- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- 1-1902-946/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33688-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- V. O.
- Civilinis ieškovas
- G. S.
- Advokatai
- Linas Stanislovas Bagdonas, Gintaras Platūkis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. O. 2023 m. rugsėjo 2 d. apie 20 val. 00 min. adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju G. S., ne mažiau kaip tris kartus smogė jam į įvairias kūno vietas metaliniu strypu, dėl ko nukentėjusiajam G. S. nustatytas kairiojo inksto plyšimas, retroperitoninė hematoma, odos nubrozdinimas kairėje ausyje, muštinė-plėštinė dešinio dilbio žaizda (sugijusi randu), dėl randu sugijusios muštinės-plėštinės dešinio dilbio žaizdos ir dėl kairio inksto plyšimo su retroperitonine hematoma nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
V. O.
, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, teismui parodė, kad prižiūrėjo kaimynų namus ir pastebėjo kaimynų kieme stovinčią priekabą bei apie jį vaikštantį žmogų, jis paklausė ką pastarasis veikia jo kaimynų namuose. Kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusysis jį pastūmė, jis nukrito. Tuo tarpu jis paėmė strypą, priėjo prie nukentėjusiojo ir tris kartus jam sudavė, pataikė nukentėjusiajam į koją, antras smūgis galimai buvo, kai nukentėjusysis stojosi, o trečią kartą sudavė, kai nukentėjusysis nukrito. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 22-23).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. O. visiško prisipažinimo, V. O. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. S. palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Jis parodė, kad įvykio dieną atvažiavo pas draugą, V. O. kaimyną. Kaimynų tuo metu nebuvo namie ir jis nusprendė jų palaukti. Jis šalia pavėsinės atlikinėjo gamtinius reikalus, tai užmatė V. O., dėl to kilo konfliktas. Tuo metu grįžo jo draugai ir juos išskyrė. Kaltinamasis nuėjo namo, o jis su draugu atsisėdo ant suoliuko. Praėjus labai trumpam laiko tarpui V. O. grįžo, atėjo su vamzdžiu, priėjo ir trenkė, jis gynėsi dešine ranka, jam į ją smogė su vamzdžiu, jis stojosi, užkliuvo už pavėsinės kampo ir nugriuvo, o tuo metu kaltinamasis jam dar kartą trenkė į kairį šoną. Po to atėjo V. O. žmona, pradėjo rėkti ir jis nuėjo namo (2 t., b. l. 70).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta pretendentė į laiduotojas L. O. parodė, kad kartu su kaltinamuoju gyvena keturis metus, jie tarpusavyje daug kalbėjosi apie įvykį, kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis V. O. visada klauso jos patarimų, jam svarbi jos nuomonė. Įvykio dieną ji pačios konflikto pradžios nematė, kai išgirdo triukšmą nubėgo iki kaimyno kiemo ir parsivedė kaltinamąjį namo (2 t., b. l. 81-82).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 2 d. pas draugus vartojo alkoholį, jam pritrūko alkoholio ir draugė jį nuvežė pas pažįstamą, adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs pas draugą minėtu adresu, pas jį kieme už kampo nuėjo nusišlapinti. Jį pamatė tai darant gretimai gyvenantis kaimynas, kuris paklausė kas jis toks bei ką daro. Jis šį „iškoliojo“ dėl šių klausimų bei prasidėjo žodinis konfliktas. Tada atėjo jo draugas, kuris pamatė, kad jie konfliktuoja ir juos išskyrė. Tada jis su draugu nuėjo į kiemą ir vartojo alkoholį, o tas vyriškis iš gretimo namo, su kuriuo konfliktavo, nuėjo namo. Vyriškis gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Jo namas nebuvo atskirtas tvora su draugo namu. Tada jam besėdint su draugais, jis atėjo iš savo kiemo laikydamas vamzdį rankoje. Jis priėjo prie jo ir be jokio įspėjimo trenkė jam į įvairias kūno vietas. Pataikė į ranką bei šoną. Mušant jį, jo žmona jį prisišaukė namo. Po sumušimo nesikreipė į medikus, tačiau vėlai vakare, grįžus namo, pasijuto blogai, skaudėjo šoną ir išsikvietė medikus. Jį