Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovei A. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2025 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ specialistės E. V. (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas) E. N. (toliau – ir Pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent – jis, 2025 m. sausio 30 d., 08.11 val., autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini), tarp stotelių (duomenys neskelbtini) st. – (duomenys neskelbtini) st., važiavo be bilieto ir pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 64 punkto reikalavimus. Kontrolės metu asmuo pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą ,,m.Ticket“ bilietą Nr. (duomenys neskelbtini).

Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda – 23,00 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Pareiškėjo skundas, kuriame prašoma panaikinti Institucijos Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėjas su Nutarime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl Taisyklių 64 punkto pažeidimo nesutinka. Skundžiamas nutarimas dėl administracinės nuobaudos (baudos) paskyrimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 565¹ straipsnis, ANK 617 straipsnio 1 dalis).

2025 m. sausio 30 d., apie 8 val. 12-14 min., „(duomenys neskelbtini)“ st., (duomenys neskelbtini), Pareiškėjas įlipęs į autobusą Nr. (duomenys neskelbtini) aktyvino elektroninį bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) savo telefono mobiliojoje programėlėje. Elektroniniai bilietai tampa aktyvus po 15 sek. ir programėlėje atsiranda užrašas „aktyvintas“. Nuo „(duomenys neskelbtini)“ st. iki „(duomenys neskelbtini)“ st., kur vyko bilietų kontrolė, autobusas važiavo apie 20-30 sek.

Autobusas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame važiavo, į „(duomenys neskelbtini)“ st. atvyko apie 8 val. 12-14 min., kai jo telefone esančioje programėlėje buvo aiškiai nurodyta, kad bilietas yra aktyvintas. Tačiau SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojas, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo kontrolierius (vardo ir pavardės nežino), kuris prieš tam tikrą laiką jau konfliktavo su keleiviais ir su juo autobuse, ir neteisėtai reiškė jam bei kitiems keleiviams pretenzijas panašiomis aplinkybėmis, vizualiai patikrinus jo elektroninį bilietą pasakė, kad bilietas negalioja. Jis paprašė darbuotojo (kontrolieriaus) paaiškinti, kaip jis nustatė, kad nurodytas elektroninis bilietas negalioja? Po kelių minučių kontrolierius atnešė prietaisą (priemonę) ir pasakė, kad pagal prietaisą (priemonę) jis mato, kad jo elektroninis bilietas negalioja. Kadangi Pareiškėjas blogai mato ir jam buvo nesuprantama, kodėl ir kaip jo aktyvintas elektroninis bilietas negalioja, jis paprašė kontrolieriaus pateikti priemonės (specialios priemonės kurios pagalba tikrinamas elektroninis bilietas), kurios pagalba jis, neva, nustatė, kad jo bilietas negalioja, pavadinimą, techninius duomenis ir specialios priemonės sertifikatą bei parodyti užfiksuotus duomenis iš kurių būtų matyti, kada konkrečiai buvo pradėta autobuso Nr. (duomenys neskelbtini) bilietų kontrolė. Tačiau vietoje tokių duomenų pateikimo kontrolierius pareikalavo Pareiškėjo banko kortelės. Jis atsakė, kad banko kortelės neturi. Kontrolierius matė, kad jis turi tik (duomenys neskelbtini)umo pažymėjimą (be to ir elektroninis bilietas buvo pirktas su 50 proc. lengvata). Konflikto metu paprašė iškviesti policijos pareigūnus su tikslu išsiakinti jo galimai neteisėto sulaikymo ir patikrinimo pagrindą bei galimo šališkumo jo atžvilgiu aplinkybes. Pareiškėjui buvo pasiūlyta nuvykti iki „(duomenys neskelbtini)“ st. (nuo „(duomenys neskelbtini)“ st. iki „(duomenys neskelbtini)“ st. autobusas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal maršruto tvarkaraštį vyksta be sustojimų), kur pasak kontrolieriaus turi atvykti policija ir jis bus pristatytas į policijos įstaigą ir dar sumokės baudą už policijos iškvietimą. „(Duomenys neskelbtini)“ st. išlipo iš autobuso ir žodžiu kreipėsi į policijos darbuotojus bei papasakojo jiems apie kontrolierių galimai neteisėtus veiksmus atliekant jo sulaikymą ir patikrinimą bei jų šališkumą jo atžvilgiu. Policijos pareigūnai jam pasiūlė apskusti kontrolierių veiksmus ir išvažiavo. Po pokalbio su policijos pareigūnais kontrolieriai sėdo į savo automobilį, kuris stovėjo už (duomenys neskelbtini) st. ir vėliau išvažiavo iš įvykio vietos. Minėtas įvykio aplinkybes gali patvirtinti liudytojai kurių pavardes ir kontaktus jis žino.

Kadangi yra (duomenys neskelbtini) (nuolat turi gydytis) ir jam nustatytas 40 proc. dalyvumo lygis po minėtos konfliktinės situacijos niekur nesikreipė ir nežinojo, kad buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pradėta administracinė teisena. Be to buvo įsitikinęs, kad kontrolieriai suprato, kad klydo ir neturi jam jokių pretenzijų. Pagal Taisyklių 38, 62 punktų reikalavimus, jeigu kontrolierius užfiksuoja, kad kelionės metu keleivis neturėjo iš anksto (iki kontrolės vykdymo pradžios) pažymėto/aktyvuoto bilieto, keleivis turi įsigyti kontrolės bilietą kontrolės metu. Keleivis kontrolieriaus prašymu privalo pateikti tinkamai pažymėtą/aktyvintą bilietą arba kontrolieriui užfiksavus, kad kontrolės metu keleivis neturėjo iš anksto (iki kontrolės vykdymo) pažymėto/aktyvuoto bilieto, keleivis turi įsigyti kontrolės bilietą iš kontrolieriaus. Tai yra tokio reikalavimo įsigyti bilietą Pareiškėjui kontrolieriai nepareiškė. Tai dar kartą įrodo ir patvirtina, kad jo elektroninis bilietas iki kontrolės vykdymo buvo aktyvuotas (aktyvintas).

2025 m. vasario 25 d., iš trečiųjų asmenų sužinojo, kad dar 2025 m. sausio 30 d. buvo pradėta administracinė teisena ROIK: (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), o 2025 m. vasario 24 d. priimtas Nutarimas ir jam skirta administracinė nuobauda – bauda.

Aukščiau minėtame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad kontrolės metu asmuo pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą „m.Ticket“ bilietą Nr.: (duomenys neskelbtini), tačiau administracinio nusižengimo protokole neparašyta, kada gi konkrečiai prasidėjo keleivių kontrolė? Kada konkrečiai kontrolieriai aktyvavo specialios priemonės kontrolės funkciją? Autobusui atvykus į sustojimą ar anksčiau? Kokiomis specialiomis priemonėmis buvo nustatyta, kad keleivis tik po kontrolės pradžios pateikė pažymėtą elektroninį bilietą (priemonės markė, rūšis, sertifikatas, trumpa charakteristika ir pan.). Kodėl pas keleivį mobiliojoje programėlėje elektroninis bilietas aiškiai rodė, kad bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) aktyvintas (galiojantis). Tokių duomenų administracinio nusižengimo protokole nėra.

Įvykio aplinkybes matė liudytojai, tačiau jie nebuvo apklausti ir nenurodyti administracinio nusižengimo byloje. Nurodytame administracinio nusižengimo protokole liudytojais nurodyti tik du SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53 788/2017).

Pažymėtina, kad minėtas protokolas buvo surašytas nesilaikant ANK imperatyviai įtvirtintų administracinio nusižengimo protokolo surašymo reikalavimų , o būtent:

l. SI „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai privalėjo vadovaujantis ANK 608 straipsnio 1 dalies, ANK 577 straipsnio reikalavimais surašyti administracinio nusižengimo protokolą dalyvaujant atsakomybėn trauktinam asmeniui ir jam išaiškinti teises ir pareigas. Tačiau šito nepadarė.

