Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Giedrės Kairienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „ZOOM“ atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atstovei J. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) .

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja M. V. (toliau – ir pareiškėja, ir M. V.) skundu, administraciniame teisme gautu 2022 m. gegužės 19 d., kreipėsi į administracinį teismą, siekdama apginti savo galimai pažeistas teises į žemės nuosavybę (1 t., b. l. 1–10).

Teismas 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti 2022 m. gegužės 19 d. gauto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2010 m. kovo 1 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, konstatavęs, kad administraciniam teismui nepriskirta nagrinėti civilinio pobūdžio ginčo dėl civilinio sandorio panaikinimo. Ši teismo nutarties dalis per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 152 straipsnyje nustatytą terminą atskiruoju skundu nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi (1 t., b. l. 36–38).

Vykdydama teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo, M. V. parengė naujo turinio skundą, administraciniame teisme gautą 2022 m. birželio 29 d. (toliau – skundas). Teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi priėmė nagrinėti šio skundo pagrindinį reikalavimą dėl valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) struktūrinio padalinio – Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. S-145349 (14.1) „Dėl klaidingų Nekilnojamojo turto kadastro duomenų ištaisymo“ (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo ir išvestinius reikalavimus dėl į Nekilnojamojo turto registrą 2012 m. birželio 12 d. įrašytų duomenų apie kiemo statinių (kiemo aikštelės, aptvėrimo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kiemo statiniai), esančių (duomenys neskelbtini), perkėlimą iš registro Nr. (duomenys neskelbtini) į registrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytą 0,4723 ha ploto teritoriją panaikinimo (1 t, b. l. 52–54).

Pareiškėja skunde nurodė, kad Kadastro tvarkytojui buvo pateikti neteisingi duomenys apie Kiemo statinių vietą 0,4723 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šio žemės sklypo užstatytą 0,4723 ha ploto teritoriją. Pareiškėja teigė, kad Kiemo statinių duomenų perkėlimas Nekilnojamojo turto registre iš registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas neteisėtai. Pareiškėjos teigimu, taip buvo pasikėsinta į jos tėvo L. M. (toliau – L. M.) nuosavybės teise valdytą žemę, kuri patenka į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teritoriją. Tvirtino, kad A. J. ir D. V. (toliau – A. J., D. V.) nuosavybės teisėmis priklauso tik prekybos paviljono pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir prekybos kiosko pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kitokių statinių, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šie asmenys nuosavybės teisėmis nevaldė. Teigė, kad, remiantis 2010 m. vasario 12 d. kadastro duomenų byla ir 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, Kiemo statiniai buvo 0,3231 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o jų duomenys – Nekilnojamojo turto registre įregistruotame registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija) 2010 m. balandžio 23 d. sprendime Nr. 73 “Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ ir nurodė, jog A. J. ir D. V. nuosavybės teisių į Kiemo statinius įregistravimo pagrindas yra būtent 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškino, kad R. L. įmonės (duomenys neskelbtini) ir tuometinio (duomenys neskelbtini) 1997 m. birželio 30 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje Kiemo statiniai apskritai nebuvo nurodyti kaip parduodamas turtas, šie statiniai nurodyti tik 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, nors 2003 m. birželio 30 d. varžytinių aktu UAB (duomenys neskelbtini) Kiemo statinių neįsigijo. Pareiškėja vertino, kad Komisija, neatsižvelgusi į 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, neteisingai teigė, jog Kiemo statiniai yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41–46).

Teismo posėdyje M. V. prašė tenkinti jos skundo reikalavimus. Teikdama paaiškinimus, pareiškėja pakartojo skunde nurodytas faktines aplinkybes, rėmėsi jame išdėstytais argumentais, naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.

Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu prašė M. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 67–73).

