- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-08
- Bylos Nr.
- 1-300-1155/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15860-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- T. Š.
- Nukentėjusysis
- V. D.-B., O. D.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teista:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 3 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį – 14 MGL, t. y. 527,24 Eur, dydžio bauda (išieškota 2017 m. kovo 3 d.);
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmę atliko 2021 m. liepos 19 d.),
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje (2 veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo nustatytos aplinkybės
T. Š. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
ji, 2023 m. balandžio 25 d. 17.21 val. viešoje vietoje, kieme, adresu (duomenys neskelbtini), vartodama necenzūrinius žodžius, be jokios pateisinamos priežasties, tyčia koja du kartus spyrė į kieme stovėjusio nukentėjusiajai V. D.-B. priklausančio automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinį sparną bei jį įlenkė, tokiais veiksmais viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarydama V. D.-B., (duomenys neskelbtini) 383,22 Eur turtinę žalą.
Šiais veiksmais T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Taip pat T. Š. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
ji, 2023 m. rugpjūčio 13 d. apie 22 val. viešoje vietoje, gydytojo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), garsiai klykdama ir vartodama necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo ir be pateisinamos priežasties tyčia metė savo avėtus batus į gydytojo O. D. pusę, pataikydama jam į pakaušio sritį ir sukeldama jam fizinį skausmą, tuo viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinkti įrodymai dėl 2023 m. balandžio 25 d. viešosios tvarkos pažeidimo, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji T. Š. parodė, kad prisipažįsta kalta dėl pirmosios jai inkriminuojamos veikos padarymo, ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo išgėrusi, išėjo į gatvę, 2 kartus spyrė į kaltinime nurodytą stovintį automobilį, įlenkė jo sparną, bet necenzūrinių žodžių nevartojo. Sutinka, kad įvykis įvyko viešoje vietoje, taip pat kad sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį. Tuo metu jai buvo sunku, (duomenys neskelbtini), turėjo sunkumų dėl pinigų ir darbo. Padarytą žalą atlygino. Tiksliai negali pasakyti, neprisimena, kaip pavadino nukentėjusiąją. Nežino, kam priklauso automobilis. Jai atrodo, kad, kai ji išėjo į kiemą laukti taksi, automobilis jau stovėjo kieme. Laukdama ji sėdėjo šalia laiptinės, toje vietoje, kur išveždavo šiukšles. Anksčiau šio automobilio nebuvo mačiusi, neatkreipė dėmesio. Iki įvykio su nukentėjusiąja nebuvo jokių susijusių situacijų. Jei nebūtų vartojusi alkoholio, tokio įvykio nebūtų įvykę. Nukentėjusioji negalėjo išgirsti, ar ji keikėsi. Ji sėdėjo, žiūrėjo į telefoną, paskui spyrė į mašiną. Keiksmažodžių nevartojo. Žodį „suka“ galėjo pasakyti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji T. Š. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu ji yra įtariama, ji nieko nepamena, galimai dėl to, kad buvo pavartojusi vaistų kartu su alkoholiu, negalėjo suvokti savo veiksmų (t. 2, b. l. 32–35).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta įtariamoji T. Š. parodė, kad peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip ji 2023 m. balandžio 25 d. 17.21 val. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia koja du kartus spyrė į kieme stovinčio automobilio „Nissan Qashqai,“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinį sparną. Kaip ir minėjo, paties įvykio neprisimena, nes galimai įvykio metu buvo pavartojusi stiprių antidepresantų kartu su alkoholiu. Tačiau, pamačiusi šį vaizdo įrašą, ji prisipažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką, prisiima už tai atsakomybę. Vaizdo įraše yra ji. Kodėl taip pasielgė, negali atsakyti. Su automobilio savininke niekada konfliktų neturėjo, jos beveik nebendrauja. Norėtų susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu ir dalimis atlyginti padarytą turtinę žalą (t. 2, b. l. 37–39).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta įtariamoji T. Š. parodė, kad 2023 m. balandžio 25 d. kieme dviem kojos spyriais apgadino automobilį, necenzūrinių žodžių nevartojo. Draudimo bendrovės pareikštą civilinį ieškinį atlygins artimiausiu metu ir pateiks mokėjimo pavedimo kopiją (t. 2, b. l. 147–150).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. D.-B. parodė, kad 2023 m. balandžio 25 d. po 17 val. grįžo namo, pastatė mašiną (duomenys neskelbtini). T. Š. sėdėjo prie laiptinės ant atbrailos. Ji užrakino mašiną, ėjo namo, niekam nieko nesakė, o T. Š. kažką pareplikavo rusiškais necenzūriniais žodžiais („suka“). Parėjusi namo, paėmė kažkokius daiktus ir norėjo nunešti į balkoną. Žvilgtelėjo pro langą ir pamatė, kad T. Š. spardo jos automobilį „Nissan Qashqai“. Ji išsitraukė kameros įrašą, kuriame akivaizdžiai matėsi, kaip T. Š. spardė mašiną. Kadangi mašinos galinis sparnas buvo įlenktas, ji nutarė kreiptis į policiją. Šiam įvykiui kilti nebuvo jokios priežasties. T. Š. yra jos kaimynė, gyvena kažkur šalia. Jos niekada nekonfliktavo. Jai padarytą 370 Eur žalą atlygino draudimas. T. Š. vartojo keiksmažodžius, kai ji prisiparkavo ir ėjo namo į laiptinę. Tuo metu T. Š. kažką replikavo, bet ji nekreipė į tai dėmesio. T. Š. galimai buvo neblaivi. Kai buvo balkone, negirdėjo šūkavimų. Matė, kad T. Š. spyrė du kartus į automobilį. Tada T. Š. išvažiavo su taksi. Ji nuėjo pažiūrėti, matėsi mašinos įlenkimas. Ji pasitarė su vyru ir nusprendė kreiptis į policiją, nes nesaugu. Teismui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad anksčiau viską prisiminė geriau, t. y. kad grįžusi namo pro atidarytą langą taip pat girdėjo T. Š. keiksmus ir šūkavimus. Po įvykio ji jautėsi blogai, nes buvo sugadintas jos turtas. Mašina buvo visiškai nauja. Gali būti, kad daugiau žmonių įvykio nestebėjo. Mano, kad tai kartu buvo ir viešosios tvarkos sutrikdymas. T. Š. visada būna neblaivi, todėl ji nesijaučia saugi. Tokiam T. Š. elgesiui nebuvo jokios priežasties. Jos niekada nekalbėjo, nekonfliktavo.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. D.