2. Pagal ANK 608 straipsnio 4 dalį, administracinio nusižengimo tyrimo pareigūnai privalėjo surašytą administracinio nusižengimo protokolą nedelsiant įteikti,

3. Pagal ANK 609 straipsnio l dalį, ANK 609 straipsnio 5 dalies reikalavimus, į administracinio nusižengimo protokolą turėjo būti įrašyti įvykio liudytojai, tačiau buvo įrašyti tik SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo neturėjo galimybės pateikti paaiškinimus administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu.

4. Pagal ANK 613 straipsnio 2 dalį reikalavimus neturėjo galimybės kreiptis su prašymu neįrašyti administracinio nurodymo į protokolą.

5. Pagal ANK 577 straipsnio l dalies 2 punktą, 3 punktą, neturėjo galimybės, administracinį nusižengimą tiriančiam pareigūnui, pateikti paaiškinimus, proceso metu susipažinti su administracinės bylos medžiaga.

6. Pagal ANK 573 straipsnį, ANK 616 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jis ir įvykio liudytojai (liudytojų pavardės ir kontaktai jam žinomi) nebuvo kviečiami ir šaukiami pateikti paaiškinimus.

7. Pagal ANK 616 straipsnio 3 dalies reikalavimus neturėjo galimybės pateikti reikalavimą, kad administracinė byla būtų vedama žodine tvarka.

8. Pagal ANK 35 straipsnio l dalies 9 punktą, priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis. Tai yra administracinio nusižengimo nutarime nurodyti neteisingi duomenys apie tai, kad nėra atsakomybe lengvinančių aplinkybių.

2025 m. vasario 28 d., Pareiškėjui, pagal jo prašymus, buvo pateikta aukščiau nurodyto nutarimo kopija ir susipažinimui administracinio nusižengimo bylos medžiaga (kopijos) ROIK: (duomenys neskelbtini), kurioje bylos nagrinėjimo metu buvo surašyti du procesiniai dokumentai: administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutarimas administracinio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškėjo vėliau SĮ „Susisiekimo paslaugos“ galėjo turėti įvykio vietos, kontrolierių filmuota, video medžiagą. Tačiau nurodyta medžiaga nebuvo užfiksuota nei administracinio nusižengimo protokole, nei tyrimo veiksmų (daiktų apžiūros) protokole kaip tai yra numatyta ANK ir tam vadovaujantis ANK 593 straipsnio, ANK 594 straipsnio reikalavimais būtina atlikti procesinius veiksmus bei surašyti tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo procesinį dokumentą. Tai yra aukščiau nurodytoje administracinėje byloje atlikti tik du procesiniai veiksmai (surašytas: protokolas ir nutarimas).

Todėl pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, padaryti procesiniai pažeidimai. Nutarimas priimtas nepilnai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes, administracinio nusižengimo nutarime nurodyti neteisingi duomenys, nagrinėjant bylą administracine tvarka nebuvo surinka pakankamų duomenų apie įvykdytą administracinį nusižengimą. Neapklausti nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei įvykio liudytojai, kurie gali patvirtinti faktines įvykio aplinkybes. Todėl būtina apklausti įvykio liudytojus, kurie nebuvo apklausti administracinio nusižengimo tyrimo metu.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, tačiau ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punktas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui numato teisę pačiam pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, kuriuos, kaip ir kitus bylos faktinius duomenis, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) privalo įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu „in dubio pro reo“ principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-66-697/2015; 2AT-43-2014 ir kt.). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663 156/2007).

III. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai

Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad 2025 m. sausio 30 d., 08.11 val., keleivių kontrolę atliekantiems darbuotojams tikrinant autobusą Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutą Nr. (duomenys neskelbtini) tarp stotelių (duomenys neskelbtini) st. – (duomenys neskelbtini) st. buvo nustatyta, kad Pareiškėjas kontrolės patikrinimo metu kontrolieriui pateikė po kontrolės pradžios aktyvintą bilietą „m.Ticket“ programėlėje ir tuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 64 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjui 2025 m. sausio 30 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. vasario mėn. 24 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ANK 446 straipsnio 4 d., kuriuo paskirta 23,00 Eur dydžio bauda. Pažeidimo faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kadangi važiavo viešojo transporto priemone neturėdamas galiojančio bilieto.

Nustatyta, kad Pareiškėjas darbuotojams pateikė po Kontrolės pradžios aktyvintą bilietą „m.Ticket“ programėlėje. Vadovaujantis 2022 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1508 patvirtintų Keleivio ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklių ((duomenys neskelbtini) (toliau - ir Taisyklių) 28.1 punktu, yra įtvirtinta keleivio pareiga prieš įlipant į transporto priemonę pasiruošti turimą bilietą, o įlipus nedelsiant pažymėti/aktyvinti turimą bilietą. Taisyklių 28.2. punkte numatyta, kad neturint bilieto, privalo įsigyti ir pažymėti/aktyvinti bilietą Taisyklių 37 punkte nustatyta tvarka arba įsigyti kontrolės bilietą Taisyklių 38 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 62 punkte nustatyta keleivio pareiga kontrolieriaus prašymu pateikti tinkamai pažymėtą/aktyvintą bilietą. Taisyklių 64 punkte įtvirtina, kad keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis nepateikė jokio bilieto, pateikė galiojantį bilietą su nuolaida, tačiau nepateikė galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą, pateikė nepažymėtą popierinį bilietą, įsigytą iš vairuotojo, kontrolės metu pažymėtą/aktyvuotą bilietą, negaliojantį - neaktyvuotą bilietą. Taisyklių 4.6. punktas nustato, kas yra kontrolės pradžia. Kontrolės pradžia - tai momentas, kai transporto priemonė privažiuoja stotelės, kurioje kontrolieriai vykdo keleivių kontrolę, įvažą ar privažiuoja stotelę be įvažos ir vairuotojas ar kitas įgaliotas asmuo užblokuoja komposterius. Kontrolės pradžia nėra momentas kai viešojo transporto priemonė sustoja stotelėje ar kontrolierius prieina prie keleivio ir patikrina bilietą.

Kontrolės pradžia buvo paskelbta 08 val. 11 min. 36 sek., keleivio bilietas aktyvuotas – 08 val. 12 min. 03 sekundės (Priedas Nr. 1).

Pažymėtina, kad asmuo prieš pradėdamas naudotis „m.Ticket“ programėle turi būti susipažinęs su „m.Ticket“ naudojimosi taisyklėmis, kurios patvirtintos Įmonės direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 2018-V-136 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 29 punkte nurodyta, kad aktyvinant bilietą „m.Ticket" programėlėje, yra taikoma bilieto aktyvinimo trukmė, kurią „m.Ticket“ programėlės naudotojas privalo įvertinti, kad bilietas būtų tinkamai ir laiku aktyvintas. Bilietas, kol nepasibaigusi aktyvinimo trukmė, negalioja. Taisyklių 30 punkte nurodyta, kad „m.Ticket“ programėlės naudotojas turi užtikrinti, kad jo bilietas būtų tinkamai aktyvintas. Nuostatos, reglamentuojančios bilieto aktyvavimą „m.Ticket“ programėlės pagalba, aktyvavimo laiką, galiojimą ir atsakomybes yra aiškios ir nedviprasmiškos, todėl šiuo konkrečiu klausimu nekyla jokių abejonių, kad minėtos programėlės naudotojas, šiuo atveju Pareiškėjas puikiai žinojo, kada ir kokius veiksmus reikia atlikti, ir kad jis pats yra atsakingas už bilieto tinkamą ir laiku aktyvavimą „m.Tiket“ programėlės pagalba. Pareiškėjo argumentas, kad bilietas buvo aktyvuotas yra nepagrįstas.

