Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas),

dalyvaujant užsieniečiui, prisistačiusiam (duomenys neskelbtini) piliečiu S. B., jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu S. B., apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu S. B., alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

8. Nors Užsienietis ir jo atstovė siūlė taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, atsižvelgiant į tai, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir pažeidžiamas asmuo, teismas, apžvelgęs šiuo aspektu aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad Užsienietis 2024 m. gruodžio 4 d. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Įvertinęs, kad teismui nepateikta duomenų, pagrindžiančių faktines aplinkybes, jog Užsieniečiui, apgyvendintam laikino apgyvendinimo vietoje nėra teikiama ir (arba) organizuojama būtinoji medicinos pagalba ir būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teismas sprendė, jog Užsieniečio argumentai, susiję su jo sveikata ir savijauta, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimą pakeisti taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad Užsienietis, kuriam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo teritorijos be vadovo ar įgalioto asmens leidimo, negalėtų gauti sveikatos priežiūros ar kitų reikiamų paslaugų. Be to, teismas pažymėjo, jog Užsieniečio argumentai šiuo aspektu nepaneigia rizikos, kad jis pakartotinai neteisėtai pasišalins iš jo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjančios valstybės t. y. Lietuvos Respublikos.

11. Teismas, pasisakydamas dėl Užsieniečio prašymo taikyti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte (apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų), konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi Užsieniečio elgesys, nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis vėl bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Todėl teismas tenkino Centro teikimą.

III.

13. Užsieniečio teigimu, jo sulaikymo pagrindai grindžiami Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 punktais, 12 punktu, nors remiantis teisiniu reguliavimu nei vienas iš nurodytų pagrindų Užsieniečio atžvilgiu negali būti taikomas, nes prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, 5 dalies 1 punkte, 6–11 punktuose nustatytais atvejais.

14. Užsienietis pažymi, kad nagrinėjamu atveju jo judėjimo laisvė apribota nuo 2025 m. liepos 12 d., t. y., jau daugiau nei 5 mėnesius, tačiau byloje VSAT nepateikė jokių duomenų, jog institucijos ėmėsi konkrečių veiksmų jo tapatybei nustatyti ar patikrinti. Todėl toliau grįsti asmens sulaikymą nurodytu pagrindu – siekiu išsiaiškinti asmens tapatybę – to institucijoms nepadarius per 3 mėnesius, nepagrįsta asmens judėjimo laisvę toliau riboti šiuo pagrindu (Užsienietis pirmiausia buvo sulaikytas 2025 m. lapkričio 3 d.). Taip pat byloje nėra duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiautų, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (t. y. kad atsisakė pateikti duomenis apie save, teikė klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Užsienietis byloje yra pateikęs jo asmens tapatybės kortelės kopiją.

15. Užsienietis nurodo, kad 2024 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau 2024 m. lapkričio 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis. Užsieniečio teigimu, Įstatymo 81 straipsnio 2 dalis numato, kad kai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, tokiu atveju prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Tačiau nuo Užsieniečio prieglobsčio prašymo pateikimo praėjo jau daugiau nei metai (įskaitant ir jo pasišalinimo terminus, t. y., nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2025 m. liepos 21 d. – 237 dienos, ir nuo 2025 m. spalio 21 d. iki dabar (2026 m. kovo 3 d.) – 133 dienos, iš viso – 370 dienų), o tai akivaizdžiai viršija nurodytą maksimalų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminą. Taigi, nepagrįsta toliau varžyti Užsieniečio judėjimo laisvę, kai jo judėjimo apribojimas grindžiamas siekiu išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus, o Migracijos departamentas nesilaiko jokių įstatymo numatytų imperatyvių terminų bei pareigų priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje.

16. Užsienietis akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologė 2024 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nes (duomenys neskelbtini). Minėtame tarnybiniame pranešime pateiktos rekomendacijos dėl (duomenys neskelbtini). Užsienietis tvirtina, kad yra prieglobsčio prašytojas ir įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, o byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, t. y., nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę. Užsieniečio vertinimu, jam pritaikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė neigiamai veikia jo psichinę būklę, o Centro vadovo leidimai išvykti iš Centro jam, tikėtina, nebebus suteikti, todėl jam paskirtas judėjimo laisvės ribojimas prilygta de facto (faktiškai) sulaikymui, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nebegali būti laikoma proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti Įstatyme numatytus tikslus.

17. Užsieniečio įsitikinimu, atsižvelgiant į jo individualias savybes, alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, neproporcingai riboja jo judėjimo laisvę, o Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant mažiau Užsieniečio laisvę varžančią priemonę, t. y., švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nenustatant judėjimo laisvės apribojimų.

20. Centro vertinimu, nepagrįstas Užsieniečio argumentas, kad Migracijos departamentas nesilaikė Įstatymo 81 straipsnyje nustatyto 10 darbo dienų termino nagrinėti prieglobsčio prašymą skubos tvarka, nes byloje nustatyta, kad pats Užsienietis savo veiksmais reikšmingai apsunkino ir prailgino procedūrą, kadangi pasišalino iš apgyvendinimo vietos; išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos; buvo sulaikytas kitos valstybės narės teritorijoje; prieglobsčio procedūra buvo nutraukta ir vėliau atnaujinta. Todėl procedūros trukmė buvo nulemta ne tik institucijų veiksmų, bet ir paties Užsieniečio elgesio.

21. Centras akcentuoja, kad Užsieniečiui nėra taikomas sulaikymas, bet alternatyvi sulaikymui priemonė, o šiuo metu Užsienietis yra apgyvendintas Agentūros Pabradės priėmimo centre. Centras pažymi, kad apgyvendinus Užsienietį Agentūroje, jis nėra atskirtas nuo kitų šios Agentūros gyventojų, jo judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad Užsieniečiui, kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra laikytina prilyginant sulaikymui, nėra pagrindo. Nors Užsieniečio judėjimo laisvė buvo ribojama, tačiau šis ribojimas nėra absoliutus, ypač po Įstatymo pakeitimo.

22. Centras teigia, kad laikino apgyvendinimo vietoje Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, jo judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, Užsienietis apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleistas už apgyvendinimo teritorijos ribų. Be to, pagal Agentūros Pabradės priėmimo centro duomenis dėl laikino išvykimo už teritorijos ribų, Užsienietis paskutinį kartą teikė prašymą 2025 m. lapkričio 27 d. ir jo prašymas buvo tenkintas, o dėl priežasčių, kai jis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, pats Užsienietis neteikė prašymo bei jo atžvilgiu egzistavo rizika, kad jis gali siekti pasinaudoti šia galimybe ir pakartotinai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Užsienietis būtų kreipęsis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos ir toks leidimas jam nebūtų duotas.

23. Nors Užsienietis teigia, kad jis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, todėl jo judėjimo laisvės ribojimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, Centras akcentuoja, jog tiek nacionalinis teisinis reguliavimas, tiek Europos Sąjungos teisė nedraudžia taikyti sulaikymo ar alternatyvių priemonių pažeidžiamiems asmenims, valstybės narės privalo užtikrinti jų specialiųjų poreikių įvertinimą ir tinkamas priėmimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju Užsienietis yra apgyvendintas Agentūros Pabradės priėmimo centre, kuriame užtikrinamos gyvenimo sąlygos, teikiama medicininė ir psichologinė pagalba, sudaromos sąlygos patenkinti individualius poreikius, todėl vien faktas, kad Užsienietis priskirtas pažeidžiamų asmenų grupei, savaime nepaneigia galimybės taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę.

24. Centras tvirtina, jog atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, galima manyti, kad jis turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę, bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo atžvilgiu. Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra pagrįsta ir proporcinga, siekiant užtikrinti tinkamą atsakingų institucijų sprendimų priėmimą ir įvykdymą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Centro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas ir Užsieniečiui pratęstas paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – terminas, teisėtumas ir pagrįstumas. Šios priemonės taikymo terminas nustatytas dviem mėnesiams, iki 2026 m. gegužės 2 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi Užsieniečio elgesys, nepaneigia rizikos, kad skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis vėl bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.

27. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes mano, kad jam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė neproporcingai riboja jo judėjimo laisvę, o Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant mažiau Užsieniečio laisvę varžančią priemonę.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

29. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

30. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.)

31. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės, be kita ko, užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

32. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; ir kt.).

33. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

34. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. jog sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, Užsieniečio asmens tapatybė iki šiol nėra patvirtinta, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tranzitu, Užsienietis nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo padėties įteisinimo, prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje pateikė tik būdamas sulaikytas, teismo posėdžio metu, Užsienietis jokių šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitokių ryšių su Lietuva neturi, taip pat neturi lėšų pragyvenimui, Užsienietis neteisėtai bandė keletą kartų išvykti iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis 2024 m. gruodžio 4 d. buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, ir priėjo pagrįstą išvadą, kad taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.) nebuvo pakankama.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, byloje nustatytas aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog Užsienietis anksčiau yra pažeidęs jam taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, sąlygas, pagrįstai sprendė, kad sprendimo dėl Užsieniečio teisinės padėties priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrintas tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietis dar kartą gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties.

36. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės taikymo Užsieniečiui pratęsimo klausimą, nepaisant to, kad Užsienietis priskirtas pažeidžiamų asmenų grupei ((duomenys neskelbtini)), priėjo pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatanti judėjimo laisvės apribojimus, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga, o taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, būtų nepakankamas, siekiant užtikrinti tinkamą Užsieniečio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą, nes Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties. Ši išvada darytina įvertinus ir aplinkybę, kad pirmiau Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nepasiekė jos tikslų. Užsieniečio apeliaciniame skunde išdėstytos bendro, hipotetinio pobūdžio aplinkybės nepatvirtina, jog šiuo atveju Įstatymo tikslai galėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti šioje byloje nustatytų aplinkybių.

37. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pateiktas 2026 m. vasario 25 d. tarnybinis pranešimas, kuriame pranešama, jog Užsienietis yra įtraukiamas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, t. y. (duomenys neskelbtini), taip pat minėtame tarnybiniame pranešime pateiktos atitinkamos rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir apgyvendinimo.

38. Pažymėtina, kad Centro atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, jog Užsienietis yra apgyvendintas Agentūros Pabradės priėmimo centre, kuriame užtikrinamos gyvenimo sąlygos, teikiama reikiama medicininė ir psichologinė pagalba, sudaromos sąlygos patenkinti individualius poreikius. Užsienietis iš esmės nepateikė šiuos argumentus paneigiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Užsieniečio argumentai, susiję su jo sveikata ir savijauta, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimą pakeisti taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, nes byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis, kuriam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo teritorijos be vadovo ar įgalioto asmens leidimo, negalėtų gauti sveikatos priežiūros ar kitų reikiamų paslaugų.

39. Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog nėra duomenų, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat jog nėra duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiautų, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, nėra pagrindas jam taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu S. B., apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.