- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-14
- Bylos Nr.
- A-444-2234-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00639-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo bei metinių palūkanų priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 5–8), kurį patikslino (b. l. 65–66), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) nedelsiant priimti sprendimą dėl 100 procentų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.9-2913-730/2010; 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-119-10; 3) priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų, kartu priteisiant 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, o regreso reikalavimą nukreipti į Tarnybos direktorių Rimvidą Valančių; 4) priteisti iš atsakovų solidariai jos turėtas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas, nagrinėjant bylą administraciniame teisme, kartu priteisiant 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, o regreso reikalavimą nukreipti į valstybės pareigūną R. Valančių.
Pareiškėja nurodė, jog 2010 m. birželio 18 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. A.2.9-2913-730/2010, nagrinėjamoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme, kurioje ji kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį. Kartu su prašymu pareiškė nušalinimą Tarnybos direktoriui R. Valančiui dėl kylančių nuolatinių konfliktų. Pažymėjo, jog direktorius nenusišalino nuo prašymo nagrinėjimo ir 2010 m. birželio 23 d. sprendime Nr. (1.7)-SR-2221 nurodė, kad prašymą Tarnyba nagrinės gavusi duomenis, įrodančius jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Teigė, jog nepaisant to, kad Tarnybai 2010 m. vasario 10 d. buvo pateikusi metinę gyventojo pajamų ir turto deklaraciją, pateikė dar vieną 2010 m. liepos 7 d. pajamų ir turto deklaraciją su mokesčių inspekcijos žyma apie pateiktą teisingą deklaraciją už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., tačiau Tarnyba jos prašymo nenagrinėjo. Tik po to, kai padavė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2010 m. rugpjūčio 27 d., Tarnyba išnagrinėjo jos prašymą ir 2010 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPB-119-10, kuriuo atsisakė suteikti jai antrinę teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje. Kadangi Tarnybos sprendimas priimtas po to, kai pareiškėja buvo padavusi skundą į teismą, todėl 2010 m. spalio 13 d. patikslino skundą, kuriuo papildė savo reikalavimus, prašydama panaikinti neteisėtą ir neteisingą Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-119-10, taip pat padidindama prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teigė, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes 2010 m. liepos 7 d. metinėje pajamų ir turto deklaracijoje nurodė teisingus duomenis ir gautas pajamas, nuo 2010 m. sausio 1 d. pajamų negauna. Argumentavo, kad mokesčių inspekcijos pareigūnas užpildė deklaraciją ir patvirtino, jog deklaracijoje nurodyti teisingi duomenys. Teigė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme nuolat nukeliamas dėl to, jog ji neturi tinkamo atstovo (advokato). Jos nuomone, advokato dalyvavimas jos administracinio teisės pažeidimo byloje yra būtinas ir reikalingas. Nurodė, kad dėl Tarnybos vilkinimo paskirti jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą varžoma jos teisė gauti kvalifikuotą advokato pagalbą, dėl neapibrėžtos teisinės situacijos jaučiasi pažeminta ir prislėgta, negali apginti savo pažeistų teisių, nes yra nekalta.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (b. l. 25–29) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba nurodė, jog gavusi pareiškėjos 2010 m. birželio 19 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, informavo pareiškėją apie tai, kad Tarnybos turima jos turto ir pajamų deklaracija yra netinkamas dokumentas, įrodantis jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nes joje pateikti duomenys yra už kitą ataskaitinį laikotarpį. Teigė, jog gavusi pareiškėjos deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2010 m. birželio 30 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 18 straipsnio 13 dalimi, kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl pateiktos deklaracijos duomenų teisingumo. Paaiškino, jog gavusi atsakymą, kad pareiškėja deklaracijoje nenurodė gautų pajamų – išmokų vaikui ir paramos mokinio reikmenims įsigyti, priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, jog pati pareiškėja nevykdė VGTPĮ nustatytų pareigų bendradarbiauti su Tarnyba ir teikti jai išsamią ir teisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas, nepranešė esminės informacijos, turinčios įtakos jos teisei gauti antrinę teisinę pagalbą, piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba bei pažeidė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir bendruosius teisės principus. Pažymėjo, kad pareiškėjos prašymo nagrinėjimo nevilkino, nes gavusi reikiamą informaciją iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, sprendimą priėmė VGTPĮ nustatytu terminu. Dėl pareiškėjos reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo pažymėjo, jog pareiškėja neįrodė, kad Tarnybos ar Tarnybos direktoriaus veiksmais (neveikimu) jai buvo padaryta žala. Teigė, jog pareiškėjos teiginiai apie dvasinius išgyvenimus tėra subjektyvi nuomonė, nepagrįsta įrodymais.