V. J. palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir prašė ieškinį patenkinti.

II. Atsakovės atsiliepimo argumentai

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo pirminį ieškinį, patikslintą ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Patikslintame ieškinyje ieškovas nenurodė jokių naujų argumentų dėl neteisėtų ir kaltų teismo (teisėjo) veiksmų (neveikimo). Atsakovė laikėsi pozicijos, kad įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti neteisėtus ir kaltus teismo veiksmus, Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra.

4. Atsiliepime į pirminį ieškovo ieškinį atsakovė nurodė, kad valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1–3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika pasireiškia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, buvo padaryta žala ir tarp neteisėtų veiksmų bei žalos yra priežastinis ryšys. Jeigu žala buvo padaryta dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, be jau minėtų civilinės atsakomybės sąlygų turi būti nustatyta dar viena atsakomybės sąlyga – teismo ar kito teismo pareigūno kaltė. Siekiant nustatyti, ar buvo teisėjo (teismo) neteisėti veiksmai bei kaltė, turi būti sprendžiama konkrečiu atveju, įvertinus kiekvienos bylos aplinkybes. Šiuo atveju ieškovas nepateikė pagrįstų motyvų, kad teismas, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimdamas sprendimą už akių, atliko neteisėtus kaltus veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su ieškovo nurodyta turtine ir neturtine žala. Ieškinys Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose buvo priimtas nagrinėti pagal ieškovės nurodytą paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo siųsti taip pat ir kitu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), dokumentai įteikti V. J. asmeniškai. Teismo nustatytu terminu atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nereiškus prašymo perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti kitam teismui, byloje priimtas sprendimas už akių. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, kad teismas byloje padarė akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurias būtų galima laikyti teismo kaltais veiksmais.

Šalies argumentai

5. Ieškovo teigimu, ieškinyje nurodyto dydžio turtinę žalą sudaro teismo priteista skolos suma su delspinigiais ir vykdymo išlaidos, kurias jis sumokėjo vykdymo proceso metu. Byloje priteista skola susidarė ieškovui netinkamai vykdant pareigą mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, todėl šis skolinis įsipareigojimas nevertintinas, kaip ieškovui kilusi turtinė žala.

6. Ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos nepatvirtina faktiniai bylos duomenys. Ieškovo nurodyti procesiniai veiksmai, kuriuos jis atliko rengdamas teismui procesinius dokumentus ir gindamas galimai pažeistas savo teises ar teisėtus interesus, nelaikytini pagrindu priteisti jam neturtinę žalą.

Atsiliepimas

7. Teismo posėdyje atsakovės atstovas A. I. palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kuriais remdamasis prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybės civilinės teisinės atsakomybės sąlygų ir pagrindų, ieškovui įrodinėjant, kad jam turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų teismo ir teisėjo veiksmų, nagrinėjant bylą ir priimant joje procesinius sprendimus, sukėlusius ieškovui neigiamas pasekmes (CK 6.272 straipsnis). Taigi nagrinėtinu atveju yra aktualios teisės normos, nustatytos CK 6.272 straipsnio 2, 3 dalyse: žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės; be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo būti iškelta, nes ieškinys priimtas, pažeidžiant teismingumo taisykles, ir atitinkamai byloje priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas. Teismas pažymi, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas už akių yra įsiteisėjęs.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, aiškiai pažeidė įstatymus, o kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

13. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovo atžvilgiu buvo padaryta žala, atsiradusi dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose iškeltą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas, teismo vertinimu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėtą bylą nagrinėjęs teismas (teisėjas) elgėsi neteisingai ar padarė klaidų, turėjusių reikšmės ieškovo teisių pažeidimui. Šioms teismo išvadoms pagrįsti toliau teiktini tokie teisiniai motyvai:

13.1. Iš Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi UAB „Marijampolės butų ūkis“. Būtent ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovo V. J. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „Marijampolės butų ūkis“ ieškinyje detaliau paaiškino, kad bendrovė teikia daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės objektų administravimo paslaugas, o minėtu adresu esančiame daugiabučiame name atsakovas V. J. nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas V. J., atsakydamas į teismo klausimus, patvirtino, kad nuosavybės teise (paveldėjimo teisės pagrindu) valdo minėtą butą ir žino apie butui teikiamas administravimo paslaugas. Iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad ieškinys buvo priimtas teismo rezoliucija 2020 m. spalio 14 d. Esant šiems duomenims, konstatuotina, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo teisinį pagrindą priimti ieškinį, kaip teismingą Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams, nes ieškovo nurodymu paskutinė ieškovui žinoma atsakovo gyvenamoji vieta buvo Marijampolės mieste. CPK 29 straipsnis nustato bendrąją teismingumo taisyklę: ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnio 1 dalis papildomai nustato, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Taigi nagrinėjamu atveju ieškinį priėmęs teismas turėjo pagrindą ieškinį priimti būtent pagal ieškovo nurodytą paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą. Aplinkybė, kad atsakovui procesinių dokumentų nepavyko įteikti adresu (duomenys neskelbtini) (žr. DOK-38093 civilinėje byloje Nr. e2-7122-802/2020), neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju. Ieškinio priėmimo (bylos iškėlimo) momentu teismui buvo aktualu įvertinti ir buvo įvertinta, ar yra pagrindas priimti ieškinį CPK 29 straipsnio, 30 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nustačius teismingumą ir ieškinį priėmus, vėliau atliekami kiti procesiniai veiksmai, t. y. procesinių dokumentų siuntimas, įteikimas, tačiau jau kitų, t. y. ne teismingumą reglamentuojančių CPK straipsnių nustatyta tvarka.

