Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. G. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. balandžio 7 d. gautas nuteistojo A. G. prašymas, kuriuo nuteistasis prašo, atsižvelgiant į pasikeitusius įstatymus, panaikinti priimtą 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendį bei iš jo kylančią baudžiamąją atsakomybę ir atitinkamai pritaikyti jo atžvilgiu administracinę atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. G. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti baudžiamojoje byloje Nr. 1-484-1017/2016 priimtą 2016 m. balandžio 14 d. teismo nuosprendį, atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, jam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Nuteistasis A. G. pateiktame prašyme nenurodo, kokiais įstatymais vadovaujantis motyvuoja šį savo prašymą ir prašo bausmės sušvelninimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. G. 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Nuo šio nuosprendžio priėmimo ši teisės norma nebuvo keista, tad nėra teisinio pagrindo pakartotinai vertinti nusikalstamos veikos kvalifikavimą ir atitinkamai pagal tai spręsti paskirtos bausmės švelninimo ar baudžiamosios atsakomybės panaikinimo klausimą. Manytina, kad šiuo pateiktu prašymu nuteistasis A. G. teismo prašo atkreipti dėmesį į pasikeitusią BK 190 straipsnio 1 dalies galiojančią redakciją.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1481, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata buvo pakeista, nurodant, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Palyginus ankstesnę BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją su 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, t. y. nesudaro nusikalstamų veikų, numatytų XXVIII skyriuje, dalyko (turto iki 3 MGL įgijimas apgaulės būdu užtraukia tik administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį), o nedidelės vertės turtas yra toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. A. G. BK 182 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymo metu (t. y. 2014 m. rugsėjo 12-17 d.) MGL dydis buvo lygus 130 Lt (t. y. 37,66 Eur).

Byloje nustatyta, kad A. G. apgaule įgyto turto vertė sudaro 680 Lt (197 Eur), todėl net ir pritaikius BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimus (įsigaliojusius nuo 2015 m. sausio 1 d.), nuteistajam taikytina baudžiamoji atsakomybė. Jo apgaule įgyto turto vertė sudarė 197 Eur, o baudžiamoji atsakomybė pagal paminėtą pakeitimą taikoma nuo 112,98 Eur (37,66*3 = 112,98 Eur).

Be to, 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL), kuris sudaro 50 Eur. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019 ir kt.). Juolab kad net ir vadovaujantis šiais pakeitimais, pasikeitęs MGL dydis neturėtų reikšmės: A. G. apgaule įgyto turto vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 680 Lt (197 Eur), o pagal dabar galiojančią įstatymo redakciją, nuteistojo apgaule įgyto turto vertė viršija baudžiamajai atsakomybei kilti numatytą 3 MGL ribą (t. y. 197 Eur > 3 x 50 Eur (150 Eur)).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal pasikeitusią ir šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją, nėra teisinio pagrindo švelninti bausmę ar netaikyti baudžiamosios atsakomybės nuteistojo A. G. atžvilgiu, teismas vertina, kad nuteistojo A. G. prašymas yra nepagrįstas, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361¹ straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.