Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimas, e2-88-1142/2022

Teismas: Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-01-10
Bylos Nr.: e2-88-1142/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-02400-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Žilvinas Jaraminas (pirm.)
Ieškovas: A. K., I. K., D. K.
Trečiasis asmuo: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas: Kretingos rajono savivaldybės administracija
Advokatai: Alius Galminas

Kategorijos

2.6.10.2.4.2Neturtinė žala

Civilinė byla Nr. e2-88-1142/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02400-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; (S) 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 10 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas,sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, Danutei Šolinskienei,dalyvaujant ieškovams A. K., I. K., jų atstovui advokatui Aliui Galminui,atsakovės atstovei D. V.,

trečiojo asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Rasai Piekienei, Linai Kručiuvienei,

trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovei Ilonai Kurpavičienei (nuotoliniu būdu),

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K., D. K., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą I. K., A. K. ir I. K. ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, V. L., Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai A. K., D. K., atstovaujami atstovės pagal įstatymą I. K., A. K. ir I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kretingos rajono savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino ir prašo priteisti ieškovams iš atsakovės po 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. ryte ieškovė I. K. atvedė savo sūnų A. K. į (duomenys neskelbtini) ir paliko jį ugdymo įstaigoje. Tos pačios dienos vakare atvykusi pasiimti sūnaus, ieškovė sužinojo, kad A. K. buvo išvežtas policijos pareigūnų ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) darbuotojų, įtariant, kad prieš vaiką galėjo būti naudojamas smurtas, nes ant jo kūno buvo pastebėti nežymūs sužalojimai. Kretingos rajono savivaldybės administracijos VTAS vedėja V. L., gavusi informaciją apie galimus vaiko sužalojimus, atvyko į ugdymo įstaigą, nedalyvaujant psichologui apklausinėjo vaiką, užduodama jam menamus klausimus apie smurto naudojimą. Vaikui tuo metu buvo tik penkeri metai, jam nustatytas neįgalumas dėl ekspresyviosios kalbos, supratimo, girdimo dėmesio ir atminties, įžvelgta autizmo požymių, todėl vaikas negalėjo atsakyti į užduotus klausimus ir tinkamai išreikšti savo nuomonę. Ieškovų teigimu, ugdymo įstaiga buvo informuota apie tai, kad vaikas elgiasi neadekvačiai, linkęs save žaloti, vaiko auklėtojos žinojo apie jo neįgalumą, motorikos, savarankiškumo, kalbos supratimo ir girdimo dėmesio sutrikimus. Vaikui tik nerišliai kartojant žodį „mušė“, neatsižvelgiant į vaiko neįgalumą, auklėtojos pastabas, VTAS vedėja, neįspėjusi tėvų, priėmė sprendimą išvežti vaiką iš ugdymo įstaigos ir laikinai jį apgyvendinti Kretingos socialinių paslaugų centre. Tą pačią dieną atsakovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatą dėl smurto prieš mažametį, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį. VTAS vedėja, nesurinkusi įrodymų, neapklaususi vaiko tėvų, ugdymo įstaigos darbuotojų ir neįvertinusi medicininių duomenų apie vaiko sveikatą, 2017 m. lapkričio 8 d. teikimu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją dėl laikinosios globos nustatymo A. K. ir vaiko globėjo paskyrimo. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. A1-944 A. K. nuo 2017 m. lapkričio 7 d. nustatė laikinąją globą.

1.2. Ieškovai taip pat nurodo, jog 2017 m. lapkričio 9 d. VTAS vedėja V. L. kartu su medicinos darbuotoja ir policijos pareigūnais atvyko į ieškovų gyvenamąją vietą apžiūrėti kito jų sūnaus, t. y. D. K.. Apžiūrėjus mažametį vaiką nebuvo nustatyta jokių sužalojimų, tačiau VTAS vedėja nusprendė vaiką paimti motyvuodama tuo, kad vaiko tėvai yra smurtautojai ir vaikas yra nesaugioje aplinkoje. Ieškovų teigimu, šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo paimti vaiką iš šeimos, todėl buvo prašoma neišvežti vaiko, leisti jį bent palydėti, nuraminti, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta ir verkiantis mažametis vaikas prievarta buvo paimtas ir išvežtas į Kretingos socialinių paslaugų centrą. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. A1-954 D. K. nustatė laikinąją globą.

1.3. Ieškovai teigia, jog šiuo atveju nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo paimti vaikus iš šeimos ir nustatyti jiems globą, vaikai neteisėtai ir nepagrįstai 7 mėnesius buvo atskirti nuo savo tėvų. Ieškovų teigimu, nebuvo surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovai I. K. ir A. K. būtų smurtavę prieš savo vaikus, jais nesirūpinę ar kitaip pažeidę jų teises. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2018 m. birželio 1 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tėvai tyčia būtų smurtavę prieš savo mažametį sūnų A. K.. Ieškovai nurodo, kad VTAS specialistai nevertino vaikų aplinkos, nesiaiškino aplinkybių, kurioms susiklosčius A. K. patyrė sužalojimus, nevertino galimybių vaikams likti namų aplinkoje, prižiūrimiems kitų šeimos narių, nenustatė jokių realių grėsmių vaikų saugumui ir sveikatai, prieš paimdami A. K. iš ugdymo įstaigos, nesusisiekė nei su ieškovais (tėvais), nei su kitais šeimos nariais, nebendravo ir jų neinformavo apie vaiko paėmimą. Ieškovai taip pat remiasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2018 m. birželio 4 d. pažyma, pagal kurią tyrimo metu negauta duomenų apie galbūt pažeidžiamas nepilnamečio D. K. teises šeimoje, iškilusį pavojų vaiko gyvybei ir sveikatai, netinkamą tėvų pareigų vykdymą. Kontrolierius taip pat nustatė, kad VTAS nesivadovavo pateiktomis Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis, nevertino galimybės nepilnamečiui D. K. gyventi tėvų šeimoje, teikiant jiems socialinio darbuotojo paslaugas ir neišnaudojo kitų teisės aktuose numatytų priemonių, siekiant užtikrinti vaiko teisę gyventi šeimoje. Ieškovų teigimu, VTAS specialistai, paimdami iš jų mažamečius vaikus dėl galimo smurto prieš vaiką ir laikinai apgyvendindami juos Kretingos socialinių paslaugų centre, neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal vaiko teisių apsaugą reglamentuojančius teisės aktus.