nuvežė pas medikus, kurie nustatė trūkusį inkstą. Pragulėjo ligoninėje iki 2023 m. rugsėjo 11 d. (1 t., b. l. 91-92). Papildomų apklausų metu nukentėjusysis G. S. parodė, kad anksčiau duotus parodymus patvirtina, tik nori papildyti, kad su V. O. yra surašę du paprastuosius vekselius dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Juos surašė V. O. namuose, tačiau konkretaus, nuoširdaus atsiprašymo nebuvo, jam neatrodo, kad V. O. gailėtųsi dėl jam padaryto kūno sužalojimo. Jis nori, kad kaltinamasis V. O. atsakytų už savo neadekvačius veiksmus, kadangi tarp jų kilęs konfliktas buvo žodinis, mažareikšmis, prieš V. O. jis smurto nenaudojo, bet kaltinamasis pats neadekvačiai elgdamasis atėjo su metaliniu strypu ir jį sužalojo, dėl to plyšo kairysis inkstas, buvo padaryta plėštinė žaizda dešiniame dilbyje (tai buvo kaip kokia kiaurymė). Šiuo metu viskas sugijo, tačiau yra likęs randas (1 t., b. l. 106, 110).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. T. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 2 d. apie 20 val. 00 min. jos sugyventinis N. N. gavo skambutį iš savo draugo G. S., kuris teigė, jog yra atvažiavęs pas juos į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir laukia jų. G. S. paskambinęs aiškino, jog šiuo metu su kažkuo konfliktuoja. Kai atvažiavo į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), kieme pastebėjo savo draugą G. S. ir savo kaimyną V. O., tarp kurių vyko žodinis konfliktas. Tuo metu G. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, keikėsi ir vadino kaimyną įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji su savo sugyventiniu atskyrė konflikto puses. Kaimynas nuėjo link savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), o G. S. atsisėdo prie jų namų esančio stalo. Kai pastebėjo, jog konflikto pusės išsiskirstė, ji iš automobilio krovė daiktus ir nešė juos į kambarį. Nešiodama daiktus pro atidarytas namo duris pastebėjo, jog kaimynas V. O. atbėgo su metaline lazda link prie stalo sėdinčio G. S.. Netrukus išėjusi iš namo, pastebėjo prie jų automobilio gulintį G. S.. G. S. gulėjo ant dešinio šono ir su kairiąją ranka dengėsi nuo smūgio, o kaimynas V. O. tyčia vieną kartą su metaliniu strypu trenkė G. S. ir pataikė į kairės pusės veido sritį, kairės pusės ranką bei kairės pusės šoną. Tuo pačiu metu dar buvo kaimyno V. O. žmona, kuri prašė pastarojo nieko nedaryti, o po smūgio paėmė savo vyrą ir nuėjo namo. Su N. N. tuo metu pakėlė G. S. nuo žemės. Dar kelias valandas G. S. sėdėjo pas juos kieme ir kvietė savo draugus atvažiuoti jam į pagalbą. Apie 23 val. 00 min. ji G. S. nuvežė į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123-124).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadose Nr. G 2015/2023 (02) ir Nr. G 287/2024 (02) nurodyta, kad G. S. nustatytas kairiojo inksto plyšimas, retroperitoninė hematoma, odos nubrozdinimas kairėje ausyje, muštinė-plėštinė dešinio dilbio žaizda (sugijusi randu). Dėl randu sugijusios muštinės-plėštinės dešinio dilbio žaizdos ir dėl kairio inksto plyšimo su retroperitonine hematoma nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 66-69, 73-75).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 79-81).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Tiesiogiai ištyrus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinus patikimumo, leistinumo, sąsajumo ir įrodomosios reikšmės aspektais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. O. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku ir vietoje nukentėjusiajam G. S. ne mažiau kaip tris kartus smogė jam į įvairias kūno vietas metaliniu strypu, dėl to nukentėjusiajam nustatytas kairiojo inksto plyšimas, retroperitoninė hematoma, odos nubrozdinimas kairėje ausyje, muštinė-plėštinė dešinio dilbio žaizda (sugijusi randu), tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, yra įrodyta visiškai.