Registrų centras, remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 4 ir 5 punktais, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pateiktus 2011 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2332-11, 2010 spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2008 m. lapkričio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, teigė, kad Kadastro tvarkytojo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjos prašymą ištaisyti klaidas Nekilnojamojo turto registre, yra pagrįstas ir teisėtas; nurodytas sprendimas priimtas, išsamiai išnagrinėjus asmens prašymą, Kiemo statinių, 0,4723 ha žemės sklypo ir 0,3231 ha žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro įrašuose įrašytus duomenis ir dokumentus, kurių pagrindu šie įrašai buvo padaryti; 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimas motyvuotas, jame atskleistos esminės faktinės aplinkybės bei pateikti teisiniai argumentai, išsamiai išnagrinėti pareiškėjos reikalavimai ir į juos detaliai atsakyta. Atsakovas vertino, kad 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo trūkumas – neteisingai nurodyta jo apskundimo tvarka – nesutrukdė pareiškėjai apginti jos tariamai pažeistas teises, nes Komisija, įvertinusi pareiškėjos 2022 m. kovo 22 d. skunde nurodytus argumentus, atnaujino terminą skundui dėl Kadastro tvarkytojo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo paduoti ir pareiškėjai nebuvo atimta galimybė savo galimai pažeistas teises ginti teismine tvarka

Registrų centras, pasisakydamas dėl 2012 m. gruodžio 12 d. prašymu Nekilnojamojo turto registre atlikto Kiemo statinių duomenų perkėlimo iš registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašą panaikinimo, nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 5 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojai įstatymų nustatyta tvarka atsako už tai, jog nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Atsakovas paaiškino, kad Kiemo statinių kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti pagal 2010 m. vasario 12 d. parengtą statinių kadastro duomenų bylą; 2010 m. kovo 1 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) pardavė A. J. ir D. V. Kiemo statinius, faktiškai esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai nurodyta šios sutarties 1 punkte; Kiemo statiniai buvo apskaitomi (duomenys neskelbtini) esančių nekilnojamųjų daiktų statinių kadastro ir registro archyvinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir registruoti šiuo adresu sudarytame statinių registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jų adresas 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodytas „(duomenys neskelbtini)“; statinių registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas 1994 m. balandžio 21 d., žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas 1996 m. gruodžio 24 d., 2010 m. kovo 20 d. buvo atlikti nauji žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, šio žemės sklypo 2010 m. kovo 20 d. kadastro duomenų formoje lentelėje „Duomenys apie statinius“ buvo nurodyti patenkantys į jį statiniai, tarp jų – ir Kiemo statiniai, o lentelėje „Žemės naudmenų eksplikacija“ nurodyta, kad užstatyta teritorija sudaro 0,4723 ha; Kiemo statiniai nurodyti 2010 m. kovo 20 d. parengtame žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paženklinimo-parodymo akto 9 punkte „Žemės sklype yra pastatai, priklausantys kitiems savininkams“; pagal gautą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Biržų skyriaus (toliau – NŽT Biržų skyrius) prašymą, parengtą bylą ir NŽT Biržų skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 21VĮ-(14.21.2.)-699 „Dėl valstybinės žemės sklypo Biržų mieste patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinti 0,4723 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys, Nekilnojamojo turto kadastre 2011 m. lapkričio 23 d. buvo patikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenys.

Be to, Registrų centras nurodė, kad Kiemo statinių bendraturčiui D. V. 2012 m. birželio 12 d. pateikus prašymą dėl šių statinių perkėlimo Nekilnojamojo turto registro įrašuose pagal faktinę jų buvimo vietą, 2012 m. birželio 20 d. (2021 m. gruodžio 6 d. sprendime klaidingai nurodyta data 2012 m. birželio 12 d.) Kiemo statinių duomenys buvo įrašyti į 0,4723 ha žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad tai atitinka 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą dėl Kiemo statinių buvimo 0,4723 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio žemės sklypo 2010 m. kovo 20 d. kadastro duomenų bylos duomenis. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registre 0,3231 ha žemės sklypo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas 2004 m. liepos 16 d., šio žemės sklypo kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti pagal 2004 m. birželio 30 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurioje duomenų apie Kiemo statinius nėra. Atsakovas, išdėstęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje ir Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre esančiame registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie Kiemo statinius ir nurodytą žemės sklypo kadastrinį numerį atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, todėl jų tikslinti nėra teisinio pagrindo, todėl Kadastro tvarkytojas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ištaisyti duomenis Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo šį sprendimą panaikinti.

