Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, niekur nedirbantis, registruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atliekantis laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka nebaustas, teistas tris kartus:

Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį;Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 metams;Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (vyru), pastarajam 2014 m. rugsėjo 12 d. paskambinus iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. G. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlius pagal A. G. skelbimą dėl 10 000 litų (2 896 eurų) piniginės paskolos gavimo (patalpintą internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt) suteikti paskolą, teigdamas, jog norint gauti 10 000 Lt (2 896 eurų) piniginę paskolą, būtinas 680 litų (197 eurų) pradinis įnašas administravimo mokesčiams (dokumentų tvarkymo paslaugoms), 2014 m. rugsėjo 15 d., apie 13.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) parašė trumpąją žinutę A. G. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu: „Ponas A. jums yra teikiama paskola, prašome kuo skubiau su mumis susisiekti. Laukiame jūsų skambučio“; nukentėjusiajam A. G. paskambinus minėtu numeriu ir sutikus pervesti pinigus, tyrimo metu nenustatytas asmuo telefonu nukentėjusiajam A. G. nurodė J. P. AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gautą iš A. G. (pastarojo prašymu gautą iš J. P.), 2014 m. rugsėjo 15 d. A. G. pervedė 680 litus (197 eurus) J. P., kuri 623 litus (180 eurų), A. G. prašymu, per keturis kartus pervedė į jo pateiktas keturias banko sąskaitas, t. y.: 1) 2014 m. rugsėjo 16 d. į A. K. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 100 litus (29 eurus), 2) 2014 m. rugsėjo 16 d. į V. S. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 100 litus (29 eurus), 3) 2014 m. rugsėjo 16 d. į R. P. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 400 litus (116 eurus), 4) 2014 m. rugsėjo 17 d. į A. K. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 23 litus (7 eurus), tačiau A. G. pervedus 680 litus (197 eurus) į J. P. banko sąskaitą, A. G. piniginės paskolos negavo, jam pinigų negrąžino, tokiu būdu A. G., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, tuo padarydamas A. G. 680 litų (197 eurų) turtinę žalą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad žino, kuo yra kaltinamas, turi kaltinamąjį aktą ir jį jau turėjo pirmojo teisiamojo posėdžio metu (2016 m. sausio 27 d.), tačiau yra nekaltas, su aptariamu įvykiu nieko bendro neturi ir prašė jį išteisinti. Paaiškino, jog 2013 m. gruodžio 25 d., prieš savo gimtadienį, Pravieniškių pataisos namuose už 700 Lt iš kito nuteistojo jis pirko telefoną „Nokia C5“. Jį 2014 m., tiksliai datos neatsimena, už 600 Lt pardavė kitame lokaliniame sektoriuje kalinčiam asmeniui, tačiau nežino, kam konkrečiai. Nurodė, jog jis bausmę atlieka 2-ajame pataisos namų sektoriuje, o telefoną pardavė 3-iajame sektoriuje bausmę atliekančiam asmeniui. Telefonų pardavimas vyksta sekančiai: asmuo prieina prie betoninės tvoros, skiriančios paminėtus sektorius, kurioje