-B. parodė, kad 2022 m. lapkričio mėn. ji įsigijo naują automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį įsigijo lizingu, ji yra vienintelė naudotoja. Tai yra jos pagrindinė transporto priemonė. Automobilis yra draustas „Kasko“ draudimu. 2023 m. balandžio 25 d. apie 17.50 val. grįžo namo iš darbo ir pastatė automobilį daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį kiekvieną kartą stato beveik toje pačioje vietoje, nes gyvena minėtame name. Pasistačiusi automobilį, išlipo ir pamatė šalia laiptinės, ant atbrailos sėdinčią jai iš matymo pažįstamą moterį T., galimai Š. Ši moteris gyvena (duomenys neskelbtini), buvo apsirengusi bordinės spalvos kelnėmis ir tamsios spalvos striuke. Jai išlipus iš automobilio, T. Š. pradėjo garsiai vartoti necenzūrinius žodžius, išvadino ją „sučka“. Tarp šių žodžių buvo ne vieną kartą paminėti žodžiai „blet, nahui“. Jos manymu, tokie veiksmai viešoje vietoje tikrai nėra toleruotini. Kadangi ji pamatė, kad ši moteris yra akivaizdžiai neblaivi, ji nekreipė dėmesio ir nuėjo į namus. Grįžusi namo, ji nusirengė ir po 3‑5 min. išgirdo iš kiemo pusės sklindančius garsius keiksmus ir šūkavimus. Kokie keiksmažodžiai buvo pavartoti, ji pasakyti negali. Ji išėjo į balkoną pažiūrėti, kas vyksta. Priėjusi prie lango, pamatė tą pačią moterį T. Š., kuri garsiai besikeikdama keliais kojos smūgiais spyrė į jos automobilio „Nissan“ kairės pusės galinį sparną, esantį šalia galinių keleivio durelių. Pamačiusi tokį vaizdą, ji apsirengė ir išėjo apžiūrėti savo automobilio. Išėjus į kiemą, T. Š. kieme jau nebuvo. Priėjusi prie automobilio, ji pamatė įlenkimą ant kairės pusės sparno (t. 1, b. l. 45–48).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji V. D.-B. parodė, kad 2023 m. balandžio 25 d. apie 17.50 val. daugiaaukščio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kaimynė T. Š. du kartus koja spyrė į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan Qashqai,“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei įlenkė kairės pusės galinį sparną. Civilinio ieškinio nereikš, nes jai asmeniškai turtinė žala dėl automobilio apgadinimo nepadaryta. Automobilis yra draustas „Kasko“ draudimu draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Suderinus šį įvykį su draudimo bendrove (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 30 d. bendrovė į jos sąskaitą pervedė 383,22 Eur už automobilio remontą, nes prieš tai draudimo bendrovė suderino automobilio remonto sąmatą su autoservisu būtent tokiai sumai. Frančizės jai mokėti nereikėjo, todėl asmeninių išlaidų ir turtinės žalos nepatyrė. Su kaimyne T. Š. dėl tokio poelgio ir jos neadekvataus elgesio taikytis nenori. Ji turėjo pakankamai laiko jos atsiprašyti, tačiau to nepadarė. Nori, kad ji būtų nubausta įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 50‑53).
Iš 2023 m. gegužės 3 d. V. D.-B. pareiškimo nustatyta, kad 2023 m. balandžio 25 d. apie 17.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus moteris, šviesių, trumpų plaukų, apsirengusi bordinės spalvos kelnėmis ir tamsios spalvos striuke, vartodama necenzūrinius žodžius, keliais kojos smūgiais spyrė į jos naudojamo automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairę pusę. Jai dėl automobilio apgadinimo padaryta apie 350 Eur turtinė žala. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 18–23).
Iš 2023 m. gegužės 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra šviesios spalvos miesto visureigis. Ant automobilio galinės dalies kairės pusės, ant šviesios spalvos sparno yra matomi tamsios spalvos brūkšniai bei minimalus įlenkimas. Kita automobilio techninė kėbulo būklė gera, be matomų pažeidimų. Automobilio salonas tvarkingas (t. 1, b. l. 32–42).
Iš 2023 m. gegužės 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad V. D.-B. atpažino moterį, pažymėtą Nr. 2. Ji 2023 m. balandžio 25 d. apie 17.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), vartodama necenzūrinius žodžius, keliais kojos smūgiais spyrė į automobilio „Nissan“ kairę pusę. Moterį atpažįsta pagal jos veido bruožus, nosies, antakių formą bei šukuoseną. Moteris įvykio metu atrodė taip pat, kaip pateiktoje nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2 (t. 1, b. l. 59–66).
Iš 2023 m. gegužės 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „filmuota-2“, pateiktas V. D.-B. prie pareiškimo. Įrašas yra 35 s trukmės. Vaizdo įraše yra matoma automobilių stovėjimo aikštelė ir joje stovintys automobiliai. Vaizdo įraše matoma data – 2023 m. balandžio 25 d. Vaizdo įraše yra matoma, kaip šviesių plaukų moteris rankose laiko mobilaus ryšio telefoną ir stovi ant šaligatvio šalia šviesios spalvos automobilio. 2023 m. balandžio 25 d. 17.21.36 val. yra matoma, kaip moteris su bordinės spalvos kelnėmis, tamsios spalvos striuke pakelia dešinę koją ir, užsimojusi, vienu kojos smūgiu trenkia į šviesios spalvos automobilio kairę pusę. Po smūgio automobilis sujuda. Baigusi šį veiksmą ir pastačiusi koją ant žemės, minėta moteris dar kartą pakelia dešinę koją ir ja antrą kartą trenkia į automobilio kairės pusės sparną. Po suduotų smūgių koja į automobilį, moteris toliau rankose laiko mobilaus ryšio telefoną ir stovi ant šaligatvio šalia automobilio (t. 1, b. l. 67–72).
Iš 2023 m. gegužės 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas (duomenys neskelbtini), iš vaizdo kamerų, filmuojančių namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieigas. Vaizdo įrašuose matoma, kad yra filmuojama automobilių stovėjimo aikštelė ir joje stovintys automobiliai.
Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „IP Camera1_(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė yra 36.17 min. Kairiajame apatiniame kampe atvaizduojamas kameros pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Dešiniajame apatiniame kampe matomas kameros numeris „1L“. Matoma, kaip 2023 m. balandžio 25 d. 16:32:58 val. į kameros filmuojamą sritį įeina moteris, ji sustoja prie toliau stovinčio pilkos (sidabrinės) spalvos automobilio. 16:35:04 šviesių, trumpai kirptų plaukų moteris, apsirengusi tamsios spalvos striuke, bordinėmis kelnėmis ir šviesios spalvos sportbačiais, ant peties turtinti tamsios spalvos rankinę, prieina prie kito šviesios spalvos automobilio. Matoma, kad moteris, sustojusi prie automobilio, laiko rankose mobiliojo ryšio telefoną, kuriame atlieka kažkokius veiksmus.
Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „IP Camera1_(duomenys neskelbtini)“. Jo trukmė yra 23.40 min. Įraše matoma ta pati prie automobilio sustojusi moteris, kuri kalbasi telefonu. Vėliau moteris paeina prie namo esančio šaligatvio ir sustoja ant jo. Matoma, kaip moteris prisėda ant kažko ir sėdi. 16:40:39 moteris atsistoja ir, paėjusi į šalį, išeina iš kameros filmuojamos srities.
Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „IP Camera2_(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė yra 28.15 min. Matoma, kaip 2023 m. balandžio 25 d. 15:32:58 iš daugiabučio laiptinės išeina anksčiau aprašyta moteris, kuri sustoja prie automobilio „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlieka kažkokius veiksmus telefone.
Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „IP Camera2_(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė yra 25.45 min. Matoma ta pati prie automobilio stovinti moteris su telefonu rankose. 15:35:24 moteris nueina nuo automobilio ir pasišalina iš kameros filmuojamos srities.
Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „IP Camera2_(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė yra 27.15 min. 2023 m. balandžio 25 d. 17:15:34 vaizdo įraše vėl matoma ta pati moteris, kuri leidžiasi laipteliais iš laiptinės, rankose laiko telefoną, kuriuo su kažkuo šneka. Matoma, kaip moteris prisėda prie laiptinės ir sėdi. 17:16:41 į aikštelę įvažiuoja baltos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisiparkuoja vietoje, esančioje prieš sėdinčią moterį. Fiksuojama, kaip iš automobilio išlipa vairuotoja. Matoma, kaip prie laiptinės sėdinti moteris kažką sako vairuotojai, tarp jų įvyksta trumpas pokalbis. Vairuotojai nuėjus į laiptinę, moteris lieka sėdėti su telefonu rankose. 17:21:36 pakelia dešinę koją ir užsimojusi 2 kartus spiria per priparkuoto automobilio kairį galinį šoną. Matoma, kaip nuo smūgio automobilis sujuda. 17:22:21 moteris atsistoja ir, nuėjusi, įsėda į privažiavusį tamsios spalvos automobilį „Toyota Prius“, kurio valstybiniu numerių dėl kameros padėties matyti neįmanoma. 17:23:18 iš laiptinės išeina automobilio vairuotoja, kuri prieina prie savo automobilio ir apžiūri moters suduotų smūgių vietą.
Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „IP Camera2_(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė yra 28.15 min. 2023 m. balandžio 25 d. 17:33:00 kieme vėl sustoja tamsios spalvos automobilis „Toyota Prius“, iš kurio išlipa į mašiną spyrusi moteris. Matoma, kaip ji pakyla laipteliais link įėjimo į laiptinę (t. 1, b. l. 79–84).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini), o valdytoja – V. D.-B. (t. 1, b. l. 85).
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį kilti veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K‑310‑942/2016, 2K-28-976/2018).
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi, būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K‑159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamosios T. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji T. Š. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo iš esmės pripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo išgėrusi alkoholio, išėjo į gatvę laukti taksi, du kartus spyrė į kaltinime nurodytą stovintį automobilį ir įlenkė jo sparną. Sutiko, kad įvykis įvyko viešoje vietoje, taip pat kad sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį. Iki įvykio su nukentėjusiąja nebuvo jokių susijusių situacijų, padarytą žalą atlygino. Tiksliai negalėjo pasakyti, neprisiminė, kaip pavadino nukentėjusiąją, bet nurodė mananti, kad necenzūrinių žodžių nevartojo. Vėliau kaltinamoji pripažino, kad žodį „suka“ galėjo pavartoti. Nurodė mananti, kad nukentėjusioji, būdama namuose, negalėjo išgirsti, ar ji keikėsi. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji iš pradžių pasisakydama dėl savo kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodė, kad ji nieko nepamena, buvo pavartojusi vaistų kartu su alkoholiu. Papildomai apklausta kaltinamoji pakartojo, kad paties įvykio neprisimena, nes galimai įvykio metu buvo pavartojusi stiprių antidepresantų kartu su alkoholiu, tačiau peržiūrėjusi vaizdo įrašą prisiima atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Dar kartą papildomai apklausta kaltinamoji vėlgi prisipažino dviem kojos spyriais apgadinusi automobilį, tačiau nurodė, kad necenzūrinių žodžių nevartojo.
Kaltinamosios kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusioji parodė, kad jai grįžus iš darbo namo, kieme buvusi T. Š. kažką pareplikavo rusiškais necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu (pasakė „suka“). T. Š. galimai buvo neblaivi. Grįžusi namo pro atidarytą langą girdėjo T. Š. keiksmus ir šūkavimus. Žvilgtelėjo pro langą ir pamatė, kad T. Š. spardo jos automobilį. Tokiu būdu buvo įlenktas jos automobilio galinis sparnas. Po įvykio ji jautėsi blogai, nes buvo sugadintas jos turtas, buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Tokiam T. Š. elgesiui nebuvo jokios priežasties. Taip pat paaiškino, kad įvykio aplinkybes geriau prisiminė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, jog jai išlipus iš automobilio, T. Š. pradėjo garsiai vartoti necenzūrinius žodžius, išvadino ją „sučka“. Tarp šių žodžių buvo ne vieną kartą paminėti žodžiai „blet, nahui“. Grįžusi namo, ji nusirengė ir po 3-5 min. išgirdo iš kiemo pusės sklindančius garsius keiksmus ir šūkavimus. Ji išėjo į balkoną pažiūrėti, kas vyksta. Priėjusi prie lango, pamatė tą pačią moterį T. Š., kuri garsiai besikeikdama keliais kojos smūgiais spyrė į jos automobilio kairės pusės galinį sparną, esantį šalia galinių keleivio durelių. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tokias aplinkybes nurodė savo 2023 m. gegužės 3 d. pareiškime. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu, taip pat jos suinteresuotumo apkalbėti ar neteisingai apkaltinti T. Š., be to, nukentėjusiosios parodymai iš esmės sutampa su kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent, 2023 m. gegužės 3 ir 12 d. kitų objektų apžiūros protokolai, vaizdo įrašai.
Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamosios T. Š. veiksmai šiuo atveju peržengė privataus konflikto su nukentėjusiąja ribas ir tapo pavojingi ne tik nukentėjusiajai, bet ir aplinkai bei aplinkiniams. Kaltinamoji ne tik koja du kartus spyrė į kieme stovėjusio nukentėjusiajai priklausančio automobilio kairės pusės galinį sparną bei jį įlenkė, ir taip padarė atitinkamą turtinę žalą, bet ir tai atliko viešoje vietoje – prie daugiabučio namo laiptinės, darbo dienos pavakarę, kai tokiu metu daugelis žmonių grįžta po darbo į namus, be kita ko, kaltinamoji buvo neblaivi, garsiai keikėsi, nukentėjusioji nurodė blogai pasijutusi dėl tokių kaltinamosios veiksmų, vėliau nukentėjusioji, pasitarusi su vyru, nutarė kreiptis į policijos pareigūnus, ką ir padarė. Taigi, akivaizdu, kad aptartas neblaivios kaltinamosios elgesys viešoje vietoje kitiems asmenims pasirodė nepriimtinas, įžūlus, tokiu būdu buvo demonstruojama nepagarba aplinkai ir aplinkiniams, taip pat buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei žmonių poilsis.
Taip pat teismas sprendžia, kad kaltinamoji T. Š., atlikdama prieš tai nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta padarinių atžvilgiu tyčia – ji suvokė, kad įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir, nors konkrečiai nesuvokdama, kokį poveikį visuomenei gali turėti jos atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydama, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta.
Teismas apibendrina, kad byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog kaltinamoji T. Š. tyčia viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu būdu realiai sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl jos veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinkti įrodymai dėl 2023 m. rugpjūčio 13 d. viešosios tvarkos pažeidimo, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji T. Š. parodė, kad dėl antrosios jai inkriminuojamos veikos padarymo nori tam tikras aplinkybes patikslinti. Paaiškino, kad įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Ji į ligoninę atvažiavo išgėrusi. Ji ilgą laiką vartojo psichotropinį vaistą, todėl išsivystė priklausomybė. Jos vaistai pasibaigė, ji su greitąja atvažiavo į ligoninę, kad jai suteiktų pagalbą, bet gydytojas atsisakė. Nevartojo jokių necenzūrinių žodžių, gydytojo neįžeidinėjo. Pradėjo klykti „jūs taip negalite elgtis“, nes jai tiesiog neišlaikė nervai. Metė 2 batus, taikydamasi į gydytoją. Vienas batas nukrito ant grindų, nepasiekęs gydytojo, o kitas nukrito ant stalo. Batas negalėjo pataikyti / nepataikė gydytojui į pakaušio sritį. Sutinka, kad savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Gydytojas iškvietė apsaugą ir, rodos, seselę. Apsauga išvedė ją iš kabineto. Jei ir vartojo kokius nors žodžius, tai tik paprastus keiksmažodžius. Ji gydytojo asilu, gaidžiu, storašikniu nevadino. Tokių žodžių neišsakė ir rusų kalba. Ji vartoja rusiškus arba angliškus keiksmažodžius. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Jei nebūtų vartojusi alkoholio, negali pasakyti, ar tokio įvykio nebūtų įvykę. Žodžio „gaidys“ nėra jos leksikone, čia visiškas melas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji T. Š. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos 2023 m. rugpjūčio 13 d. apie 22 val. gydytojo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), prisipažįsta iš dalies, nes mesdama savo avėtą batą nepataikė į gydytoją ar jo galvą. 2023 m. rugpjūčio 13 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, į savo namus iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes pablogėjo jos sveikata dėl to, kad pasibaigė jos psichotropiniai raminantys receptiniai vaistai. Šiuos vaistus jai išrašo (duomenys neskelbtini). Nepasirūpino recepto išrašymu iš anksto, todėl, pasibaigus turėtiems vaistams, jai pablogėjo sveikata. Tą dieną buvo dar pavartojusi alkoholio. Atvykusi greitoji medicinos pagalba su savimi neturėjo vaistų, kurių jai reikėjo, todėl nuvežė į (duomenys neskelbtini). Ligoninėje nuėjo į kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino gydytojui situaciją, kad jai skubiai reikia psichotropinių raminančių vaistų, jai yra labai blogai su sveikata. Gydytojas kategoriškai atsisakė jai išrašyti receptą, taip pat ir vietoje nedavė jokių vaistų. Jis jai nepaaiškino, kodėl atsisako išrašyti vaistus. Gydytojas matė, kokios ji buvo būsenos, ji buvo isterijoje. Jos nuomone, gydytojas negalėjo taip elgtis su savo paciente ir visiškai niekuo jai nepadėti. Neprisimena, kad būtų spiegusi ir šaukusi, nepamena, kad gydytojo kabinete būtų atsigulusi ant grindų ir voliotųsi. Prisimena, kad gulėjo ant kušetės, gydytojas pasakė, kad ji važiuotų namo ir namie išgertų arbatos. Ji supyko ir, būdama ne visiškai adekvati, kadangi jai skubiai reikėjo vaistų, nuo savo kojų nuėmė baltos spalvos batus su raišteliais. Vieną batą numetė prie gydytojo stalo, kuris nukrito prie stalo ir kėdės, į gydytoją nepataikė. Antrą batą metė į gydytojo pusę, tačiau taip pat į gydytoją nepataikė. Antras batas nukrito prie stalo. Kiek prisimena, gydytojas iškvietė apsaugos darbuotojus, kurie ją išvedė į kitą kabinetą. Išeidama iš gydytojo kabineto pati nuo žemės surinko savo batus ir vėl apsiavė ant savo kojų. Po kurio laiko į ligoninę atvyko policijos pareigūnai, kurie ją išvedė iš ligoninės ir pristatė į namus (t. 2, b. l. 140–143).