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu (b. l. 136–142) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Pagal bylos aplinkybes nustatė, jog pareiškėja Tarnybai 2010 m. birželio 19 d. pateikė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, kurioje ji kaltinama pagal ATPK 174 straipsnį. Tarnyba 2010 m. birželio 23 d. raštu Nr. (1.7)-SR-2227 informavo pareiškėją, jog negali priimti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nes ji turi pateikti dokumentus, įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, t. y. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. su mokesčių administratoriaus žyma. Pareiškėja 2010 m. liepos 7 d. pateikė Tarnybai nurodytą deklaraciją su mokesčių administratoriaus žyma apie deklaracijos gavimą 2010 m. liepos 2 d. Tarnyba, gavusi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją apie tai, jog pareiškėjos pateiktos metinės (šeimos) turto deklaracijos valstybės už laikotarpius nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d. ir nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. turi būti tikslinamos, nes jose neteisingai nurodytas pareiškėjos turimas turtas ir gautos pajamos, suabejojo pareiškėjos 2010 m. liepos 7 d. pateiktos deklaracijos duomenų teisingumu ir tą pačią dieną raštu Nr. (1.22.)-SR-2353 kreipėsi į mokesčių inspekciją su prašymu patikrinti deklaracijos duomenų teisingumą. Apie tai Tarnyba informavo ir pareiškėją. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. liepos 22 d. raštu Tarnybą informavo, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. deklaravo visą turimą nekilnojamąjį turtą, o dėl gautų pajamų deklaravimo teisingumo išsiųsti paklausimai. Tarnyboje 2010 m. rugsėjo 13 d. gautame Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodyta, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. gavo 7 393,09 Lt pajamų, o deklaravo 5 367 Lt pajamų. 2010 m. rugpjūčio 18 d. rašte nurodyta, kad apie pareiškėjos gautas pajamas deklaruojamu laikotarpiu iš UAB ,,Liva“ atsakymo nėra gauta ir apie tai Tarnyba bus informuota atskirai. Tarnyba, vadovaudamasi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, 2010 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPB-119-10, kuriuo atsisakė pareiškėjai suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, motyvuojant tuo, kad pareiškėja pateikia tikrovės neatitinkančią ir neišsamią informaciją apie savo turtą ir pajamas.
Teismas nurodė, kad pagal VGTPĮ teisinį reglamentavimą pareiškėja, kreipdamasi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, privalėjo pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, įrodančius jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, t. y. metinę gyventojų (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių administratoriaus žyma. Iš liudytojų Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnių A. B. ir V. V. parodymų matyti, jog pareiškėjos pateikta metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. yra pateikta ir priimta, užregistruota duomenų bazėje ir yra galiojanti, tačiau nėra teisinga. Pareiškėja nenurodė duomenų iš UAB ,,Liva“, nedeklaravo socialinių išmokų ir nedarbo išmokų. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjos motyvus, jog ji nedeklaravo dalies gautų pajamų, socialinių išmokų, nes tai ne jos, o jos nepilnamečio vaiko pajamos, tuo tarpu darbo užmokesčio negauna, nes UAB ,,Liva“ neturi pajamų ir jai nesumoka atlyginimo, be to, ji ne pati pildė deklaraciją. Pažymėjo, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informaciją teisingumą. Už pateiktos deklaracijos teisingumą yra atsakingas deklarantas. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyrius raštais patvirtino, kad deklaracija užpildyta neteisingai, o tai buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos teikiama informacija yra netiksli, nėra pateikti teisingi duomenys sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimui. Teismas rėmėsi VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, o pagal to paties straipsnio 1 dalies 2 punktą – jeigu paaiškėja, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja sąmoningai Tarnybai pateikė tikrovės neatitinkančią metinę gyventojų (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. Žinodama, kad gauna socialinę paramą, nedarbo draudimo išmokas, dirba UAB ,,Liva“, teismui darbo sutarties nepateikė, sąmoningai šių pajamų neįtraukė į deklaraciją, kuri yra pagrindas suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pagal VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas. Ši nuostata taikytina ir šiuo atveju, nes Tarnyba dar iki 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo išsiaiškino, kad pareiškėja Tarnybai sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo pajamas, todėl Tarnyba tinkamai pritaikė VGTPĮ 4, 18, 23 straipsnių nuostatas ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą atsisakyti pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją apie pareiškėjos neteisingai deklaruotas pajamas gavo 2010 