1.4. Ieškovai nurodo, kad nepagrįstas vaikų paėmimas iš šeimos, kuri tinkamai rūpinosi vaikų gerove, vaikų paėmimas iš jiems įprastos aplinkos, kurioje buvo sudarytos saugios ir tinkamos sąlygos vaikams augti, sukėlė neigiamas pasekmes visai ieškovų šeimai. Dėl atsakovės veiksmų buvo pažeisti vaikų ir jų tėvų teisės bei teisėti interesai, sutrikdytas įprastinis mažamečių vaikų gyvenimo ritmas, pažeista jų teisė į ugdymą, laisvalaikio užsiėmimus, vaikai ir tėvai buvo priverstinai atskirti vieni nuo kitų septynis mėnesius. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė dvasinį skausmą, sukrėtimą, iki šiol patiria nemalonių išgyvenimų, bijo vaikus palikti ugdymo įstaigoje, tai gali turėti įtakos formuojantis ir vystantis mažamečių vaikų asmenybei. Ieškovai jiems padarytą neturtinę žalą vertina iš viso 120 000 Eur, t. y. kiekvienas ieškovas po 30 000 Eur.

2. Atsakovė Kretingos rajono savivaldybė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašo jį atmesti.

2.1. Atsakovė pažymi, jog VTAS specialistams suteikta teisė bendrauti su vaikais nedalyvaujant kitiems specialistams, todėl atsakovė nesutinka su ieškinyje nurodytais argumentais, jog apklausiant A. K. nepagrįstai nedalyvavo psichologas. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, jog sprendimas paimti A. K. iš šeimos buvo priimtas tinkamai neišsiaiškinus šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių. Atsakovė nurodė, kad VTAS vedėja V. L., telefonu iš vaikų ugdymo centro gavusi pranešimą apie galimą smurtą prieš A. K., bendravo su šio centro direktore, kuri informavo, jog A. K. nustatyta negalia. VTAS vedėjai Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus vedėja pranešė, kad vaikas buvo tirtas Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, 2015 metais tėvams buvo rekomenduota ištirti vaiką Vaiko raidos centre. Surinkus pradinę informaciją, 2017 m. lapkričio 7 d., apie 14 val., VTAS specialistės apsilankė vaiko tėvų gyvenamojoje vietoje, aiškinosi vaiko sužalojimo aplinkybes, bendravo su tame pačiame name gyvenančia ieškovų kaimyne. Vaiko motina I. K. VTAS specialistėms papasakojo, kad sūnus žaloja save pats, yra hiperaktyvus, tačiau iš kur ant vaiko kūno atsirado mėlynės ir nubrozdinimai, ji negalėjo pasakyti. Pasiteiravus, ar motina ieškojo pagalbos dėl vaiko agresijos, kam apie tai yra sakiusi, ji nurodė, kad pagalbos niekur nesikreipė, nei į ugdymo įstaigos pedagogus, nei į medikus. Tas pačias aplinkybes ji nurodė 2017 m. lapkričio 8 d. paaiškinime. Atsakovės teigimu, ieškovė paaiškino, jog dėl šeiminių aplinkybių per tris metus negalėjo vaiko nuvežti į Vaiko raidos centrą ištirti, ilgai tylėjo, varžėsi kam nors apie tai pasakyti. Nurodo, jog vaikų paėmimo iš šeimos metu taip pat buvo bendrauta su ieškovų kaimynais, kurie neigiamai charakterizavo šeimą dėl alkoholio vartojimo. Visa tai patvirtina, kad A. K. tėvai neužtikrino vaikui saugumo, tinkamos sveikatos priežiūros, todėl tai lėmė priverstinį valstybės įsikišimą į šeimos santykius. Mano, kad netinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas pažeidė ne tik neįgalaus vaiko A. K., bet ir kito vaiko, t. y. D. K., interesus gyventi saugioje aplinkoje.

Atsiliepimas

2.2. Atsakovė nesutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad vaiko motina I. K. buvo paaiškinusi ugdymo centro auklėtojoms, iš kur pas vaiką atsirado nežymūs sužalojimai, nes Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2018 m. birželio 1 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuoti grupės auklėtojos parodymai, kuriuose nėra informacijos apie tai, jog I. K. būtų suteikusi pedagogams informaciją apie vaiko sužalojimus. Atsakovės teigimu, ieškovai ugdymo centro pedagogų neinformavo apie vaiko sužalojimus, apie vaiko polinkį į autoagresiją, todėl pamatę sužalojimus ant vaiko kūno, pedagogai pagrįstai apie tai informavo VTAS.

2.3. Atsakovė taip pat nurodo, jog prieš vaiko paėmimą VTAS specialistai išsiaiškino, kad tame pačiame name kartu su sugyventiniu gyvena vaiko A. K. senelė S. K., kurios šeima anksčiau buvo socialinės rizikos šeima. VTAS yra teikusi prašymą dėl motinos valdžios apribojimo ieškovės I. K. seseriai. Šios aplinkybės taip pat buvo vienas iš rizikos veiksnių, lėmęs tokį šeimos situacijos vertinimą ir vaikų globos patikėjimas močiutei ar ieškovės seseriai šiuo atveju nebuvo galimas.

2.4. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierius nepripažino, jog A. K. iš šeimos buvo paimtas nepagrįstai, taip pat nekonstatuota vaiko paėmimo procedūros pažeidimo, todėl tai patvirtina A. K. paėmimo iš šeimos teisėtumą. Kontrolieriaus išvadą dėl D. K. teisių pažeidimo, VTAS vedėjos V. L. netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo, t. y. nesivadovavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rekomendacijomis surengti tarpinstitucinį pasitarimą, atsakovė vertina kritiškai. Atsakovės teigimu, galbūt dėl didelio informacijos kiekio ar dėl kitų aplinkybių, neįvertinant klausimo svarbos, kontrolieriui buvo pateikta netiksli informacija apie pateiktas rekomendacijas surengti tarpinstitucinį pasitarimą. Atsakovės turimais duomenimis, 2017 m. lapkričio 9 d. tokios telefonu pateiktos rekomendacijos iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nebuvo, iš šios institucijos buvo gauta žodinė rekomendacija antrąjį mažametį vaiką taip pat paimti iš šeimos.