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta įtariamoji T. Š. parodė, kad dėl 2023 m. rugpjūčio 13 d. įvykio prisipažįsta iš dalies, nes metė savo avėtus batus į gydytojo pusę, tačiau nė vienas batas nepataikė į gydytoją, o tuo labiau jam į galvą. Necenzūrinių žodžių ligoninėje nevartojo. Prisipažįsta, kad gydytojo kabinete šaukė gydytojui, kad jai išrašytų vaistų, nes ji be jų negalėjo, o jis atsisakė jai juos išrašyti. Prisipažįsta, kad buvo neblaivi ir dėl sukilusių emocijų kalbėjo pakeltu tonu, tačiau necenzūriniais žodžiais nieko nekeikė. Kategoriškai atsisako apmokėti gydytojo pateiktą civilinį ieškinį, nes negalima elgtis taip, kaip jis pasielgė su ja, atsisakęs jai padėti ir duoti vaistų (t. 2, b. l. 147–150).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis O. D. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. dirbo ligoninėje. T. Š. pas jį palydėjo priėmimo skyriaus darbuotojos. T. Š. pradėjo reikalauti iš jo recepto psichotropiniam vaistui. T. Š. buvo paaiškinta, kad lėtinių ligų gydymui pacientai vaistais turi pasirūpinti iš anksto – matydami, kad vaistai baigiasi, jie turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, o ne važiuoti į skubios pagalbos skyrių, kur teikiamos skubios pagalbos, o ne vaistų išrašymo paslaugos. Tuomet T. Š. pradėjo iš jo reikalauti pinigų taksi, nes ji neturi kaip grįžti namo. T. Š. buvo paaiškinta, kad tai ne gydytojo darbas duoti pinigų taksi paslaugoms apmokėti. Tada T. Š. pagrasino, kad atsiguls ant grindų ir pardės klykti. T. Š. buvo pasakyta „gerai, darykite, jūsų valia, bet jei taip darysite, iškviesiu apsaugą ir policiją“. Netrukus T. Š. atsigulė ir pradėjo klykti. Tai atkreipė priėmimo skyriaus pacientų dėmesį, atėjo medicinos personalas. Jis tuo metu skambino 112 bei iškvietė ligoninės apsaugą. Atėjęs medicinos personalas pamatė, kad T. Š. guli ant grindų. Jis personalui pasakė, kad jei žmogus nori išsiklykti, tai leiskime. Bet moterys buvo geros ir nusprendė perkelti T. Š. ant kušetės. Tada atėjo apsauga, slaugytojos padėjėja išėjo, o jis pildė dokumentaciją. Jam sėdint nugara į T. Š., buvo vartojami žodžiai ,,asilas“, ,,gaidys“, ,,storašiknis“, buvo sakoma „kaip tu gydytoju patapai“. Tuomet staiga kažkas atskrido ir pataikė jam į galvą, į pakaušį, po to tas batas nuo galvos atsitrenkė į spausdintuvą. Jis pašoko, nes buvo neaišku, kas bus daroma toliau. Apsauga vangiai reagavo, todėl jis stvėrė T. Š. už rankų, prispaudė jos rankas prie kušetės, o su blauzda – juosmens sritį, kad žmogus nesmurtautų, nes jis turi teisę gintis. Atėjo apsauga, ką ji darė, jis neprisimena. Tuomet jis dar kartą paskambino policijai, kad paskubėtų, o apsauga išlydėjo T. Š. iš kabineto.
Atsakydamas į klausimus parodė, kad T. Š. vartojo necenzūrinius žodžius rusų kalba. T. Š. sportbačiai buvo šviesūs, baltos spalvos. Krito 2 batai, vienas atsitrenkė į sieną, o kitas į jį, galiausiai abu atsidūrė ant grindų. Kai batas atsitrenkė į pakaušį, jis pajuto staigų skausmą, susiėmė už galvos, pažiūrėjo, ar nekraujuoja. Jis pajuto trumpalaikį, aštrų skausmą (8-9 balai iš 10). Reaguodamos į T. Š. klyksmą atėjo slaugytoja ir slaugytojos padėjėja, kilo šurmulys. Apsaugą iškvietė iki batų mėtymo. Policijai skambino 2 kartus, pirmą kartą, kai T. Š. pradėjo klykti ant grindų, o antrą kartą, kad paragintų greičiau atvažiuoti. Mano, kad T. Š. buvo vartojusi alkoholio, nes buvo juntamas alkoholio kvapas iš jos burnos, paraudęs veidas, šlubuojanti eisena, rankų judesiai, be to, ji ir pati sakė, kad tą dieną vartojo alkoholį. Dėl įvykio jautė moralinius išgyvenimus, sukrėtimą, nes ne kasdien prieš tave naudoja smurtą. Tokio pobūdžio įvykis šitame darbe buvo pirmas. Po įvykio turėjo dirbti toliau, užbaigti budėjimą, po to perduoti pamainą, sutvarkyti dokumentaciją. Po įvykio buvo sunkiau vykdyti savo pareigas. Grįžęs namo, kelias dienas negalėjo atsipalaiduoti. T. Š. klykė ne mažiau nei kelias minutes, t. y. kol ją išvedė iš kabineto. Neabejoja, kad T. Š. klyksmas buvo girdimas ir koridoriuje. Po įvykio kolegos domėjosi, kas atsitiko.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis O. D. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. apie 22 val., adresu (duomenys neskelbtini). Pasikvietė į kabinetą pacientę T. Š., kuri, atėjusi į kabinetą, pradėjo reikalauti iš jo recepto medikamentams bei pinigų už kelionę taksi. Paaiškinus, kad recepto išrašymas nakties metu neblaiviam asmeniui bei taksi kelionės apmokėjimas nėra skubios pagalbos skyriaus gydytojo darbas, ji pradėjo grasinti, kad iš priėmimo skyriaus neišeis. Neužilgo ji atsigulė ant kabineto grindų ir pradėjo garsiai klykti, kuo pritraukė kitų darbuotojų ir pacientų dėmesį, juos išgąsdino. Įspėjus, kad jai nenusiraminus, bus iškviesta ligoninės apsauga ir policija, toliau garsiai klykė, voliojosi ant grindų. Neužilgo į kabinetą pribėgo skyriaus slaugytojos ir slaugytojų padėjėjos, pakėlė pacientę ant gulto, taip pat buvo iškviesta ligoninės apsauga ir pranešta numeriu 112 apie neblaivią, konfliktuojančią pacientę. Gulėdama ant gulto pacientė toliau garsiai be priežasties klykė, prasivardžiavo „asilas“, „gaidys“, „storašiknis“. O jis tuo metu pildė medicininę dokumentaciją. Pildydamas dokumentaciją pajuto smūgį kietu daiktu į pakaušio sritį, tuo metu pajuto fizinį skausmą, skausmas buvo trumpalaikis, aštrus. Tuo metu sėdėjo nugara į pacientę. Pašokęs nuo kėdės, stvėrė ją už abiejų rankų, prispaudė prie gulto, dešinės kojos blauzda prispaudė ją per juosmenį prie gulto. Liepė apsaugos darbuotojui jam padėti, kad palaikytų ją, kol atvyks policija. Prašo dėl jam sukelto ir patirto fizinio skausmo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 134–137).