- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- 1-2176-859/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20951-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- M. Z.
- Advokatai
- Inga Ambramavičiūtė
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir proceso dalyviams sutikus mišriuoju būdu, naudodamasis nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemone (platforma „Zoom“), išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos ir (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Z. 2022 m. birželio 7 d. apie vidurnaktį Vilniuje, Trakų gatvėje, ties pastatu Nr. 3, vairavo automobilį „Lexus LS 460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,24 promilių neblaivumą.
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
Kaltinamasis nebuvo kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, o po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokuroras ir gynėja sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. Z. kaltu prisipažino ir parodė, kad tai buvo vienkartinis įvykis. Priėmė neteisingą sprendimą. Tą dieną, birželio 7 d., gėrė vyno degustacijoje, kavinėje „Babilonas“. Grįžo namo vakare ir nuėjo miegoti. Atėjo kaimynas ir pranešė, kad jo automobilį sudaužė jau trečia kartą (duomenys neskelbtini) g. Jis pašoko, nes ta mašina kainavo, jau trečią kartą ją sudaužė. Buvo susinervinęs, ir bandė nuvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę Trakų g., kad daugiau neapdaužytų automobilio mano. Automobilis stovėjo mažoje gatvėje važiuojant į viršų, (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo susierzinęs ir neapgalvojęs išvažiavo į artimiausią automobilių stovėjimo aikštelę. Alkoholį vartoti nustojo apie 23:30 val. Degustacija buvo ilga procesija, ne vieną rūšį vyno degustavo. Automobilį vairavo vidurnaktį.
Kaltinamasis M. Z. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jam priklauso automobilis Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi jo pirkimo–pardavimo sutartį, kad šį automobilį pirko kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Automobilis „Regitroje“ oficialiai neperregistruotas jo vardu, jis tik pateikęs pirkimo–pardavimo sutartį. 2022 m. birželio 6 d. buvo namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, iki vidurnakčio, kiek tiksliai valandų buvo, neatsimena, kaimynas jam pasakė, kad kažkas atsitrenkė į jo automobilio bamperį, automobilis buvo paliktas prie namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur vyksta statybos ir kažkas jau ne pirmą kartą jam trenkėsi į jį. Jis nusprendė automobilį patraukti, t. y. nuvaryti į aikštelę Gedimino prospekte. Tą vakarą jis vartojo alkoholį, gėrė alų, išgėrė nemažai, gal 3 bokalus alaus. Suprato, kad negali vairuoti išgėręs, tačiau tuo metu labai susinervino dėl automobilio apgadinimo, todėl vis tik nusprendė važiuoti. Jis nesijautė labai stipriai apsvaigęs, iš (duomenys neskelbtini) gatvės įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir po to pasuko iškart į Trakų gatvę, kur jį sustabdė policijos automobilis. Pareigūnai jam paaiškino, kad nori patikrinti jo blaivumą, dėl to jis sutiko, pūtė į alkotesterį gal 17 kartų, tačiau nebuvo užfiksuotas jo girtumas, jis tiesiog nesugebėjo įpūsti, kadangi jam užėjo panikos ataka ir trūko oro. Pareigūnai pasiūlė jam važiuoti priduoti kraują apsvaigimui nustatyti, jis sutiko. Taip pat dar nori patikslinti, kad pūsti jis neatsisakė ir nebuvo tyčios specialiai nepūsti, tačiau, kaip minėjo, nesugebėjo tinkamai pūsti. Buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam buvo paimtas kraujas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad vairavo išgėręs labai gailisi (b. l. 48-49).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).
Liudytojas P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 7 d., apie 0.00 val., patruliuojant važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas sukėlė jiems įtarimą, kadangi buvo be saugos diržo ir iš veido atrodė neblaivus. Kai automobilis įsuko į Trakų gatvę, nusprendė jį sustabdyti ir patikrinti. Automobilį sustabdė Vilniuje, Trakų g. 3. Jis priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo išduotas (duomenys neskelbtini) valstybėje M. Z. vardu. Vairuotojas puikiai kalbėjo lietuviškai, dėl to paprašė pateikti asmens tapatybės dokumentą, tačiau vairuotojas paaiškino, kad su savimi jo neturi. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausė vairuotojo, ar jis nevartojo alkoholinių gėrimų, šis pasakė, kad nevartojo. Vairuotojui nusprendė patikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau jis niekaip negalėjo įpūsti, pūtė daug kartų, tačiau nepapūsdavo iki galo. Iškvietė kitą ekipažą, kurie atvežė kitą alkotesterį, kuriam reikia mažiau laiko pūsti, tačiau ir šiuo alkotesteriu nepavyko nustatyti vairuotojo blaivumo, kadangi vairuotojas negalėjo reikiamą laiką pūsti. Vairuotojui paaiškino, kad tokiu atveju reikės paimti kraujo blaivumui nustatyti ir vairuotojas sutiko. Buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, kurį M. Z. pasirašė. Vairuotoją nuvežė į ligoninę paimti kraujo. Automobilis buvo nuvežtas į saugomą aikštelę (b. l. 40).