yra skylė, į kurią jis gali prakišti sąskaitos numerį ar perduoti informaciją, o telefoną gali permesti per tvorą, be to, užrašyti sąskaitos numeriai būna įdedami į telefono vidų po dangteliu. Prie tvoros būna žmonės, kurie stovi iš kitos pusės, per juos sužinoma, kad kažkam reikalingas telefonas. Per tvoroje esančią skylę jis ir prakišo turėtą J. P. sąskaitos numerį, kurį gavo paprašęs jos pačios, kad jam už parduotą telefoną žmonės pervestų pinigus. Ji sutiko padėti. Nurodė, kad su J. P. susipažino per draugą A., kuris šio metu yra Anglijoje. Pinigai už telefoną buvo pervesti ne iš karto, nes prieš perkant telefoną, asmuo galėjo 3 dienas jį patikrinti, ar jis jam tinka, ir jeigu nori – perka, jeigu pirkti nenori – grąžina. Paprastai telefoną su įvyniota sąskaita kalintieji permeta per tvorą, ir žmogus per 2 savaites turi apsispręsti, ar jį pirks. Kam permeta, nežino, nemato dėl skiriančios didelės tvoros. Apie tai, jog pinigai – 600 Lt – už parduotą telefoną yra pervesti, jam parašė J. P. apie 17.00 val. Sužinojęs, kad pinigai pervesti, jis sau už 400 Lt išsirinko telefoną „HUAWEI“, telefono modelio neatsimena, kurį jam atnešė nepažįstamas nuteistasis ir jį perdavė kieme. Kada konkrečiai telefoną pirko, nepamena, vėliau šį telefoną konfiskavo pataisos namų pareigūnai. Tuomet, dieną, kai sužinojo, kad 600 litai už parduotą telefoną „Nokia C5“ jam yra pervesti, apie 22 val. paskambino J. P. ir pasakė, kad pinigus už naujai pirktą telefoną „HUAWEI“ – 400 Lt – pervestų R. P., ir nurodė pastarosios banko sąskaitos numerį. Jį gavo iš to asmens, iš kurio norėjo pirkti telefoną. Pačios R. P. nepažįsta. Paaiškino, kad V. S. už apsipirkimą pataisos namų parduotuvėje buvo skolingas 100 Lt, kada skolinosi, neatsimena, o A. K. buvo skolingas 190 Lt, todėl J. P. nurodė ir šių asmenų sąskaitų numerius bei vardus ir pavardes. Jam perdavė A. K. sąskaitą, jis į ją pervedė 150 Lt, nes galvojo, kad tai M. M. sąskaita. Su M. M. nebendrauja, už ką jam buvo skolingas, neprisimena. Apie 23 val. paskambino J. P. ir ji jam pranešė, kad pinigus į nurodytas sąskaitas pervedė. Janina buvo jo draugė, nepasitikėti ja jam nebuvo jokio pagrindo. Ar tie žmonės pinigus gavo, jis nesužinojo, apie tai, jog jiems pinigus pervedinėjo, šių asmenų neinformavo. Atsakydamas į prokurorės klausimus, patikslino, kad A. K. pinigus pervedė, nes buvo skolingas M. M., neatsimena, už ką, o M. M. naudojosi A. K. sąskaita, tačiau apie tai jis sužinojo tik teisme, per A. K. sąskaitą M. M. pervedė 150 Lt. Dėl to, kad pataisos namuose turėjo draudžiamą laikyti daiktą – telefoną, turi 9 nuobaudas. Telefoną pataisos namuose turi ir šiuo metu, tačiau apie tai pataisos namuose niekas nežino, telefonus kalintieji slepia, o apie tai, kad jis pardavinėja telefonus, niekas nežino. Patikrinimus darbuotojai daro kiekvieną dieną, po tris kartus. Pats jis pardavė tik vieną telefoną, o pinigus pervedinėjo už skolas. Dėl paskolos imitavimo su nieko nekalbėjo, su nukentėjusiuoju nebendravo. Nurodė, kad apie nukentėjusįjį nieko nežino, jam neskambino, ir išvis dėl prekybos telefonais niekam neskambino (t. 2, b. l. 3-8).