m. rugsėjo 13 d., sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą priėmė 2010 m. rugsėjo 15 d., todėl teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Tarnyba vilkino pareiškėjos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėjimą ir sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimą. Teismas rėmėsi VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, jog sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi, o jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Pažymėjo, kad trijų dienų termino priimti sprendimą eigos pradžia siejama ne su paties prašymo padavimo data, o su atitinkamų dokumentų (dokumentų, įrodančių prašymą pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą) gavimo data. Kadangi ginčijamas sprendimas paliktas galioti, teismas sprendė, kad skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Klaipėdos miesto apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.9-2913-730/2010 netenkintinas.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad pareiškėja skundu taip pat prašė priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas. Pabrėžė, kad pareiškėja nurodė, jog jos patirta neturtinė žala pasireiškė teisės ginti interesus apsunkinimu, išgyvenimais, pablogėjusia sveikata ir pan. Konstatavo, kad pareiškėja apsiribojo abstrakčiais teiginiais dėl patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio įvertinimo, nepateikdama šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu ar keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-166/2010 ir kt.). Nustatė, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Tarnyba ir (ar) Tarnybos direktorius R. Valančius pareiškėjos atžvilgiu veikė neteisėtai ir dėl to pareiškėjai padaryta neturtinė žala. Nenustačius, kad dėl Tarnybos aktų pareiškėja patyrė neturtinę žalą, prašymas dėl palūkanų priteisimo taip pat netenkintas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Pareiškėjos reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas atmestas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 144–146) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Tarnyba nepateikė nei įgaliojimo, nei pareigybės aprašymo, todėl byloje nėra tinkamo dokumento, kuris leistų Tarnybos direktoriui R. Valančiui byloje atstovauti Tarnybą. Byloje Tarnybos atstovavimas buvo netinkamas. Šis materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui. Metinė gyventojo turto deklaracija buvo pildyta Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojo M. A., tai patvirtina aplinkybė, kad metinė gyventojo turto deklaracija pildyta Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kompiuteriu, patvirtinta M. A. parašu. Darytina išvada, kad M. A. pildė deklaraciją, naudodamasis turima Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija. Ji nepažeidė valstybės interesų, nieko neapgavo ir nėra jokių aplinkybių, kad ji sąmoningai ką nors nuslėpė. Bet kokie netikslumai galėjo atsirasti dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojo, bet ne dėl jos veiksmų. Ji įsidarbino UAB „Liva“ 2010 m. birželio 1 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija gavo patvirtintą metinę gyventojo deklaraciją 2010 m. liepos 2 d. UAB „Liva“ pranešimą apie apdraustuosius asmenis už ataskaitinį laikotarpį 2010 m. birželio mėnesį pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2010 m. liepos 15 d. Taigi duomenų apie darbdavio priskaičiavimus už 2010 m. birželio mėnesį neturėjo nei ji, nei Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, nebuvo išmokėtas ir atlyginimas. Vadovaujantis VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalimi ir 18 straipsnio 2 dalimi, Tarnyba privalėjo tuoj pat arba vėliausiai per tris dienas išnagrinėti jos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo priėmimas buvo nepateisinamai vilkinamas. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepateikė jokios informacijos nei jai, nei jos darbdaviui dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei nepateikė išvados, kad 2010 m. liepos 2 d. metinė gyventojo turto deklaracija neatitinka jos paskirties. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas patvirtino, kad 2010 m. liepos 2 d. metinė gyventojo turto deklaracija yra galiojanti ir atitinka paskirtį. Tarnyba vilkino ir nepagrįstai priėmė sprendimą neteikti teisinės pagalbos, o teismas šališkai sprendė bylą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kuriuo užkertamas kelias pasinaudoti antrine teisine pagalba.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 154–157) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėja klaidingai vertina Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos funkcijas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo organizavimo srityje. Remiantis VGTPĮ, mokesčių inspekcija tiesiogiai nedalyvauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimo sistemoje, t. y. ji nepriima sprendimų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip mokesčių administratorius, tik priima iš gyventojų turto deklaracijas ir turi teisę tikrinti jų teisingumą.Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atsakovas Lietuvos valstybė buvo atstovaujama netinkamo atstovo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 numatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymą žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų atsirado žala. Šiais teisiniais pagrindais valstybei pagrįstai atstovavo Tarnyba, atstovaujama jos vienasmenio vadovo direktoriaus – R. Valančiaus. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyrius raštais patvirtino, kad deklaracija užpildyta neteisingai, o tai buvo pagrindas konstatuoti, kad nėra pateikti teisingi duomenys sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimui. Pareiškėja nenurodė duomenų iš UAB „Liva", nedeklaravo socialinių išmokų ir nedarbo išmokų. Be to, ji pati pripažino, jog nedeklaravo dalies gautų pajamų, socialinių išmokų, nes tai ne jos, o nepilnamečio vaiko pajamos.Mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informaciją teisingumą. Už pateiktos deklaracijos teisingumą yra atsakingas deklarantas.Pareiškėjos sąmoningą elgesį, nedeklaruojant savo socialinių išmokų ir nedarbo išmokų, patvirtina tai, kad pakankamai rūpestingas ir atidus žmogus analogiškoje situacijoje, deklaruodamas visas gautas pajamas, nepamirštų nurodyti ir apie gautas socialines išmokas bei nedarbo išmokas.Tiek savo 2010 m. birželio 19 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, tiek savo 2010 m. liepos 2 d. pildytoje turto deklaracijoje ji laukeliuose apie darbovietę nenurodė, jog dirba UAB „Liva" ar kitoje darbovietėje. Toks pareiškėjos elgesys, netgi darant prielaidą, kad UAB „Liva" jai 2010 m. liepos mėn. priklausančio darbo užmokesčio faktiškai nemokėjo, turi piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba ar bent jau sąmoningo nebendradarbiavimo su Tarnyba, išsamios informacijos jai neteikimo požymių. Be to, ji ir Teismui neteikė išsamios informacijos apie savo darbovietę ir darbo užmokesčio mokėjimo ar nemokėjimo aplinkybes, nepateikė savo darbo sutarties su UAB „Liva" kopijos.Pareiškėja pateikia klaidingą išvadą, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas patvirtino, jog jos pateikta turto deklaracija yra galiojanti ir atitinka paskirtį. Kadangi ši deklaracija yra akivaizdžiai klaidinga, ji negali būti naudojama pagal paskirtį.VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatytas trijų darbo dienų terminas sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti siejamas ne tik su paties prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikimo data, bet ir su VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalyje numatyta tvarka pareikalautos informacijos gavimo data. Pareiškėjos 2010 m. birželio 16 d. prašymo nagrinėjimo terminas užsitęsė ir dėl jos darbovietės UAB „Liva" neveikimo, t. y. nepateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prašomos informacijos apie jai išmokėtą darbo užmokestį (apie tai pažymėta inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. (18.32)-L2-6114 bei 2010 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. (18.17)-L2-6472). Todėl apeliacinį skundą pasirašiusių pareiškėjos bei jos įgalioto atstovo šioje byloje, jos darbdavio UAB „Liva" direktoriaus J. S., teiginys, kad Tarnyba nepateisinamai užvilkino pareiškėjos prašymo nagrinėjimą iki 2010 m. rugsėjo 15 d., yra nesąžiningas, turintis piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba bei procesinėmis teisėmis požymių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčas byloje tarp šalių yra kilęs dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėja skundu ir patikslintu skundu pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-119-10, kuriuo jai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2.9-2913-73/2010, ir įpareigoti Tarnybą nedelsiant priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo paminėtoje byloje, taip pat priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėja sąmoningai Tarnybai pateikė tikrovės neatitinkančią metinę gyventojų (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., todėl Tarnyba priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą atsisakyti jai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nesant neteisėtų Tarnybos veiksmų, kaip nepagrįstas atmestas ir pareiškėjos reikalavimas atlyginti jos patirtą neturtinę žalą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus.
Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje atsakovo Lietuvos valstybės atstovavimas buvo netinkamas, nes nėra pateiktas tinkamas dokumentas, leidžiantis Tarnybos direktoriui R. Valančiui atstovauti paminėtą atsakovą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ nutarė įgalioti atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Remiantis tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgus į bylos aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovui Lietuvos valstybei pagrįstai atstovavo Tarnyba. Byloje yra pateiktas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. 1P-21 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių ir vyriausiųjų specialistų skyrimo“ (b. l. 127), kuriuo R. Valančius paskirtas Tarnybos direktoriaus pareigoms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo Lietuvos valstybės atstovavimo byloje yra nepagrįstas.
Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ji Tarnybai sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kadangi, jos nuomone, nustatyti netikslumai atsirado ne dėl jos, o dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojo veiksmų. Jos nuomone, tai patvirtina aplinkybė, jog metinė gyventojo turto deklaracija buvo pildoma valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojo kompiuteriu, patvirtinta jo parašu. Pareiškėja taip pat teigia, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepateikė jokios informacijos nei jai, nei jos darbdaviui dėl faktinių aplinkybių nustatymo, nepateikė išvados, kad 2010 m. liepos 2 d. deklaracija neatitinka jos paskirties.
Teisėjų kolegija, remdamasi nuosekliai suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-755/2008, 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1564/2008) pažymi, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Už pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas deklarantas. Mokesčių administratorius turi teisę tikrinti pateiktos deklaracijos duomenis. VGTPĮ 4 straipsnio 2 punkte nustatyta pareiškėjo, kuris prašo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, pareiga teikti valstybės garantuojamai pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Įstatymai nenustato mokesčių administratoriui ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pareigos ginčyti pareiškėjo pateiktą deklaraciją su neteisingais duomenimis apie pajamas. Konstatavus neteisingų duomenų pateikimo faktą, jis turi būti atitinkamai įvertintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimant sprendimą dėl asmens prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą. Iš bylos aplinkybių matyti, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (18.17) L2-6472 Tarnybai pateikė išvadą, kad deklaruojamu laikotarpiu deklaruotos ne visos pareiškėjos gautos pajamos. Remdamasi šiuo raštu, Tarnyba 2010 m. rugsėjo 15 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (1.31)-TPB-119-10, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingos teismo išvados apie jos sąmoningą tikrovės neatitinkančių duomenų Tarnybai pateikimą atmestinas kaip nepagrįstas. Nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjos argumentas, jog metinėje gyventojo turto deklaracijoje negalėjo būti jokių duomenų, susijusių su jos darbo santykiais UAB „Liva“, kadangi jai iki deklaracijos pildymo momento atlyginimas nebuvo išmokėtas. Pabrėžtina, jog Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. rugsėjo 6 d. rašte pateikta išvada apie ne visų pareiškėjos gautų pajamų deklaravimą. Tokia Tarnybos teisė numatyta ir VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalyje, pagal kurią ji gali iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Be to, pareiškėja tiek 2010 m. birželio 19 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, tiek 2010 m. liepos 2 d. pildytoje deklaracijoje nenurodė informacijos apie jokius darbo santykius, todėl jau vien tai gali būti pagrindu spręsti apie jos sąmoningą nebendradarbiavimą su Tarnyba ir išsamios informacijos jai neteikimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jei paaiškėja, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ši įstatymo nuostata taikytina ir šiuo atveju, kadangi Tarnyba dar iki 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo priėmimo išsiaiškino, kad pareiškėja jai pateikė neteisingą informaciją apie savo pajamas. Be to, neteisingos informacijos teikimas pažeidžia bendruosius teisės ir specialiuosius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principus, VGTPĮ 4 straipsnyje įtvirtintas pareiškėjų pareigas.
Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamo Tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo priėmimas buvo nepagrįstai vilkinimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo terminus nustato VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis. Ji įtvirtina, kad nesant galimybės priimti paminėtą sprendimą iš karto, jis priimamas per 3 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos. Tarp šių dokumentų patenka ir informacija, reikalinga nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą bei ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Teisė gauti šią informaciją Tarnybai numatyta VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalyje. Tarnyba, 2010 m. rugsėjo 13 d. gavusi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją apie pareiškėjos neteisingai deklaruotas pajamas, ginčijamą sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą priėmė 2010 m. rugsėjo 15 d., t. y. nepažeidusi VGTPĮ numatyto 3 darbo dienų termino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu ir pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ginčijamo sprendimo priėmimas nebuvo vilkinamas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčijamas Tarnybos 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimas paliktinas galioti ir, tuo remiantis, skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Klaipėdos miesto apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.9-2913-730/2010, netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų ir nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti jai 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisingai pažymėjo, jog netenkinamas ir pareiškėjos reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, tuo tarpu pareiškėjos reikalavimai pripažinti nepagrįstais. Nesant pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo tenkinti ir jos reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus ir šališkai sprendė bylą, yra nepagrįstas jokiais konkrečiais argumentais. Atsižvelgdama į bylos aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo nešališkumu ir objektyvumu.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.