Kontrolės pradžia paskelbta 08 val. 11 min. 36 sek., Pareiškėjo bilietas buvo aktyvintas 08 val. 12 min. 03 sek. Įvertinus bilieto aktyvinimo trukmę (15 sek), Pažeidėjas mygtuką aktyvinti bilietą paspaudė 08 val. 11 min. 48 s., t. y. 8 sekundės jau po kontrolės paskelbimo. Kontrolės patikrinimo metu bilietas dar nebuvo sėkmingai aktyvintas, todėl vadovaujantis Taisyklių 29 punktu buvo negaliojantis. Įmonė pažymi, kad Kontrolės metu tikrinant bilietą, sistema pati fiksuoja ar Kontrolės paskelbimo metu buvo tinkamai aktyvintas bilietas. Jei bilietas tinkamai aktyvintas rezultatas šviečia žalia spalva, jei bilietas neaktyvintas, rezultatas raudonas. Pridedamas išrašas iš įmonės vidinės „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos (toliau – ir MTIS), kuriame Pareiškėjo bilieto rezultatas pažymėtas raudonai (Priedas Nr. 1).

Pareiškėjas naudodamasis viešuoju transportu turėjo pareigą turėti galiojantį viešojo transporto bilietą. Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas naudojasi viešuoju transportu neturėdamas galiojančio bilieto, ko pasėkoje buvo padarytas administracinis nusižengimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik tyčiniais veiksmais, bet ir dėl neatsargumo. Nepriklausomai nuo to, ar nusižengimas padarytas tyčia ar dėl neatsargumo, Pareiškėjas pažeidė savo, kaip viešojo transporto keleivio pareigas ir turi prisiimti atsakomybę už nusižengimą bei iš to sekančias neigiamas pasekmes.

IV. Byloje surinkti įrodymai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Pareiškėjas 2025 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje. Įlipo į (duomenys neskelbtini) autobusą. Ketino važiuoti į (duomenys neskelbtini) polikliniką pas gydytoją. Prieš įlipant jis pasiruošė, jam padėjo žmogus, nes tą dieną buvo pamiršęs akinius. Sėdant jis pažymėjo bilietą. Atsisėdo į (duomenys neskelbtini) vietas. Autobusas nebuvo labai pilnas. Tai buvo po 8.12 val., kažkur. Jam atrodo, tai buvo ketvirtadienis. Nuo ,,(duomenys neskelbtini)“ stotelės iki ,,(duomenys neskelbtini)“ stotelės, tai atstumas nėra didelis. Atvažiavus į kitą stotelę įlipo kontrolieriai ir jam pasakė, kad jo bilietas negalioja. Po kažkiek laiko pasakė, kad jo bilietas negalioja. Į autobusą įlipo trys kontrolieriai. Dažniausiai kontrolieriai įlipa per visas tris duris. Vairuotojas nesakė nieko. Būna ginčai dėl kontrolės pradžios. Sėdėjo autobuso pradžioje. Sėdynė buvo atgal. Įlipę kontrolieriai tikrino keleivius. Jam atrodo, kad jie iškart ir priėjo. Ginčas kilo su vienu kontrolieriumi. Jam atrodo, jis iškart tą bilietą patikrino. Jis jam rodė bilietą, o jis sakė, kad bilietas negalioja. Jis jiems sakė, kad jie turi pateikti tikrinimo priemonių techninius pasus ir sertifikatus. Tada jie pasakė, kad jo bilietas negalioja. Prašė jų pagrįsti, kokiu teisiniu pagrindu bilietas negalioja. Paprašė jų jam išaiškinti jo teises ir pagrįsti jo pažeidimą. Jie nenurodė nieko. Kiti kontrolieriai tik stebėjo konfliktą. Konfliktas vyko su vienu kontrolieriumi, su juo prieš porą mėnesių turėjo konfliktą autobuse. Jie prašė jo pateikti jo bankinę kortelę, reikalavo pateikti asmens dokumentą. Jie nepaaiškino ir nesuformulavo jokio teisinio pagrindo, kodėl jis turi pateikti šiuos dokumentus. Kai atvažiavo policija, tai jis tada pateikė savo dokumentą. Kvietė policiją, nes jam kilo įtarimas, kad jie veikia neteisėtai. Kontrolieriaus vardas ir pavardė yra kitoje byloje. Yra kita byla dėl neva reikalavimų nevykdymo. Vienas iš asmenų jam padėjo aktyvuoti programėlę, šis žmogus važiavo autobusu ir matė įvykį. V. jį paėmė, kai jis buvo išlaipintas ,,(duomenys neskelbtini)“ stotelėje. Jis gali paliudyti, kad jį matė sustojime. Kontrolieriai nurodė, kad jis dėl 505 straipsnio pažeidimo nevykdė jų reikalavimų. Jie teigė, kad jis pabėgo. Jis pridėjo tvarkaraščius. Iš jų matyti, kaip autobusas važiuoja. Ten yra maži laiko tarpai iki stotelių. Liudytojai yra (duomenys neskelbtini) gyventojai. Jie žino, kad grafikas netelpa į laiko tarpą. Prašo šiuos maršrutus prijungti prie bylos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Pareiškėjas 2025 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu parodė, kad visų pirmą norėtų dėl video medžiagos – minėta video medžiaga buvo padaryta pažeidžiant procesinius reikalavimus t. y. jos neapžiūrėjus ir neužfiksavus kokiomis priemonėmis buvo atliktas video fiksavimas, būtent buvo pažeisti ANK 593, 594 straipsnio 6 ir 7 dalies reikalavimai, todėl ar šį video medžiaga nėra nesumontuota, ir negalime teigti ar joje nurodytas laikas, įvykiai yra tikri, jis asmeniškai kai kurių momentų pasigedo. Be to norėtų pareikšti, kad jokių duomenų apie tai, kad ši video medžiaga yra pateikta arba išreikalauta priminėtos mūsų nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos šioje byloje nėra. Nurodyta video medžiaga buvo pateikta teismui prašant prie kitos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-527-1130/2025. Dėl kontrolierių reikalavimų nevykdymo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kas liečia institucijos pateiktos medžiagos, š. m. gegužės 2 d. pranešimą dėl techninių priemonių, kurie buvo panaudoti 2025 m. sausio 30 d., apie 8.12 val., „(duomenys neskelbtini)“ sustojime, pranešime nurodyta, kad keleivių bilietų kontrolė institucija naudoja „m.Ticekt“ kontrolės programėlę, tačiau nurodytą programą, programėlę vadina ją aplikacija – tai nedidelės apimties programa skirta vienam uždaviniui, tačiau nurodyta programa licencijos neturi, t. y. neturi autoriaus teisių leidimo, kuris suteikia jo kūrinio naudotojui teisę naudoti kūrinio originalą ar kopiją. Pranešime nurodyta, kad minėta programėlė priklauso institucijai nuosavybės teise, tačiau Institucija nepateikė jokių įrodymų, nei autoriaus teisių turėti leidimą naudoti kūrinio originalą išimtinėmis teisėmis, nuosavybės teisės sutarties, autorinės licencijos sutarties. Programinės įrangos įsigijimo dokumentų irgi mums nepateikė t. y. proceso dalyviams nežinoma nieko apie tos programos teisėtumą. Institucija pateikė tik skelbto konkurso įsigyti sąlygas, reikalavimus arba tokių reikalavimų mechanizmą, algoritmą t. y. sąlygos viešajam konkursui, iš minėtos programos tobulinimo, pirkimo sąlygų aiškiai nurodyta, matyti koks produktas turi būti sukurtas, bet to institucija savo rašte nurodė, kad kontrolieriai neinstruktuojami prieš suteikiant galimybę naudotis nurodyta kontrolės programa, instruktuojami tik žodžiu. Be to kontrolieriams patikrinimams atlikti išduodamas mobilaus telefono aparatas į kurį įdiegiama šita kontrolės programa, kiekvienas kontrolierius turi prisijungimo kodą prie minėtos programos, tačiau rašte nenurodyta, ar kontrolieriams išduoti telefono aparatai apskaitomi, laikomi, išduodami, eksploatuojami įstatymo numatyta tvarka, ar jie techniškai tvarkingi ir jų techninė būklė patikrinama reguliariai. Iš liudytojo paaiškinimų šiame posėdyje išgirdome, kad jo telefono aparatas nebuvo patikrintas ne karto. Nori pažymėti, kad nurodytos techninės priemonės mobilieji telefonai, bilietų kontrolė programa, kurių pagalba š. m. sausio 30 d., apie 8.12 val. buvo atliktas keleivių patikrinimas nebuvo įrašyti į administracinio nusižengimo protokolą ar jo priedą, ir niekur kaip techninės priemonės administracinio nusižengimo byloje neįforminti, nepažymėti, neapžiūrėti specialistų ir kitaip neužfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka.