Registrų centras, pasisakydamas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų apie užstatytą 0,4723 ha teritoriją panaikinimo, nurodė, kad M. V. 2021 m. lapkričio 17 d. prašyme, kuriuo ji kreipėsi į Kadastro tvarkytoją ir kurį išnagrinėjus buvo priimtas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimas, nekėlė reikalavimo panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie užstatytą teritoriją, tokį reikalavimą pareiškėja suformulavo tik Komisijai adresuotame 2022 m. kovo 22 d. skunde, dėl kurio buvo priimtas Komisijos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimas atsisakyti priimti M. V. 2022 m. kovo 22 d. skundo dalį dėl 0,4723 ha žemės sklypo kadastro duomenų apie užstatytą teritoriją panaikinimo, t. y. dėl Registrų centro Panevėžio filialo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo panaikinimo, nes daugiau kaip dešimt metų praleistas skundo padavimo terminas. Atsakovas pažymėjo, kad M. V. skunde reikalavimo panaikinti Komisijos 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą nesuformulavo. Atsakovo nuomone, tai reiškia, kad yra procesinė kliūtis nagrinėti šį Pareiškėjos reikalavimą, nes nėra išlaikyta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir ja nebegalima pasinaudoti.

Be to, atsakovas paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartyje Nr. eA-2710-502/2022 pateiktu išaiškinimu, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, Centriniam registratoriui, t. y. Komisijai, paduoto skundo dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo forma ir turinys turi atitikti ABTĮ nustatytus reikalavimus, o atsižvelgus į tai, kad Centrinis registratorius veikia kaip neteisminė nagrinėjimo institucija administraciniam ginčui, kuris gali persikelti į administracinį teismą, taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą atnaujinti, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų. Registrų centras nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastre 2011 m. lapkričio 23 d. buvo patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys ir, remiantis kadastro duomenų byla, buvo įrašyti duomenys apie šio žemės sklypo užstatytos teritorijos plotą, t. y. kad jis sudaro 0,4723 ha. Atsakovas teigė, kad 2011 m. lapkričio 23 d. yra data, kada buvo priimtas Registrų centro Panevėžio filialo sprendimas, o nuo jo priėmimo yra praėję daugiau kaip dešimt metų, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų apie užstatytą teritoriją panaikinimo negali būti nagrinėjamas.

Teismo posėdyje valstybės įmonės Registrų centro atstovė J. A. prašė atmesti M. V. skundą, remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais. Teikdama paaiškinimus, atsakovo atstovė pažymėjo, kad teisės aktai Registrų centrui nesuteikia teisės revizuoti dokumentų, kuriais remiantis, padaromi įrašai nekilnojamojo turto ir kadastro registruose. Teigė, kad tuo atveju, jeigu žemės sklype yra statinių, Nekilnojamojo turto registre duomenys apie juos turi būti apjungti viename registro įraše. Registrų centro atstovė tvirtino, kad tai ir buvo atlikta 2012 m. birželio 20 d., tenkinant Kiemo statinių bendraturčio D. V. prašymą.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančiam NŽT Biržų skyriui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta ABTĮ nustatyta tvarka. NŽT Biržų skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 9).

NŽT Biržų skyrius, nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų nėra pagrindo keisti, remiantis vien M. V. nuomone, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. NŽT Biržų skyrius paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) esantis 0,4723 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintas NŽT Biržų skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2.)-699 „Dėl valstybinės žemės sklypo Biržų mieste patvirtinimo“, nustatant, kad šio sklypo užstatytas plotas yra 0,4723 ha. Nurodytas įsakymas buvo priimtas, remiantis Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-82 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir 3, detaliojo plano patvirtinimo“ ir tenkinant A. J. bei D. V. 2011 m. lapkričio 2 d. prašymą. Paaiškino, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti 2010 m. kovo 20 d., jame esančių Kiemo statinių kadastro duomenys nustatyti 2010 m. vasario 12 d., šie duomenys buvo nurodyti 2010 m. kovo 20 d. sudarytame žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte. Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių kiemo statinių (kiemo aikštelės, kiemo aptvėrimo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys nustatyti 2005 m. gruodžio 12 d., nurodytas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 7–9).