2.5. Atsakovė nurodo, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos individualūs teisės aktai (sprendimai dėl vaikų paėmimo, įsakymai dėl vaikų laikinosios globos nustatymo, įsakymas dėl vaikų laikinosios globos pasibaigimo) nebuvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, jie yra teisėti ir pagrįsti, todėl žala negali atsirasti iš teisėtų ir pagrįstų administracinių aktų. Nurodo, jog ieškovams I. K. ir A. K. buvo pareikšti įtarimai ir pritaikytos kardomosios priemonės, todėl tai taip pat buvo itin svarbus veiksnys sprendžiant kito šeimoje likusio vaiko D. K. paėmimo klausimą. Atsakovė pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, vaikas, gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, taip pat yra laikomas smurto auka. VTAS iniciatyva paėmus vaikus iš šeimos, jai buvo teikiama pagalba, užtikrinamas nuolatinis vaikų bendravimas su tėvais. Po A. K. apklausos, tėvams buvo leista lankyti vaikus, vaikų motina vaikus lankė kiekvieną dieną, o jų tėvas – savaitgaliais. Panaikinus kardomosiomis priemonėmis tėvams skirtus įpareigojimus nesiartinti ir nebendrauti su vaiku, tėvams buvo sudarytos visos galimybės bendrauti ir palaikyti ryšį su vaikais. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, atsakovė siekė užtikrinti vaikams visapusiškas galimybes bendrauti su tėvais, išlaikyti šeimos tarpusavio ryšius, užtikrinti saugią aplinką bei emocinius ir socialinius poreikius.

2.6. Atsakovė taip pat nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalį, vaiko iki trejų metų globa institucijoje gali trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės įgaliota institucija pritaria, kad vaiko globa vaikų globos institucijoje tęstųsi dėl objektyvių priežasčių, todėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 7 d. įsakymu buvo paskirtas kitas abiejų vaikų globėjas. Administracijos direktoriaus įsakymu vaikai tėvams buvo grąžinti tą pačią dieną, kai 2018 m. birželio 1 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Atsakovės teigimu, savivaldybė nėra atsakinga už ikiteisminio tyrimo trukmę, todėl už priverstinį vaikų atskyrimą nuo tėvų septyniems mėnesiams yra atsakinga valstybė.

2.7. Atsakovė nurodo, jog žala sveikatai turi būti įrodyta, ji negali būti pagrįsta subjektyviais vertinimais ir turi būti pagrįsta specialistų išvadomis. Dvasiniai išgyvenimai (kančios) turėtų būti įvertintos pagal pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį bei progresavimo tikimybę. Ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų apie pakenkimą jų sveikatai. Atsakovės nuomone, ikiteisminio tyrimo metu savivaldybė turėjo užtikrinti vaikams saugias gyvenimo sąlygas ir tai ji padarė. Nurodo, jog buvo užtikrintas nuolatinis bendravimas tarp šeimos narių, tinkama vaikų sveikatos priežiūra, tėvams buvo teikiamos socialinės paslaugos, vaikai tiek globos įstaigoje, tiek pas globėją gyveno kartu, emocinis ryšys tarp jų nenutrūko. Teigia, jog dėl šių priežasčių ieškovų nurodoma neturtinė žala negalėtų būti tapatinama su kančiomis ir išgyvenimais, kurie neišvengiamai galėtų turėti įtakos tolimesnei vaikų raidai. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl objektyvių duomenų nesurinkimo nėra pagrindas vertinti, kad vaikai iš šeimos buvo paimti be teisinio pagrindo ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Atsakovės teigimu, šiuo atveju patys tėvai netinkamai vykdė pareigas, nesikreipė į specialistus, neinformavo ugdymo įstaigos specialistų apie vaiko sveikatos problemas, todėl vaiko sužalojimui tirti buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mano, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašo jį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad Kretingos rajono savivaldybės VTAS tapo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniu padaliniu, nuo 2018 m. liepos 1 d. įgyvendinančiu vaiko teisių apsaugos politiką Kretingos rajono teritorijoje, todėl iki tol galioję teisės aktai nesuteikė įgaliojimų Tarnybai kontroliuoti ir vertinti nepavaldaus jai viešojo administravimo subjekto veiksmų. Trečiojo asmens teigimu, VTAS 2017 m. lapkričio 8 d. telefonu pranešė Tarnybai apie įvykį dėl nežymaus mažamečio A. K. sveikatos sutrikdymo ir galimo smurto artimoje aplinkoje. Tarnybos vyriausiasis specialistas, įvertinęs VTAS nurodytas aplinkybes, įvykio kaip ypatingo nefiksavo, rekomendavo VTAS organizuoti tarpžinybinį susitikimą kartu su vaiko gerovės srityje veikiančiomis institucijomis (teisėsaugos, socialiniais darbuotojais ir kt.) ir pervertinti galimą riziką šeimoje likusio mažamečio D. K. saugumui, veikti aktyviai, imtis iniciatyvos ir bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis/įstaigomis, nelaukiant, kol duomenys apie vaiko teisų pažeidimus bus pateikti raštu. VTAS Tarnybą informavo apie priimtą sprendimą paimti ir antrąjį vaiką iš šeimos bei atliktus su tuo susijusius veiksmus. Pažymi, jog Tarnyba, gavusi VTAS informaciją apie I. K. šeimos situaciją, neįžvelgė VTAS netinkamų veiksmų reaguojant į galimą smurtą prieš vaiką ir sprendžiant klausimą dėl vaikų paėmimo iš šeimos. Teigia, jog Tarnybos teikiama rekomendacija vaiko teisių apsaugos praktinio įgyvendinimo klausimais nėra privaloma kitiems viešojo administravimo subjektams ir jos nevykdymas nesukelia jiems teisinių pasekmių. Nurodo, jog vaiko paėmimas iš šeimos gali būti taikomas ne tik kaip pasekmė, tačiau ir kaip prevencinė priemonė, siekiant apsaugoti vaiką nuo galimos būsimos žalos, nelaukiant, kol ši žala jam bus padaryta. Nors Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymoje nurodoma, jog VTAS vedėja nesivadovavo Tarnybos pateiktomis rekomendacijomis ir neišnaudojo visų teisės aktuose numatytų priemonių, siekiant užtikrinti vaiko teisę gyventi šeimoje, tačiau VTAS veikė siekdama išvengti galimų vaiko teisių pažeidimo. Aplinkybė, jog nepilnamečiai vaikai ilgą laiką buvo laikinojoje globoje taip pat nepriklausė nuo VTAS veiksmų, nes ikiteisminis tyrimas nepagrįstai ilgai užsitęsė dėl ilgai užtrukusios nepilnamečiui paskirtos psichologinės ekspertizės. Teigia, jog ieškovai neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl ji neturi atlyginti neturtinės žalos.

4. Trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.

5. Trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

6. Trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respubliką atstovaujanti Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teismo psichologijos ekspertizė A. K. buvo atlikta per greičiausią šiomis aplinkybėmis įmanomą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

7. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovai I. K. ir A. K. yra sugyventiniai ir nepilnamečių ieškovų A. K. bei D. K. tėvai. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos VTAS vedėja V. L. 2017 m. lapkričio 7 d. iš (duomenys neskelbtini) telefonu gavo informaciją apie tai, jog ugdymo įstaigoje ant mažamečio A. K. buvo pastebėtos mėlynės ir įbrėžimai. VTAS vedėjai V. L., kartu su VTAS vyr. specialiste L. T. atvykus į ugdymo įstaigą, buvo nuspręsta A. K. paimti ir laikinai jį apgyvendinti Kretingos socialinių paslaugų centre. Byloje esančiame 2017 m. lapkričio 7 d. vaiko laikino paėmimo iš tėvų ar kitos jo buvimo vietos ir apgyvendinimo akte nurodyta, kad A. K. galbūt yra patyręs fizinę ir emocinę prievartą. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo pagrindu Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK 2017 m. lapkričio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui A. K.. Ieškovams A. K. ir I. K. 2017 m. lapkričio 8 d. įteikti pranešimai apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimais I. K. ir A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant juos nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, nesilankyti Kretingos socialinių paslaugų centre, nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K.. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo pakeistos kardomosios priemonės taikymo sąlygos, panaikinant I. K. ir A. K. skirtus įpareigojimus nesilankyti Kretingos socialinių paslaugų centre, nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K.. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. A1-944 A. K. nuo 2017 m. lapkričio 7 d. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirtas Kretingos socialinių paslaugų centras.

8. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 9 d. Kretingos rajono savivaldybės VTAS sprendimu iš A. K. ir I. K. šeimos paimtas kitas jų nepilnametis vaikas D. K., kuris po paėmimo iš šeimos taip pat buvo apgyvendintas Kretingos socialinių paslaugų centre. Vaiko laikino paėmimo iš tėvų ar kitos jo buvimo vietos ir apgyvendinimo 2017 m. lapkričio 9 d. akte Nr. S11-14 nurodyta, jog D. K. iš šeimos paimtas dėl to, kad tėvams pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio sužalojimo. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. A1-954 D. K. nuo 2017 m. lapkričio 9 d. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirtas Kretingos socialinių paslaugų centras.

9. Byloje nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 7 d. įsakymais Nr. A1-91 ir Nr. A1-92 buvo pakeisti ankstesni savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai dėl laikinosios globos nustatymo A. K. ir D. K., abiejų vaikų globėja paskirta Z. M., nuo 2018 m. vasario 7 d. A. K. ir D. K. perduoti naujosios globėjos šeimai. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2018 m. birželio 1 d. nutarimu buvo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą, prokurorės nutarime nurodyta, jog nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad I. K. ir A. K. tyčia smurtavo prieš savo mažametį sūnų A. K. ir nenustatyta, kad jie padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką. 2018 m. birželio 1 d. vaikai A. K. ir D. K. grąžinti tėvams I. K. ir A. K.. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. A1-501 nuo 2018 m. birželio 1 d. pripažinti netekusiais galios 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. A1-944 dėl laikinosios globos nustatymo A. K. (su visais pakeitimais) ir 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. A1-954 dėl laikinosios globos nustatymo D. K. (su visais pakeitimais).

10. Byloje pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovai reiškia atsakovei reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovų teigimu, dėl neteisėtų Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų nepilnamečiai A. K. ir D. K. buvo neteisėtai ir nepagrįstai paimti ir atskirti nuo šeimos 7 mėnesius, tuo padarant visiems ieškovams neturtinę žalą. Pažymėtina, kad ieškovams šioje byloje teigiant, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jiems buvo padaryta neturtinė žala, ieškovų reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Žalos, atsiradusios dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-969/2020).

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų

12. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos, be kita ko, taikytina CK 6.246 straipsnio 1 dalis, pagal kurią teisiškai reikšminga ne tik tai, ar valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai, bet ir tai, ar jos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra savivaldybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008, 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013 ir kt.).

13. Šioje byloje ieškovai atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia tuo, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai neteisėtai ir nepagrįstai paėmė iš šeimos jų mažamečius vaikus A. K. ir D. K., nepagrįstai savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nustatė jiems laikinąją globą, atskirdami vaikus nuo tėvų ilgiau nei septyniems mėnesiams. Atsižvelgiant į šiuos ieškovų argumentus, atsakovės veiksmų (ne)teisėtumas civilinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje bus vertinamas dviem aspektais: 1) ar ieškovų A. K. ir D. K. paėmimas iš šeimos ir laikinosios globos jiems nustatymas buvo teisėtas ir pagrįstas; 2) ar nustačius vaikams laikinąją globą nebuvo nepagrįstai delsiama grąžinti vaikus į šeimą. Vertinant ieškovų reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia spręstinas klausimas, ar ieškovų A. K. ir D. K. paėmimas iš šeimos ir laikinosios globos jiems nustatymas gali būti vertinami kaip atsakovės neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo aspektu.

14. Pažymėtina, kad tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje pažymima, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996‑III, p. 1001‑02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requite no 19554/09, 10 avril 2012, § 74). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas pagal įstatymą, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus būtinas demokratinėje visuomenėje. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002).

15. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad išskirti vaiką su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais prieš vaiko, taip pat tėvų (teisėtų jo atstovų) valią galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, būtina pasirūpinti jo priežiūra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus). To paties įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) CK nustatyta tvarka.

16. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 patvirtintų Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2018 m. vasario 2 d., toliau – Nuostatai) 8 punkte buvo nustatyta, kad darbo laiku gavęs informaciją apie tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą smurtavimą prieš vaiką ar kitokį piktnaudžiavimą tėvų valdžia ir dėl to kylančią realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei arba tėvų ar kitų artimųjų giminaičių be priežiūros paliktą vaiką ir dėl to kylantį pavojų vaiko sveikatai ir saugumui ar rastą vaiką, Vaiko teisių apsaugos skyrius arba skyrius kartu su policija (esant būtinybei ir siekiant užtikrinti viešąją tvarką ar dalyvaujančių asmenų saugumą) turi nedelsdami vykti į vaiko buvimo vietą, įvertinti aplinką ir grėsmę vaiko sveikatai, gyvybei, saugumui ir esant būtinybei paimti vaiką iš jo buvimo vietos ir organizuoti vaiko laikiną apgyvendinimą šių nuostatų nustatyta tvarka, esant galimybei, prieš paimdami vaiką, informuoti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą (jeigu jie dalyvauja) apie jų teisę vaiką susigrąžinti arba skųsti Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimą dėl vaiko paėmimo, o nesant tos galimybės – skubiai raštu informuoti vaiko tėvus (jeigu jie yra žinomi) ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą apie vaiko paėmimą ir jo laikino apgyvendinimo vietą bei atlikti kitus šiame punkte nurodytus veiksmus.

17. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 7 d., apie 11 val., Kretingos rajono savivaldybės administracijos VTAS iš (duomenys neskelbtini) direktorės gauta informacija apie tai, kad ugdymo centro auklėtoja ant A. K. kūno pastebėjo smurto žymes (mėlynes ir įbrėžimus), vaikas auklėtojai pasakė, kad „kando mama, mušė tėtis“, todėl buvo įtarta, jog prieš vaiką galėjo smurtauti jo tėvai I. K. ir A. K.. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad gavusi minėtą informaciją, VTAS vedėja V. L. telefonu bendravo su ugdymo centro direktore L. Š., kuri informavo, jog A. K. nustatyta negalia. Bylos duomenys patvirtina, kad VTAS vedėja V. L., gavusi informaciją, jog ugdymo įstaigoje nėra specialiojo bei socialinio pedagogo, telefonu taip pat bendravo su Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus vedėja, iš kurios buvo gauta informacija, kad A. K. buvo tirtas Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, 2015 metais tėvams buvo rekomenduota ištirti vaiką Vaiko raidos centre. Surinkus pirminę informaciją, 2017 m. lapkričio 7 d., apie 14 val., VTAS vedėja V. L. su skyriaus darbuotoja L.T., prieš vykdamos į ugdymo įstaigą, apsilankė vaiko gyvenamojoje vietoje ir su vaiko motina I. K. aiškinosi vaiko sužalojimo aplinkybes. Ieškovė I. K. VTAS specialistėms teigė, kad sūnus žaloja save pats, yra hiperaktyvus, tačiau iš kur ant vaiko kūno atsirado mėlynės ir nubrozdinimai, ji negalėjo pasakyti. Nors ieškinyje teigiama, kad sprendimas paimti vaiką iš šeimos buvo priimtas neapklausus vaiko tėvų, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė I. K. neneigė, jog vaiko paėmimo dieną pas ją į namus buvo atvykusios VTAS specialistės, su kuriomis ji kalbėjosi. Šios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo ir ieškovas A. K.. Teismo posėdžio metu liudytoja L. T. nurodė, kad joms atvykus į ieškovų namus, I. K. nurodė žinanti, kokiu tikslu jos atvyko. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat liudytojos L. T. parodymų matyti, kad VTAS darbuotojos apsilankymo ieškovų namuose metu bendravo su tame pačiame name gyvenančia ieškovų kaimyne, kuri prisistatė esanti A. K. giminaitė ir kuri nurodė aplinkybes apie prie namo esančioje pavėsinėje dažnai vartojamą alkoholį, yra girdėjusi vaikų verkimą ir rėkimą, neigiamai charakterizavo šeimą. Vėliau tą pačią dieną buvo nuvykta į ugdymo įstaigą ir įstaigos direktorės kabinete bendrauta su A. K.. Teismo posėdžio metu liudytoja L. T. patvirtino, jog matė ant vaiko buvusias mėlynes ir nubrozdinimus, šios aplinkybės yra fiksuotos ir byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose. Į bylą pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiuose liudytojų L. Š., D. S. apklausos protokoluose nurodoma, jog ugdymo centre apžiūrėjusi A. K. slaugytoja D. S. patvirtino, kad ant jo kūno yra sumušimai. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja L. T. taip pat nurodė, kad ugdymo centro direktorės kabinete VTAS vedėja V. L. bendravo ir su ugdymo įstaigos darbuotoja, kuri buvo ieškovų kaimynė, tačiau pokalbio turinio liudytoja negalėjo įvardinti. Tą pačią dieną atlikus vaiko medicininę apžiūrą Kretingos ligoninėje jam nustatyti nugaros apatinės dalies, dubens sumušimai bei galvos srities paviršinis sužalojimas.

18. Anksčiau aptartos faktinės aplinkybės rodo, jog prieš priimant sprendimą paimti A. K. iš šeimos (išvežti jį iš ugdymo įstaigos į Kretingos socialinių paslaugų centrą), Kretingos rajono savivaldybės administracijos VTAS specialistai surinko pirminę informaciją apie įvykį bei ieškovų šeimą, t. y. iš ugdymo centro vadovės gauta informacija apie ant vaiko kūno pastebėtas mėlynes ir įbrėžimus; VTAS specialistams buvo paaiškinta, jog vaikas auklėtojai pasakė, kad „kando mama, mušė tėtis“; VTAS vedėja V. L. ir skyriaus darbuotoja L. T. tiesiogiai bendraudamos su vaiku matė ant jo kūno esančius įbrėžimus bei mėlynes; ugdymo centre vaiko apžiūrą atlikusi slaugytoja D. S. patvirtino, kad ant vaiko kūno esantys sužalojimai yra sumušimas, vėliau tą pačią dieną po apžiūros Kretingos ligoninėje vaikui nustatyti nugaros apatinės dalies, dubens sumušimai bei galvos srities paviršinis sužalojimas; iki vaiko paėmimo ieškovė I. K. VTAS specialistėms negalėjo nurodyti vaiko sužalojimų priežasties; VTAS darbuotojams ieškovų kaimynė neigiamai charakterizavo šeimą, teigdama, jog šeimoje dažnai vartojamas alkoholis, ji yra girdėjusi vaikų rėkimą. Kompleksiškai įvertinus surinktų duomenų visumą, vaiko laikino paėmimo iš tėvų ar kitos jo buvimo vietos ir apgyvendinimo 2017 m. lapkričio 7 d. akte S11-13 buvo konstatuota, jog dėl galimo smurto šeimoje kyla pavojus vaiko fiziniam ir emociniam saugumui, taip pat buvo gauta pirminė informacija, jog tėvai vartoja alkoholį, neturi socialinių įgūdžių.