Institucijos atstovė 2025 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu parodė, kad Pareiškėjo minėti liudytojai liudijo kitoje byloje. Moteriškė įvykyje nedalyvavo, o liudytojas V. atvažiavo po visko ir jį paėmė. Nežino, ar šis prašymas yra tikslingas. Kiti keleiviai taip pat buvo tikrinami. Jums (Pareiškėjui) kontrolierius pasakė, kad jūsų (Pareiškėjo) bilietas buvo pažymėtas per vėlai (b. l. 53-55).

Teismo posėdžio metu 2025 m. gegužės 14 d. liudytoju apklaustas D. L. parodė, kad su Pareiškėju nesieja jokie ryšiai. Asmuo yra matytas. Įvykį prisimena, nutiko tas, kad autobuso tikrinimo metu, jis buvo autobuso gale, o jo kolega M. P., kurio šiandien nėra, tikrino šį žmogų, ir jis per vėlai aktyvavo „m.Ticket“ bilietą, atsitiko toks konfliktas. Mes kada privažiuoja autobusas aktyvuojame „m.Ticket“, mes įlipame ir padeda skaičiuotis laikas, jeigu žmogus mus pamato ir aktyvuoja, tai matosi arba yra tam tikras aktyvavimo laikas. Šiuo atveju žmogus per vėlai aktyvavo. Šito nematė, kolegos reikia klausti, kuris neatvyko. Negali pakomentuoti dėl ko jis neatvyko. Jis šio asmens netikrino, tikrino kolega. Jis tuo metu tikrino kitą pusę. Po to bandėme gražiai, prašėme išlipti, žmogus nenorėjo, sakėme, kad kviesime policiją, iškvietėme policiją, po to pavažiavom vieną ar dvi stoteles į priekį, tada žmonės jau visi išlipo, o mes likome autobuse kartu su tuo žmogumi, po kažkiek laiko atvažiavo policija, tada pats asmuo išlipo pas policiją ir mes išlipome. Su Pareiškėju, kiek prisimena keliais žodžiais, prisidėjo prie kolegų, kad išliptų. Mes, visų pirmą būna, kad matome, o jeigu nematome, tai žmogus sako, kad neseniai įlipo, nes būna nuskanuoju ir pasižymi raudonai, tai klausimo nėra. Būna taip, kad atsimenam žmonių srautą, čia buvo paprasta, nes žmogus jau buvo autobuse, atvažiavo su juo. Jis pasikartos, ne jo reikia klausti, ką prisimena tą sako. Kontrolės pradžios aktyvavimas – veiksmai tokie, kad privažiuoja autobusas, aktyvuoju, tada įlipu į transporto priemonę ir pradeda skaičiuotis laikas. Pas mus yra darbinis telefonas ten yra „m.Ticket“ programėlė, ją įjungi, pasirenki brigadą, kurioje dirbi, įvedi transporto priemonę ir tikrini. Autobusas privažiuoja ir aktyvuoju. Čia jau viskas paruošta iš anksto. Jis asmeniškai, kai privažiuoja ir sustoja, iškarto aktyvuoja. Duoda kažkiek laiko, tai būna, kad pagal laiką žmogus gali netgi aktyvuoti vėliau ir netgi spėti laiku aktyvuoti bilietą. Darbinį telefoną išdavė, pasirašė, kad jį gavo, jis techniškai tvarkingas, nes kai dirba mato, jeigu ne, pats kreipiasi. Priežiūrą turbūt atlieką, bet čia įmonės reikia klausti, jeigu būtų kažkokia problema tai taip, bet kol kas nebuvo ir net nėra susidūręs. „Duok telefoną mes jį patikrinsime“ tokio nebuvo. Vairuotojas privažiuoja, sustoja, atidaro duris ir įleidžia kontrolę. Mes pranešame keleiviams apie kontrolę, o ne vairuotojas. Keleivių vežimo taisykles skaitėm. Mes visada pranešame apie kontrolę. Tiksliai neprisimena ar nurodyta taisyklėse. Mes blokuojame komposterius, per kitą aparatą, kuris vadinasi „Ridango“. Pradžioj „m.Ticket“ blokuojasi, po to komposterį. Mažai tikėtina, kad minutė gali praeiti. Protokolo nesurašinėjo, nieko paaiškinti negali.

Teismo posėdžio metu 2025 m. birželio 16 d. liudytoju apklaustas Z. J. parodė, kad su Pareiškėju yra pažįstami. (Teismas informuoja, kad Pareiškėjo prašymu buvo iškviestas liudytojas, Pareiškėjui suteikiama teisė užduoti klausimus). Kai važiuoja į darbą, piko laiku vėluoja autobusas. Buvo problema, bet sumokėjo baudą ir viskas. Kažkokia nesąmonė buvo su kortele, bet jis tikrai nežino, bet žmona sakė, kad sumokėjo ir toliau važiavo. Dabar negali pasakyti, kaip ten buvo, bet baudos tikrai buvo. Ne, įvykyje su Pareiškėju, jo nebuvo, jis nieko nežino, jam tik papasakojo ir viskas. Įvykyje nebuvo.

Teismo posėdžio metu 2025 m. birželio 16 d. liudytoja apklausta B. N. parodė, kad su Pareiškėjo asmeniškai, giminystės ar kitokiais ryšiais dabar nesusijusi. (Teismas informuoja, kad Pareiškėjo prašymu buvo iškviestas liudytoja, Pareiškėjui suteikiama teisė užduoti klausimus). (Papasakokite kaip buvo sausio 30 d., apie 08.00 val., „(duomenys neskelbtini)“ sustojime) – ji sutiko Pareiškėją minėtoje stotelėje, jis stovėjo ir žiūrėjo į telefoną, labai arti laikė tą telefoną, prie akių. Ji paklausė, kodėl? Jis pasakė, kad pamiršo akinius, „nedamato“, sako negali rasti programėlės. Jam padėjo rasti programėlę, padėjo atžymėti, bet ne iki galo, jam tik reikėjo įeiti į autobusą ir galutinai atžymėti, nors matė, kad laikė telefoną, tai tik tiek. Toje stotelėje kontrolierių nebuvo. Paskui, ji nevažiavo, tik sutiko stotelėje, ji nevažiavo tuo autobusu, ji su kitu važiavo. Ji negali pasakyti, kas buvo autobuse, tik gali pasakyti tokį dalyką, nes dažnai važiuoja viešuoju transportu. Tokių dalykų, tokių ginčų asmeniškai neturėjo, bet girdėjo, kai sakė žmogus, kad atžymėjo, bet buvo konfliktai, kad kontrolieriai sakydavo, jog čia kontrolės metu. Stotelėje buvo žmonių, buvo rytas, darbo diena. Ji pati pasiūlė pagalbą Pareiškėjui. Atkarpoje tarp „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“ stotelių, kamščiai visada yra, ypač ryte, tų kamščių visada yra. Taip, galėjo piko valandomis autobusas vėluoja, nes dažnai taip būna. Pora minučių gali vėluoti.

