Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą panaikinimo, suinteresuoti asmenys byloje Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaras M. V., uždaroji akcinė bendrovė „B. Vokė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skundu prašė panaikinti Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro M. V. 2017 m. lapkričio 15 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti atlikti vykdomąjį įrašą. Nurodė, kad 2015 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Elektrėnų skyriaus vedėjo ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B. Vokė”, įmonės kodas 174917071, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujama L. T., sudarė valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 51SUI-10 (notarinio registro Nr. 2105), pagal kurią, vadovaujantis 2015 m. vasario 5 d. įvykusio valstybinės žemės sklypo pardavimo aukciono rezultatais, įmonei buvo parduotas 1,1123 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas parduotas už 84 515,47 Eur. Sutarties 4 punkte numatyti terminai ir sąlygos, kuriomis įmonė įsipareigojo sumokėti įsiskolinimo likutį 67 086,72 Eur. Įsiskolinimas turėjo būti sumokėtas per 15 metų (pirma įmoka už 2015 metus turėjo būti sumokėta iki 2016 m. sausio 15 d., paskutinė (už 2029 metus) – iki 2030 m. sausio 15 d. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad įmonė už įsiskolinimo likutį moka 5 procentus metinių palūkanų. Sutarties 6 punkte numatyta, kad įmonė įsipareigoja metines įmokas ir palūkanas už įsiskolinimo likutį sumokėti ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos. Už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos: metinės įmokos ir palūkanų. Pagal Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašą priverstinė hipoteka (kodas (duomenys neskelbtini)) žemės sklypui įregistruota 2015 m. liepos 16 d., tokiu būdu užtikrinant valstybės reikalavimą pagal sutartį. Reikalavimo suma: 93 916,82 Eur, priverstinės hipotekos terminas – 2030 m. sausio 15 d. Įmonei sutartyje nustatytu terminu nesumokėjus visos sumos pagal sutartį, Elektrėnų skyrius 2017 m. spalio 6 d. raštu kreipėsi į Elektrėnų, savivaldybės 1-ąjį notaro biurą, kuriame, vadovaudamiesi CK 4.196 straipsniu ir atsižvelgdami į tai, kad sutarties nustatytais terminais įmonė neįvykdė finansinių įsipareigojimų ir į tai, kad per Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. liepos 11 d. rašte Nr. 1SD-2811 -(4.85.) „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties (-ių) vykdymo“, Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. lSD-4280-(4.85.) „Dėl pakartotinio prašymo vykdyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (-is)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. sausio 25 d. rašte Nr, lSD-406-(4.85.) „Dėl reikalavimo įvykdyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (-is)“ nustatytus papildomus terminus įsiskolinimas nebuvo padengtas bei vadovaudamiesi Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 18.10 papunkčiu, pateikė prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, nurodant kreditorių – Lietuvos valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, skolininką - UAB „B. Vokė“, hipotekos objektą - valstybei įkeistą žemės sklypą 1,1123 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaras M. V. 2017 m. lapkričio 15 d., sprendimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – atlikti vykdomąjį įrašą pagal priverstinę hipoteką, nesuėjus hipoteka užtikrinto reikalavimo galutiniam terminui. Sprendime nurodoma, kad pagal Hipotekos registro priverstinės hipotekos, į. k. 20520150039371, duomenis, šia priverstine hipoteka užtikrintos prievolės galutinis įvykdymo terminas yra 2030 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prašyme kaip teisinis pagrindas nurodomas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 18.10 papunktis, tačiau šalys sutartyje dėl minėtos sąlygos, nurodytos minėtų taisyklių 18.10 papunktyje, nesusitarė. Tuo remiantis notaras konstatavo, kad nesant įstatymuose arba sandoryje nustatytų pagrindų, išduoti vykdomojo įrašo nepasibaigus hipoteka užtikrinto reikalavimo terminui nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas nurodo, jog tai, kad sąlyga dėl pranešimų dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo, o po to ir reikalavimo per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos sumokėti visą valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytą valstybines žemės sklypo kainą, palūkanas ir delspinigius nebuvo įrašyta į sutartį, nereiškia, kad ši sąlyga netaikytina įmonei pagal sutartį, kadangi ši sąlyga buvo nustatyta norminiu teisės aktu ir galiojo tiek sutarties derinimo metu, tiek derinimo pabaigoje, tiek ir sutarties sudarymo metu, t. y. visą laikotarpį po valstybinės žemės sklypo nuomos aukciono pabaigos. Suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaras M. V. atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. spalio 9 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus prašymas išduoti vykdomąjį įrašą pagal priverstinę hipoteką, į. k. 20520150039371. Nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjo minimas Taisyklių 18 punktas nustato, kokios sąlygos turi būti suderintos su žemės sklypo pirkėju rengiant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą, o kai tokios sąlygos yra suderintos, jos perkeliamos į pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir tampa galiojančios sutarties šalims. Taigi, jei šalys dėl tokios Taisyklių 18.10 punkte nurodytos sąlygos būtų susitarusios pagrindinėje pirkimo - pardavimo sutartyje, ji galėtų būti kaip pagrindas gauti vykdomąjį įrašą prieš terminą, tačiau šalys dėl tokios sąlygos sutartyje nesusitarė. UAB „B. Vokė“ atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su minėta sąlyga, o dėl tokios sąlygos nesusitarus, nėra pagrindo gauti vykdomąjį įrašą prieš terminą kitais nei įstatyme išvardintais pagrindais. Suinteresuotas asmuo UAB „B. Vokė“ atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad 2015 m. vasario 13 d. el. pašto laišku buvo informuota, jog vienašališkai yra siekiama pakeisti tarp suinteresuoto asmens ir Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. vasario 12 d. suderintos pirkimo - pardavimo sutarties nuostatas. Dėl sutarties sąlygų vyko derybos. 2015 m. birželio 23 d. sužinojo, jog buvo vienašališkai suruoštas pirkimo - pardavimo sutarties projektas, kuriame iš esmės buvo pakeistos 2015 m. vasario 12 d. suderintos pirkimo - pardavimo sutarties nuostatos, t. y. į 2015 m. birželio 23 d. pirkimo - pardavimo sutarties projektą Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus iniciatyva vienašališkai buvo įtrauktos 2.6 punkto nuostatos, todėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. 2015 m. birželio 26 d. buvo suderintos galutinės 2015 m. vasario 12 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties nuostatos, pažymėtina, jog abipusiu susitarimu buvo eliminuotos pirkimo - pardavimo sutarties projekto 2.6. punkto nuostatos. 2015 m. liepos 2 d. notaro kontoroje buvo sudaryta 2015 m. liepos 2 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 51SUI-10. Sutartyje nėra numatyta galimybė Nacionalinei žemės tarnybai vienašališkai nutraukti sutartį su suinteresuotu asmeniu bei reikalauti sumokėti anksčiau sutartyje numatyto termino visą žemės sklypo kainą, todėl aktuose išdėstyti Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimai prieštarauja sutarties nuostatoms, tokie reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundo netenkino.Teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Elektrėnų skyriaus vedėjo ir UAB „B. Vokė”, atstovaujama L. T., sudarė valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 51SUI-10 (notarinio registro Nr. 2105), pagal kurią, vadovaujantis 2015 m. vasario 5 d. įvykusio valstybinės žemės sklypo pardavimo aukciono rezultatais, UAB „B. Vokė” buvo parduotas 1,1123 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas parduotas už 84 515,47 Eur. Sutarties 4 punkte numatyti terminai ir sąlygos, kuriomis UAB „B. Vokė” įsipareigojo sumokėti įsiskolinimo likutį 67 086,72 Eur. Įsiskolinimas turi būti sumokėtas per 15 metų (pirma įmoka už 2015 metus turi būti sumokėta iki 2016 m. sausio 15 d., paskutinė (už 2029 metus) - iki 2030 m. sausio 15 d., už įsiskolinimo likutį mokamos 5 proc. metinės palūkanos (Sutarties 5 punktas), jas sumokant ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos (Sutarties 6 punktas). Už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai - 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos: metinės įmokos ir palūkanos. Pagal Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašą priverstinė hipoteka (kodas (duomenys neskelbtini)) žemės sklypui įregistruota 2015 m. liepos 16 d., tokiu būdu užtikrinant valstybės reikalavimą pagal sutartį. Reikalavimo suma: 93 916,82 Eur, priverstinės hipotekos terminas – 2030 m. sausio 15 d. Notaro biure 2017 m. spalio 9 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prašymas išduoti vykdomąjį įrašą pagal priverstinę hipoteką, į. k. 20520150039371. Teismas įvertinęs tai, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekte šalys nesusitarė dėl Taisyklių 18.10 punkte numatytos sąlygos, ji nebuvo įtraukta į pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, sprendė kad nėra pagrindo gauti vykdomąjį įrašą prieš terminą. Teismas pažymėjo, jog jei šalys dėl tokios Taisyklių 18.10 punkte nurodytos sąlygos būtų susitarusios pagrindinėje pirkimo -pardavimo sutartyje, ji