19. Teismo vertinimu, 2017 m. lapkričio 7 d. VTAS surinkti ir anksčiau aptarti pirminiai duomenys leido įtarti, kad mažametis vaikas A. K. gali būti patyręs fizinį smurtą ir dėl to jo gyvenamoji aplinka jam gali būti nesaugi. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog vėliau, t. y. 2018 m. birželio 1 d., ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o ieškovams A. K. ir I. K. pareikšti įtarimai nepasitvirtino, savaime nereiškia, kad VTAS specialistams 2017 m. lapkričio 7 d. nebuvo pagrindo įtarti smurto panaudojimo, nes tuo metu ikiteisminio tyrimo baigtis objektyviai negalėjo būti žinoma. Teismas pažymi ir tai, kad poreikis užtikrinti vaiko teisę į saugią aplinką suponavo VTAS darbuotojų pareigą operatyviai spręsti susidariusią situaciją, skubiai priimti sprendimus dėl saugios aplinkos vaikui užtikrinimo, todėl nuodugnus ir išsamus įvykio aplinkybių dėl vaiko sužalojimo nustatymas objektyviai buvo apsunkintas, juolab, kad šiuo atveju pagal kompetenciją vaiko sužalojimo aplinkybes buvo pavesta ištirti teisėsaugos institucijoms, t. y. pareiškimu kreiptasi į Kretingos r. PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nors ieškovai akcentavo aplinkybę, kad VTAS darbuotojai tinkamai neįvertino vaiko sveikatos būklės ir jo polinkio save žaloti, vaiką apklausą vykdė be psichologo, tačiau, viena vertus, byloje nėra neginčijamų įrodymų apie tai, kad ieškovai iki įvykio būtų informavę ugdymo įstaigą apie vaiko polinkį į autoagresiją, o ir pačios ieškovės paaiškinimuose nurodoma, kad ji vengė kam nors apie tai sakyti, tikėdamasi, kad situacija pasikeis. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad vaiko išsakyti teiginiai buvo tik vienas iš veiksnių sprendžiant klausimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos, kuris buvo vertinamas kitų surinktų duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo išvadai, jog netinkamas vaiko nuomonės ir jo sveikatos būklės vertinimas lėmė sprendimo paimti vaiką iš šeimos priėmimą.

20. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas neįžvelgia pakankamo pagrindo daryti išvados, kad 2017 m. lapkričio 7 d. priimtas sprendimas laikinai paimti A. K. iš šeimos ir apgyvendinti jį Kretingos socialinių paslaugų centre buvo neproporcinga priemonė siekiamam tikslui, t. y. užtikrinti vaiko teisę į saugią aplinką. Teismo vertinimu, Kretingos rajono savivaldybės administracijos VTAS veiksmai atitiko tiek tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 3 dalies, tiek Nuostatų 8 punkto reikalavimus. Atitinkamai teismas neturi pagrindo pripažinti, kad 2017 m. lapkričio 7 d. paimdama A. K. iš šeimos, atsakovė būtų pažeidusi bendrąją rūpestingumo pareigą. Šią savo išvadą teismas grindžia ir tuo, kad anksčiau aptartoje EŽTT jurisprudencijoje vaiko teisių apsaugą užtikrinančioms institucijoms yra pripažįstama platesnė diskrecijos teisė, kai ypač skubiomis aplinkybėmis turi būti vertinama grėsmė vaiko sveikatai ir gerovei bei poreikis jį atskirti nuo biologinių tėvų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atlikusi tyrimą pagal ieškovų A. K. ir I. K. skundą, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė 2018 m. birželio 4 d. taip pat priėjo išvados, jog nėra pagrindo teigti, kad paimdamas A. K. iš šeimos Kretingos rajono VTAS netinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintas pareigas.

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos VTAS pranešimo pagrindu Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK 2017 m. lapkričio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui A. K.. Ieškovams A. K. ir I. K. 2017 m. lapkričio 8 d. įteikti pranešimai apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, tos pačios dienos nutarimais I. K. ir A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant juos nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, nesilankyti Kretingos socialinių paslaugų centre, nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K.. Apie paskirtas kardomąsias priemones informuotas tiek Kretingos socialinių paslaugų centras, tiek Kretingos rajono savivaldybės VTAS. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. lapkričio 7 d. buvo priimtas sprendimas laikinai paimti vaiką iš šeimos, tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui A. K., kuriame įtarimai pareikšti abiem vaiko tėvams, remdamasis tuo metu galiojusio CK 3.250 straipsnio 2 dalimi, VTAS turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą teikimu kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl laikinosios globos nustatymo A. K.. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2017 m. lapkričio 7 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą, vaiko tėvams I. K. ir A. K. įteikus pranešimus apie įtarimą bei 2017 m. lapkričio 8 d. abiem vaiko tėvams pritaikius kardomąsias priemones, kuriomis, be kita ko, buvo uždrausta bendrauti ir ieškoti ryšių su A. K., mažametis vaikas nuo 2017 m. lapkričio 8 d. faktiškai liko be įstatyminių atstovų. Visa tai taip pat lėmė ne tik VTAS teisę, bet ir pareigą spręsti klausimą dėl laikinosios globos nustatymo A. K.. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog vien Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. A1-944 dėl laikinosios globos nustatymo A. K. priėmimas ir laikinosios globos nustatymas nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

22. Ieškovai atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia ir tuo, kad iš šeimos nepagrįstai buvo paimtas kitas nepilnametis vaikas D. K.. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 9 d. Kretingos rajono savivaldybės VTAS sprendimu iš A. K. ir I. K. šeimos paimtas kitas jų nepilnametis vaikas D. K., kuris po paėmimo iš šeimos taip pat buvo apgyvendintas Kretingos socialinių paslaugų centre. Byloje esančiame vaiko laikino paėmimo iš tėvų ar kitos jo buvimo vietos ir apgyvendinimo 2017 m. lapkričio 9 d. akte Nr. S11-14 nurodyta, jog D. K. iš šeimos paimtas dėl to, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio sužalojimo, vaiko tėvams I. K. ir A. K. įteikti pranešimai apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija ieškovų nurodytų aplinkybių apie tai, kad D. K. paėmimo iš šeimos metu nebuvo nustatyta šio vaiko sužalojimo požymių. Vis dėlto, atsižvelgtina į tai, kad prieš dvi dienas iki D. K. paėmimo, t. y. 2017 m. lapkričio 7 d., VTAS buvo gauta informacija apie tai, jog kitas šeimoje augantis nepilnametis vaikas A. K. galbūt yra patyręs fizinį smurtą, po šio pranešimo gavimo surinktos pirminės informacijos pagrindu A. K. buvo paimtas iš šeimos, tą pačią dieną Kretingos r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pareikšti vaiko tėvams I. K. ir A. K., o 2017 m. lapkričio 8 d. abiem vaiko tėvams pritaikytos kardomosios priemonės, draudžiančios bendrauti ir ieškoti ryšių su A. K..