Teismo posėdžio metu 2025 m. birželio 16 d. liudytoju apklaustas V. L. parodė, kad Pareiškėjas – jo pažįstamas. (Teismas informuoja, kad Pareiškėjo prašymu buvo iškviestas liudytoja, Pareiškėjui suteikiama teisė užduoti klausimus). Sausio 30 d., apie 8.45 val., jis (Pareiškėjas) jam paskambino, buvo šalia (duomenys neskelbtini) g. –(duomenys neskelbtini) g., paskambino jam ir pasakė, kad atvažiuoti ir padėti nuvažiuoti su juo į (duomenys neskelbtini), vėluoja pas gydytoją. Jis atvažiavo, jis (Pareiškėjas) stovėjo vienas, buvo žmonių stotelėje, paėmė ir nuvežė. Kai važiavo jis (Pareiškėjas) pasakė, kad sulaikė kontrolieriai dėl bilieto ir viskas. Ne, pačio įvykio nematė. Atvažiavau be 08.40 val. ar 08.45 val., dabar neatsimena. Pareiškėjas pasakė, kad važiavo autobusu į polikliniką ir jį sulaikė kontrolieriai, jis atžymėjo kortelę ar telefone, o jie pasakė, kad blogai atžymėjo. Jis mano, kad žmogui (duomenys neskelbtini) metu su viršum ir nežymės 90 centų. Stotelėje stovėjo žmonės ir jis buvo vienas kai atvažiavo. Kontrolierių nebuvo stotelėje, buvo žmonės, laukė autobuso.

Teismo posėdžio metu 2025 m. birželio 16 d. liudytoju apklaustas M. P. parodė, kad su Pareiškėju nesieja jokie ryšiai. Įvykis buvo š. m. sausio 30 d., vykdant kontrolę (duomenys neskelbtini) mikrorajone, „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, įlipo į autobusą maršruto Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinant keleivius. Galimai nustatė kaip pažeidėją Pareiškėją, aktyvavusį „m.Ticket“ bilietą po kontrolės pradžios. Ten beveik pusės minutės skirtumas nuo kontrolės vykdymo. Kontrolė vykdoma autobusui įvažiavus į įvažą, pradedama keleivių kontrolė, nėra, kad ji pradedama anksčiau. Mažiausiai tarp stotelių vyko minutė laiko, tarp stotelių toks atstumas ir dar skiria sankryža reguliuojama šviesoforu. Paprašė žmogaus asmens dokumento, tapatybės nustatymui ir protokolo surašymui. Dar, tarp kitko, paklausė, ar žmogus turi banko kortelę t. y. galimybė atsiskaityti kontrolės bilietu 8 Eur ir išvengti administracinės atsakomybės. Žmogus atsisakė pateikti asmens dokumentą, buvom priversti kviesti policijos pareigūnus žmogaus tapatybės nustatymui. Procesas maždaug užtruko 34 min. kol atvyko pareigūnai, teko transportą užlaikyti, transportas vėlavo, žmonės vėlavo galimai į darbus. Protokole matyti, kad surašyta 8.45 val., nes 8.12 val. fiksuotas bilietas. Kaip minėjo, kontrolę pradėjome „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, vos autobusui įvažiavus į autobuso stotelės įvažą, ne jis pradėjo, o jo kolega, kuris buvo apklaustas pirmame posėdyje, nes vienas žmogus įveda, o visi kiti ant tos pačios kontrolės tikrina. Viskas kas čia užfiksuota yra jų šablonas, jie fiksuoja stotelę, kuri yra prieš vien dėl to buvo šabloniškai įrašyta stotelė „(duomenys neskelbtini)“, kuri artimiausia prieš „(duomenys neskelbtini)“ stotelę. Įvykis fiksuotas „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje. Dar kartą sako, kad tai yra iš jų fabulos, iš šablono įdėta į protokolą. Žmogus pateikė pažymėtą bilietą, bet kuris negalioja, nes praėjęs yra laikas, jūs (Pareiškėjas) pažymėjote bilietą vėliau negu mes pradėjome kontrolę. Aktyvuotas ar pažymėtas sinonimai, bet bilietas yra negaliojantis. Jums rodo žaliai, mums rodo raudonai. (64 taisyklių keleivių vežimo punkte yra aiškiai reglamentuota, kad kontrolės metu aktyvuotą bilietą, kodėl jūs nepritaikėte tą formuluotę, kodėl jūs užrašėte pažymėtas bilietas, o ne aktyvuotas?) – dar kartą pasikartos, čia yra šabloninė informacija, kurią įkeliama į protokolą, jie užfiksuoja tik įvykį, įkelia šabloninę informaciją. Jis neprašė jūsų (Pareiškėjo) pirkti bilieto, kaip minėjo teismui, paklausė ar turite bankinę kortelę. Kodėl tokį klausimą suformulavo, nes būtų tęsęs pokalbį, jis jums (Pareiškėjui) būtų pasiūlęs kontrolinį bilietą, jūs (Pareiškėjas) į tas kalbas, kiek pamena, nenorėjote veltis. Jis paklausė, ar turite bankinę kortelę. (Kaip manote reikalauti iš žmogaus bankinės kortelės t. y. vadovaujantis keleivių vežimo taisyklių 62 ir 38 punktais, kaip turėjote pasielgti?) – jis labai mandagiai paklausė, ar jūs (Pareiškėjas) turite bankinę kortelę, būtų kitu sakiniu pasiūlęs įsigyti kontrolinį bilietą. (Jūs paprašėte manęs (Pareiškėjo) įsigyti kontrolinį?) – ne, jis paklausė, ar jūs (Pareiškėjas) turite bankinę kortelę, jam atrodo yra filmuota medžiaga. (Kodėl jūs administracinio nusižengimo protokolo skiltyje kontaktiniai duomenys įrašėte ne mano elektroninį paštą?) – mes elektroninių paštų žmonių duomenų bet kokių neįrašinėjame, bet tai yra iš Vidaus reikalų ministerijos administracinių nusižengimų registro įkelta informacija, kuri yra dalinamasi su Valstybine mokesčių inspekcija ir pan. Tas kas buvo ANR registre, tas buvo įkelta į administracinio nusižengimo protokolą. Jis niekur prie jūsų ( Pareiškėjo) informacijos nelindo. ANR nurodytas jūsų (Pareiškėjo) paštas, kuriuo buvo siųsti procesiniai dokumentai. Jūs (Pareiškėjas) net nesulaukėte protokolo ir pasišalinote, nors buvo prašyta jūsų palaukti, tada būtų pasitikslinęs jūsų (Pareiškėjo) paštą. Kai pareigūnai nustatė jūsų (Pareiškėjo) tapatybę, buvo jūsų paprašyta luktelti kol surašysime administracinio nusižengimo protokolą, jis nuėjo į automobilį rašyti protokolo, kolegos priėjo ir sako žmogus išvyko autobusu link miesto, ir kam turiu įteikti protokolą, tai buvo automatiškai per duomenų bazę išsiųstas el. laiškas su protokolu. Lyg ir ne mes kalti, kad įtrauktas. Automobilis stovi į miesto pusę, jis priekyje sėdi, keleivio pusėje ir rašo protokolą kompiuteriu, jo žvilgsnis tiesiai ir į kompiuterį, ateina jo kolegos ir sakau, ar žmogus laukia protokolo, sako ne, jis pasišalino. Jo atsakymas – taip, jis nesidairė, nes dirbo su procesiniais dalykais, jis nematė. (Jūs panaudojote įvykio metu technines priemones video kameras, spec. patikros priemones, programas ir telefonus, tačiau techninių priemonių panaudojimas niekur nebuvo užfiksuotas, kaip tai turėjo būti atlikta vadovaujantis administracinio nusižengimo kodekso 593, 594 straipsniu 6 ir 7 dalimis, kodėl jūs neatlikote šitų, būtinų, svarbių procesinių veiksmų?) – gal galėtumėte pakomentuoti, nes neįsivaizduoju apie ką kalbate 593, 594 straipsniais. Mes prieš įlipant į autobusą prisistatėme, kad laba diena, prašome pateikti bilietus, prisistatėme kontrolieriais, mes turime skiriamąsias uniformas, pažymėjimus. Tarp kitko, Pareiškėjui parodė tą vadinamą licenciją, kur mums suteikia teisę tikrinti keleivius, kur suteikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. (Kalba eina apie techninių priemonių fiksavimą, jūs to nepadarėte, neatlikote) – jis turėjo informuoti, kad vaizdas įrašomas vykdoma... (Autobuse buvo daug keleivių?) – taip. (Kodėl nei vienas iš keleivių nebuvo nustatytas ir apklaustas liudytoju, kodėl nebuvo vairuotojas apklaustas liudytoju?) – prie ko čia vairuotojas, čia bilieto rūšis kita. Ne jo pareiga apklausinėti liudytojus ir juos nustatyti. (Video medžiagoje asmuo panašus į jus, keleiviui, kuris yra panašus į mane (Pranešėją), kodėl taip sakau, kadangi video medžiaga nebuvo užfiksuota ir užtvirtinta kaip tai numato procesas, klausimas jūs ar asmuo panašus į jus ketinote parodyti man licenciją, apie kokią licenciją jūs kalbėjote ir kodėl jūs neparodėte man, video medžiagoje nėra tokio fiksavimo, kad licencija būtų man rodyta, rodoma?) – jis dabar tiksliai nepamena, ar jis ją parodė, ar ne, bijo sumeluoti, nekomentuos. Bet buvo užsiminęs. Licencija apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą vykdyti kontrolę Vilniaus miesto savivaldybėje. Praktiškai viską perskaitėte, mes naudojamės tarnybiniais telefonais, kuriuose įdiegta „m.Ticket“ programėlė, ir kaip jau minėjo, vos įvažiavus viešajam transportui į įvažą, vienas iš mūsų kolegų paspaudžia ten tokį mygtuką ir pradeda kontrolę. Ir mes tada užfiksuojame tą laiką nuo kurio negalima žymėtis bilietų, visi bilietai užsidega raudonai reiškiąs jie negaliojantys. Tarp kito, kai žmogus aktyvuoja bilietą dar jam sukuriamas 15 sekundžių atidėjimo laikas, kad žmonės nepiktnaudžiautų bilietais, tačiau buvo praėjęs bilieto aktyvinimosi tolerancijos laikas ir dar mažiausiai 20-27 sekundžių. Kol bilietas užsiaktyvuoja praeina 15 sekundžių. Anksčiau būdavo, kad pagrindinius komposterius kur žymi „Vilniečio kortelę“ blokuodavo autobuso vairuotojai, o dabar blokavimo galimybes turi tik kontrolieriai, bet kokio bilieto tipui. Kontrolės pabaiga taip teisingai, atsiblokuoja komposteriai, ir kas liečia „m.Ticket“ programą irgi tiesiog išeinam iš jos ir laukiam kito autobuso, ir vėl blokuojam kitą. Tokia ta pabaiga. Taip, jis pasakė, kad „m.Ticket“ užblokavo, „Ridango“ irgi praktiškai tuo pačiu metu, gal minutės skirtumas blokuojant komposterį. Jis mano, kad nepažeidė reikalavimų. Ir ne 8.12 val., o 8.11 val., nes 8.12 val. yra fiksuotas keleivio bilietas kada jis pažymėtas, mes pradėjome 8.11 val. Dėl liudytojo, kuris yra iš mūsų, jis pateko į ligoninę. Turės pateisinamą priežastį. Nieko daugiau nežino, bijo ką komentuoti. Mes trys žmonės L., kurį apklausėte, jis ir aš. Jis tebedirba. Visa pradžia buvo, kad jis nustatė galimą pažeidimą.

