Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-822-57/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-10-29
Bylos Nr.: I-822-57/2010
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00639-2010-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
Pareiškėjas: T. Ž.
Atsakovas: Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Trečiasis asmuo: Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos

Administracinė byla Nr. I-822-57/2010Proceso Nr. 3-63-3-00639-2010-6(S)

Teismo procesinio sprendimo kategorija 24, 74KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai T. Ž., jos atstovui J. S., atsakovių Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. patikslintą skundą atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui dėl 2010-09-15 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-119-10 panaikinimo ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja T. Ž., 2010-08-27 skundu prašė teismą įpareigoti atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nedelsiant priimti sprendimą dėl 100 proc. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme ATPK byloje Nr. A.2.9-2913-730/2010; priteisti iš atsakovų solidariai padarytą jai vaikui neturtinę žalą 50000 litų kartu priteisiant 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Regreso teisę nukreipti į valstybės pareigūną Rimvidą Valančių; priteisti iš atsakovų solidariai visas turėtas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas pateiktų dokumentų pagrindu kartu priteisiant 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Regreso teisę nukreipti į valstybės pareigūną Rimvidą Valančių. Nurodė, jog 2010-06-19 kreipėsi į atsakovę- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, nagrinėjamoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme, kurioje ji kaltinama pagal ATPK 174 straipsnį. Kartu su prašymu pareiškė nušalinimą Tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, dėl pareiškėjos teigimu, kylančių nuolatinių konfliktų. Nurodo, jog direktorius nenusišalino nuo prašymo nagrinėjimo ir 2010-06-23 sprendime Nr. (1.7)-SR-2221 nurodė, jog prašymą Tarnyba nagrinės gavusi duomenis, įrodančius jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Teigia, jog nepaisant to, kad Tarnybai 2010-02-10 buvo pateikusi metinę gyventojo pajamų ir turto deklaraciją, pateikė dar vieną 2010-07-07 deklaraciją su mokesčių inspekcijos žyma apie gavimą už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30, tačiau atsakovė jos prašymo nenagrinėjo ( b.l. 5-8, 14- 16 ). Tik po to, kai padavė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2010-08-27, Tarnyba išnagrinėjo jos prašymą ir 2010-09-15 priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPB-119-10, kuriuo atsisakė suteikti jai antrinę teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje. Kadangi atsakovės - Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas priimtas po to, kai pareiškėja buvo padavusį skundą į teismą, todėl 2010-10-13 patikslino skundą, kuriuo papildė savo reikalavimus. Patikslintu skundu pareiškėja prašo teismo panaikinti neteisėtą ir neteisingą atsakovo 2010-09-15 sprendimą Nr. (1.31)-TPB-119-10, taip pat padidino neturtinės žalos atlyginimą iki 100000 litų, kurią prašo priteisti iš atsakovų solidariai, kartu priteisiant 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Regreso teisę nukreipti į valstybės pareigūną Rimvidą Valančių. Pareiškėjos teigimu, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes 2010-07-07 metinėje pajamų ir turto deklaracijoje nurodė teisingus duomenis ir gautas pajamas, nuo 2010-01-01 pajamų negauna. Argumentuoja, kad mokesčių inspekcijos pareigūnas užpildė deklaraciją ir patvirtino, jog deklaracijoje nurodyti teisingi duomenys. Pareiškėjos teigimu, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme nuolat nukeliamas dėl to, jog ji neturi tinkamo atstovo (advokato). Teigia, kad dėl Tarnybos vilkinimo paskirti jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą varžoma jos teisė gauti kvalifikuotą advokato pagalbą, dėl neapibrėžtos teisinės situacijos jaučiasi pažeminta ir prislėgta, negali apginti savo pažeistų teisių, nes yra nekalta. Prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-09-15 sprendimą Nr. (1.31)-TPB-119-10, iš Tarnybos ir Lietuvos valstybės solidariai priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas Visus kitus reikalavimus palieka, kaip buvo išdėstyti pirminiame skunde ( b.l. 65-66, 51-53 ).

Pareiškėja savo reikalavimus palaiko pilnai, papildomai nurodė, jog pagal tą pačią atsakovei pateiktą metinę gyventojo pajamų ir turto deklaraciją Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba antrinę teisinę pagalbą jai suteikė nustačiusi, jog jos turimas turtas ir pajamos neviršija valstybės nustatyto turto ir pajamų lygio antrinei teisinei pagalbai gauti.