Papildomai apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. paaiškino, kad visas tris sąskaitas, t. y. R. P., V. S. ir A. K. 2014 m. į pataisos namus gavo SMS žinute. R. P. sąskaitą jam su telefonu atnešė nuteistasis, kurio nepažįsta, ir pasakė, kad į šią sąskaitą reikia pervesti pinigus už telefoną; viskas vyko pataisos namų kieme. Su V. S. atlikinėjo bausmę, jam buvo skolingas 100 Lt už maistą parduotuvėje, jo sąskaita tokia pati kaip ir visų Pravieniškių pataisos namų nuteistųjų. D. M. ir R. P. nepažįsta. Nurodė, kad tiksliai už ką buvo skolingas A. K., neatsimena, gali būti, kad buvo skolingas už „TELE2“ kortelę, kurią pirko ir kurią atnešė nuteistasis, todėl reikėjo pervesti 100 Lt, A. K. sąskaitos duomenis gavo su šia kortele, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad A. K. sąskaita naudojosi M. M.. Paaiškino, kad į jo sąskaitą pinigus dažnai perveda draugai. Savo telefono numerių neatsimena (t. 2, b. l. 22-23).

Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. nurodė, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Jam pasakė, jog buvo padaryti pervedimai į sąskaitą, kuria jis naudojosi. Paaiškino, jog tai buvo ne jo, bet draugo A. K. sąskaita, kuria jo leidimu jis naudojosi. Savo sąskaita nesinaudoja, nes antstoliai iš jos išieškos. Draugas savo sąskaitos numerį davė 2013 m. liepos 3 d., t. y. tą dieną, kai jis buvo paleistas į laisvę, o vėliau, po poros savaičių, persiuntė el. bankininkystės kodus. A. K. turėjo kortelę, bet ja nesinaudojo. Paaiškino, jog pinigus į sąskaitą galėjo pervesti jo pažįstami, visas 2 lokalinis sektorius. Kai kurie žmonės buvo skolingi, dėl to ir žinojo sąskaitos numerį. Jį žinojo beveik visas Pravieniškių pataisos namų lokalinis sektorius, nes pataisos namuose jis pardavinėjo telefonus, jų pardavė apie 100. Paaiškino, kad pataisos namuose buvo likę jam skolingų asmenų, tačiau kas konkrečiai, neatsimena. Neatsimena, kad savo sąskaitos numerį būtų davęs asmeniškai A. G.. Ar pirko A. G. iš jo telefoną, neatsimena, kas A. K. pervedė pinigus, taip pat nežino. Nurodė, kad J. P. asmeniškai savo sąskaitos numerio neperdavė, ją žino tik iš apklausos. Pažymėjo, jog kai buvo laisvėje, A. K. porą kartų prašė paskolinti pinigų (t. 1, b. l. 229-233).

Teismo posėdžio metu liudytoja J. P. nurodė, kad ji pažįsta A. G., su juo draugavo. Neatsimena aplinkybių, kuriomis pinigines lėšas pervedė trims asmenims. A. parašydavo žinutę, kad ji pervestų pinigus, nurodydamas, sąskaitos numerį, vardą, pavardę ir sumą, kurią reikia pervesti. Iš jo žodžių ji suprato, kad viskas yra teisėta, pinigus reikėjo pervesti, nes jis sakė, kad yra skolingas ir reikia grąžinti skolą. Už ką buvo skolingas, nesakė. Sau jokių piniginių lėšų ji neėmė, viską pervedė pagal A. G. nurodymus, jis teiravosi, ar ji tikrai pervedė pinigus. Paaiškino, kad savo banko sąskaitos numerį buvo davusi tik dviem asmenims – savo darbovietės direktoriui ir A. G., daugiau niekas jos sąskaitos numerio nežinojo. Nurodė, jog su A. G. visada bendraudavo telefonu, ji jam rašydavo laiškus, laiškus jam rašė ir į ligoninę. Jos telefone yra pildoma kortelė, tačiau telefoną prarado prieš mėnesį, juo naudojosi ilgą laiką. Išsaugotų telefoninių žinučių nėra (t. 2, b. l. 3-8).

Teismo posėdžio metu liudytojas S. P. nurodė, kad J. P. yra jo sesuo. Žino tik, kad sesuo kažkam pervedė pinigus, kadangi jį iškvietė į policijos komisariatą dėl to, kad internetas yra užsakytas jo vardu, o pervedimai buvo daryti jų namuose internetu. Prieš posėdį sužinojo, kad sesuo turėjo vaikiną iš kalėjimo, kuris prašė pervesti pinigus. Nurodė, jog sesuo yra labai patikli, apie asmeninius santykius su ja nekalba, nebendrauja (t. 2, b. l. 3-8).

Teismo posėdžio metu liudytojas D. M. nurodė, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, 1 sektoriuje, ir kad nieko iš teismo posėdyje dalyvaujančių nepažįsta, A. G. (A. G.) pamatė tik kai juos vežė į Vilnių. Žmona R. P. jam sakė, kad buvo iškviesta dėl kažkokio pinigų pervedimo. Paaiškino, jog 2010-2011 metais turėjo žmonos banko sąskaitos numerį, tačiau 2014 m. žmonos sąskaitos numerio nežinojo. Žmona mamai, pusbroliui, draugams gal ir yra davusi sąskaitos numerį, tačiau maždaug prieš 2 metus jis pasakė jai, kad niekam daugiau neduotų sąskaitos numerio. Ankščiau draugas iš Tauragės pervedinėjo į jos sąskaitą pinigus, o ji po to pervesdavo D. M., dabar draugas pervedinėja tiesiai, nes jis žmonos paprašė, kad ji pasakytų draugui, kad jis daugiau nepervedinėtų jai, o pervedinėtų tiesiai į pataisos namų sąskaitą. Pinigus žmonai pervedinėjo gal du žmonės, jis nežinojo, kiek ir kada pinigai būdavo pervedami, gal 4-6 kartus draugas pervedė žmonai pinigus. Dabar žmonai pinigus perveda mama, pusbrolis, teta. Žmona yra dirbanti. Žmona jam pervedinėja vieną kartą į mėnesį po 50-100 Eur. Nurodė, kad A. M. jam pervedinėjo pinigus, tačiau jo adreso nežino, su juo bendrauja telefonu. Asmeninio telefono pataisos namuose neturi. Nepažįsta nei A. G., nei A. G., iš kur pastarasis žinojo jo žmonos sąskaitą, nežino, jokių daiktų pataisos namuose nėra pardavęs (t. 2, b. l. 3-8).