Vyriausiojo patrulio P. S. 2022 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir jo apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu, jis nuvežtas kraujo tyrimui į RVUL (b. l. 15).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. birželio 7 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1143/2022 (01) užfiksuota, kad M. Z. kraujyje, paimtame 2022 m. birželio 7 d. 1.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,24 promilės etilo alkoholio (b. l. 21).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Lexus LS 460 L, 2007 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 9 040 EUR (b. l. 34).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Lexus LS 460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas –savininkas yra S. V., tačiau paskutiniais 2021 m. liepos 1 d. duomenimis, transporto priemonė priklauso M. Z. pagal pateiktą pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 35).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyti požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 22).
Šie teismo aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino vairavimo esant neblaiviam faktą. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kuriuos teismas įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad M. Z. 2022 m. birželio 7 d. apie vidurnaktį Vilniuje, Trakų gatvėje, ties pastatu Nr. 3, vairavo automobilį „Lexus LS 460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,24 promilių neblaivumą, todėl padarė nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl aptarto, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnis
Kaltinamojo M. Z. gynėja advokatė pateikė prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad M. Z. anksčiau nėra teistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, galisi dėl savo veiksmų, neigiamai vertina savo poelgį. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nėra kilusi ar padaryta jokia žala. Kaltinamasis patvirtina, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Kaltinamojo mama sutinka ir nori būti laiduotoja. Ji dėl savo asmeninių savybių gali daryti įtaką sūnaus elgesiui, nors pastarasis suaugęs asmuo. Jie palaiko artimus santykius ir ryšius.
Galima laiduotoja J. Z. pateikė prašymą perduoti M. Z. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodė, kad juos su sūnumi sieja glaudūs ir artimi ryšiai. Jie kaip šeima labai artimai bendrauja, žino sūnaus kasdieninius rūpesčius, dažnai matosi, bendrauja telefonu. M. Z. stipriai pergyvena dėl vairavimo esant neblaiviam, supranta savo elgesio padarinius, nuoširdžiai išgyvena. Jie bendravo abu šia tema, mano, kad sūnus padarė reikiamas išvadas. Pažymėjo, kad sūnus laikosi taisyklių, jas gerbia. Tai didelė pamoka sūnui, tiki juo, kad daugiau tai nepasikartos.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį M. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 2) neteistas, per vienerius metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, padaryti nusižengimai nelaikytini šiurkščiais; 3) visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis M. Z. yra darbingo amžiaus, per vienerius metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 67-68), neteistas (b. l. 70), vykdo individualią veiklą. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. M. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. Z. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąjį M. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jo mama J. Z.. Iš byloje esančių duomenų apie J. Z. nustatyta, kad ji yra pensinio amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini), dažnai lankosi Lietuvoje, baudžiamosios bylos duomenimis neteista.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoju prašoma būti paskirta J. Z. pažymėjo, kad su sūnumi jų santykiai tamprūs. Sūnus su ja derina finansinius reikalus, dažnai kalbasi telefonu. Sūnus ja gerbia. Yra ryšys tarp jos ir sūnaus. Nurodė, kad tą patį vakarą sužinojo apie įvykį, sūnus jai paskambino ir labai pergyveno dėl įvykio. Sūnus supranta, kad padarė didelę klaidą. Pažymėjo, kad ji dažnai būna Lietuvoje, du kartus per dieną kalbasi su sūnumi. Savo įtaką sūnui sieja su bendravimu.
Taigi, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja J. Z. yra verta teismo pasitikėjimo, ją su sūnumi sieja glaudūs tarpusavio ryšiai, jos asmenybė teigiama, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus, su kuriuo M. Z. bendrauja ir palaiko ryšį (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
J. Z. skirtina M. Z. laiduotoja netaikant užstato, nes yra jo mama, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad ji kaltinamajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Dėl aptarto, nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminas.
Dėl turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
M. Z. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Lexus LS 460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra S. V., tačiau paskutiniais VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonė priklauso M. Z. pagal pateiktą pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 61). Nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, M. Z. priklausantis automobilis „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 9 040 EUR (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad M. Z. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,24 prom. neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad M. Z. vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nakties metu, Vilniaus miesto centre, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų ribojimo terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. birželio 23 d. kai M. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.
Dėl kardomųjų priemonių.
Kaltinamajam M. Z. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi ir 432 straipsniu,
nusprendžia:
M. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, be užstato.
Laiduotoja paskirti J. Z., gimusią (duomenys neskelbtini).
Paskirti M. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2022 m. birželio 23 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti M. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Lexus LS 460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą valstybės naudai.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Lexus LS 460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
M. Z. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.