- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- 2-1284-986/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00806-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Ieškovas
- K. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko
- Trečiasis asmuo
- M. Š., R. Š., notarei Gražinai Slavinskienei
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, atstovui, tretiesiems asmenims M. Š., R. Š. ir notarei Gražinai Slavinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, tretiesiems asmenims M. Š., R. Š. ir notarei Gražinai Slavinskienei dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė teismui ieškinį (b. l. 1–3), kuriuo prašo atstatyti praleistą terminą ginčyti išduotą valstybei paveldėjimo teisės liudijimą; pripažinti 2015-10-08 Kėdainių 1-ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą valstybei, kuriuo (duomenys neskelbtini) mirusio Ž. Š. turtą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo valstybė, negaliojančiu. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės tėvui Ž. Š., mirusiam (duomenys neskelbtini), ir motinai R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės tėvas sirgo, ji jį slaugė, kai mirė, palaidojo. Be ieškovės ir jos tėvo, bute gyveno ieškovės motina R. Š. ir brolis M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini). Tėvai nedirbo, tėvui reikėjo vaistų, todėl visos įmokos už komunalines paslaugas nebuvo mokamos. Mirus tėvui, mama paveldėjimo netvarkė. Ieškovė liko gyventi minėtame bute, pradėjo grąžinti skolas už butą. Kadangi gyveno bute, mokėjo mokesčius, todėl laikė save šio turto savininke. Jai paskambino iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir pasiūlė įteisinti paveldėjimą, nes priešingu atveju palikimas pereis valstybei. Todėl ji 2015-03-10 kreipėsi į notarę Gražiną Slavinskienę su pareiškimu išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą po tėvo mirties, bet notarė atsisakė priimti pareiškimą palikimui priimti, nurodė, kad praleistas trijų mėnesių terminas. Tuo metu niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Ieškovė kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti. 2015-08-27 Kėdainių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2276-813/2015 priimtu sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė priėmė palikimą po tėvo mirties, faktiškai pradėdama valdyti mirusiajam priklausiusį turtą. Įsiteisėjus teismo sprendimui ieškovė kreipėsi į Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarę Gražiną Slavinskienę, tačiau 2015-11-12 notarė priėmė nutarimą atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, nes 2015-09-14 pareiškimą palikimui priimti pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), atstovaujanti valstybę, ir 2015-10-08 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas valstybei, atstovaujamai VMI, notarinio registro Nr. S-5479. 2015-11-16 Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. Slavinskienė išdavė R. Š., pergyvenusiai sutuoktinį Ž. Š., mirusį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje (buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teisės normos įtvirtina, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais yra laikomi palikėjo vaikai. Po tėvo mirties ieškovė gyveno tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute ir pagal galimybes jį prižiūrėjo, tokiu būdu palikimo atsiradimo momentu (mirus tėvui) ji įstojo į paveldėjimo santykius, iš jų nebuvo pasitraukusi ir vėliau. Po tėvo mirties ieškovė aktyviais veiksmais palikimą priėmė: gyveno bute, naudojosi tėvo turtu, mokėjo įmokas už komunalines paslaugas, tokiu būdu išreiškė savo valią valdyti po tėvo mirties likusį turtą kaip savo. Esant tokioms aplinkybėms kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo nebuvo būtina. Be to teismas minėtu sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo mirties, faktiškai pradėdama valdyti mirusiajam priklausiusį turtą. Apie tai, kad 2015-10-08 valstybei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ieškovė sužinojo 2015-11-12 gavusi notarės G. Slavinskienės nutarimą atsisakyti išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovė kreipėsi į advokatą S. Š. su ketinimu pripažinti valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu, tačiau iki šiol visi jos pateikti dokumentai yra likę pas advokatą, o ieškinys teismui taip ir nebuvo pateiktas. Mano, kad tai svarbi priežastis, kodėl laiku nesikreipė į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nuginčijimo. Ieškovės tėvas turėjo skolų, kurias