Pareiškėjos atstovas skunde išdėstytų motyvų pagrindu prašo pareiškėjos skundą patenkinti. Argumentuoja, jog pareiškėja su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikė ir reikalingus dokumentus, taip pat ir metinę pajamų bei turto deklaraciją, todėl atsakovė neturėjo pagrindo vilkinti klausimo išsprendimą ir turėjo suteikti pareiškėjai teisinę pagalbą. Teigia, jog tai, kad deklaracijoje netiksliai nurodytos pareiškėjos gautos pajamos, neturėjo įtakos antrinės teisinės pagalbos suteikimui, nes pareiškėjos gautos pajamos neviršijo valstybės nustatyto dydžio. Be to, Tarnyba neturi kompetencijos tikrinti deklaracijos duomenų teisingumą.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu su pareiškėjos T. Ž. skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog gavusi pareiškėjos 2010-06-19 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, informavo pareiškėją apie tai, kad Tarnybos turima jos turto ir pajamų deklaracija yra netinkamas dokumentas, įrodantis jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nes joje pateikti duomenys yra už kitą ataskaitinį laikotarpį. Teigia, jog gavusi T. Ž. deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-07-07 iki 2010-06-30, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalimi užklausė Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl pateiktos deklaracijos duomenų teisingumo. Argumentuoja, jog gavusi atsakymą, kad pareiškėja deklaracijoje nenurodė gautų pajamų – išmokų vaikui ir paramos mokinio reikmenims įsigyti, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Argumentuoja, jog pati pareiškėja nevykdė Įstatyme nustatytų pareigų bendradarbiauti su Tarnyba ir teikti jai išsamią ir teisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas, nepranešė esminės informacijos, turinčios įtakos jos teisei gauti antrinę teisinę pagalbą, piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba bei pažeidžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bei bendruosius teisės principus. Atsakovės teigimu, pareiškėjos prašymo nagrinėjimo nevilkino, nes gavusi reikiamą informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, sprendimą priėmė Įstatyme nustatytu terminu. Dėl pareiškėjos reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo pažymi, jog pareiškėja neįrodė, kad Tarnybos ar Tarnybos direktoriaus veiksmais (neveikimu) jai buvo padaryta žala. Argumentuoja, jog pareiškėjos ir jos atstovės teiginiai apie dvasinius išgyvenimus tėra subjektyvi nuomonė, nepagrįsta įrodymais (b.l. 25-29).

Atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovas bei tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius argumentuoja, jog pareiškėja neteisingai deklaravo gautas pajamas, t.y. pateikė Tarnybai neteisingus duomenis, todėl Tarnyba turėjo teisę atsisakyti suteikti jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Argumentuoja, jog nagrinėjamu atveju neturi įtakos aplinkybė, kad pareiškėjos gautos pajamos neviršijo valstybės nustatyto asmens turto ir pajamų lygio antrinei teisinei pagalbai gauti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-09-15 sprendimą Nr. (1.31)-TPB -119-10, kuriuo jai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.2.9-2913-73/2010. Pareiškėja Tarnybos sprendimą laiko nepagrįstu ir neteisėtu. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 4 punkte kaip vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų nurodomas draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Jeigu tokios aplinkybės paaiškėja jau teikiant antrinę teisinę pagalbą, kaip kad ginčo atveju, turi būti remiamasi VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas yra nutraukiamas, jeigu asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja T. Ž. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau Tarnyba) 2010-06-19 pateikė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, kurioje ji kaltinama pagal ATPK 174 straipsnį (b.l. 30-34). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2010-06-23 raštu Nr. (1.7)-SR-2227 informavo pareiškėją, jog negali priimti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nes ji turi pateikti dokumentus, įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, t.y. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2010-05-31 su mokesčių administratoriaus žyma (b.l. 37-38). Pareiškėja 2010-07-07 pateikė Tarnybai nurodytą deklaraciją su mokesčių administratoriaus žyma apie deklaracijos gavimą 2010-07-02 (b.l. 40-43). Tarnyba, 2010-07-01 gavusi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją apie tai, jog T. Ž. pateiktos metinės (šeimos) turto deklaracijos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai už laikotarpius nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, nuo 2008-03-01 iki 2009-02-28 ir nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31 turi būti tikslinamos, nes jose neteisingai nurodytas pareiškėjos turimas turtas ir gautos pajamos (b.l. 39), suabejojo T. Ž. 2010-07-07 pateiktos deklaracijos duomenų teisingumu ir tą pačią dieną raštu Nr.(1.22.)-SR-2353 kreipėsi į mokesčių inspekciją su prašymu patikrinti deklaracijos duomenų teisingumą (b.l. 44). Apie tai tarnyba informavo ir pareiškėją (b.l. 45). Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010-07-22 raštu Tarnybą informavo, jog T. Ž. laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30 deklaravo visą turimą nekilnojamąjį turtą, o dėl gautų pajamų deklaravimo teisingumo išsiųsti paklausimai (b.l. 46). Tarnyboje 2010-09-13 gautame Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodyta, jog T. Ž. laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30 gavo 7393,09 Lt pajamų, o deklaravo 5367 Lt pajamų ir 2010-08-18 rašte nurodyta, kad apie T. Ž. gautas pajamas deklaruojamu laikotarpiu iš UAB (duomenys neskelbtini) atsakymo nėra gauta ir apie tai tarnyba bus informuota atskirai (b.l. 48 - 50). Tarnyba, vadovaudamasi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2010-09-15 priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPB-119-10, kuriuo atsisakė pareiškėjai suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, motyvuojant tuo, kad pareiškėja pateikia tikrovės neatitinkančią ir neišsamią informaciją apie savo turtą ir pajamas. Tokiu savo elgesiu pareiškėja pakartotinai pažeidžia bendruosius teisės bei specialiuosius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, absoliučiai ignoruoja Įstatymo nustatytas pareiškėjų pareigas- nebendradarbiauja su tarnyba, neteikia išsamios ir teisingos informacijos apie savo turtą ir pajamas, nepraneša esminės informacijos, turinčios įtakos jos teisei gauti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 51-53).