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. R. (R. R.) parodė, kad dirbo lauko poste, kai kolega A. Š. pakvietė jį į pagalbą (duomenys neskelbtini) kabinete. Kai atėjo, jo kolega buvo prispaudęs moteriškę prie kušetės ir laikė. Tuo metu moteriškė buvo rami. Jie ją išvedė prie pirmosios registratūros, ir jis vėl grįžo į savo postą. Neatsimena, ką sakė moteriškė, kai jis atėjo, bet sakė daug ko, keikėsi, lyg ir lietuviškai. Liudytojas patvirtino teismo pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Jo objektas yra (duomenys neskelbtini). Beveik kiekvieną darbo pamainą ligoninėje būna įvairių įvykių, tenka reaguoti. Labai dažnai į ligoninę atvyksta neblaivūs asmenys, kurie šaukia, rėkia, konfliktuoja su gydytojais. Dabar neprisimena tikslios dienos, bet tai buvo vasara, gali būti, kad tai buvo 2023 m. rugpjūčio 13 d. apie 22 val., jeigu jo vadovybė policijos įstaigai pateikė kontaktinius duomenis, (duomenys neskelbtini). Jam būnant apsaugos poste, į mobilaus ryšio telefoną paskambino kitas apsaugos darbuotojas A. Š., kuris paprašė skubiai ateiti į priėmimo skyriuje esantį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini), nes reikalinga pagalba. Atėjęs į kabinetą, pamatė ant kušetės gulinčią moterį, kuri buvo liekno kūno sudėjimo, neaukšto ūgio, šviesių plaukų. Apsaugos darbuotojas A. Š. laikė ją prispaustą prie kušetės. Moteris gulėdama ant kušetės garsiai rėkė, klykė, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais, kokiais necenzūriniais žodžiais ji keikėsi, neprisimena. Moters šauksmai ir riksmai buvo girdėti per visą ligoninės priimamąjį, kuriame sėdėjo kiti pacientai. Kabinete taip pat buvo ir gydytojas, vardu O. Tuo metu gydytojas apie įvykį nieko neaiškino. Nepamena, ar gydytojo kabinete ant grindų kažkur prie stalo gulėjo moters batai. Šiame kabinete pabuvo labai trumpai. Pamatė, kad situacija yra suvaldyta, todėl jis su A. Š. nuvedė moterį į kitą kabinetą, ir jis išėjo į savo apsaugos postą. Kas vyko toliau, jis nežino, nes įvykyje daugiau nedalyvavo (t. 1, b. l. 178–181).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad jį telefonu iškvietė į (duomenys neskelbtini) kabinetą, nes triukšmauja pacientė. Atėjęs, pamatė ant kušetės gulinčią merginą. Ji rėkavo ir kojomis mušė per kušetę. Visi gydytojai iš kitų kabinetų ateidavo pažiūrėti, kas ten rėkauja. Durys buvo atidarytos, jis stovėjo prie durų. Jis matė, kad gydytojas sėdėjo prie stalo, prie kompiuterio, išrašinėjo popierius, o merginos balti batai gulėjo viduryje grindų, pati mergina buvo be batų. Gydytojas pasakė išvežti merginą į priimamąjį, kur ji toliau rėkavo. Ji siuntė daktarą, kol buvo kabinete, sakė „eik tu ten...“, „tu toks ir toks“. Neatsimena, kaip vadino gydytoją, bet tikrai ant jo keikėsi. Gydytojas jam pasakė, kad mergina reikalavo duoti pinigų taksi, taip pat ji pyko dėl neišrašytų vaistų. Vėliau atėjo jo porininkas. Gydytojas nesakė, kad jam kažką skaudėtų, bet pasakė, kad jam sviedė batu į galvą. Jis pats to nematė. Keiksmažodžiai buvo sakomi rusiškai ir lietuviškai. Mergina sakė „idi ty nachui“, „koks tu gydytojas, jei nichuja nieko negali padaryti“.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Jo objektas yra (duomenys neskelbtini). Per darbo pamainas ligoninėje labai dažnai įvyksta įvairių nemalonių incidentų, todėl visko gali ir neprisiminti, be to, jau ir praėjo nemažas laiko tarpas. Gali būti, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. apie 22.00 val., jam būnant apsaugos poste, priėmime prie registratūros, suskambo stacionarus telefonas. Jis pakėlė ir jam pranešė, kad skubiai nueitų į kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini), nes ten vyksta kažkoks konfliktas. Nedelsiant nuėjo į kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini), kur pamatė ant kušetės gulinčią moterį. Jos išvaizdos dabar jau neprisimins. Moteris gulėdama šaukė, cypė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kokie tai buvo necenzūriniai žodžiai, neprisimena. Ar necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti į gydytoją, nežino. Šaukdama ir spiegdama moteris abiem savo kojomis daužė į kušetę. Tuo metu ant moters kojų jau nebuvo avalynės, jos batai gulėjo kabinete ant grindų, tačiau kokioje konkrečiai vietoje, dabar neprisimena. Gydytojas sėdėjo prie rašomojo stalo, pasakė jam, kad reikia kažkaip tvarkytis su šia konfliktiška moterimi. Ar gydytojas jam dar kažką sakė apie patį įvykį, jis neprisimena. Jis priėjo prie moters ir šiek tiek prilaikinėjo ją, kad ji nebandytų šalintis. Į pagalbą pakvietė kitą kolegą – apsaugos darbuotoją R. R. Kai jis atėjo, moteris jau buvo šiek tiek nurimusi. Jie su R. R. nuvedė moterį į priėmimo patalpą, gydytojas iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai moterį išsivežė (t. 1, b. l. 183–186).
Iš 2023 m. rugpjūčio 13 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini). Į ją patenkama per automatiškai atsidarančias permatomas duris, virš kurių užrašas „Priėmimas“. Užėjus į pastatą, yra koridorius, kur tiesiai matomos automatiškai atsidarančios, permatomos durys su užrašu „Į apžiūrų kabinetus“. Per jas patenkama į koridorių. Einant tiesiai, pasukama į kairę, po to į dešinę. Matomas kabinetas, kuris yra pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Kabinetas yra atidarytas, jame dešinėje pusėje matomas mėlynos spalvos gultas, kairėje pusėje stalas su dviem kėdėmis. Ant stalo stovi spausdintuvas ir kompiuteris. Grumtynių pėdsakų nenustatyta (t. 1, b. l. 134–137).
Iš 2023 m. rugpjūčio 13 d. BIRT ataskaitų žiūryklės pažymos nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. 22.14 val. O. D. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) neblaivi pacientė rėkauja, keikiasi, įžeidinėja personalą (t. 1, b. l. 146).
Iš 2023 m. rugpjūčio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. 22.12 val. policiją kviečia O. D., kuris sako, kad neblaivi pacientė rėkauja, keikiasi, įžeidinėja personalą, voliojasi ant grindų (t. 1, b. l. 152–154).
