Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,

teismo posėdyje išnagrinėjo VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Pakistano Islamo Respublikos piliečiui S. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)), taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VSAT Užsieniečių registracijos centras prašo pratęsti Pakistano Islamo Respublikos piliečiui S. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)), (toliau – ir Užsienietis), taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą dviem mėnesiams, tai yra iki 2026-05-02, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Teikime nurodoma, jog Užsienietis, pateikęs tarptautinės apsaugos prašymą Lietuvoje ir nesulaukęs sprendimo dėl minėto prašymo, pasitelkė asmenų, užsiimančių nelegalia migracija, pagalbą ir sistemingai (2025-07-21 ir 2025-12-20) bandė pažeidžiant Europos Sąjungos teisės normas ir Lietuvos Respublikos įstatymus tyčia, neteisėtai, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Jo veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jis piktnaudžiauja savo kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis yra linkęs nesilaikyti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos migracinių įstatymų ir tvarkos, ir tokie jo veiksmai trukdo Lietuvos kompetentingoms institucijoms nustatyti motyvus prieglobsčio byloje ir priimti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis buvo informuotas apie tai, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, tačiau nepaisant šių aplinkybių Užsienietis nusprendė išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares teikdamas prioritetą savo norams, o ne įstatymų laikymuisi, todėl darytina pagrįsta išvada, kad prieglobsčio prašymo pateikimas nebuvo ir nėra jo tikslas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Akivaizdu, kad Užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu ir piktnaudžiaudamas prieglobsčio procedūra. Prieglobsčio prašymą pateikė tikslu gauti prieglobsčio prašytojui teikiamas garantijas, galimybė išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, išvengti atsakomybės už neteisėtą sienos kirtimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, bei tai, kad Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą, šiuo atveju, tikslinga būtų užtikrinti jo būvimą VSAT prie LR VRM, užkardyti pasislėpimo arba pabėgimo riziką ir netrukdomai išnagrinėti jo prašymą. Teismo posėdžio metu atstovas palaiko prašyme išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

2026 m. vasario 25 d. Migracijos departamento pateiktoje nuomonėje Nr. 26SD3997 nurodyta, kad „vadovaujantis UTPĮ4 113 str. 4 d., manytume, jog būtų tikslinga apriboti S. B. judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu“.

Tačiau pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-08-12 nutarties administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021 26 punktas; 2024-02-22 nutarties administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-02-05 nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

Užsienietis ir jo atstovė siūlo taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, atsižvelgiant į tai, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir pažeidžiamas asmuo.

Įstatymo 2 straipsnio 18² dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais.

Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą.

Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti, tačiau jie turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5717-492/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietis 2024 m. gruodžio 4 d. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

Vadovaujantis Užsieniečių pažeidžiamumo nustatymo tvarkos aprašo (patvirtinto 2024 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-947) nuostatomis, VSAT sulaikymo vietoje laikomam pažeidžiamam asmeniui teikiama ir (arba) organizuojama būtinoji medicinos pagalba ir būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus jo sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų; užtikrinamas gydymas ir (arba) sveikatos (įskaitant psichikos sveikatą) priežiūra, jeigu nustatoma, kad asmuo patyrė kankinimų, išprievartavimą ar kitokių rimtų smurtinių veiksmų ir (arba) yra tapęs prekybos žmonėmis auka; organizuojamos reabilitacijos paslaugos, jeigu asmuo yra nepilnametis, patyręs bet kokią prievartą, buvo be priežiūros, išnaudojamas ir (arba) kankinamas, su kuriuo buvo žiauriai, nežmoniškai ir žeminančiai elgiamasi arba kuris yra nukentėjęs karinių konfliktų metu; teikiamos teisinė pagalba ir tinkama potrauminė terapija bei psichosocialinė priežiūra, jeigu asmuo yra patyręs seksualinį smurtą ar smurtą dėl lyties; suteikiama arba organizuojama kita, nei išvardinta Aprašo 26.1–26.6 papunkčiuose pagalba, kurią socialinis darbuotojas įtraukia į Individualų pagalbos planą (27 p.) Socialinis darbuotojas periodiškai, ne rečiau nei kas 3 mėnesius peržiūri, ar pažeidžiamumą lemiantys veiksniai nėra išnykę (29 p.). Teismui nepateikta duomenų, pagrindžiančių faktines aplinkybes, jog Užsieniečiui, apgyvendintam laikino apgyvendinimo vietoje nėra teikia teikiama ir (arba) organizuojama būtinoji medicinos pagalba ir būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Užsieniečio argumentai, susiję su jo sveikata ir savijauta, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimą pakeisti taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, nes byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis, kuriam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo teritorijos be vadovo ar įgalioto asmens leidimo, negalėtų gauti sveikatos priežiūros ar kitų reikiamų paslaugų. Be to, Užsieniečio argumentai šiuo aspektu nepaneigia rizikos, jog jis pakartotinai neteisėtai pasišalins iš jo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjančios valstybės (t. y. Lietuvos Respublikos.

Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 ¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijoje, įsigaliojusioje 2023-12-30, – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo), – pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl 2013-06-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punkto prasme jis yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas. Nuo 2025-01-01 pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reglamentavimui, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Šio įstatymo 1151 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Užsieniečių priėmimą užtikrinančia įstaiga yra Priėmimo ir integracijos agentūra. Pagal Priėmimo ir integracijos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024-09-17 įsakymu Nr. A1-614, 10.11 punktą Agentūra prižiūri laikino apgyvendinimo vietoje apgyvendintų prieglobsčio prašytojų, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, ir užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, išvykimą iš laikino apgyvendinimo vietos ar jai priklausančios teritorijos, imasi kitų neteisėto išvykimo rizikos mažinimo priemonių. Taigi, apgyvendinus užsieniečius Priėmimo ir integracijos agentūroje, jie nebus atskirti nuo kitų Agentūros gyventojų, jų judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Esant tokioms aplinkybėms teigti, kad asmuo, kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas, nėra pagrindo, nes Užsienietis gali teikti prašymą ir gauti vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos.

Nagrinėjamu atveju, Užsienietis, pateikęs tarptautinės apsaugos prašymą Lietuvoje ir nesulaukęs sprendimo dėl minėto prašymo, pasitelkė asmenų, užsiimančių nelegalia migracija, pagalbą ir sistemingai (2025-07-21 ir 2025-12-20) bandė pažeidžiant Europos Sąjungos teisės normas ir Lietuvos Respublikos įstatymus tyčia, neteisėtai, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Jo veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jis piktnaudžiauja savo kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis yra linkęs nesilaikyti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos migracinių įstatymų ir tvarkos, ir tokie jo veiksmai trukdo Lietuvos kompetentingoms institucijoms nustatyti motyvus prieglobsčio byloje ir priimti sprendimą. Teismas, pasisakydamas dėl Užsieniečio prašymo taikyti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte (apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų), konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi Užsieniečio elgesys (pirmiau šiame Sprendime nurodyti bei įvertinti Užsieniečio veiksmai ir nustatytos aplinkybės), nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis vėl bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, todėl teikimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 5 dalies 1, 2, 3, 4, 6, 7, 11, 12 punktais, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Pratęsti Pakistano Islamo Respublikos piliečiui S. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – dviem mėnesiams, iki 2026 m. gegužės 2 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.