Tyrimo metu liudytoja apklausta A. M., kurios teismui nepavyko surasti ir atvesdinti į teisiamąjį posėdį ir kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, nurodė, kad nuo 2014 metų birželio mėn. gyvena (duomenys neskelbtini). Savo vardu turi registruotą internetą Baltkum. Kartu su ja gyvena jos vyras M. M., kuris šiuo metu yra Lukiškių TIK. Namie jis naudojosi kompiuteriu. Ji asmeniškai jokiems nepažįstamiems pinigų nepervedinėjo (t. 1, b. l. 27-28).

Iš informacijos apie deklaracijas bei sąskaitas (šaltinis – VMI) matyti, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, priklauso J. P., o sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, - Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai (t. 1, b. l. 59-61).

Iš J. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. A. G. į šią sąskaitą pervedė 680 Lt, tą pačią dieną, t. y. 2014 m. rugsėjo 15 d., iš J. P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 100 Lt A. K. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2014 m. rugsėjo 16 d. – 100 Lt V. S. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Lt R. P. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 23 Lt A. K. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 64).

AB „SEB bankas“ operacijų departamento 2014 m. spalio 7 d. raštu Nr. 07.04.08-22310 pateikta J. P. AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelės panaudojimo ataskaita laikotarpiu nuo 2014-09-15 iki 2014-09-25; IP adresai, iš kurių buvo vykdomos finansinės operacijos nuo 2014-09-15 iki 2014-09-25, prisijungus prie J. P. AB „SEB bankas“ sąskaitos, ir informaciją apie prisijungimus prie J. P. AB „SEB bankas“ elektroninės bankininkystės tuo pačiu laikotarpiu (t. 1, b. l. 65).

AB „SEB bankas“ operacijų departamento 2014 m. spalio 15 d. raštu Nr. 07.04.08-23082 pateiktas J. P. mokėjimo kortelės panaudojimo AB „SEB bankas“ bankomate vaizdo įrašas, kurio apžiūra užfiksuota 2014 m. spalio 18 d. apžiūros protokole (t. 1, b. l. 66-69).

Iš AB „Swedbank“ pateikto A. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad į šią sąskaitą J. P. 2014 m. rugsėjo 16 d. pervedė 100 Lt, o 2014 m. rugsėjo 17 d. – 23 Lt (t. 1, b. l. 73-80).

Iš AB „Swedbank“ pateikto R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad į šią sąskaitą J. P. 2014 m. rugsėjo 16 d. pervedė 400 Lt (t. 1, b. l. 88-91).

AB „Swedbank“ operacijų departamento 2014 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. S/14945 pateiktas R. P. mokėjimo kortelės panaudojimo AB „Swedbank“ bankomate vaizdo įrašas, kurio apžiūra užfiksuota 2014 m. gruodžio 30 d. apžiūros protokole (t. 1, b. l. 84-87).

Pagal Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2015 m. vasario 19 d. pranešimus, V. S. bausmę pradėjo atlikti šiuose pataisos namuose 2010 m. gruodžio 17 d. bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 6 d.; M. M. pagal Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gegužės 13 d. nutarimą iš Pravieniškių pataisos namų paleistas lygtinai; A. G. 2012 m. gruodžio 27 d. atvyko į Pravieniškių pataisos namus, 2014 m. rugsėjo 17 d. buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, o 2014 m. spalio 8 d. grąžintas (t. 1, b. l. 121-123).

BK 182 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir to nori.