Pareiškėja su atsakovo sprendime išdėstytais argumentais nesutinka. Nurodo, kad duomenys nurodyti deklaracijoje yra teisingi. Deklaracijas pildė mokesčių inspekcijos darbuotojas M. A. Mokesčių inspekcija jai jokių pretenzijų neturi.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktas numato, kad Tarnyba organizuoja ir priima sprendimus dėl teisinės pagalbos teikimo.

Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti inter alia Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norint gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad minėto 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. Pagal aptartąjį teisinį reglamentavimą pareiškėja kreipdamasi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, privalėjo pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, įrodančius jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, tai yra metinę gyventojų (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių administratoriaus žyma. Kaip jau minėta, pareiškėja metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su mokesčių inspekcijos žyma Tarnybai pateikė tik 2010-07-07 ( b.l. 18-21 ).

Iš liudytojų Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnių A. B. ir V. V. parodymų matyti, jog T. Ž. pateikta metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30 yra pateikta ir priimta, užregistruota duomenų bazėje ir yra galiojanti, tačiau nėra teisinga. Deklarantė nenurodė duomenų iš UAB (duomenys neskelbtini), nedeklaravo socialinių išmokų ir nedarbo išmokų. Nekilnojamąjį turtą deklaravo visą. Už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą atsako deklaruojantysis. Ž. buvo siųstas pranešimas dėl deklaracijos duomenų patikslinimo.