Skundas atmetamas.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad M. V. 2021 m. lapkričio 17 d. parengtu prašymu kreipėsi į Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyrių ir šiame prašyme nurodė duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini), A. J. bei D. V. 2010 m. kovo 1 d. sudarytą Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, šio turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); išdėstė teiginius, kad nurodytas kadastro numeris įrašytas neteisingai, kadangi (duomenys neskelbtini) esančiam žemės sklypui suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); suformulavo prašymus ištaisyti klaidą, padarytą 2010 m. kovo 1 d. sutartimi, ir vietoje žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių Kiemo statiniai buvo įregistruoti į registrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti 0,4723 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bei ištaisyti šią klaidą (1 t. b. l. 197–198).

Registrų Centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyrius į M. V. prašymą 2021 m. gruodžio 6 d. parengė atsakymą Nr.S-145349(14.1) „Dėl klaidingų Nekilnojamojo turto kadastro duomenų ištaisymo“. Registrų tvarkytojas, nurodęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio ir Kadastro įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, išnagrinėjęs Nekilnojamojo turto kadastre padarytus įrašus apie Kiemo statinių kadastro duomenų įrašymo pagrindą, t. y. 2010 m. vasario 12 d. parengtą statinių kadastro duomenų bylą, tarp pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir pirkėjų A. J. bei D. V. 2010 m. kovo 1 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) 1996 m. gruodžio 24 d. įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT Biržų skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr.21VĮ-(14.21.2.)-699 „Dėl valstybinės žemės sklypo Biržų mieste patvirtinimo“ patvirtintus 2010 m. kovo 20 d. atliktų naujų kadastrinių matavimų duomenis, Kiemo statinių perkėlimą pagal faktinę jų buvimo vietą, 2012 m. birželio 12 d. atlikto Kiemo statinių duomenų įrašymo į žemės sklypo, kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašymą pagal 2004 m. birželio 30 d. parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei nurodęs, kad Registrų centre nėra duomenų, jog UAB (duomenys neskelbtini) ir A. J. bei D. V. 2010 m. kovo 1 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis ar kitas dokumentas, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo padaryti įrašai, būtų panaikinti ar nuginčyti teisme, padarė išvadą, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie Kiemo statinius, žemės sklypo kadastrinį numerį atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, todėl juos tikslinti nėra teisinio pagrindo (1 t., b. l. 83–85).

M. V., nesutikusi su Kadastro tvarkytojo parengtu Sprendimu, 2022 m. kovo 22 d. skundu kreipėsi į Registrų centrą (1 t., b. l. 177–182).

Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi M. V. skundą, priėmė 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. CSPR-131 „Dėl kadastro tvarkytojo sprendimų“. Komisija, atnaujinusi M. V. terminą skundui dėl Kadastro tvarkytojo Sprendimo, įforminto 2021 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. S-145349 (14.1) „Dėl klaidingų Nekilnojamojo turto kadastro duomenų ištaisymo“, paduoti, nusprendė šį sprendimą palikti galioti; atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai; atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Registrų centro Panevėžio filialo 2012 m. birželio 20 d. sprendimo, įforminto registro įrašu, perkelti kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), duomenis į 0,4723 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), registro įrašą, praleidus skundo padavimo terminą ir nesant prašymo jį atnaujinti; atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl 0,4723 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), duomenų apie užstatytą teritoriją įrašymo, įforminto Registrų centro Panevėžio filialo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu, panaikinimo, nustačius kad daugiau kaip dešimt metų praleistas skundo padavimo terminas. Komisija sutiko su Kadastro tvarkytojo nustatytomis aplinkybėmis ir, jas įvertinusi, padarė išvadą, kad Nekilnojamojo turto registre esančiame registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie Kiemo statinius ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinį numerį atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, todėl jų tikslinti nėra teisinio pagrindo. Komisija, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30–32 straipsnių nuostatomis ir Registrų centro generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. VE-434 (1.3 E) „Dėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtintu Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamentu, sprendė, kad ji nėra kompetentinga nagrinėti skundo dalį dėl civilinio sandorio – 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties – panaikinimo. Komisija, remdamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento 48.8 punktu ir nustačiusi, kad M. V. ginčijo Registrų centro Panevėžio filialo 2012 m. birželio 20 d. priimtą sprendimą, įformintą registro įrašu, tačiau nepateikė prašymo atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo, atsisakė priimti skundo dalį dėl šio sprendimo, nes praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti. Komisija, remdamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi ir nustačiusi, kad Nekilnojamojo turto kadastre 0,4723 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo patikslinti 2011 m. lapkričio 23 d. ir kad ši yra data yra Registrų centro Panevėžio filialo sprendimo priėmimo data, nuo kurio priėmimo yra praėję daugiau kaip dešimt metų, atsisakė priimti skundo dalį dėl 0,4723 ha žemės sklypo kadastro duomenų apie užstatytą teritoriją panaikinimo (1 t., b. l. 88–93).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teritorinio kadastro tvarkytojo sprendimo, kuriuo atsisakyta ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, teisėtumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai.

Netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymą reglamentuojančio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareikalauti, jog teritorinis registratorius patikslintų ir ištaisytų netikslius ir klaidingus duomenis arba neišsamius papildytų, gali suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuotas aiškinimas, kad kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis) ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžta, kad tai ne kartą konstatuota ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nurodant, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos, garantuojančios asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą, nustato ir tai, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog šios nuostatos reiškia ir tai, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas; kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra įtakojami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju, ir, tik nustatęs nurodytas aplinkybes ir atskleidęs asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų; nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012, 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3497-502/2021, 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2309-415/2021 ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisminę praktiką, sprendžia, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina ne bet kurio, o tik suinteresuoto asmens teisę skundu kreiptis į administracinį teismą.

Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. kad asmuo turi turėti aiškiai nustatomą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą jam priklausančią teisę ar įstatymų saugomą jo interesą; teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti asmens subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013; 2014 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-364/2014 ir kt.).

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju sprendžiama, ar M. V., kreipdamasi skundu į administracinį teismą, siekė apginti materialinės teisės normų saugomą jai priklausančią teisę ar įstatymų saugomą jos interesą, t. y. ar ji gali būti priskirta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų suinteresuotų asmenų kategorijai ir turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Atsižvelgus į tai, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 ir 4 straipsnių nuostatas, Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, nuosavybės bei kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymais, įstatymų nustatyti juridiniai faktai, bei į tai, kad šis registras teikia oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis, o visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, daroma išvada, kad tiesioginį materialinį suinteresuotumą, jog Nekilnojamojo turto registre būtų įrašyti tik teisingi ir išsamūs duomenys, atitinkantys esančius dokumentuose, kurie, remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsniu, laikomi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniais pagrindais, visų pirma, turi nuosavybės bei kitų daiktinių teisių į Nekilnojamojo turto registre registruojamus nekilnojamuosius daiktus turėtojai.

Registro centro ir NŽT Biržų skyriaus atsiliepimuose nurodyti ir prie jų pateikti Nekilnojamojo turto registro bei kitų byloje nustatytų rašytinių įrodymų duomenys patvirtina, kad ginčo metu (duomenys neskelbtini) esantis 0,423 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2026 m. gruodžio 7 d. nuomoja UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. gruodžio 7 d. sudarytas Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 21SŽN-827 ir Nr. 21SŽN-829, 2013 m. rugsėjo 16 d. Susitarimus pakeisti sutartį Nr. 21SŽN-(14.21.55.)-101 ir Nr. 21SŽN-(14.21.55.)-102; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovi UAB (duomenys neskelbtini) priklausantys prekybos paskirties pastatai – prekybos kioskas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo įrenginių paskirtį turintys Kiemo statiniai, t. y. kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registre esantis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas 1996 m. gruodžio 24 d.; 2010 m. kovo 20 d. buvo atlikti nauji žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, kuriuos NŽT Biržų skyrius patvirtino 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2.)-699 „Dėl valstybinės žemės sklypo ribų Biržų mieste patvirtinimo“ ir kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2011 m. lapkričio 23 d. (1 t., b. l. 55–62; 96–159).