23. Teismo vertinimu, disponuodamas anksčiau aptarta informacija, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatą, pagal kurią vaikas, gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, taip pat yra laikomas smurtą patyrusiu asmeniu, Kretingos rajono savivaldybės administracijos VTAS turėjo pagrindą manyti, jog gyvenamoji aplinka D. K. gali būti nesaugi. Vien ta aplinkybė, jog vaiko paėmimo metu nebuvo nustatyta vaiko sužalojimų esamomis aplinkybėmis savaime nepaneigė tokios grėsmės egzistavimo. Teismo nuomone, nebūtų logiška teigti, kad pripažinus, jog vienam mažamečiui vaikui gyvenamoji aplinka šeimoje nėra saugi, kitam mažamečiui vaikui ši aplinka yra saugi. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad 2017 m. lapkričio 9 d. priimtas sprendimas laikinai paimti D. K. iš šeimos ir apgyvendinti jį Kretingos socialinių paslaugų centre, taip pat nustatyti jam laikinąją globą, esamomis aplinkybėmis buvo neproporcinga priemonė siekiamam tikslui, t. y. užtikrinti vaiko teisę į saugią aplinką.

24. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pats laikino vaikų A. K. ir D. K. paėmimo iš šeimos faktas bei laikinosios globos jiems nustatymas esamomis aplinkybėmis buvo neteisėtas ir neproporcingas siekiamiems tikslams, todėl šiuo aspektu teismas neįžvelgia pakankamo pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei taikyti. Kadangi ieškinys, be kita ko, grindžiamas ir tuo, kad vaikai neteisėtai ir nepagrįstai buvo atskirti nuo šeimos 7 mėnesius, toliau byloje spręstinas klausimas, ar laikinosios globos laikotarpis buvo būtinas ir proporcingas, ar nebuvo nepagrįstai delsiama grąžinti vaikus į šeimą.

25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad paėmus vaikus iš šeimos, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. A1-965 šeima įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Be to, paėmus vaikus iš šeimos ir nustačius jiems laikinąją globą, VTAS buvo toliau renkama informacija apie vaiką ir jo šeimą, kaip tai buvo numatyta Nuostatų 14 punkte. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakydamas į VTAS paklausimą, (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 16 d. VTAS pateikė informaciją apie A. K., iš kurios matyti, kad buvo pateikti išsamesni duomenys apie vaiko turimus specialiuosius poreikius, taip pat nurodoma, kad mama domėdavosi vaiko ugdymu, jo veikla darželyje, vaikas buvo aprūpintas ugdymui reikalingomis priemonėmis, į darželį ateidavo švarus ir tvarkingas, smurto ir agresijos atvejų prieš kitus vaikus ir darželio darbuotojus nebuvo pastebėta. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. lapkričio 20 d. pranešimu Kretingos rajono savivaldybės administracijos VTAS informuotas apie tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo pakeistos kardomosios priemonės taikymo sąlygos, panaikinant I. K. ir A. K. skirtus įpareigojimus nesilankyti Kretingos socialinių paslaugų centre, nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K.. Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos VTAS 2017 m. lapkričio 29 d. globojamų vaikų aplankymo akto, taip pat Kretingos socialinių paslaugų centro 2017 m. lapkričio 30 d. pranešimo matyti, kad leidus tėvams lankyti vaikus, I. K. vaikus lankė kiekvieną dieną, A. K. juos lankė savaitgaliais. Pranešime pažymima, kad mama domisi vaikais, bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais.

26. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2017 m. gruodžio 1 d. vaiko laikinosios globos (rūpybos) plano svarstymo metu dalyvavo ieškovai A. K. ir I. K., taip pat jų atstovas advokatas Alius Galminas, kuris susitikimo metu iškėlė klausimą dėl vaikų grąžinimo į šeimą ir specialistų pagalbos šeimai teikimo. Iš byloje pateikto 2017 m. gruodžio 1 d. vaiko laikinosios globos (rūpybos) plano matyti, kad minėto susitikimo metu buvo nutarta tęsti vaikų laikinąją globą, tėvams A. K. ir I. K. paskirti įpareigojimai bendrauti su vaikais, teikti jiems išlaikymą, lankyti tėvystės įgūdžių kursus, bendrauti su VTAS ir socialiniais darbuotojais. Pažymėtina, kad nors iki minėto plano svarstymo VTAS nebuvo gauta jokių papildomų šeimą neigiamai charakterizuojančių duomenų, ikiteisminio tyrimo metu I. K. ir A. K. taikytos kardomosios priemonės sąlygos pakeistos ir draudimas bendrauti su A. K. panaikintas 2017 m. lapkričio 20 d., o nustačius vaikams laikinąją globą, jų tėvai bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, vaikus lankė ir domėjosi jais, tačiau 2017 m. gruodžio 1 d. iš esmės nebuvo svarstoma galimybė grąžinti vaikus į šeimą, taikant švelnesnes priežiūros ir pagalbos šeimai priemones. 2017 m. gruodžio 1 d. vaiko laikinosios globos (rūpybos) plane nurodoma, kad globos peržiūra bus organizuojama pagal ikiteisminio tyrimo eigą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad vaikai į šeimą nebuvo grąžinami dėl to, jog buvo pradėtas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurtavimo prieš mažametį vaiką.