Be to, pažymėtina, kad nusikalstama veika gali būti padaryta, veikiant kartu keliems asmenims. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 str. 1 d.). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Tais atvejais, kai asmuo, kuris pats nerealizavo visų būtinų objektyvių nusikalstamos veikos požymių, tačiau kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu vykdytoju, bendrininkavimo konstatavimas tampa esminis jo baudžiamosios atsakomybės klausimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo (iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad tai buvo suaugęs, išsilavinęs, vyras) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 12 d. paskambino į nukentėjusiojo A. G. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė pagal nukentėjusiojo skelbimą, patalpintą internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt, dėl reikalingos 10 000 Lt suteikti 10 000 Lt paskolą, teigdamas, jog, norint gauti šią paskolą, nukentėjusiajam reikia pervesti 680 Lt pradinį įnašą administravimo mokesčiams apmokėti, o, nukentėjusiajam sutikus tai padaryti, 2014 m. rugsėjo 15 d. nurodė 680 Lt pervesti į J. P. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“. Nukentėjusiajam A. G. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB bankas“, 2014 m. rugsėjo 15 d. į J. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, pervedus 680 Lt, tačiau negavus žadėtos paskolos, jis suprato, buvęs apgautas, t. y. tyčia suklaidintas, melagingai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nurodžius, kad nukentėjusiajam pervedus 680 Lt sumą, jam bus suteikta 10 000 Lt paskola. Tai patvirtina nukentėjusiojo paaiškinimai teismo posėdžio metu, sutampantys su jo paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 16; t. 2, b. l. 3-8), taip pat byloje esantis AB „SEB bankas“ J. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (t. 1, b. l. 59-60, 64) bei kiti bylos duomenys (t. 1, b. l. 112-113).

Be to, teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kurių visuma sudaro pagrindo konstatuoti, kad, vykdant šią nusikalstamą veiką, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, veikė ir kaltinamasis A. G.. Visų pirma, pažymėtina, kad pats kaltinamasis A. G. pripažino, jog jis pažįsta J. P., kad, jo prašymu, ji buvo pasakiusi savo sąskaitos, į kurią (t. y. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“) nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens prašymu, 2015 m. rugsėjo 15 d. pervedė 680 Lt, duomenis, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojos J. P. nuoseklūs paaiškinimai bylą nagrinėjant teisme, sutampantys su ikiteisminiame tyrime duotais paaiškinimais (t. 1, b. l. 22; t. 2, b. l. 3-8, 23-24). Ne gana to, teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. P. kategoriškai nurodė, kad jos sąskaitos, esančios AB „SEB bankas“ duomenis, žinojo tik jos darbdavys ir kaltinamasis A. G. (t. 2, b. l. 3-8). Taigi nustatyta, kad būtent kaltinamasis įvykio dieną disponavo liudytojos J. P. sąskaitos duomenimis.

Svarbu ir tai, kad kaltinamasis A. G., nukentėjusiajam 2014 m. rugsėjo 15 d. pervedus 680 Lt į paminėtą J. P. sąskaitą, tą pačią dieną, t. y. vakare, J. P. atsiųstoje SMS žinutėje nurodė trijų asmenų (A. K., V. S. ir R. P.) duomenis (vardą, pavardę, sąskaitos Nr. ir sumą), prašydamas A. K. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervesti 150 Lt, V. S. – 100 Lt į jo (tiksliau Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, o R. P. – 400 Lt į jos sąskaitą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Aplinkybės, kad būtent kaltinamasis davė tokius nurodymus J. P., A. G. neginčija, pripažįsta tai (t. 2, b. l. 3-8, 22-23). Byloje nustatyta, kad J. P., vykdydama kaltinamojo nurodymus, iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, 2014 m. rugsėjo 16 d. į A. K. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 100 Lt, 2014 m. rugsėjo 16 d. į V. S. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 100 Lt, 2014 m. rugsėjo 16 d. į R. P. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 400 Lt, į A. K. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 23 Lt (t. 1, b. l. 64, 74-75, 89-90, 101).

Nurodyti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. G., J. P. nurodęs į paminėtų trijų asmenų sąskaitą pervesti iš viso 650 Lt (A. K. – 150 Lt, V. S. – 100 Lt, o R. P. – 400 Lt), žinojo, kad jo interesais į J. P. sąskaitą buvo pervesti ne 600 Lt („už telefoną“), kaip jis teigė teisme, bet pinigų suma, didesnė už 600 Lt, t. y. sumą, kurią pervedė nukentėjusysis (680 Lt).