ji moka, yra sumokėjusi didesnę dalį visų skolų. Supranta, kad priimdama tėvui priklausiusį turtą, priima ir jo turėtas skolas, todėl nevengia atsiskaityti su tėvo kreditoriais. Nurodo, kad butas yra vienintelis jos ir jos mamos nekilnojamasis turtas, kuriame šiuo metu jų šeima ir gyvena. Nepatenkinus ieškinio prarastų galimybę turėti savo nuosavą gyvenamą plotą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pateiktu atsiliepimu į ieškinį (b. l. 24-27) prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.62 straipsnio 1 dalis). Įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą ir nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, todėl ½ dalis ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjo valstybei. VĮ Turto bankas, vykdydamas teisės aktuose numatytas valstybės atstovavimo paveldėjimo santykiuose pareigą, 2015-10-08 palikimo perėjimo valstybei liudijimu įformino įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą. Todėl nėra jokio pagrindo palikimo perėjimo valstybei liudijimą pripažinti negaliojančiu. Ieškovė nėra pateikusi į bylą pagrįstų įrodymų, kokius aktyvius veiksmus atliko, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Atkreipia dėmesį, kad VĮ Turto bankas turėjo išlaidų, susijusių su mirusiojo Ž. Š. palikimo priėmimu ir turto išlaikymu, ir tai jau yra pagrindas abejoti, ar tikrai mirusiojo dukra K. Š. valdė tėvo Ž. Š. turtą kaip savo ir laikė save turto savininke. Todėl ieškovė neįrodė, kad priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, dėl to pripažinti, kad ji priėmė palikimą nėra jokio pagrįsto pagrindo. Dėl termino atnaujinimo atsakovė nurodo, kad jeigu ieškovė būtų veikusi rūpestingai ir sąžiningai siekusi įgyvendinti savo įpėdinės teises, būtų per vienerius metus, kaip nustatyta Civiliniame kodekse, pareiškusi ieškinį, nes tam nebuvo jokių kliūčių. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių galėti būti atnaujinamas praleistas senaties terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą. Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovė nurodo, kad VĮ Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų. Byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl mano, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būtų atmestas. VĮ Turto bankas teisėtai ir pagrįstai paveldėjo Ž. Š. turtą, t. y. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2015-10-08 palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, dėl to yra galiojantis, o ieškovė neįrodė, kad priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. 2017-05-22 teisme gautas VĮ Turto banko prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovė K. Š. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad VĮ „Turto bankas“ ir ji nuo 2014 m. bendravo tik telefonu, jokių susirašinėjimų su VĮ „Turto bankas“ nebuvo. Ji informavo VĮ „Turto bankas“ apie tai, kad kreipsis į teismą dėl palikimo priėmimo. Priėmusi palikimą faktiniu valdymu ji kiek galėjo mokėjo įsiskolinimus, susidariusius už buto komunalinius patarnavimus, šiuo metu jame gyvena kartu su vaiku ir motina. Ji dar prieš šį ieškinį kreipėsi į adv. S. Š. dėl bylos užvedimo teisme, tačiau per ilgą laiką jokie veiksmai nebuvo atlikti. Jokie kiti asmenys į tėvo palikimo dalį nepretenduoja.
Teismo posėdžio metu ieškovė atstovė adv. Rima Šmigelskytė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.
Tretieji asmenys M. Š. ir R. Š. į teismo posėdžius neatvyko, apie posėdžių vietą, datą ir laiką jiems pranešta tinkamai. 2017-05-11, ir 2017-06-05 gauti jų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, kuriuose nurodo, kad K. Š. reikalavimus palaiko.
Trečiasis asmuo notarė Gražina Slavinskienė į teismo posėdžius neatvyko, apie posėdžių vietą, datą ir laiką jai pranešta. Atsiliepimo į ieškinį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad palikėjas Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini); b. l. 6). Jam ir R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis, mirus Ž. Š., nuosavybės teise atiteko ieškovės motinai, mirusiojo sutuoktinei R. Š. (b. l. 12-14). Iš gimimo liudijimų ir asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų (b. l. 4, 5, 7, 8, 9) nustatyta, kad ieškovės K. Š. ir trečiojo asmens M. Š. tėvais įrašyti Ž. Š. ir R. Š.. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė ir tretysis asmuo M. Š. yra pirmosios eilės įpėdiniai, po Ž. Š. mirties įgiję teisę į palikimą kartu su palikėją pergyvenusia sutuoktine R. Š. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis).