Iš 2023 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas, fiksuotas policijos pareigūnų „Body“ kameromis. Vaizdo ir garso įrašo kairiajame viršutiniame kampe yra užrašas „export-wv5g1“, vaizdo įrašo apačioje matomas užrašas „Vilniaus_avpk_rv_717422 2023-08-13 23:20:32 e0077876 54.66743 N 25.17500 E 51 %“. Vaizdo ir garso įrašo trukmė – 06.41 min. Vaizdo ir garso įraše matoma, kad policijos pareigūnai atvyksta į (duomenys neskelbtini). Priėmimo skyriuje girdimas didelis klyksmas. Kabinete ant gulto matoma gulinti moteris, neilgų (iki ausų) šviesios spalvos plaukų. Moters tamsios spalvos suknelė pakelta į viršų, kojos plikos, moteris su apatinėmis kelnaitėmis. Moteris avi baltos spalvos batus. Šalia moters ant gulto guli rankinė. Moters rankos pririštos prie gulto. Moteris atsikalbinėja personalo darbuotojai. Moteris sako, kad klausimas, kas ją dabar pristatys į namus, nes jai atlyginimas ateina tik rytoj. Policijos pareigūnai moteriai pasako, kad jie patys ją pristatys į namus. Policijos pareigūnai išveda moterį iš ligoninės ir įsodina į policijos tarnybinio automobilio sulaikytiems asmenims skirtą vietą. Moteris sako, kad ji nenusikalto. Prisistato T. Š., nurodo gyvenamosios vietos adresą (t. 1, b. l. 157–164).
Iš 2023 m. spalio 11 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti iš T. Š. paimti du batai. Jie yra odiniai, baltos spalvos, su viršuje esančiais raišteliais. Batų viršus yra su gamyklinėmis mažomis skylutėmis. Bato padas yra baltos spalvos, 37 dydžio. Vizualiai apžiūrimi batai yra nenauji, padėvėti. Nešvarūs tiek batų viršus, tiek padai (t. 2, b. l. 108–114).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvados Nr. G 2542/2023 (01) nustatyta, kad po 2023 m. rugpjūčio 13 d. įvykio ant O. D. kūno sužalojimų nekonstatuota (t. 1, b. l. 190).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamosios T. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.
Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji T. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Ji į ligoninę atvažiavo išgėrusi. Gydytojas atsisakė išrašyti jai reikalingus vaistus. Ji pradėjo klykti „jūs taip negalite elgtis“, nes jai tiesiog neišlaikė nervai. Metė 2 batus, taikydamasi į gydytoją. Vienas batas nukrito ant grindų, nepasiekęs gydytojo, o kitas nukrito ant stalo. Batas negalėjo pataikyti / nepataikė gydytojui į pakaušio sritį. Ji nevartojo jokių necenzūrinių žodžių, gydytojo neįžeidinėjo. Sutinka, kad savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Gydytojas iškvietė apsaugą ir, rodos, seselę. Apsauga išvedė ją iš kabineto. Jei ir vartojo kokius nors žodžius, tai tik paprastus keiksmažodžius. Iš esmės tokias pačias aplinkybes kaltinamoji parodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu.
Kaltinamosios kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios dalinio prisipažinimo, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. dirbo ligoninėje. T. Š. pas jį palydėjo priėmimo skyriaus darbuotojos. Jam atsisakius kaltinamajai išrašyti vaistus, o taip pat nedavus pinigų taksi, T. Š. atsigulė ir pradėjo klykti. Tai atkreipė priėmimo skyriaus pacientų dėmesį, atėjo medicinos personalas. Jis tuo metu skambino 112 bei iškvietė ligoninės apsaugą. Atėjęs medicinos personalas pamatė, kad T. Š. guli ant grindų, ir nusprendė perkelti ją ant kušetės. Tada atėjo apsauga, slaugytojos padėjėja išėjo, o jis pildė dokumentaciją. Jam sėdint nugara į T. Š., buvo vartojami žodžiai ,,asilas“, ,,gaidys“, ,,storašiknis“, buvo sakoma „kaip tu gydytoju patapai“. Tuomet staiga kažkas atskrido ir pataikė jam į galvą, į pakaušį, po to tas batas nuo galvos atsitrenkė į spausdintuvą. Jis pašoko, nes buvo neaišku, kas bus daroma toliau. Tuomet jis dar kartą paskambino policijai, kad paskubėtų, o apsauga išlydėjo T. Š. iš kabineto. T. Š. vartojo necenzūrinius žodžius rusų kalba. Iš viso krito 2 batai, vienas atsitrenkė į sieną, o kitas į jį, galiausiai abu atsidūrė ant grindų. Kai batas atsitrenkė į pakaušį, jis pajuto staigų skausmą, susiėmė už galvos, pažiūrėjo, ar nekraujuoja. Jis pajuto trumpalaikį, aštrų skausmą (8-9 balai iš 10). Reaguodamos į T. Š. klyksmą atėjo slaugytoja ir slaugytojos padėjėja, kilo šurmulys. Dėl įvykio jautė moralinius išgyvenimus, sukrėtimą, nes ne kasdien prieš tave naudoja smurtą. Po įvykio buvo sunkiau vykdyti savo pareigas. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas A. Š. parodė, kad dirba ligoninėje apsauginiu, jį telefonu iškvietė į (duomenys neskelbtini) kabinetą. Atėjęs, pamatė ant kušetės gulinčią merginą. Ji rėkavo ir kojomis mušė per kušetę. Visi gydytojai iš kitų kabinetų ateidavo pažiūrėti, kas ten rėkauja. Merginos balti batai gulėjo viduryje grindų. Gydytojas pasakė išvežti merginą į priimamąjį, kur ji toliau rėkavo. Ji siuntė daktarą, kol buvo kabinete, sakė „eik tu ten...“, „tu toks ir toks“. Neatsimena, kaip vadino gydytoją, bet tikrai ant jo keikėsi. Gydytojas pasakė, kad jam sviedė batu į galvą. Keiksmažodžiai buvo sakomi rusiškai ir lietuviškai. Mergina sakė „idi ty nachui“, „koks tu gydytojas, jei nichuja nieko negali padaryti“. Liudytojas R. R. parodė, kad dirba ligoninėje apsauginiu. Jo kolega A. Š. pakvietė jį į pagalbą (duomenys neskelbtini) kabinete. Kai atėjo, jo kolega buvo prispaudęs moteriškę prie kušetės ir laikė. Neatsimena, ką sakė moteriškė, kai jis atėjo, bet sakė daug ko, keikėsi, lyg ir lietuviškai. Liudytojas patvirtino teismo pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad moteris, gulėdama ant kušetės, garsiai rėkė, klykė, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų teisingumu, jie yra nuoseklūs, logiški, sutampa tarpusavyje ir vieni kitus papildo, taip pat teismas nenustatė jų suinteresuotumo apkalbėti ar neteisingai apkaltinti T. Š., todėl jais remiasi, be to, pati kaltinamoji savo kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką iš dalies pripažino, be kita ko, kad metė į gydytoją savo batus, triukšmavo, galėjo vartoti paprastus keiksmažodžius. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent, 2023 m. rugpjūčio 13 d. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, 2023 m. rugpjūčio 25 d. ir spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolai, 2023 m. spalio 11 d. daiktų apžiūros protokolas, vaizdo įrašas.
Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamosios T. Š. veiksmai šiuo atveju peržengė privataus konflikto su nukentėjusiuoju ribas ir tapo pavojingi ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkai bei aplinkiniams. Kaltinamoji ne tik garsiai klykė, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo ir be pateisinamos priežasties metė savo avėtus batus į gydytojo O. D. pusę, pataikydama jam į pakaušio sritį ir sukeldama jam fizinį skausmą, bet ir tai atliko viešoje vietoje – ligoninėje, priėmimo skyriuje, apžiūros palatoje, darbo metu, girdinti ir matant ligoninės personalui, apsaugos darbuotojams bei pacientams, kurie buvo išsigandę ir nustebę. Išgirdę klyksmus, į pagalbą nukentėjusiajam atėjo priėmimo skyriaus personalas, kuris tokiu būdu, kaip ir nukentėjusysis, buvo atitrauktas nuo savo tiesioginio darbo, buvo iškviesti apsaugos darbuotojai (iš pradžių vienas, o po to šiam į pagalbą atėjo ir antrasis), du kartus buvo skambinta policijai, t. y. kaltinamoji viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi, akivaizdu, kad viešoje vietoje buvusiems kitiems asmenims toks kaltinamosios elgesys pasirodė nepriimtinas, įžūlus, jie išsigando, pasijuto šokiruoti, be to, suprantama, dėl incidento buvo sutrikdytas ir žmonių darbas.
Taip pat teismas sprendžia, kad kaltinamoji T. Š., atlikdama prieš tai nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta padarinių atžvilgiu tyčia – ji suvokė, kad įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir, nors konkrečiai nesuvokdama, kokį poveikį visuomenei gali turėti jos atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydama, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta.
Teismas apibendrina, kad byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog kaltinamoji T. Š. tyčia viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu būdu realiai sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl jos veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajai T. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 284 straipsnyje sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajai, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį. Kaltinamoji T. Š. padarė du nesunkius nusikaltimus viešajai tvarkai, šias veikas kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia. Jos atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo sunkina tai, kad veikas padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jos atsakomybę dėl 2023 m. balandžio 25 d. veikos padarymo sunkina ir tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jos atsakomybę dėl 2023 m. balandžio 25 d. veikos padarymo lengvina tai, kad ji savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamosios atsakomybę dėl 2023 m. rugpjūčio 13 d. veikos padarymo lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad kaltinamoji viso proceso metu pripažino didžiąją dalį jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją T. Š. – teista (t. 2, b. l. 7–11); per 5 metus 3 kartus bausta administracine tvarka, be kita ko, už analogiško pobūdžio veiką (t. 2, b. l. 12–15); Lietuvoje nedirba (t. 2, b. l. 16–17); registruota Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 6); dirba (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 80–82, 86–88, 90); (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. liepos 12 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-202/2023 nustatyta, kad T. Š. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 104).
Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai T. Š. už įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes – baudas, jų dydį nustatant artimą minimaliam, nustatytam už nesunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, T. Š. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant minimalią švelnesnės bausmės dalį.
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarymo patirtai 383,22 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 107‑119). Šią žalą kaltinamoji pilnai atlygino 2023 m. spalio 19 d. (t. 2, b. l. 163, 165). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis O. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarymo patirtai 750 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, diskomfortą. Nukentėjusysis įvykio metu dirbo gydytoju, po to buvo morališkai sukrėstas, toliau privalėjo susikaupti ir vykdyti savo darbines pareigas, kas buvo sudėtinga, tai galėjo turėti pasekmių kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Baigęs darbą, dar kurį laiką išgyveno dėl incidento ir likusios pamainos dalies. Patyrė moralinius ir dvasinius išgyvenimus (t. 1, b. l. 174).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji viešojoje vietoje – ligoninėje, nukentėjusiajam atliekant darbo pareigas, įžeidinėjo jį ir be pateisinamos priežasties tyčia metė savo avėtus batus į nukentėjusiojo pusę, pataikydama jam į pakaušio sritį ir sukeldama jam fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad dėl įvykio jautė moralinius išgyvenimus, sukrėtimą, nes ne kasdien prieš tave naudoja smurtą. Tokio pobūdžio įvykis šitame darbe buvo pirmas. Po įvykio turėjo dirbti toliau, užbaigti budėjimą, po to perduoti pamainą, sutvarkyti dokumentaciją. Po įvykio buvo sunkiau vykdyti savo pareigas. Grįžęs namo kelias dienas negalėjo atsipalaiduoti. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasines kančias, diskomfortą ir nepatogumus tiek įvykio metu, tiek ir po jo. Tačiau teismas vertina ir tai, kad nukentėjusiojo sveikata nebuvo sutrikdyta (t. 1, b. l. 190), jam nebuvo reikalinga medicinos pagalba, jis darbingumo neprarado (t. 1, b. l. 170–171), duomenų apie kokius nors neigiamus liekamuosius reiškinius nėra. Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kaltinamosios finansinę padėtį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo asmeniui sukeliant fizinį skausmą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš dalies ir iš kaltinamosios T. Š. priteisti nukentėjusiojo O. D. naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Kaltinamajai T. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 40–42), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 6 kompaktiniai diskai, laikomi vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos antrojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2023 m. balandžio 25 d. viešosios tvarkos pažeidimas), ir paskirti jai 55 MGL, t. y. 2750 Eur, dydžio baudą.
Pripažinti T. Š. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2023 m. rugpjūčio 13 d. viešosios tvarkos pažeidimas), ir paskirti jai 60 MGL, t. y. 3000 Eur, dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, T. Š. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jai subendrintą 110 MGL, t. y. 5500 Eur, dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dėl (duomenys neskelbtini) pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
O. D. (O. D.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš T. Š. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, šią sumą pervedant į O. D. AB SEB banke esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
T. Š. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 6 kompaktinius diskus, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti T. Š., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.