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo A. G. paaiškinimus, kad J. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis jis perdavė kitame pataisos namų sektoriuje bausmę atliekančiam nuteistajam, kurio nei vardo, nei pavardė, nei kitų duomenų jis nežino, 2014 m. (tikslios datos nepamena) parduodamas už 600 Lt jam savo seną telefoną „Nokia C5“. Pastebėtina, kad, net ir vadovaujantis šiais kaltinamojo paaiškinimais, nėra pagrindo manyti, jog asmuo, skolingas 600 Lt kaltinamajam už įsigytą iš jo telefoną, pervestų į nurodytą sąskaitą 80 Lt didesnę nei sutarta telefono kaina sumą, t. y. 680 Lt. Taip pat neįtikėtina ir kaltinamojo versija, kad jis nežino, kam pardavė telefoną, nes telefoną permetė per betoninę, nepermatomą sieną, skiriančią du pataisos namų sektorius, o sąskaitos duomenis perdavė per joje esančią skylę, suteikdamas pirkėjui galimybę 3 dienas naudotis telefonu ir nuspręsti, ar jis jam tinkamas. Tokiu būdu, teismo nuomone, kaltinamasis siekia suklaidinti teismą. Juolab kad nuteistiesiems, bausmę atliekantiems pataisos namuose, draudžiama turėti mobilųjį telefoną.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis teigia, jog jis J. P. nurodė pervesti atitinkamas sumas į A. K., V. S. ir R. P. sąskaitas dėl savo įsipareigojimų, tačiau jo paaiškinimai dėl įsipareigojimų yra nenuoseklūs, prieštaraujantys tarpusavyje ir nesutampantys su kitų liudytojų paaiškinimais.

Teismo apklaustas kaltinamasis 2016 m. vasario 11 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis A. K. buvo skolingas 190 Lt, už ką konkrečiai, pasakyti negalėjo (t. 2, b. l. 3-8), ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad A. K. buvo skolingas 100 Lt (t. 1, b. l. 136-138), 2016 m. vasario 11 d. teisiamojo posėdžio metu jo prokurorės paklausus apie santykius su A. K., jis teigė, kad A. K. nurodė pervesti pinigus, nes buvo skolingas M. M., nors pripažino, kad faktą, jog A. K. vardu atidarytą sąskaitą realiai valdė ir ja naudojosi M. M., jis sužinojo tik teisiamojo posėdžio metu, o pakartotinai apklausiamas 2016 m. kovo 9 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis jau nurodė, kad A. K. jam reikėjo pervesti 100 Lt už kito nuteistojo atneštą „Tele 2“ SIM kortelę. Pats liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) jo paprašė atidaryti M. M., jis realiai šia sąskaita ir naudojosi bei joje esančiomis piniginėmis lėšomis disponavo, A. K. pats sąskaita nesinaudojo, per elektroninę bankininkystę prie jos nesijungė, kelis kartus su M. M. žinia skolinosi iš šios sąskaitos ne daugiau kaip po 50 Lt ir paskui pinigus į ją grąžindavo, liudytojas A. K. paaiškino, jog jis nepažįsta kaltinamojo ir jo vardas bei pavardė jam negirdėti, J. P. jis taip pat nepažįsta; šie jo paaiškinimai iš esmės atitinka jo paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 42-43, 229-233). Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas M. M. patvirtino, kad jis naudojosi jo prašymu A. K. vardu atidaryta sąskaita, kurią žinojo faktiškai visas Pravieniškių pataisos namų 2-asis lokalinis sektorius, nes jis prekiavo telefonais, iš viso yra pardavęs apie 100 telefonų, ar yra pardavęs telefoną kaltinamajam, neatsimena; jam buvo skolingų asmenų, tačiau, kas konkrečiai, negali pasakyti, neatsimena, kad asmeniškai kaltinamajam A. G. ar J. P. būtų davęs savo valdomos, A. K. vardu atidarytos sąskaitos duomenis (t. 1, b. l. 229-233).