13.2. Iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovui V. J. skirti procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas pateikti atsiliepimą) įteikti jam asmeniškai 2020 m. lapkričio 13 d. Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, taip pat nekvestionavo ginčo teismingumo ir neteikė prašymo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismo rūmams Kauno rajone (CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šios bylos nagrinėjimo metu V. J., atsakydamas į teismo klausimą, negalėjo paaiškinti, dėl kokios priežasties nevykdė pareigos pateikti atsiliepimą, svarstė, kad galbūt dėl didelio užimtumo kitose bylose šios procesinės pareigos neįvykdė. Taigi byloje teismas turėjo teisinį pagrindą ieškovo prašymu svarstyti klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 285 straipsnis). Sprendimas už akių, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, priimtas (duomenys neskelbtini) ir, kaip jau minėta, yra įsiteisėjęs.

13.3. Ieškovo argumentai apie tai, kad bylą nagrinėjusi teisėja ir jos šeimos narys (sutuoktinis, advokatas) yra asmeniškai suinteresuoti kenkti jam, kad Marijampolės apylinkės teismo pirmininkas ieškovo atžvilgiu taip pat yra šališkas ir neobjektyvus, yra deklaratyvūs teiginiai, atspindintys ieškovo asmeninę nuomonę, kuri nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Pabrėžtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjos) akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Priešingai, kaip nustatyta, teisinis ir faktinis pagrindas priimti, kaip teismingą, ieškinį ir vėliau spręsti sprendimo už akių priėmimo klausimą egzistavo. Aplinkybė, kad išnagrinėtos bylos rezultatas yra nepalankus ieškovui ir sukelia jam nepriimtinų teisinių padarinių, savaime nelemia ir nepagrindžia teismo (teisėjo) veiksmų neteisėtumo, netinkamo normų aiškinimo ir taikymo.

14. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovo įvardytą civilinę bylą nagrinėjęs teismas būtų padaręs akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Ieškovo subjektyvi nuomonė, kad Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teisėja, nagrinėjusi civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), veikė priešingai įstatymams, negali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu kilti.

15. Teismas, įvertinęs ieškovo ieškinyje nurodomų aplinkybių visumą, kuriomis grindžiami teismo ir teisėjo neteisėti veiksmai byloje, konstatuoja, jog byloje nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo išvadai, kad Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimti teismo procesiniai sprendimai (dėl teismingumo, dėl pagrindo priimti sprendimą už akių) yra akivaizdžiai neteisėti, savavališki, priimti ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Nurodomais motyvais teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė neteisėtų teismo ir teisėjo veiksmų (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnis), o teismas savo iniciatyva (ex officio) nenustatė teismo ir teisėjo kaltės (CK 6.248 straipsnis).

16. Būtinos sąlygos valstybės civilinei teisinei atsakomybei atsirasti CK 6.272 straipsnio pagrindu yra asmeniui atsiradusios žalos faktas ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų teismo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos egzistavimo. Byloje nekonstatavus teismo ir teisėjo neteisėtų veiksmų ir nesant minėtų asmenų kaltės įrodymų, nėra pagrindo spręsti dėl priežastinio ryšio su ieškovo įrodinėjama žala egzistavimo (CK 6.247 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Atmetant ieškovo ieškinį pirmiau nurodomais teisiniais pagrindais, nėra prasmės plačiau pasisakyti dėl ieškovo įrodinėjamos turinės ir neturtinės žalos realumo ir jos dydžio.

17. Teismas, remdamasis nurodytais motyvais, sprendžia, kad ieškovas neįrodė būtinų sąlygų atsakovės civilinei teisinei atsakomybei kilti: teismo (teisėjo) neteisėtų veiksmų, žalos atsiradimo fakto ir priežastinio ryšio tarp teismo (teisėjo) neteisėtų veiksmų ir ieškovo įrodinėjamos žalos (CPK 178 straipsnis, CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tai sudaro teisinį pagrindą ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis, CK 6.272 straipsnis).

18. Byloje atsakovės atstovas neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, be to, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, taip pat tuo, kad ieškinys yra atmestas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė