Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-01-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-54-810/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. AN2-54-810/20192019-01-18Kauno apygardos teismas
  2. A15.-308-668/2019Nutarimas · 2019-03-14Kauno apylinkės teismas
  3. AN2-212-290/2019Nutartis · 2019-05-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-01-18
Bylos Nr.
AN2-54-810/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01858-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pažeidėjas
G. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-54-810/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01858-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarIMAsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo G. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 13 d. 16.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,44 promilės) girtumas, ir šį administracinį nusižengimą padarė būdamas 2018 m. birželio 14 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį. Tokiais savo veiksmais G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu G. P. pripažintas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 500 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu 3 metams bei automobilio „BMW X5 3.0D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde G. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimą dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo ir transporto priemonės nekonfiskuoti arba skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

3.1. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nutarė, kad automobilio „BMW X5 3.0D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra G. P.. Teismas konstatavo, kad nors byloje yra pateikta šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kuria G. P. 2018 m. lapkričio 12 d. automobilį „BMW X5 3.0D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė G. P., tačiau automobilis nebuvo realiai perduotas pirkėjui, kad ši transporto priemonė būtų išregistruota ryšium su pardavimu pardavėjas nesikreipė ir į VĮ Regitra. Kritikuodamas tokius skundžiamos nutarties argumentus, apeliantas pažymi, jog nei pardavėjas, nei pirkėjas dieną, kai buvo sulaikytas automobilis „BMW X5 3.0D“, nebuvo praleidę Lietuvos Respublikos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse numatyto termino transporto priemonės pasikeitusių duomenų deklaravimui, o realiam transporto priemonės perdavimui buvo per mažai laiko, kadangi administracinis nusižengimas padarytas sekančią dieną po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. G. P. elektroniniu paštu reikalavo atiduoti jam priklausantį automobilį, tačiau apeliantas jį informavo, kad automobilis yra laikomas policijoje.

3.2. Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, todėl teismas negalėjo konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą.

3.3. Apeliantas taip pat pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, turi būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, suteikiant jam galimybę įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Nagrinėjamu atveju teismas automobilio savininkui G. P. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nepranešė, transporto priemonės konfiskavimą paskyrė jam nedalyvaujant, prašymą įtraukti šį asmenį į bylos nagrinėjimą atmetė. Taip buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas. Vien tai yra pagrindas skundą tenkinti ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, skundžiamame nutarime, aptartas ir G. P. elgesys G. P. padaryto administracinio nusižengimo kontekste, tačiau paties G. P. argumentai teisme išklausyti nebuvo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas prašo G. P. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

4.1. Institucijos atstovo nuomone, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, teismas pagrįstai įvertino tai, kad pažeidėjo padarytas nusižengimas yra šiurkštus, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą. Šis pažeidimas buvo tyčinis, pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai tyčia, kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Vertindamas skundo argumentus dėl transporto priemonės pardavimo G. P., Institucijos viršininkas nurodo, jog šiuo atveju pirkėjas elgėsi itin neatsakingai, kadangi pasirašęs sutartį, transporto priemonę paliko apelianto žinioje. Be to, versija apie transporto priemonės pardavimą iškelta tik teismo posėdyje. Manytina, kad tai tik apelianto gynybinė versija, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. G. P. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs G. P. apeliacinio skundu argumentus bei skundžiamame nutarime padarytas išvadas, sprendžia, jog yra pagrindas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

7. Nagrinėjamu atveju G. P. žemesnės instancijos teismo nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje. ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalis numato, jog už šio kodekso 427 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu atidžiai įvertinti padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Turto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-3-697/2016).

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-18-2013, 2AT-23-2012, 2AT-34-2013 ir kt.). Todėl tokiais atvejais, kai yra duomenų, patvirtinančių, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1/2012).

9. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovė tvirtino, jog transporto priemonė, kuria naudojantis buvo padarytas administracinis nusižengimas nuosavybės teise priklauso ne pažeidėjui, o kitam asmeniui. Į bylą G. P. atstovė advokatė A. Ručienė pateikė 2018 m. lapkričio 12 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria G. P. nuosavybės teisę į transporto priemonę „BMW X5 3.0D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perleido kitam fiziniam asmeniui – G. P. (b. l. 36), bei prašė šį asmenį įtraukti suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, nurodė, jog G. P. yra atvykęs į teismo rūmus. Taigi bylos nagrinėjimo metu kilo abejonių dėl automobilio, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, priklausomumo. Nepaisant to, teismo posėdžio metu, įvertinusi pateiktų dokumentų turinį, bylą nagrinėjusi teisėja konstatavo, jog automobilio „BMW X5 3.0D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra ne G. P., o G. P., kadangi šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota VĮ Regitra, todėl nusprendė G. P. suinteresuotu asmeniu byloje netraukti. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 punktą pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, kuria pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės teise, o pirkėjas — jį priimti ir sumokėti nustatytą kainą. CK 4.49 straipsnis reglamentuoja, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jo perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Nei teisės aktuose, nei sudarytoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nenumatyta, kad nuosavybės teisė į automobilį „BMW X5 3.0D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) G. P. pereina nuo jos įregistravimo VĮ „Regitra“ momento. Taigi nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusi teisėja, įvertinusi tik pateiktų dokumentų turinį ir neišklausiusi G. P. paaiškinimų, atsižvelgusi viena į tą aplinkybę, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota VĮ Regitra, nepagrįstai sprendė, jog automobilio savininkas yra G. P., o ne G. P., ir nutarė atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės prašymą G. P. įtraukti suinteresuotu asmeniu šioje administracinio nusižengimo byloje.

10. Tokiu būdu, žemesnės instancijos teismas ne tik neištyrė visų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, ar šiuo atveju automobilio konfiskavimas yra galimas pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį (kai konfiskuotinas turtas yra pažeidėjo nuosavybė), ar turi būti sprendžiama dėl ANK 29 straipsnio 4 dalyje (turto, nuosavybės teise priklausančio ne pažeidėjui, konfiskavimas) nustatytų sąlygų buvimo ar nebuvimo, bet ir, į bylos nagrinėjimą neįtraukdamas galimo transporto priemonės savininko suinteresuotu asmeniu, neužtikrino teisingo teismo proceso, efektyvios konfiskuotos transporto priemonės galimo savininko teisių gynybos, o tai yra esminis proceso teisės pažeidimas. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas, todėl, ištaisius esminį apylinkės teismo padarytą proceso pažeidimą ir ištyrus visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendimo dėl ANK 29 straipsnio nuostatų taikymo priėmimui, apygardos teismui, būtų atimta galimybė šį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų asmenų procesines teises ir lemtų šiurkštų proceso teisės pažeidimą. Todėl aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju būtent apylinkės, o ne apygardos teismas privalo įtraukti G. P. suinteresuotu asmeniu byloje, suteikti jam galimybę pateikti savo argumentus ir įrodymus bei iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

11. Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo rūšį dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų 3.1 ir 3.2 punktuose, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, aukštesnės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

G. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimą G. P. administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Edita Dambrauskienė