- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- e2YT-8018-1224/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01756-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Papinigienė
- Pareiškėjas
- S.T.
- Suinteresuotas asmuo
- V.T., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Tatjana Papinigienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S.T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys – V.T., valstybės įmonė Turto bankas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja S.T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sūnaus D.T., mirusio 2022 m. birželio 22 d., palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti ir naudoti.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos sutuoktinis I.T., gim. 1961 m. kovo 19 d., mirė 2018 m. gruodžio 24 d. Po sutuoktinio mirties liko trys įstatyminiai įpėdiniai, t. y. pareiškėja ir jos du sūnūs: V.T. ir D.T.. Visi trys paveldėtojai 2019 m. kovo 14 d. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Trys įpėdiniai palikimą po I.T. mirties priėmė. Tačiau iki pareiškėjos sūnaus D.T. mirties paveldėtojai nesuspėjo kreiptis į tą patį notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo trims paveldėtojams išdavimo, todėl priimto palikimo nuosavybės teisės valstybės įmonėje Registrų centre liko neįregistruotos. Po I.T. mirties paveldėjimą sudarė ¼ namo dalis su priklausiniu, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame visa šeima kartu ir gyveno. 2022 m. birželio 22 d. mirė pareiškėjos sūnus D.T..
3. Pareiškėja nurodo, kad po sūnaus mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti ir naudoti, bet per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nurodo, kad tiek sūnui D.T. esant gyvam, tiek iki šiol gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, visą laiką po palikimo po sūnaus D.T. mirties atsiradimo pareiškėja nuolat gyveno, rūpinosi ir prižiūrėjo šį turtą – D.T. priklausančią ⅜ dalį, I.T. priklausiusios ¼ dalies namo, kaip nuosavą – mokėjo už jį mokesčius, šildė, pirko malkas, taip pat ji pati yra šio turto ½ dalies savininkė, valdo visą turtą ir rūpinasi juo kaip nuosavu. Po sūnaus D.T. mirties palikimą sudarė tik šis nekilnojamas turtas, t. y. ⅜ dalys namo, (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinys – ⅜ dalys šulinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo V.T., kuris taip pat yra pareiškėjos sūnus ir palikėjo brolis, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad sutinka, jog pareiškėja priėmė D.T. palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti ir neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo D.T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D.T. paliktojo turto priėmimą valdyti, bei nurodo, kad pareiškimui neprieštarauja, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra nedalyvaujant valstybės įmonės Turto banko atstovui.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (mirties liudijimo Nr. duomenys neskelbtini) nustatyta, kad palikėjas D.T. mirė 2022 m. birželio 22 d. Pateiktu byloje gimimo įrašu Nr. 40 nustatyta, kad palikėjo tėvai yra S.T. (gim. 1962-12-26) ir I.T. (gim. 1961-03-19). Iš byloje pateikto medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad palikėjo tėvas ir pareiškėjos sutuoktinis I.T. mirė 2018 m. gruodžio 24 d. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, I.T. nuosavybės teisės liudijimo pagrindu priklausė 2527/14095 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir ¼ kitų statinių – šulinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto 2019 m. kovo 14 d. notaro liudijimo nustatyta, kad I.T. turto paveldėtojais liko S.T., D.T. ir V.T.. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad D.T. paveldimą turtą sudaro: ⅜ dalys namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinys – ⅜ dalys šulinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atitekę po I.T. mirties.
Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą
8. Pareiškėja S.T. pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sūnaus D.T. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti ir naudoti.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
10. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
11. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
12. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I.T. mirė būdamas vedęs pareiškėją S.T., bei turėjo du sūnus: D.T. ir V.T.. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, I.T. nuosavybės teisės liudijimo pagrindu priklausė 2527/14095 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir ¼ kitų statinių – šulinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Po I.T. mirties visi trys paveldėtojai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau nespėjo kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl priimto palikimo nuosavybės teisės Registrų centre neįregistruotos. Remiantis byloje pridėtu notaro pranešimu, mirusiojo I.T. turtą įpėdiniai paveldėtų tokiomis dalimis: sutuoktinė ¼ dalį, vaikai po ⅜ dalis. Vienas iš paveldėtojų, sūnus D.T., remiantis pateiktu mirties liudijimu, mirė 2022 m. birželio 22 d. Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo D.T. sudarytų testamentų. Palikėjo brolis V.T. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame sutinka, jog pareiškėja S.T. priėmė D.T. palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti ir neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Taigi pareiškėja yra paveldėtoja pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
14. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.
15. Pareiškėja po savo sūnaus mirties priėmė jai pagal įstatymą tenkančią palikimo dalį pradėdama jį faktiškai valdyti. Palikimo priėmimo faktą patvirtina aplinkybės, jog prieš sūnaus mirtį gyveno nurodytame name ir iki šiol nuolat rūpinasi visu turtiniu vienetu – namu ir šuliniu, prižiūrėjo ir prižiūri kaip šio turto savininkė. Iš byloje pateiktų apmokėjimo kvitų už komunalines paslaugas matyti, jog pareiškėja tvarko turtą, moka mokesčius bei turtu naudojasi. Byloje pateikti įrodymai pakankami daryti tikėtiną išvadą, jog palikėja iki ir po sūnaus D.T. mirties turtinį vienetą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, naudojo kaip savo, rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį mirus sūnui D.T., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėja po sūnaus D.T. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas siekiant realizuoti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S.T. (duomenys neskelbtini) po savo sūnaus D.T. (duomenys neskelbtini) mirties 2022 m. birželio 22 d. atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjai S.T. įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.