Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant E.Drungilaitei, dalyvaujant pareiškėjui K. G. (K. G.), jo atstovui adv. V.Martišiui, suinteresuotam asmeniui (su savarankiškais reikalavimais) A. M. (A. M.), jo atstovui adv. V.Vinikui, vertėjai G.Tijūnėlienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą: pagal pareiškėjo K. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, A. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; pagal suinteresuoto asmens A. M. pareikštus savarankiškus reikalavimus, suinteresuoti asmenys – K. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, (duomenys neskelbtini) J. Š., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. M. ir jo atstovas adv. V.Vinikas palaikė atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą (patikslintą) ir pareiškimo su savarankiškais reikalavimais argumentus, prašė tenkinti juose nurodytą prašymą, t.y. kad jie abu, A. M. ir K. G., priėmė mirusiosios H. G. palikimą pradėję faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad jis ir dėdė tvarkė daržą, remontavo kartu namą, už elektrą pirmą kartą po mirties sumokėjo praėjus ketveriems mėnesiams; norėjo kartu su pareiškėju sutvarkyti dokumentus priimti palikimui, tačiau laiku to padaryti nepavyko, nes arba dėdės nebūdavo namie, arba jis būdavo neblaivus. Teigia, kad žiedą močiutė dar iki mirties padovanojo, o po jos mirties rado porą šimtų litų po pagalve, taip pat sages, patalynės komplektą, kuriuos paėmė.

Atstovas papildomai nurodė, kad senelė suinteresuotam asmeniui A. M. patikėjo pinigus, žiedą ir kt., tikėjo, kad vaikaitis ją palaidos. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo organizavo laidotuves, mokėjo už elektrą, o senelė jam paliko ne tik brangenybes, bet ir linines lovatieses, pagalves, nes tikėjosi, kad vaikaitis sudarys santuoką ir įvertins šį palikimą. Mano, kadangi mirusioji H. G. turėjo du vaikus, tai palikimą turi priimti lygiomis dalimis sūnus ir jos mirusios dukters vaikas, t.y. vaikaitis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo K. G. pareiškimas ir suinteresuoto asmens A. M. pareiškimas su savarankiškais reikalavimais tenkintini.

1) pareiškėjas K. G. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos H. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė visą jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti;

2) suinteresuotas asmuo (su savarankiškais reikalavimais) A. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo senelės H. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė H. G., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), kuri yra pareiškėjo K. G. motina bei suinteresuoto asmens A. M. senelė (b.l. 8 - 9, 14, byloj dalyvaujančių asmenų paaiškinimai). Bylos duomenys tvirtina, kad nėra palikėjos H. G. registruoto testamento ir jos palikimo priėmimo fakto (b. l. 31), bei nėra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (b. l. 5). Po H. G. mirties liko paveldimo turto (b.l. 16 – 29, ir kt.).

Pareiškėjas K. G. yra pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.); suinteresuotas asmuo A. M. taip pat yra pirmos eilės įpėdinis atstovavimo teise (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.12 str.). Tad abu įpėdiniai nagrinėjamu atveju turi lygias paveldėjimo teises.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra H. G. mirimo diena, t.y. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7) (CK 5.3 str.). Taigi, palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Šios suformuluotos (detalizuojamos) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t.y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., LAT 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taip pat pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t.y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (žr., pvz., LAT 2006-02-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007-03-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

Pareiškėjas K. G. teigia, kad jis po savo motinos H. G. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas K. G. iki motinos H. G. mirties gyveno jai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat po jos mirties liko ten gyventi. Tai įrodo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012-12-07 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paveldėjimo“ (b.l. 43), liudytojų N. D., S. D. ir kt. parodymai. Minėti duomenys taip pat tvirtina, kad K. G. iš karto po H. G. mirties gyveno vienas, tvarkė daržus, dirbo įvairius namų ūkio darbus, prižiūrėjo ūkį, remontavo kambarius ir pan., tai yra aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpintis kaip savu. Šios aplinkybės teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo ir pats suinteresuotas asmuo A. M..

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas K. G. per tris mėnesius po motinos H. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) pradėjo naudoti, prižiūrėti paveldimą turtą, juo rūpinosi kaip savu, t.y. priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuotas asmuo A. M. teigia, kad ir jis priėmė palikimą po savo senelės H. G. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Teigė, kad po senelės H. G. mirties dažnai atvažiuodavo ir rūpinosi turtu, mokėjo už elektrą, dirbo ūkyje, remontavo namą, tvėrė tvorą, iškasė kūdrą ir pan.; po senelės mirties paėmė sages, žiedą, kitus juvelyrinius dirbinius, patalynės komplektą, linines lovatieses, pagalves, taip pat porą šimtų litų, kuriuos rado po mirusiosios pagalve; pažymėjo, kad organizavo senelės laidotuves, pastatė paminklą, prižiūrėjo kapus.

A. M. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja N. D. nurodė, kad žinojo, jog A. M. yra H. G. numylėtinis, todėl turėtas turtas (pinigai, kitos vertybės) po mirties atiteko A. M.; viename kambaryje išklijavo tapetus, padažė lubas. Liudytojas S. D. parodė, kad A. M. tvėrė tvorą. Liudytojas A. P. paliudijo, kad abu K. ir A. po H. G. mirties tvarkėsi ūkyje; A. kiekvieną savaitę atvykdavo ir dirbdavo ūkyje, sodino bulves ir pan. Liudytojas J. G. patvirtino, kad A. dažnai atvažiuodavo po H. mirties. Kad A. dažnai atvažiuodavo, dirbdavo ūkyje įvairius darbus, rūpinosi turtu kaip savo patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai – R. K. ir P. K.. Tai, kad po H. G. mirties A. M. atiteko pinigai ir kitos vertybės neneigė ir pats pareiškėjas K. G.; jis nurodė, kad žinojo, jog A. M. paėmė pinigus ir kitus vertingus daiktus. Iš mokėjimo už elektrą kvitų (dviejų pirmųjų po H. G. mirties) matyti, jog už sunaudotą elektrą name, priklausančiame H. G., apmokėta (duomenys neskelbtini), kur gyvena suinteresuotas asmuo A. M. (b.l. 72 - 73); nors pirmas mokėjimas už elektrą padarytas tik 2009-09-16, t.y. praėjus kiek daugiau nei 4 mėnesiams po H. G. mirties, tačiau šis faktas, vertinant jį su kitais byloje nustatytais, įrodo tą aplinkybę, kad A. M. rūpinosi palikimu kaip savo turtu, buvo paėmęs mokėjimo knygelę tam, kad sumokėtų mokesčius turtui išlaikyti ir pan.

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad suinteresuotas asmuo A. M. per tris mėnesius po senelės H. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) atliko aktyvius veiksmus paveldimo turto atžvilgiu - paėmė pinigus ir kitus vertingus daiktus, pradėjo naudoti, prižiūrėti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savu, t.y. priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Kadangi nėra galimybės kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtus juridinę reikšmę turinčius faktus – kad pareiškėjas K. G. ir suinteresuotas asmuo A. M. per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą atitinkamai po savo motinos ir senelės H. G. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), pradėdami jį faktiškai valdyti, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CK 445 str.), t.y. konstatuotina, kad pareiškėjas K. G. ir suinteresuotas asmuo A. M. priėmė H. G. palikimą po jos mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), pradėdami jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo K. G., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoto asmens A. M., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą su savarankiškais reikalavimais tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotas asmuo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atitinkamai po savo motinos ir senelės H. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.