Byloje pateiktas asmens (Pareiškėjo) su (duomenys neskelbtini) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026 m. liepos 13 d., kuriame nurodoma, kad Pareiškėjui nustatytas 40 proc. dalyvumo lygis.

Byloje pateikti maršrutų tvarkaraščiai.

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ teisės skyriaus teisininkės A. P. pateiktame 2025 m. gegužės 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl keleivių kontrolės patikrinimo įrangos licencijos pateikimo“ nurodoma, kad Keleivių bilietai, įsigyti „m.Ticket“ programėle, yra tikrinami pagal Institucijos viešojo pirkimo būdu 2012 m. liepos 30 d. viešojo pirkimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Integruotos informacinės sistemos, skirto aptarnauti elektroninius atsiskaitymus mobiliuoju telefonu už multimodalinio transporto paslaugas, sukūrimo, įdiegimo ir priežiūros paslaugų“ įsigytą m.Bilieto kontrolės aplikaciją, kuri šiai dienai vadinama „m.Ticket“ kontrolės programėle, ji licencijos neturi, yra Institucijos įgyta nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad licencijos pagal teismo įpareigojimą pateikti Institucija galimybės neturi, tačiau vykdant įpareigojimą ir norint patvirtinti „m.Ticket“ kontrolės programėlės legalumą, Institucija teikia sutarties Priedo Nr. l Techninės specifikacijos (4.2.3.p.) išrašą, kuriame aprašytas pirkimo objektas, t. y. m.Bilieto kontrolės aplikacijos funkcionalumas. Institucija, atsižvelgdama į administracinės bylos nagrinėjimo dalyką, Sutarčių apimtis ir konfidencialumo aspektą, Sutarčių pilna apimtimi neteikia. Tačiau jei teismas nuspręstų, kad Sutarčių pateikimas būtinas ir jų nepateikimas trukdo iš esmės išnagrinėti administracinę bylą, institucija teismo įpareigojimą pateikti Sutartis įvykdys. Dėl keleivių kontrolės patikrinimo įrangos naudojimosi instrukcijos pateikimo. Institucija paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, kad „m.Ticket“ bilietas tikrinamas ne specifine įranga, o m.Bilieto kontrolės aplikacija, įdiegta kontrolierių darbiniuose telefonuose, instrukcija yra labai paprasta ir naujai priimti kontrolės darbuotojai yra instruktuojami žodžiu vaizdžiai parodant kaip programėlę įsijungti, ką pasirinkti ir kaip patikrinti keleivio „m.Ticket“ programėle įsigytą bilietą. Dėl Kontrolės darbuotojų apmokymo ir darbo priemonių suteikimo Naujai pradėjusiam dirbti kontrolės darbuotojui yra išduodama įranga keleivių patikrinimui. Kalbant tik apie „m.Ticket“ bilietų tikrinimą, kontrolę vykdančiam darbuotojui (toliau – ir darbuotojui) išduodamas mobilaus telefono aparatas, į kurį įdiegiama „m.Ticket“ kontrolės programėlė. Kiekvienam darbuotojui išduodamas individualus prisijungimo kodas prie „m.Ticket“ kontrolės programėlės. Kiekvienas naujas darbuotojas yra gyvai apmokomas kaip dirbti su „m.Ticket“ kontrolės programėle, kurios pagalba tikrinami keleivių bilietai. Darbuotojai su programėlės veikimu supažindinami gyvai demonstruojant programėlės veikimą. „m.Ticket“ kontrolės programėlės veikimo principas: Atsidarius m.Ticket kontrolės programėlę, reikia pasirinki T) darbo grupę, 2) komandos nario vaidmuo (vadovaus ar bus padedantis), t. y. kokiai grupei jis priklauso. Grupėje gali būti vienas „brigadininkas“ ir keli kontrolieriai. Brigadininkais įprastai būna didžiausią patirtį turintys komandos darbuotojai. Visi dirba savo grupėse. Kontrolės pradžia skelbiama, kai transporto priemonė privažiuoja stotelės, kurioje darbuotojai vykdo keleivių kontrolę, įvažą. Brigadininkas įveda transporto garažinį numerį ir spaudžia pradėti kontrolę. Ekrane atsiranda skanavimo langelis, skanuojame bilieto QR kodą, esantį keleivio „m.Ticket“ programėlėje. Skanavimo rezultatas gali būti arba žalias (bilietas galioja ir nurodyta bilieto informacija, tai yra lengvatos tipas, kaina, laikas) arba raudonas (t. y. aktyvuotas po kontrolės pradžios, rodo bilieto Nr., kada pradėta kontrolė ir kada aktyvuotas bilietas ir iki kada galioja, taip pat rodoma bilieto kaina ir bilieto nuolaida). Institucija pažymi, kad išrašas iš (duomenys neskelbtini) dėl bilieto negaliojimo yra pateiktas kartu su Institucijos pateiktu atsiliepimu. Pridedamas vaizdinys, kurį mato kontrolės darbuotojas, kai bilietas yra negaliojantis (paveikslėlis Nr. 1).