Kaltinamojo V. O. kaltė įrodyta, visų pirma, jos pačios prisipažinimu, kad 2023 m. rugsėjo 2 d., (duomenys neskelbtini), namo kieme, nukentėjusiajam G. S. ne mažiau tris kartus smogė į įvairias kūno vietas metaliniu strypu. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiojo G. S. parodymai, kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jį sužalojo būtent kaltinamasis V. O., kuris po kilusio žodinio konflikto grįžo į įvykio vietą ir sudavė jam ne mažiau 3 smūgius į įvairias kūno vietas. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis G. S. būtų suinteresuotas duoti kaltinamajam nepalankius parodymus ar jį apkalbėti, priešingai, nukentėjusiojo duoti parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra iš esmės nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi. Nukentėjusiojo G. S. parodymus bei jam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2015/2023 (02) ir Nr. G 287/2024 (02). Nukentėjusiojo G. S. parodymus patvirtina ir liudytojos G. T. parodymai, kuri matė kaip kaltinamasis V. O. suduoda smūgį nukentėjusiajam G. S. metaliniu strypu.
Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas metaliniu strypu nukentėjusiajam G. S. elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad sutrikdys nukentėjusiajam sveikatą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kaltinamojo V. O. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
Dėl laidavimo instituto taikymo
Kaltinamasis V. O. teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 57), o jo sutuoktinė L. O. pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės V. O. pagal laidavimą (2 t., b. l. 61-62), todėl būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Kaltinamasis V. O. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė pirmą kartą, jis laikomas neteistu (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau byloje yra pareikšti trys civiliniai ieškiniai, o kaltinamasis visiškai sutinka tik su dviem iš jų – civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus, kaltinamasis nesutinka su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. civilinio ieškinio dydžiu, todėl, teismo vertinimu, nėra galimybės pripažinti egzistuojančią įstatymo sąlygą dėl žalos atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pažymėtina ir tai, jog nors kaltinamasis vienašališkai įsipareigojo atlyginti padaryta žalą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. S., tačiau abipusio susitarimo dėl žalos dydžio kaltinamajam ir civiliniam ieškovui pasiekti nepavyko, nors teismas kelis kartus tęsė teisiamojo posėdžio pertrauką, jog būtų pasiektas susitarimas. Be to, nors ikiteisminio tyrimo metu V. O. nukentėjusiojo atžvilgiu išdavė vekselius, kaip pats nurodė, taip besąlygiškai įsipareigodamas atlyginti padarytą žalą, tačiau prasidėjus bylos nagrinėjimui jis juos atsiėmė, kaip parodė nukentėjusysis, jam nėra atlyginta jokia dalis padarytos žalos. Teismas nevertina išduotų vekselių pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau jie reikšmingi vertinant kaltinamojo įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą įtikinamumą, realumą ir patikimumą. Kaltinamasis nedėjo pastangų įtikinti nukentėjusįjį savo ketinimų atlyginti padarytą žalą realumu, todėl vien tik žodinis pareiškimas dėl įsipareigojimo, jo nepriimant ieškovams ir dėl to nesutariant (nesusitariant), negali būti vertinamas kaip realus, įtikinamas ir patikimas kaip vienos iš sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą požiūriu. Štai dėl ko teismas negali vertinti kad yra visos sąlygos laidavimo instituto taikymui, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti kaltinamojo ir jo pasiūlytos laiduotojos prašymo atleisti kaltinamąjį V. O. baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis V. O. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 145-153, 155). Kaltinamojo V. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, V. O. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas, laisvės atėmimo trukmę nustatant didesnį nei sankcijoje nustatytas minimalus tokios bausmės rūšies dydis – 1 metai ir 6 mėnesiai, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes tam yra nustatytos BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos (kaltinamasis prisipažino kaltu visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą).
Dėl civilinių ieškinių
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1450 Eur turtinės ir 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 113-118). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. civiliniame ieškinyje nurodė, jog jo patirtą turtinę žalą sudaro negautos pajamos – negautas darbo užmokestis – laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. iki 2023 m. spalio 6 d. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pažymos, nurodytu laikotarpiu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. būtų uždirbęs 1450 Eur. Kadangi jam buvo išmokėta ligos išmoka, kuri sudaro 1271,84 Eur, tai skirtumas tarp darbo užmokesčio ir ligos išmokos – 178,16 Eur - laikytinas negautomis pajamomis, kurias nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. būtų gavęs, jei kaltinamasis V. O. nebūtų jo sužalojęs. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo V. O. priteistina 178,16 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. taip pat pareiškė 6000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, pavyzdžiui, išmušami ar nuskeliami dantys, sulaužomas žandikaulis, sutrenkiama galva, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-631-579/2019).
Atsižvelgiant į tai, jog dėl kaltinamojo V. O. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, jam buvo suduoti ne mažiau kaip 3 smūgiai metaliniu strypu į įvairias kūno vietas, padaryti sužalojimai, tarp kurių – plyšęs kairysis inkstas, šios pasekmės nukentėjusiojo dvasinei ir fizinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, jog jam padaryta neturtinė žala (CK 6. 250 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat įvertina, tai, jog inksto plyšimas yra pagrindas ilgalaikėms pasekmėms dėl galimų komplikacijų ir gyvenimo kokybės reikšmingo pablogėjimo, kas patvirtina, jog išlikę ilgalaikiai neigiami liekamieji reiškiniai po smurto panaudojimo, taikyti pakankamai sudėtingi gydymo metodai yra pagrindas nustatyti didesnį nei vidurkis pagal nurodytą teismų praktiką neturtinės žalos dydį. Kita vertus, teismas įvertina kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. civilinis ieškinys dėl 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. S. priteistina iš kaltinamojo V. O. 4500 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Tokia suma, teismo vertinimu, atitinka nukentėjusiajam dėl padaryto sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus ir yra protinga bei adekvati.
Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1565,49 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 31-34). Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo G. S. gydymu. Kaip nurodyta ieškinyje, informacinės sistemos duomenimis, nukentėjusiajam G. S. 2023 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) suteiktos ambulatorinė skubiosios medicinos pagalbos paslauga, vidaus ligų gydytojo, urologo konsultacijos dėl inksto plyšimo atlikta kompiuterinės tomografijos angiografija, naudoti vaistai – difterijos, stabligės vakcina. Nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d. nukentėjusysis gydytas (duomenys neskelbtini) Urologijos skyriuje dėl inksto plyšimo. Iš viso už G. S. gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 1565,49 Eur sumą (1 t., b. l. 31-32). Civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo V. O..
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 1271,84 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 39-53). Ieškinys pareikštas dėl nukentėjusiajam G. S. išmokėtos ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį. Kaip nurodyta ieškinyje, dėl patirtų sužalojimų G. S. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. iki 2023 m. spalio 6 d., laikinojo nedarbingumo laikotarpiu jam išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimais buvo nuspręsta skirti G. S. ligos išmoką už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. spalio 6 d., G. S. buvo paskaičiuota ir išmokėta 1271,84 Eur (1 t., b. l. 39-53). Atsižvelgiant į tai, jog dėl neteisėtų kaltinamojo V. O. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata nukentėjusiajam G. S., dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius išmokėjo ligos išmoką nukentėjusiajam G. S., todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo V. O..
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. civiliniame ieškinyje prašo priteisti iš kaltinamojo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur - už civilinio ieškinio surašymą.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Iš prie civilinio ieškinio pateikto pinigų priėmimo kvito Nr. 1044304 matyti, kad už civilinio ieškinio surašymą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. advokatui Gintarui Platūkiui sumokėjo 500 Eur (1 t., b. l. 112). Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog prašomų priteisti iš kaltinamojo V. O. patirtų bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. atstovavimui apmokėti dydis yra proporcingas teiktoms teisinėms paslaugoms, atitinka maksimalių atlygintinų advokato išlaidų sumą pagal Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintas 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir visiškai priteistinos iš kaltinamojo V. O. (BPK 103, 106 straipsniai).
Kaltinamajam V. O. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
V. O. (V. O.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę –1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. O. (V. O.) sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
V. O. (V. O.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš V. O. (V. O.) 178,16 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus ir šešiolika centų) turtinei žalai atlyginti ir 4500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš kaltinamojo V. O. (V. O.) 1271,84 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir aštuoniasdešimt keturis centus) turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo V. O. (V. O.) 1565,49 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir keturiasdešimt devynių centų) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš V. O. (V. O.) 500 Eur (penkis šimtus eurų) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. naudai teisinės pagalbos išlaidų dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. atstovavimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.