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015-08-27 civilinėje byloje Nr. 2-2276-813/2015 priimtu sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Š. priėmė palikimą po tėvo Ž. Š. mirties, faktiškai pradėdama valdyti mirusiajam priklausiusį turtą. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (b. l. 10 ir Liteko duomenys). Įsiteisėjus teismo sprendimui ieškovė kreipėsi į Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarę Gražiną Slavinskienę, tačiau notarė 2015-11-12 nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, nes 2015-09-14 pareiškimą palikimui priimti pateikė VMI, atstovaujanti valstybę, ir 2015-10-08 buvo išduotas palikimo perėjimo liudijimas valstybei, atstovaujamai VMI, notarinio registro Nr. S-5479. Testamentų registre informacijos apie palikimą priėmusius įstatyminius įpėdinius nebuvo (b. l. 11, 30-31). 2015-11-16 Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. Slavinskienė išdavė R. Š., pergyvenusiai sutuoktinį Ž. Š., mirusį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje (buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-14).
Dėl palikimo priėmimo fakto
Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog priėmė palikimą po jos tėvo Ž. Š. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo pripažinti, kad ji palikimą priėmė. Tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad K. Š. 2015-07-28 kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, po tėvo Ž. Š. mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-08-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2276-813/2015 minėtas pareiškimas buvo patenkintas, juridinis faktas nustatytas. K. Š. pareiškimas tenkintas visiškai, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas kad ji priėmė palikimą po tėvo Ž. Š. mirties, pradėdama mirusiajam priklausiusį turtą faktiškai valdyti (b. l. 10). Šis sprendimas įsiteisėjo 2015-09-29 ir turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis), šio sprendimo kopija kartu su ieškinio priedais įteikta VĮ „Turto bankui“, taigi apie šį faktą jai yra žinoma. Todėl VĮ Turto banko atsiliepimo argumentai (b. l. 26) dėl to, kad ieškovė neįrodė, kad ji priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo
CK 5.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Nagrinėjamoje byloje konstatavus faktą (Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-08-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2276-813/2015), jog ieškovė, kaip pirmosios eilės įpėdinė, priėmė po tėvo Ž. Š. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, spręstina, jog valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu jau po 2015-08-27 teismo sprendimo įsiteisėjimo (Liteko duomenimis šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2015-09-29), buvo išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas (išduotas 2015-10-08, b. l. 30 -31) nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą.
Ginčydama reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo atsakovė nurodė, jog ieškovė praleido CK 5.8 straipsnyje įtvirtintą vienerių metų senaties terminą paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti. Ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009). Kaip nuosekliai akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013, asmuo, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo reiškia ne kaip paveldėjimo teisinių santykių, bet kaip nuosavybės teisinių santykių subjektas, t. y. ne kaip potencialus įpėdinis, bet kaip palikimą priėmęs jį sudarančio turto savininkas, todėl tokiam reikalavimui pareikšti taikytinas ne CK 5.8 straipsnyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, bet bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovė nėra praleidusi termino pareikšti ieškinį ir termino atnaujinti nereikia, todėl šis jos reikalavimas atmestinas.
Kartu sutiktina ir su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija, jog ji nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, kadangi apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu jai nebuvo žinoma dėl ieškovės pasyvumo (pasyvumas šiuo atveju siejamas ne su veiksmais priimant palikimą, bet su palikimo fakto išviešinimu VĮ „Turto bankui“, inicijuojant teisminį procesą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tai pat informuojant apie priimtą teismo sprendimą šiuo klausimu). Taigi ieškovė apie savo tolesnius ketinimus VMI neinformavo, kas sudarė valstybę atstovaujančioms institucijoms teisėtą pagrindą inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą. Dėl nurodytos aplinkybės atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Taip pat, pažymėtina, kad ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą bylinėjimosi išlaidos (antrinės teisinės pagalbos išlaidos), taip pat ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 88, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 8 d. Kėdainių rajono 1-ojo notaro biuro notarės Gražinos Slavinskienės išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. S-5479, kuriuo 2012 m. gegužės 16 d. mirusio Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), turtą- ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo valstybė.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.