Byloje pateikta telefono nuotrauka, kurioje užfiksuota, kad ,,m.Ticket“ bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aktyvintas laikotarpiui nuo 2025 m. sausio 30 d., 08.12 val. iki 2025 m. sausio 30 d., 09.12 val.

Byloje pateiktas išrašas iš įmonės vidinės „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos (toliu ir – Priedas Nr. 1), kuriame užfiksuota, kad 2025 m. sausio 30 d., vykdytos kontrolės pradžia paskelbta 08 val. 11 min. 36 sek., keleivio bilietas aktyvuotas – 08 val. 12 min. 03 sek.

Byloje pateikti įvykio vietos vaizdo įrašai: „M.+P.+2025-01-30_08_11_50_707_x264.mp4” ir „N.+Š+2025-01-30_08_11_30_367_x264.mp4”.

V. Teismo išvados

E. N. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Pabrėžtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).

Dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 446 straipsnio 4 dalyje padarymo.

Nagrinėjamu atveju Institucijos 2025 m. vasario 24 d. nutarimu Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis, 2025 m. sausio 30 d., 08.11 val., (duomenys neskelbtini), tarp stotelių (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), važiavo autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini), be bilieto, t. y. kontrolės metu pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą „m.Ticket“ bilietą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu nesutinkama su tokia Institucijos pozicija, pabrėžiant, kad jis turėjo tinkamai pažymėtą bilietą, dėl to nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas Institucijos nutarimu.

ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas užtraukia baudą nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų.

Nors minėto straipsnio dispozicijoje nėra išaiškinta „keleivio važiavimo be bilieto“ sąvoka, tačiau Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533, 15 straipsnio 2 dalies 28 punktas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskiria taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. 3-664 redakcija) patvirtintų „Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių“ 15 punkte numatyta, jog vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutų elektroninių bilietų (bagažo kvitų) identifikavimo priemones nustato savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutuose gali nustatyti kitą bilietų įsigijimo ir pateikimo kontrolei tvarką.

Pagal Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-1508, 28.1 punktą, keleiviai privalo prieš įlipdami į transporto priemonę pasiruošti turimą bilietą, o įlipus nedelsiant pažymėti/aktyvinti turimą bilietą. Taisyklių 37.1 punktas numato, kad keleivis, įlipęs į transporto priemonę ir neturintis galiojančio aktyvinto bilieto, privalo nedelsdamas toje pačioje stotelėje įsigyti/aktyvinti bilietą vienu iš nurodytų būdų, pavyzdžiui, aktyvinti elektroninį bilietą mobiliojoje programėlėje ar laikmenoje. Taisyklių 64.1. punkte nustatyta, kad keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis pateikė kontrolės metu pažymėtą/aktyvintą bilietą.

Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, Taisyklėse aiškiai nurodoma, kad keleivis privalo prieš įlipdamas į transporto priemonę pasiruošti turimą bilietą ir nedelsdamas toje pačioje stotelėje jį aktyvinti, jei elektroninis bilietas yra mobiliojoje programėlėje. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Pareiškėjas mobiliąja programėle įsigyto elektroninio bilieto stotelėje, kurioje įlipo į viešąjį transportą, neaktyvino (net nepradėjo to daryti), jis pradėjo aktyvinti bilietą tik likus 8 sekundėms iki kontrolės pradžios, t. y. iki autobuso įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) stotelės įvažą, o bilietas buvo baigtas aktyvinti jau kontrolės metu. Nuo autobuso išvykimo iš (duomenys neskelbtini) stotelės iki autobuso įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) stotelės įvažą buvo praėjusi apie 1 minutė ir 58 sekundės, nes maršruto tvarkaraštyje kelionės trukmė nuo (duomenys neskelbtini) stotelės iki (duomenys neskelbtini) stotelės – 2 min., o tai, teismo vertinimu, buvo pakankamas laikas aktyvinti (ne tik pradėti, bet ir pabaigti) turimą bilietą. Taigi Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko aktyvinti mobiliąja programėle įsigytą elektroninį bilietą, tačiau to nepadarė ir pateikdamas kontrolės metu aktyvintą bilietą pažeidė Taisyklių 64 punkto reikalavimus.

Nepaisant to, kad naudojimosi ,,m.Ticket“ programėle taisyklės, patvirtintos SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 2018-V-136 (toliau – ir „m.Ticket“ programėlės taisyklės), nėra paskelbtos TAR, į keleivio pareigą jomis vadovautis nukreipia jau aptartos Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-1508, kurios TAR yra paskelbtos – Taisyklių 36 punkte nurodyta, kad mobiliąja programėle įsigytas elektroninis bilietas aktyvinamas pagal mobiliosios programėlės naudojimosi taisykles. „m.Ticket“ programėlės taisyklių 2 punktas nustato, kad „m.Ticket“ programėlės naudotojas patvirtina, jog naudodamasis „m.Ticket“ programėle, jis susipažino su šiomis taisyklėmis, sutinka su jose nurodytomis sąlygomis ir įsipareigoja jų laikytis. „m.Ticket“ programėlės naudotojas prisiima visą atsakomybę už naudojimąsi „m.Ticket“ programėle (21 punktas). „m.Ticket“ programėlės naudotojas turi užtikrinti, kad jo bilietas būtų tinkamai aktyvintas (28 punktas). „m.Ticket“ programėlės taisyklių 29 punkte nurodyta, kad aktyvinant bilietą „m.Ticket“ programėlėje, yra taikoma bilieto aktyvinimo trukmė, kurią „m.Ticket“ programėlės naudotojas privalo įvertinti, kad bilietas būtų tinkamai ir laiku aktyvintas. Bilietas, kol nepasibaigusi aktyvinimo trukmė, negalioja. 30 punkte nurodyta, kad „m.Ticket“ programėlės naudotojas atsako už tinkamą bilieto rūšies pasirinkimą, bilieto aktyvinimą (įvertinant bilieto aktyvinimo trukmę), tinkamą bilieto pateikimą keleivių kontrolei bei kitus įvedamus ir pasirenkamus duomenis.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas, kaip šios mobiliosios programėlės naudotojas, turėjo būti susipažinęs su „m.Ticket“ programėlės taisyklių reikalavimais ir griežtai jų laikytis, kaip tai numato Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-1508. Atsisiuntęs „m.Ticket“ programėlę į savo mobilųjį įrenginį, Pareiškėjas turėjo susipažinti su jos naudojimosi taisyklėmis ir tai pažymėti mobiliojoje programėlėje. Tinkamas bilieto aktyvavimas yra keleivio pareiga, o nagrinėjamu atveju Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko bilietui įsigyti, jį aktyvuoti ir įsitikinti jo veikimu. Svarbu pažymėti ir tai, kad, prieš aktyvinant bilietą „m.Ticket“ programėlėje, mobiliojo telefono ekrane atsiranda užrašas, kad bilietas aktyvinsis po 15 sekundžių. Pareiškėjas, ne pirmą kartą važiuodamas viešuoju transportu ir ne pirmą kartą naudodamasis šia programėle, neabejotinai žinojo, kad bilietas aktyvuojamas ne iš karto, taigi, atsižvelgdamas į kelionės sąlygas turėjo pareigą pasiruošti bilieto aktyvinimui iš anksto, kad jis būtų tinkamai ir laiku aktyvintas iki kontrolės pradžios, tačiau nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, todėl turi prisiimti dėl to kylančias neigiamas pasekmes.

