Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-12-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-25585-433/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-23
Bylos Nr.
e2YT-25585-433/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
E. B., Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“
Civilinė byla Nr. e2YT-25585-433/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20646-2022-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.1.1; 2.4.1.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Julijai Martyncevaitei,dalyvaujant pareiškėjai V. B.,suinteresuotam asmeniui E. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, E. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad 2022-07-14 jos sūnus, E. B., jos vardu kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas" su prašymu dėl leidimo jai deklaruoti savo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame būste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau - ir Būstas) kartu su šiuo prašymu buvo pateikti šiam tikslui reikalingi dokumentai. 2022-08-04 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ paprašė jos sūnaus pateikti papildomus dokumentus, kuriuos jis pateikė. 2022-08-09 jos sūnus buvo informuotas, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Būsto administravimo darbo grupės posėdyje buvo nagrinėtas jos prašymas leisti deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau šiam prašymui komisija nusprendė nepritarti ir pateikė rekomendaciją kreiptis į kompetentingą teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Kartu su prašymu kreipiantis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ jos sūnus pateikė ir savo, E. B., gimimo liudijimo kopijas, kurios pagrindžia, jog ji ir jos sūnus E. B. yra šeimos nariai, t. y. jog ji yra E. B. motina. Vis dėl to, šis civilinės metrikacijos dokumentas nebuvo laikomas tinkamu pripažįstant ją E. B. šeimos nariu, kadangi siekiant gauti iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sutikimą leisti asmeniui deklaruoti gyvenamąją vietą tam tikru adresu yra reikalingas kitokio pobūdžio giminystės patvirtinimas, siejamas ne su šeimos teisei būdingomis giminystės bei artimojo giminaičio sampratomis, o su LR CK 6.588 str. numatyta šeimos nario samprata bei tame pačiame straipsnyje numatyta asmens pripažinimo gyvenamųjų patalpų nuomininko šeimos nariu tvarka. Kadangi dokumento, pagrindžiančio jog ji, V. B., yra E. B. šeimos narys gyvenamųjų patalpų nuomos prasme, nėra galimybės gauti kitokia tvarka bei atsižvelgiant į tai, jog tokio fakto pripažinimas LR CK nuostatomis yra pavestas teismams, kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Iki 2021 m. rugsėjo mėn. ji gyveno su savo giminaičiais (pussesere ir jos šeima), tačiau pasikeitus aplinkybėms bei giminaičiams persikėlus į mažesnio gyvenamojo ploto būstą, gyvenimas drauge tapo sudėtingas bei neatitinkantis nei giminaičių, nei jos poreikių. Žinodamas apie šią situaciją, jos sūnus, E. B., pakvietė ją įsikelti į Būstą. Šį kvietimą ji priėmė ir faktiškai įsikėlė bei pradėjo gyventi Būste 2021 m. rugsėjo mėnesį. Jai įsikėlus, jis ir jos sūnus Būste pradėjo vesti bendrą ūkį, t. y. bendroms Būsto ūkio reikmėms ir maistui pradėjo skirti abiejų gaunamas lėšas, kartu rūpinosi Būsto išlaikymu ir jo ūkiu. Jos indėlį į Būsto ūkį ir bendrą gyvenimą pagrindžia prie šio pareiškimo pridedamos sąskaitos-faktūros. Taip pat, nuo įsikėlimo į Būstą prisideda ir prie Būsto nuomos bei komunalinių mokesčių mokėjimo, kuriuos su sūnumi moka bendrai. Per laikotarpį nuo įsikėlimo į Būstą periodiškai perduodavo sūnui skirtingo dydžio pinigų sumas, dažniausiai iškart už kelis mėnesius, grynaisiais arba pervesdama į sūnaus banko sąskaitą. Šiuos pinigus jos sūnus naudodavo, kad apmokėtų Būsto nuomos bei komunalinių mokesčių išlaidas. Prie šio pareiškimo yra pridedami jos sūnaus, E. B., banko sąskaitos išrašai, kuriuose matomi sistemingi ir nuolatiniai pinigų pavedimai iš jos sąskaitos jam bei jos sūnaus atlikti mokėjimai už Būsto nuomą ir komunalines paslaugas (elektrą, šaltą vandenį, karštą vandenį ir šildymą, pastato administravimą). Faktą, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėn. gyvena Būste patvirtina ir jos pačios banko sąskaitos išrašas, pridedamas prie šio pareiškimo, kuriame matoma, jog dažniausiai maisto ir buities prekes įsigydavo parduotuvėse, esančiose netoli Būsto, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniuje. Taip pat, Būsto nuomos mokesčio apmokėjimo pavedimus už šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesius atliko tiesiogiai iš savo asmeninės banko sąskaitos. Be to, jos sūnus, E. B., yra pasirašęs sutikimą dėl leidimo jai deklaruoti gyvenamąją vietą Būste adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris yra patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno antspaudu ir parašu. Remiantis LR CK 3.135 straipsniu ji yra pagrindinio Būsto nuomininko E. B. artimasis giminaitis, kadangi yra jo motina, tai patvirtina E. B. gimimo liudijimas. Kartu su sūnumi E. B. yra pragyvenusi Būste daugiau kaip vienerius metus, tai patvirtina prie pareiškimo pridedamos PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos jos vardu bei Būsto adresu, kurios pagrindžia jos indėlį į Būsto ūkį ir bendrą gyvenimą su sūnumi, bei jos ir sūnaus, E. B., banko sąskaitų išrašai. Visu gyvenimo Būste laikotarpiu prisideda prie Būsto namų ūkio tvarkymo, Būste atlieka namų ruošos darbus, prisideda prie mokėjimų už Būsto nuomą ir komunalines paslaugas, kuriuos patvirtina jos sūnaus, E. B., banko sąskaitų išrašai - juose matomi jos sistemingi ir nuolatiniai atliekami pinigų pervedimai sūnui, kuriuos jis naudoja nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimui. Esant visų šių sąlygų atitikimų visumai, ji turėtų būti pripažinta sūnaus, E. B., šeimos nariu Būsto nuomos prasme. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam tikslui, kad ji galėtų deklaruoti savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir jos sūnus E. B. yra šeimos nariai, išgyvenę kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarkantys namų ūkį savivaldybės nuomojamame būste adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Suinteresuotas asmuo Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. B. pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. B. prašė pareiškimą patenkinti. Iš esmės patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. B. paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina.

Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, sudaryta 2018 m. gruodžio 4 d. Nr. 1.41-G18/1523 patvirtina, kad dviejų kambarių, 44,00 kv. m bendrojo ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra išnuomotas E. B..

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

Išsamioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl asmens pripažinimo nuomininko šeimos nariu nurodoma, jog teismo tvarka gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais asmenys gali būti pripažinti, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018). Šie juridiniai faktai (jų egzistavimas ar neegzistavimas) ir sudaro įrodinėjimo dalyką bylose dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019).

Byloje esantis gimimo liudijimas AA Nr. 752210, Vilniaus miesto CMS įrašo Nr. 2935, patvirtina, kad pareiškėja V. B. yra suinteresuoto asmens E. B. motina.

Iš pareiškėjos V. B. ir suinteresuoto asmens E. B. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja kartu su sūnumi E. B. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio, kad pareiškėja pirko maistą, mokėjo už butui teikiamas komunalines paslaugas. Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai: sąskaitos-faktūros, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. B. banko sąskaitų išrašai, buto nuomos mokesčių apmokėjimo pavedimai. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo E. B. nurodo, kad jie veda bendrą ūkį.

Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto suinteresuoto asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2022-08-09 rašto Nr. 1.35-22/4822, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Būsto administravimo darbo grupė 2022-08-09 netenkino pareiškėjos prašymo lesti deklaruoti savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl aplinkybė, jog pareiškėja nėra deklaravusi gyvenamosios vietos, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad ji nurodytame bute negyvena. Suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. B. paaiškinimus, todėl yra pagrindas išvadai, kad nuo 2021 metų rugsėjo mėn. pareiškėja V. B. gyvena kartu su sūnumi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei veda bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog pareiškėja V. B. įrodė įstatyme nustatytas pripažinimo šeimos nariu sąlygas: pirma, pareiškėja ir buto nuomininką E. B. sieja artimi giminystės ryšiai (pareiškėja yra suinteresuoto asmens E. B. motina), pareiškėja nuo 2021 metų rugsėjo mėn. kartu su E. B. gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; trečia, pareiškėja V. B. veda bendrą ūkį kartu su nuomininku E. B., todėl pareiškėjos reikalavimas pripažinti ją E. B. šeimos nare yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.588 straipsnis).

Pareiškėja V. B. įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu ji turės teisę kreiptis į suinteresuotą asmenį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su prašymu dėl gyvenamosios vietos deklaravimo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 270, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti pareiškėją V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinio nuomininko E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimos nare.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu suteikti pareiškėjai V. B. kreiptis į suinteresuotą asmenį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su prašymu dėl gyvenamosios vietos deklaravimo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas