Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai (buvusiam Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo nutarta perkelti pareiškėją iš Vilniaus kalėjimo į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą (buv. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iąjį sektorių) (toliau – ir Pravieniškių kalėjimas) tęsti bausmės atlikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas Nutarimo priėmimo metu laisvės atėmimo bausmę atliko Vilniaus kalėjimo 2-ojo gyvenamojo korpuso kameroje drausmės grupės sąlygomis.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyrius 2022 m. balandžio 4 d. parengė pareiškėjo charakteristiką Nr. 56-1303, kurioje nurodoma, kad pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu buvo nustatyta aukšta jo nusikalstamo elgesio rizika, naudojant teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistasis atsisakė.

Vilniaus kalėjimo 2-asis saugumo valdymo skyrius 2022 m. gegužės 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 64-1481, įvertinęs pareiškėjo charakteristiką, jo elgesio ženkliai pablogėjusią kriminogeninę būklę ir kitų nuteistųjų atžvilgiu daromą neigiamą įtaką, taip pat atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus kalėjime nėra galimybės nuteistąjį laikyti atskirai nuo kitų drausmės grupės nuteistųjų, vadovaudamasis BVK 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, siūlė inicijuoti nuteistojo E. V. perkėlimo į kitą pataisos įstaigą procedūrą. Tarnybiniame pranešime paaiškinta, kad nuo perkėlimo dienos nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ženkliai pablogėjo, jo elgesyje vyrauja kriminalinės nuostatos, tolerancija nuteistųjų tarpusavio subkultūrai. Nuteistasis E. V. po perkėlimo į drausmės grupę nuolat reiškia nepasitenkinimą įstaigos darbuotojais ir jų atliekamu darbu, ieško trūkumų jam teikiamoje pagalboje, elgiasi nepagarbiai. Reikšdamas savo nepasitenkinimą agituoja kitus nuteistuosius rašyti masinius skundus administracijos atžvilgiu, taip siekdamas apkrauti administraciją papildomu darbo krūviu. Nuteistojo elgesio stilius Vilniaus kalėjime yra agresyvus ir atsparus bet kokioms poveikio priemonėms. Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu nėra galimybės E. V. izoliuoti nuo kitų drausmės grupėje laikomų nuteistųjų, kadangi Vilniaus kalėjimo 1-ame gyvenamajame korpuse yra laikomi tik paprastoje ir lengvoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, o 2-ojo gyvenamojo korpuso antrame ir trečiame aukšte yra laikomi suimtieji, nuteistieji, laikinai perkelti iš pataisos namų, taip pat nuteistieji, siunčiami atlikti laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus. Drausmės grupės nuteistieji šiuo metu yra laikomi tik 2-ojo gyvenamojo korpuso pirmame aukšte, kuriame visos kameros yra užpildytos, todėl izoliuoti E. V. nuo kitų nuteistųjų, siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, yra neįmanoma.

Tarnybos direktorius, vadovaudamasis BVK 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Tvarkos aprašo 5 ir 7 punktais, atsižvelgdamas į Vilniaus kalėjimo 2-ojo saugumo valdymo skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime bei Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. parengtoje pareiškėjo charakteristikoje nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis ir nėra galimybės atskirti nuteistąjį arba laikyti jį izoliuotą, siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems, 2022 gegužės 11 d. priėmė Nutarimą perkelti pareiškėją iš Vilniaus kalėjimo į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą tęsti bausmės atlikimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2022 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-4922-331/2022 pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-390-629/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino VAAT 2022 m. spalio 20 d. sprendimą bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šios nutarties 27–28 punktuose LVAT, be kita ko, nurodė, kad teismas bylą išnagrinėjo remdamasis iš esmės tik atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, neatlikęs išsamaus savarankiško įrodymų tyrimo, nenustatęs ginčo faktinių aplinkybių bei nevertinęs pareiškėjo argumentų. Konstatuota, kad teismas privalėjo įvertinti ne tik atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes ginčui aktualių BVK 69 straipsnio ir Tvarkos aprašo nuostatų kontekste, bet ir šias aplinkybes galbūt patvirtinančius duomenis, esant būtinumui papildomus įrodymus (patvirtinančius ar paneigiančius ginčo šalių argumentus) išreikalauti iš atsakovo.

Pažymėtina, kad VAAT, remdamasis minėta LVAT nutartimi, 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti teismui atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes patvirtinančius duomenis, taip pat papildomus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius ginčo šalių argumentus, tačiau Tarnyba 2023 m. birželio 2 d. teismui raštu nurodė, kad visus dokumentinius įrodymus ir paaiškinimus byloje jau pateikė kartu su atsiliepimu, todėl papildomų įrodymų ar paaiškinimų neturi.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.). Laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką detalizuoja Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2023 m. vasario 7 d.).

BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga: 1) siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba 2) palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, arba 3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, arba 4) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Pagal to paties straipsnio 6 dalį teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo arba Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu dėl nuteistojo perkėlimo (esant BVK 88¹ straipsnio 4 dalies pagrindui). Perkeliančioji įstaiga parengia Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimo ar Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo dėl nuteistojo perkėlimo projektą ir kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą (išvada, teikimas ir pan.) pateikia derinti (vizuoti) priimančiosios įstaigos vadovui, Kalėjimų departamento padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiūrą ir įskaitą, resocializaciją, sveikatos priežiūrą, kriminalinę žvalgybą, vadovams, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojui, kuruojančiam šiuos padalinius. Dokumento derinimas (vizavimas) vykdomas dokumentų valdymo sistemoje dokumentų valdymo sistemos priemonėmis (Tvarkos aprašo 5 punktas). Nuteistojo perkėlimui iš vienos pataisos įstaigos į kitą pataisos įstaigą siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba palengvinti socialinę reabilitaciją, arba užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, prie Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimo projekto pateikiami nuteistojo elgesį charakterizuojantys dokumentai. Nuteistąjį charakterizuojantys ar perkėlimo pagrindą nurodantys dokumentai prie Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimo projekto gali būti nepridedami tik tuo atveju, jei visa išsami informacija yra nurodoma pačiame nutarime (Tvarkos aprašo 7 punktas). Nutarimą ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymą dėl nuteistojo perkėlimo pasirašo Kalėjimų departamento direktorius (Tvarkos aprašo 15 punktas).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-149-146/2015; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015 ir kt.). Kalėjimų departamento administracinis aktas perkelti arba neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą turi būti motyvuotas, jame turi būti nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės lėmė išvadą, jog yra (nėra) išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Paprastai išimtinės aplinkybės, kliudančios nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, yra pateikiamos perkeliančiosios įstaigos išvadoje, kuri laikytina Kalėjimų departamento administracinio akto perkelti arba neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą motyvuojamąja dalimi (LVAT 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015).

Taigi iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą yra galimas pagal BVK 69 straipsnį ir Tarnybos direktorius turėjo diskrecijos teisę priimti nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo į konkretų kalėjimą (pataisos namus). Tačiau, kaip numatyta Tvarkos aprašo 7 punkte, nuteistojo perkėlimui iš vienos pataisos įstaigos į kitą, siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, prie nutarimo projekto pateikiami nuteistojo elgesį charakterizuojantys dokumentai.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

Nors byloje yra pateiktas 2022 m. gegužės 4 d. tarnybinis pranešimas Nr. 64-1481 bei pareiškėjo charakteristika, tačiau, įvertinus skundžiamo Nutarimo turinį, negalima spręsti, kad jį priimant buvo atsižvelgta į pareiškėjo charakteristiką, taip pat nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės nulėmė pareiškėjo perkėlimą į kitą pataisos įstaigą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Nutarime nėra pateikta išsami faktinės situacijos analizė, o nurodytos teisės normos savaime nelemia pagrindo perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą, Nutarime nėra išdėstyti jo priėmimo motyvai, lakoniškai nurodoma, kad Nutarimas priimtas atsižvelgiant į Tarnybinį pranešimą ir įvertinus tai, jog nuteistasis bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis, o Vilniaus kalėjime nėra galimybės atskirti nuteistąjį arba laikyti jį izoliuotą, siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems. Pažymėtina, kad minėtame tarnybiniame pranešime, kuris iš esmės vertintinas kaip sudedamoji Nutarimo dalis, nurodytos aplinkybės, neigiamai charakterizuojančios pareiškėją – nurodoma, kad nuo perkėlimo dienos nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ženkliai pablogėjo; po perkėlimo į drausmės grupę jis nuolat reiškia nepasitenkinimą įstaigos darbuotojais ir jų atliekamu darbu, ieško trūkumų jam teikiamoje pagalboje, elgiasi nepagarbiai; agituoja kitus nuteistuosius rašyti masinius skundus administracijos atžvilgiu; bando visomis priemonėmis trikdyti įstaigos administracijos darbą; dėl nuteistojo daromos neigiamos įtakos jis pats ir kiti drausmės grupėje laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji pradėjo reikalauti juos laikyti kamerose po vieną, nepagrįstai teigdami, jog jiems gresia pavojus, jog jie negali būti laikomi kartu su kitais nuteistaisiais vienoje kameroje ir pan. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nėra pateikti jokie šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai (fiksuoti pažeidimai, tarnybiniai pranešimai, pareiškėjo teiktų skundų administracijai kopijos ar pan.), o pats pareiškėjas skunde ginčija šias aplinkybes, teigdamas, kad jis ne kartą kreipėsi į Vilniaus kalėjimo administraciją su prašymais skirti jam užimtumo, vizitus pas psichologą ir pan., bet šie duomenys į bylą nėra pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas dėl savo teisinio statuso (nuteistasis) susiduria su sunkumais rinkti ir teikti teismui įrodymus, todėl pareiga įrodyti ginčijamas aplinkybes tenka atsakovei. Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog šiuo metu nėra galimybės E. V. izoliuoti nuo kitų drausmės grupėje laikomų nuteistųjų, kadangi Vilniaus kalėjimo 1-ame gyvenamajame korpuse yra laikomi tik paprastoje ir lengvoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, o 2-ojo gyvenamojo korpuso antrame ir trečiame aukšte yra laikomi suimtieji, nuteistieji, laikinai perkelti iš pataisos namų, taip pat nuteistieji, siunčiami atlikti laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus, tačiau į bylą nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytoje LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023 konstatuota, jog jis apskritai nepagrįstai buvo perkeltas į drausmės grupę.

VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Pažymėtina, kad individualaus administracinio akto motyvai gali būti išdėstyti ir kituose administracinės procedūros metu parengtuose dokumentuose, tačiau šiuo atveju Nutarime nėra nurodyti konkretūs jo priedai kaip sudedamoji dalis, nepažymėta, kokios pareiškėjo asmeninės savybės, elgesys ir pan. lėmė būtinybę jį perkelti į kitą pataisos įstaigą siekiant atskirti jį nuo kitų nuteistųjų dėl neigiamos įtakos darymo. Taigi, Nutarimo motyvai apsiriboja tik teisės aktų nuostatomis, nuorodomis į kitus dokumentus, kurie niekaip byloje nėra pagrįsti, todėl niekaip neatskleidžia būtinybės taikyti tokias nuostatas pareiškėjo perkėlimo atveju, neatskleidžia taikytų teisinių nuostatų esmės ir taikymo tikslingumo. Iš skundžiamo Nutarimo turinio nėra aišku, kodėl pareiškėjo bausmės atlikimas negali būti užtikrinamas ir toliau Vilniaus kalėjime bei turi būti taikoma išimtis dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą įkalinimo įstaigą, pažymint tai, jog pareiškėjas nėra naujai atvykęs nuteistasis.

Pažymėtina, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Tarnybos nutarimai perkelti vertinami ne tik ginčui aktualių BVK 69 straipsnio ir Tvarkos aprašo nuostatų kontekste, bet turi būti įvertintas ir Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas atsižvelgiant į VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, byloje turi būti surinkti ir įvertinti įrodymai pagrindžiantys BVK 69 straipsnio ir Tvarkos aprašo nuostatų taikymą konkrečiu atveju (žr., pvz., . LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-371-629/2022).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad Nutarimas neatitinka aptartų VAĮ reikalavimų. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5184-575/2019), taip pat užtikrinti, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas Nutarimas dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą (kalėjimą) nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, toks administracinis aktas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (buvusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. NN-123 „Dėl nuteistojo perkėlimo“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.