Svarbu pažymėti ir tai, kad „m.Ticket“ programėlės taisykles galima rasti ne tik pačioje mobiliojoje programėlėje, jos yra skelbiamos ir internete (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad jos yra viešai prieinamos kiekvienam žmogui

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė Pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį.

Dėl procesinių klausimų.

Pareiškėjas pateiktame skunde teigia, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant.

Priešingai nei Pareiškėjas nurodo skunde, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo pažeistos ANK 608 straipsnio nuostatos. Pagal ANK 608 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau ANK 608 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais atvejais protokolas gali būti surašytas ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Tuo atveju, surašytas administracinio nusižengimo protokolas nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 608 straipsnio 4 dalis).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad nors administracinis nusižengimas numatytas ANK 446 straipsnio 4 dalyje buvo užfiksuotas Pareiškėjo akivaizdoje, o būtent – remiantis byloje pateiktoje vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad nagrinėjamo įvykio metu pareigūnas aiškiai išsako teisėtą reikalavimą Pareiškėjui pateikti savo asmens dokumentą, kuris reikalingas protokolui surašyti: „<...>man reikalingas dokumentas surašyti protokolą <...>“ (vaizdo medžiaga „M.+P.+2025-01-30_08_11_50_707_x264.mp4“ (0:04:50)), o taip pat Pareiškėjas pareigūno ne kartą buvo informuotas apie jo teises: „<...> jums bus paskirtas laikas, ateisite ir viską papasakosite <...>“ (vaizdo medžiaga „N.+Š+2025-01-30_08_11_30_367_x264.mp4 (00:14:37)) bei „<...> jus galėsite apskųsti mūsų protokolą <...>“ (vaizdo medžiagoje „N.+Š+2025-01-30_08_11_30_367_x264.mp4 (00:24:24)), tačiau Nutarimą priėmusi institucija nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu surašė nusižengimą padariusiam asmeniui, t. y. Pareiškėjui, nedalyvaujant, nes bylos duomenimis, atvykus policijos pareigūnams ir nustačius Pareiškėjo tapatybę, surašytas protokolas nebuvo įteiktas pastarajam, nes Pareiškėjas išvyko kitu autobusu, nors ir buvo paprašytas lukterti (SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2025 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), skiltyje „Pažeidimo esmė“).

ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Taigi, iš pirmiau pateiktų nuostatų akivaizdu, kad protokolą bei Nutarimą priėmusi Institucija tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą gali naudoti tada, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Protokolą bei nutarimą priėmusi institucija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. Nors ANK nuostatos nustato pareigą nutarimą (protokolą) priėmusiai institucijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau nenustato pareigos kiekvienu atveju tikrinti, ar asmuo, kuriam procesiniai dokumentai išsiųsti, iš tikrųjų gavo jam siųstus procesinius dokumentus ir ar su jais susipažino. Be to, nutarimą (protokolą) priėmusi institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, kad bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-243-988/2020, AN2-66-885/2021).

Administracinių nusižengimų registras yra valstybės registras, kurio paskirtis – registruoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymo nustatytus registro objektus administracinių nusižengimų teisenai užtikrinti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registro duomenis, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ANR nuostatai), 36 punkte yra detaliai išvardijama, kokių kitų registrų ir valstybės informacinių sistemų klasifikatoriai, duomenys ir informacija yra naudojami Administracinių nusižengimų registre. Duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų į Administracinių nusižengimų registrą gaunami automatiniu būdu (ANR nuostatų 38 punktas). Todėl asmuo, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms (pareigūnams), turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, pasikeitus jo kontaktiniams duomenims, apie tai informuoti ir valstybės institucijas. To nepadaręs, jis prisiima riziką už savo veiksmus.

Šiuo atveju akivaizdu, kad Pareiškėjas nepasirūpino, jog valstybės informacinėse sistemose jo pateiktas elektroninio pašto adresas būtų veikiantis ir teisingas, dėl to nebuvo pakankamai rūpestingas. Todėl vien tik faktas, kad Pareiškėjas pats netinkamai vykdė savo pareigą pranešti apie pasikeitusį savo elektroninį paštą, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog šiuo atveju buvo pažeistos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, procesinės teisės.

Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų registre surašant administracinio nusižengimo protokolą asmens duomenys, šiuo atveju elektroninio pašto adresas, procesiniuose dokumentuose užsipildo automatiškai, kai Administracinių nusižengimų registre tikrinami asmens duomenys. Nutarimą priėmusios institucijos darbuotojai Administracinių nusižengimų registre rankiniu būdu neatlieka jokių elektroninio pašto pakeitimų. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad dokumentai, t. y. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir nutarimas, pareiškėjui buvo pristatyti. Todėl laikytina, kad buvo įteikti tinkamai, vienu iš ANK 573 straipsnyje nustatytų būdų.

Dėl nuobaudos dydžio

Pareiškėjas kartu su skundu bei teismo posėdžio metu pateikė pažymą, kuri patvirtina, kad pastarajam nustatytas 40 (keturiasdešimties) procentų darbingumo lygis, todėl teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte (administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis).

ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 446 straipsnio 4 dalyje, padarymą asmeniui gali būti skiriama nuo 16 Eur iki 30 Eur bauda. Vadinasi, skirtinos baudos vidurkis yra 23 Eur.

Šiuo atveju, atsižvelgus į tai, kad yra pripažintina Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 446 straipsnio 4 dalyje, padarymą Pareiškėjui buvo paskirta 23 Eur dydžio bauda, kuri yra ne didesnė negu įstatyme numatytas vidurkis, todėl lengvinti Pareiškėjo teisinės padėties teismas nemato pagrindo. Pateiktame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su visuomeninio transporto važiavimu be bilieto, teismo įsitikinimu, nesuteikia teisės asmeniui daryti administracinius nusižengimus ir nesudaro pagrindo mažinti asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos dydžio. Paskirtas ne didesnė negu įstatyme numatytas vidurkis baudos dydis, įvertinus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei pažeidėją apibūdinančius duomenis, laikytinas tinkamu ir pagrįstu, jo mažinti nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2025 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir E. N. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.