Aukščiau nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nei ginčo metu, nei iki jo kilimo M. V. nebuvo prekybos kiosko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paviljono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė (bendraturtė) ar teisėta naudotoja bei (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisėta naudotoja.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra pagrindo M. V. vertinti kaip nuosavybės ir (ar) kitų daiktinių teisių į Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus turėtojos ir tuo pagrindu priskirtinos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų suinteresuotų asmenų kategorijai.

Minėta, kad M. V. 2022 m. gegužės 19 d. skunde nurodė, jog teikiant neteisingus duomenis apie kiemo statinius (kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kėsinamasi į jos tėvo valdytą žemę, patenkančią į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); jos tėvo turtu naudojasi asmenys, šią teisę įgiję neteisėtai, o pareiškėjai tėvo žemė negrąžinama (t. 1, b. l. 41). Teismo posėdyje pareiškėja papildomai paaiškino, kad ji į teismą kreipėsi, kadangi turi tikslą ateityje imtis priemonių ir pasiekti, kad nuosavybės teisės į jos tėvo valdytą žemę būtų atkurtos natūra, nepaisant jau priimto sprendimo šias teises atkurti atlyginant pinigais.

Įvertinus nurodytus M. V. paaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėja materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi sieja su siekiu apginti savo materialinę teisę nuosavybės teises į savo tėvo valdytą žemę, patenkančią į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkurti natūra.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Sprendžiant dėl M. V., kaip Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytos pretendentės, materialinio suinteresuotumo, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įrašyti tik teisingi ir išsamūs duomenys, kadangi jie vertinami, sprendžiant dėl Biržų mieste esančios buvusio savininko valdytos žemės statuso, atsižvelgiama į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-237-283/2020 nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas apie pareiškėjos teisės į nuosavybės teisių į jos tėvo valdytą žemę atkūrimo realizavimu. Nurodytu sprendimu buvo atmestas M. V. skundo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 21S-22-(14.21.3.) “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“, kuriuo nuosavybės teises į buvusio savininko L. M. nuosavybės teise valdytą 0,0671 ha ploto žemės sklypą Nr. 110, esantį Biržų mieste, buvo atkurtos atlyginant pinigais (2 t., b. l. 44–54). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 19 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1424-525/2021 atmetus M. V. apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą (2 t., b. l. 55–61).

Teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-237-283/2020 nustatė, kad M. V., pateikdama tuometiniam Biržų rajono žemėtvarkos skyriui 2008 m. rugsėjo 18 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pretendavo natūra atkurti nuosavybės teisės į savo tėvo L. M. nuosavybės teise valdytą 0,0671 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) ir patenkantį į 0,4723 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Remdamasis įsiteisėjusiu tuometinio Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5-320/2013, teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendime padarė išvadą, kad M. V. keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra yra išspręstas, kadangi nurodytu teismo sprendimu buvo konstatuota, jog buvusio savininko L. M. valdyta žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. Tokiam buvusio savininko L. M. valdytos žemės statuso vertinimui pritarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2013 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1572/2013 nurodęs, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo žemės sklypo dalis priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendime sprendė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinis statusas nuo 2013 metų išliko nepakitęs: jo pagrindinė naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas nepasikeitė; jame ir toliau stovi pastatai, nuosavybės teise priklausantys UAB (duomenys neskelbtini); žemės sklypas nustatyta tvarka sudarytomis valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimis (su jų pakeitimais) toliau nuomojamas šiam ūkio subjektui (2 t., b. l. 49). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutarties 29 ir 30 punktuose administracinėje byloje Nr. eA-1424-525/2021 pritarė šioms teismo išvadoms, be to, papildomai pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta jokių naujai paaiškėjusių, žemės sklypo statuso nustatymui svarbių aplinkybių po minėtų teismo sprendimų priėmimo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktą (iki 2011 m. balandžio 24 d. galiojusios redakcijos Tvarkos 106 punktą) Nacionalinė žemės tarnyba turėtų pareigą pakartotinai kreiptis į Biržų rajono savivaldybės administraciją dėl duomenų pateikimo ar patikslinimo (2 t., b. l. 67). Teismas, spręsdamas dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 21S-22-(14.21.3.) “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“ teisėtumo bei pagrįstumo ir 2020 m. balandžio 2 d. sprendime darydamas išvadas apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais teisinį statusą, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuos, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, įvertino kaip teisingus ir išsamius (2 t., b. l. 49).