Vertinant aplinkybes, susijusias su piniginių lėšų pervedimu V. S. ir R. P., pažymėtina, kad nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nei ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. kategoriškai negalėjo patvirtinti, kad kaltinamasis A. G. jam buvo skolingas 100 Lt už įsiskolinimą parduotuvėje. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. nurodė, kad galbūt jis skolino pinigus parduotuvėje A. G. (t. 1, b. l. 233 l.), ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas paaiškino, kad jis nepamena, dėl ko J. P. 2014 m. rugsėjo 16 d. pervedė 100 litų į jo sąskaitą, galėjo būti, kad kažkuriam nuteistajam nupirko parduotuvėje iš savo sąskaitos prekių, tačiau J. P. jis nepažįsta (t. 1, b. l. 53-54). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, jog R. P. 400 Lt buvo pervesti dėl pataisos namuose įsigyto naujo telefono „HUAWEI“, kurį jis įsigijo iš nežinomo nuteistojo, o pastarasis nurodė pinigus už telefoną pervesti 400 Lt. Tuo tarpu liudytoja R. P. teismui paaiškino, kad faktą, jog 2013 m. pabaigoje į jos sąskaitą iš J. P. sąskaitos buvo pervesti 400 Lt, ji sužinojo tik apklausos policijos komisariate metu t. y. 2015 m. balandžio 13 d., šie pinigai vis dar yra jos sąskaitoje ir ji yra pasiruošusi juos grąžinti, taip pat pažymėjo, kad nei kaltinamojo, nei liudytojos J. P. nepažįsta, nepamena, ar yra davusi savo sąskaitą vyrui D. M.; šie paaiškinimai sutampa su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 39, 229-233). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pasak liudytojos J. P., ji nežino, kodėl J. P. į R. P. sąskaitą pervedė 400 Lt, kurių iki šiol nėra niekam (t. y. ir galimam kaltinamojo nurodytam telefono pardavėjui) perdavusi. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo tikėti kaltinamojo A. G. paaiškinimais dėl į J. P. sąskaitą pervestų 680 Lt panaudojimo ir paskirstymo aplinkybių.

Teismo vertinimu, byloje esančių objektyvių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. G. suvokė bendrai su kitu nenustatytu asmeniu darantis nusikaltimą ir savo veiksmais (J. P. banko sąskaitos duomenų pateikimu) realizuojantis bendrą nusikalstamą sumanymą apgaule užvaldyti kito asmens (nukentėjusiojo A. G.) turtą (680 Lt). Kaltinamasis A. G., nenustatytam asmeniui pateikęs duomenis, į kokią sąskaitą pervesti neva už paskolos suteikimo administravimą mokėtinus 680 Lt, suteikė galimybę įvykdyti nusikalstamą veiką ir pats pasinaudojo jos rezultatu – iš karto po nukentėjusiojo atlikto pinigų pervedimo, beveik visą gautą sumą (623 Lt iš 680 Lt) pervedęs kitiems asmenims. Be kaltinamojo aktyvių veiksmų nusikalstama veika nebūtų padaryta, jis buvo būtina grandis, siekiant įgyti ir pasisavinti apgaule įgytus pinigus, tokiu būdu pats įgydamas asmeninės naudos. Dėl nurodyto darytina išvada, kad kaltinamojo A. G. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir jo veika kvalifikuota teisingai.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. G. (A. G.), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (apgaule įgijo svetimą turtą), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, suplanuotas, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas apgaule išviliojant pinigus telefonu, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas 2 kartus, 1 kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam yra jau du kartus skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau, net ir paskyrus griežčiausią, t. y. su laisvės atėmimu susijusią, bausmę, kaltinamasis tinkamų išvadų nepadarė ir pakartotinai nusikalto jau ne pirmą kartą; administracine tvarka nebaustas (b. l. 170), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 140), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metus nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 142), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 141).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, skirtina griežčiausia BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta (sankcijos vidurkio dydžio) bausmės rūšis – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis, neatlikęs jam paskirtos bausmės, padarė naują nusikaltimą, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintina su Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi (5 metai 1 mėnuo 27 dienos), šias bausmes iš dalies sudedant ir A. G. paskirtina subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 64 str. 1, 3 d.). Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jam netikslinga skirti kardomąją priemonę.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. pareiškė 197 Eur (tai atitinka 680 Lt) dydžio civilinį ieškinį dėl A. G. neteisėtais veiksmais jam padarytos turtinės žalos (b. l. 19). Šį ieškinį teisminio nagrinėjimo metu civilinis ieškovas palaikė, byloje yra duomenys, patvirtinantys šio civilinio ieškinio pagrįstumą, todėl, teismo vertinimu, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir visiškai patenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. G. (G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie didesnės pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies (5 metų 1 mėnesio 27 dienų), pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir A. G. (G.) skirti galutinę 6 (šešių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomosios priemonės A. G. (G.) neskirti.

Patenkinti A. G. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. G. (G.) A. G. 197 (vieno šimto devyniasdešimt septynių) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.