Pareiškėja pati pripažįsta, jog ji nedeklaravo dalies gautų pajamų, socialinių išmokų, nes, jos įsitikinimu, tai ne jos, o jos nepilnamečio vaiko pajamos, o darbo užmokesčio negauna, nes UAB (duomenys neskelbtini) neturi pajamų ir jai nesumoka atlyginimo, o be to, ji ne pati pildė deklaraciją. Tokie pareiškėjos motyvai nepagrįsti. Mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informaciją teisingumą. Už pateiktos deklaracijos teisingumą yra atsakingas deklarantas ( VGTP 4 str. 1 d. 2 p. ). Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė neteisingai užpildytą deklaraciją. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo gyventojo ( šeimos ) turto deklaracija su vietos mokesčio administratoriaus žyma, jog deklaracija pateikta. Įstatymas preziumuoja, kad ši deklaracija turi būti užpildyta teisingai, jei nustatyti deklaracijos pildymo netikslumai ar tyčia teikiami neteisingi duomenys, deklaracija turi būti tikslinama, o asmeniui, pateikusiam neteisingus duomenis, taikomos atitinkamos sankcijos. Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyrius raštais (b.l.39,46, 48-50) patvirtino, kad deklaracija užpildyta neteisingai, o tai buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos teikiama informacija yra netiksli, nėra pateikti teisingi duomenys sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimui. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, o pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą,- jeigu paaiškėja, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos direktorius Rimvidas Valančius, įsitikinęs, kad pareiškėja pateikė Metinėje gyventojo ( šeimos ) turto deklaracijoje ( forma FR0001) už 2009-07-01 iki 2010-06-30 laikotarpį yra deklaruotos ne visos deklaruojamuoju laikotarpiu gautos pajamos ginčijamu 2010-09-30 sprendimu atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2.9-2913-730/2010. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėja sąmoningai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė tikrovės neatitinkančią metinę gyventojų (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30. Žinodama, kad gauna socialinę paramą, nedarbo draudimo išmokas, dirba UAB (duomenys neskelbtini), ( iš jos žodžių pagal darbo sutartį darbo užmokestis yra 2000 Lt ), teismui darbo sutarties nepateikė ( b.l. 118 ) sąmoningai šių pajamų neįtraukė į deklaraciją, kuri yra pagrindas suteikti antrinę teisinę pagalbą ( b.l. 112-115 ). Nors pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas. Ši įstatymo nuostata taikytina ir šiuo atveju, nes Tarnyba dar iki 2010-09-15 sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo išsiaiškino, kad pareiškėja Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo pajamas, todėl Tarnyba tinkamai pritaikė VGTP Įstatymo 3, 4, 18, 23 straipsnių nuostatas ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą atsisakyti pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 51-53 ).

Tarnyba iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją apie T. Ž. neteisingai deklaruotas pajamas gavo 2010-09-13, sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą priėmė 2010-09-15, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas vilkino pareiškėjos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėjimą ir sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimą. Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Trijų dienų termino priimti sprendimą eigos pradžia siejama ne su paties prašymo padavimo data, o su atitinkamų dokumentų (dokumentų, įrodančių prašymą pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą) gavimo data. ( b.l.49-53 ).

Kadangi Sprendimas paliktas galioti, skundo reikalavimas įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Klaipėdos miesto apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A.2.9-2913-730/2010, netenkintinas.

Pareiškėja T. Ž. skundu taip pat prašo priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tačiau vien šios sąlygos nepakanka. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą. Pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; ir kt.).

Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Pareiškėja skunde nurodo, jog jos patirta neturtinė žala pasireiškė teisės ginti interesus apsunkinimu, išgyvenimais, pablogėjusia sveikata ir pan. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja apsiriboja abstrakčiais teiginiais dėl patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio įvertinimo, nepateikdama šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu ar keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-166/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, teismas nustatė, kad Tarnybos 2010-09-15 priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad tarnyba ir (ar) tarnybos direktorius Rimvidas Valančius pareiškėjos atžvilgiu veikė neteisėtai ir dėl to pareiškėjai padaryta neturtinė žala. Be to, faktinių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjos prašomą priteisti 100000 Lt neturtinę žalą, byloje nenustatyta. Vertinant tai, skundo reikalavimai priteisti neturtinę žalą atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti. ( Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas ).

Pagal Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 1 dalį civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šia nuostata, civilinės teisės ir pareigos atsiranda ir dėl žalos padarymo (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinės atsakomybės samprata yra pateikiama Civilinio kodekso 6.425 straipsnio 1 dalyje, kurioje ji apibrėžiama, kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.37 straipsnyje reglamentuojamas palūkanų pagal prievoles mokėjimas, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Komentuojama norma numato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios atlieka kompensavimo funkciją, ir ši norma reikšminga ir esant nesutartinėms prievolėms. Sprendimu nenustačius, kad dėl Klaipėdos tarnybos aktų (veiksmų, neveikimo) pareiškėja patyrė neturtinę žalą, prašymas dėl palūkanų priteisimo taip pat netenkintinas ( Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas ).

Proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuoja ABTĮ 44 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, 2 dalyje numatyta, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pareiškėjos reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.

Nustatytų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių visuma Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-12-09 sprendimas Nr. 2328-92-D/09 pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, nes teismas nenustatė skundžiamo akto panaikinimo pagrindų, kuriais Sprendimas turėtų būti naikinamas, todėl pareiškėjos skundai atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas, 89 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos T. Ž. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Irena StulpinienėRemigijus ArminasVida Stonkuvienė