Daroma išvada, kad 2021 m. gegužės 19 d. įsiteisėjus Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimui administracinėje byloje Nr.eI3-237-283/2022, kuriuo buvo atmestas M. V. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 21S-22-(14.21.3.) “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“ panaikinimo, Atkūrimo įstatymo normų reglamentuojamas nuosavybės teisių į pareiškėjos tėvo L. M. valdytą žemę, patenkančią į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra Kiemo statiniai, atkūrimo procesas buvo užbaigtas. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių duomenų apie administracinės bylos Nr. eI3-237-283/2022, užbaigtos įsiteisėjusiu 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu, proceso atnaujinimą vienu iš ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų pagrindų. Tokių duomenų nenustatyta ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžiama, kad M. V., kurios Atkūrimo įstatyme nustatyta teisė į išlikusio buvusio savininko nekilnojamojo turto atkūrimą yra Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka realizuota, nėra pagrindo priskirti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų suinteresuotų asmenų kategorijai, todėl jos kreipimasis skundu į teismą dėl Kadastro tvarkytojo sprendimo, priimto dėl pareiškėjos 2021 m. lapkričio 17 d. prašymo, nėra susijęs su jos, kaip Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytos pretendentės, subjektyvia teise reikalauti, kad būtų ištaisyti į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys, leidžiantys spręsti apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statusą, ir ji neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 55 straipsnio 1 dalį, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens (jo atstovo), kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą, ir įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo.

Administracinių teismų praktikoje nurodoma, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, kadangi įstatymų leidėjas viešojo intereso gynybą yra pavedęs profesionaliems ir tam specialiai valstybės įgaliotiems subjektams. Tokios pozicijos laikomasi ir bendrosios kompetencijos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas, kadangi asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (žr., pvz., 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Taigi, tuo atveju, jeigu privačiam asmeniui tampa žinoma apie galimus viešojo intereso pažeidimus, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi priemonių viešajam interesui ginti, privataus asmens pateiktą informaciją vertindami ir analizuodami pagal teisės aktuose nustatytas procedūras, tačiau toks privatus asmuo suinteresuotu asmeniu netampa.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis taikomu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad M. V. negali būti laikoma subjektu, turinčiu įgaliojimus ginti viešąjį interesą, valstybės, savivaldybės ir kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgus į tai, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, šiame žemės sklype esantys statiniai nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui, daroma išvada, kad šie subjektai gali savo valia ir nuožiūra spręsti dėl jiems priklausančių daiktinių teisių įgyvendinimo ir jų gynybos.

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgus į taikomą teisinį reguliavimą, sprendžiama, kad M. V. nepagrindė savo, kaip Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyto suinteresuoto asmens statuso, todėl ji neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei reikalavimo teisės ir tai sudaro pagrindą pareiškėjos skundą atmesti.

Nustačius, kad M. V. materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir reikalavimo teisės, teismas nevertina pareiškėjos argumentų dėl Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. S-145349 (14.1) „Dėl klaidingų Nekilnojamojo turto kadastro duomenų ištaisymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos M. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.