galėtų būti kaip pagrindas gauti vykdomąjį įrašą prieš terminą. Iš tarp šalių vykusio susirašinėjimo matyti, jog nors pareiškėjas ir siūlė šią sąlygą įtraukti į sutartį, tačiau suinteresuoto asmens UAB „B. Vokė” atstovas su šia sąlyga nesutiko ir pareiškėjas sutiko pasirašyti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį be šios sąlygos. Todėl notaras pagrįstai neišdavė vykdomojo įrašo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas (apeliantas) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, panaikinti Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro M. V. 2017 m. lapkričio 15 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti atlikti vykdomąjį įrašą. Atskirojo skundo argumentai:Apeliantas nurodė, kad sutarties projektas šalių pasirašytas jau galiojant Taisyklių 18.10 papunkčiui. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, Tai, kad sąlyga dėl pranešimų dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo, o po to ir reikalavimo per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos sumokėti visą valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytą valstybinės žemės sklypo kainą, palūkanas ir delspinigius nebuvo įrašyta į sutartį, nereiškia, kad ši sąlyga netaikytina įmonei. Ši sąlyga buvo nustatyta norminiu teisės aktu ir galiojo tiek sutarties derinimo metu, tiek sudarymo metu, tiek pabaigoje, t. y. visą laikotarpį po valstybinės žemės sklypo nuomos aukciono pabaigos. Sutarties, kurioje nenumatyta aptariama sąlyga, sudarymas negali pakeisti ir nepakeičia nustatyto teisinio reglamentavimo.Apelianto nuomone, įmonė elgiasi nesąžiningai pateikdama prieštaravimus, nes siekia išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir tokiu būdu užvilkinti atsiskaitymą su valstybe. 2017 m. sausio 15 d. suėjo ir antrosios įmokos (už 2016 metus) mokėjimo terminas, tačiau įmonė šios įmokos, nei įmokos už 2015 metus, nustatytais terminais, per papildomai nustatytus terminus, iki kreipimosi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (2017 m. spalio 6 d.) nebuvo sumokėjusi. Taigi įmonė akivaizdžiai piktnaudžiauja įstatymo jai suteiktomis teisėmis.Valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, reikalavimas patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą yra įtvirtintas Taisyklių 18.10 papunktyje, kuris galiojo sutarties derinimo ir pasirašymo metu. Apelianto nuomone, šios nuostatos yra neatsiejamos nuo sutarties sąlygų, todėl laikytina, kad įmonei nevykdant sutartinių įsipareigojimų valstybė įgyja teisę reikalauti įvykdyti sutartį prieš terminą. Nepaisant to, jog reikalavimas patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą, kaip sąlyga, nebuvo įrašytas į sutartį, tačiau jis buvo įprastinė sąlyga ir galiojo sutarties derinimo ir pasirašymo metu, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliantas nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.Suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaras M. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartį nepakeistą. Nurodo, jog 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260, patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės nustato valstybinės žemės sklypų sutarčių rengimo ir derinimo tvarką su būsimu žemės sklypo pirkėju, rengiant valstybinio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties projektą, kas iš esmės atitinka CK preliminariosios sutarties sampratą. Todėl pareiškėjas klaidingai tapatina valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties projektą ir pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį. Valstybinės žemės sklypo pardavėjo pirkėjui pateiktas sutarties projektas buvo su pirkėju suderintas be Taisyklių 18.10 punkte nustatytos sąlygos. Pirkėjas nesutiko su minėtos sąlygos įtraukimu į pagrindinę sutartį ir sutartis buvo sudaryta dėl tokios sąlygos, šalims nesusitarus. Taisyklių 18 punkte (tarp jų ir 18.10 papunktyje) yra įtvirtintos sąlygos, kurios turi būti suderintos su būsimu žemės sklypo pirkėju, o ne, kaip teigia pareiškėjas, yra teisinis norminis pagrindas gauti vykdomąjį įrašą prieš terminą. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytoje 2016 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje, Nr. 3K-3-548-248/2016, yra visiškai skirtingos faktinės aplinkybės bei pareikšti reikalavimai, t. y. sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą ir palūkanų išieškojimą ne ginčo tvarka, notarui atliekant vykdomąjį įrašą pagal hipotekos sandorį, aiškinimo ir taikymo. Be to, minėtoje byloje ginčas kilo dėl sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto iki 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusios hipotekos reformos, o ankstesnis hipotekos teisinių santykių reguliavimas nenumatė galimybės šalims susitarti dėl priverstinio išieškojimo iš hipoteka užtikrintos prievolės prieš galutinį prievolės įvykdymo terminą pagrindų. Analogiškai ir 2017 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, Nr. e3K-3-332-219/2017, ginčas kilo dėl hipotekos teisinių santykių, atsiradusių iki 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusios hipotekos reformos, todėl iš esmės skiriasi faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Elektrėnų skyriaus vedėjo ir UAB „B. Vokė” sudarė valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 51SUI-10, pagal kurią, vadovaujantis 2015 m. vasario 5 d. įvykusio valstybinės žemės sklypo pardavimo aukciono rezultatais, UAB „B. Vokė” buvo parduotas 1,1123 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas parduotas už 84 515,47 Eur. UAB „B. Vokė” įsipareigojo sumokėti įsiskolinimo likutį 67 086,72 Eur per 15 metų (pirma įmoka už 2015 metus turėjo būti sumokėta iki 2016 m. sausio 15 d., paskutinė (už 2029 metus) - iki 2030 m. sausio 15 d. Pagal Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašą priverstinė hipoteka (kodas (duomenys neskelbtini)) žemės sklypui įregistruota 2015 m. liepos 16 d., tokiu būdu užtikrinant valstybės reikalavimą pagal sutartį. Reikalavimo suma: 93 916,82 Eur, priverstinės hipotekos terminas – 2030 m. sausio 15 d. Notaro biure 2017 m. spalio 9 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prašymas išduoti vykdomąjį įrašą pagal priverstinę hipoteką. Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaras M. V. 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – atlikti vykdomąjį įrašą pagal priverstinę hipoteką, nesuėjus hipoteka užtikrinto reikalavimo galutiniam terminui. Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą panaikinimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis iš esmės grindžia tuo, kad nepaisant to, jog reikalavimas patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą, kaip sąlyga, nebuvo įrašytas į sutartį, tačiau jis galiojo sutarties derinimo ir pasirašymo metu, todėl pareiškėjas turėjo teisę reikalauti įvykdyti sutartį prieš terminą, o jos neįvykdžius reikalauti išduoti vykdomąjį įrašą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, nustato valstybinės žemės sklypų sutarčių rengimo ir derinimo tvarką su būsimu žemės sklypo pirkėju. Šių Taisyklių 18.10 punktas nustato kokios sąlygos turi būti suderintos rengiant žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutarties projektą. Sutarties šalims sutarus taikyti Taisyklių 18.10 punkte numatytas sąlygas, jos perkeliamos į pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį ir galioja sutarties šalims. Tik šalims susitarus dėl Taisyklių 18.10 punkte numatytų sąlygų taikymo ir perkėlus jas į pirkimo -pardavimo sutartį, pirkėjui per sutartyje nurodytus terminus nesumokėjus įmokų, pardavėjas turi teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, nesuėjus hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminui. Nustatyta, jog valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties šalys nesusitarė dėl Taisyklių 18.10 punkte numatytų sąlygų įtraukimo į pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Iš tarp šalių vykusio susirašinėjimo matyti, jog pareiškėjui vienasmeniškai įtraukus Taisyklių 18.10 punkte numatytas sąlygas į pirkimo - pardavimo sutarties projektą, UAB „B. Vokė“ atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, nes nesutiko su šia sąlyga. Tik pareiškėjui išbraukus iš pirkimo -pardavimo sutarties projekto minėtą sąlygą, šalys pasirašė valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį. Taigi sutartyje nėra numatyta galimybė pareiškėjui vienašališkai nutraukti sutartį su suinteresuotu asmeniu bei reikalauti sumokėti anksčiau sutartyje numatyto termino visą žemės sklypo kainą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tik suderinus ir perkėlus Taisyklių 18.10 punkte numatytas sąlygas į žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties projektą, jos tampa galiojančiomis sutarties šalims. Šiuo atveju, sutarties šalims nesusitarus dėl Taisyklių 18.10 punkte numatytų sąlygų, jų neįtraukus į pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, nėra pagrindo išduoti vykdomojo įrašo nepasibaigus hipoteka užtikrinto reikalavimo terminui. Pažymėtina, jog priverstine hipoteka užtikrintos prievolės galutinis įvykdymo terminas yra 2030 m. sausio 15 d. Apeliantas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pareiškėjo nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016 ir 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-219/2017 yra skirtingos faktinės aplinkybės ir pareikšti reikalavimai. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo ją naikinti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.