27. Taigi tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek atsakovės procesinių dokumentų turinio, tiek atsakovės atstovės teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad esminis argumentas, kuriuo remiantis VTAS nebuvo priimtas sprendimas grąžinti vaikus tėvams buvo tai, jog tebevyko ikiteisminis tyrimas dėl A. K. sužalojimo, kuriame ieškovams A. K. ir I. K. buvo pareikšti įtarimai. Teismas pažymi, kad tuo metu galiojusiuose teisės aktuose (CK, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Nuostatuose) vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas, įtarimų tėvams pareiškimas nebuvo numatytas kaip besąlyginis pagrindas neapibrėžtą terminą atskirti vaikus nuo tėvų ar nustatyti jiems laikinąją globą. Tuo metu galiojusio CK 3.254 straipsnio 3 punkte, kurio pagrindu A. K. ir D. K. buvo nustatyta laikinoji globa, buvo nurodyta, kad laikinoji globa šiuo pagrindu nustatoma tais atvejais, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Pažymėtina, kad šiuo atveju smurto prieš vaiką panaudojimas buvo tik įtariamas, tačiau nebuvo neginčijamai patvirtintas, todėl baudžiamajame procese galiojanti nekaltumo prezumpcija, taip pat bendroji atsakovės rūpestingumo pareiga bei išimtinis vaiko atskyrimo nuo tėvų priemonės pobūdis suponavo atsakovės pareigą itin kruopščiai bei atidžiai vertinti situaciją, reaguoti į jos pokyčius, o savo turiniu griežčiausią priemonę – faktinį vaikų atskyrimą nuo tėvų – taikyti tik tuo atveju, jeigu siekiamas tikslas, t. y. vaikų teisės į saugią aplinką užtikrinimas, negalėjo būti pasiektas švelnesnėmis priemonėmis. Tuo atveju, jeigu VTAS turimi duomenys leido manyti, jog vaikų atskyrimas nuo šeimos nebėra būtina priemonė vaikų saugumui užtikrinti, institucija privalėjo nedelsiant inicijuoti vaikų grąžinimą tėvams. Atsižvelgiant į tai, teismas kritiškai vertina atsakovės atsikirtimus, jog nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui, nebuvo galimybės panaikinti laikinosios globos. Šiuos atsakovės argumentus netiesiogiai paneigia ir tuometinės VTAS vedėjos V. L. 2018 m. kovo 2 d. Vaiko teisių apsaugos kontrolierei teiktame paaiškinime nurodomos aplinkybės, kad paaiškėjus, jog ikiteisminis tyrimas gali užtrukti, įvertinus tėvų pastangas, globėjos ir specialistų informaciją apie vaikus, planuojama vertinti vaikų grąžinimo tėvams ir jų saugumo šeimoje užtikrinimo galimybes. Tai rodo, jog VTAS vis tik įžvelgė galimybę grąžinti vaikus šeimai net ir nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui, tačiau nesiėmė priemonių šiai galimybei realiai įgyvendinti.

28. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovams taikyti apribojimai bendrauti su vaiku A. K. buvo panaikinti 2017 m. lapkričio 20 d., pakeičiant jiems taikomų kardomųjų priemonių sąlygas, t. y. jas sušvelninant. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad draudimas lankytis Kretingos socialinių paslaugų centre ir bendrauti su A. K. taikytas siekiant užtikrinti, kad iki mažamečio apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaikui nebūtų daromas poveikis. Atlikus mažamečio apklausą, ikiteisminio tyrimo metu įtariamiesiems A. K. ir I. K. nebuvo skiriamos jokios kardomosios priemonės, susijusios su jų teisės bendrauti su vaikais ribojimu (pavyzdžiui, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo). Tai reiškia, kad tyrimą organizuojanti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra pagal turimą tyrimo medžiagą neįžvelgė poreikio taikyti procesines prievartos priemones nepilnamečio nukentėjusiojo apsaugos tikslais. Po kardomųjų priemonių sąlygų sušvelninimo, VTAS taip pat nebuvo gauta papildomų ieškovų šeimą neigiamai charakterizuojančių duomenų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jau 2017 m. gruodžio 1 d. vaiko laikinosios globos (rūpybos) plano svarstymo metu esminis dėmesys buvo kreipiamas ne į fizinės grėsmės šeimoje vaikui egzistavimą, o į poreikį padėti tėvams spręsti A. K. sveikatos ir elgesio problemas, organizuoti jo ištyrimą Vaiko raidos centre, nors tai nebuvo esminė priežastis, lėmusi vaikų paėmimą iš šeimos ir laikinosios globos jiems nustatymą.

29. Byloje esantys duomenys apie situaciją šeimoje, tolesnę laikinosios globos eigą, vaiko tėvų elgesį ir bendravimą su vaikais rodo, jog nuo 2017 m. lapkričio 23 d. šeimai buvo skirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, mama I. K. vaikus Kretingos socialinių paslaugų centre lankydavo kiekvieną dieną, tėvai taip pat lankė psichologo konsultacijas, nuo 2017 m. gruodžio mėnesio lankė tėvystės įgūdžių lavinimo kursus. Taigi nors situacija šeimoje keitėsi, t. y. šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, tėvai aktyviai bendradarbiavo tiek su VTAS, tiek su socialiniais darbuotojais, vykdė jiems skirtus įpareigojimus, o ikiteisminio tyrimo metu tėvams nebebuvo taikomi jokie ribojimai bendrauti su vaikais, tačiau VTAS šių duomenų tinkamai nevertino ir nesprendė klausimo dėl vaikų grąžinimo į šeimą ir pagalbos šeimai teikimo mažiau jų teises varžančiomis priemonėmis. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė teismui įtikinamų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, jog esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms vaikų atskyrimas nuo šeimos ir toliau buvo būtinas.

30. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. sausio 25 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nedavė VTAS sutikimo tęsti vaikų laikinąją globą Kretingos socialinių paslaugų centre, todėl atsakovė ieškojo kito globėjo vaikams, nuo 2018 m. vasario 7 d. vaikams buvo pakeistas globėjas, tačiau ir toliau nebuvo svarstoma galimybė grąžinti vaikus į šeimą tai siejant tik su vykstančiu ikiteisminiu tyrimu. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovė I. K. slaugė vaikus ligoninėje, sutiko kartu su socialine darbuotoja ir sūnumi A. K. vykti į Vaiko raidos centrą, kartu su sūnumis lankytis pas specialistus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos VTAS sutiko su ieškovės I. K. prašymu leisti 2018 m. balandžio 21 d. (per Velykas) vaikus iš globėjos paimti visai dienai. Tokie atsakovės veiksmai leidžia daryti išvadą, jog VTAS neįžvelgė realios grėsmės vaikų saugumui tuo atveju, jeigu jie būtų laikinai grąžinti tėvams A. K. ir I. K., todėl tokiomis aplinkybėmis tolesnis tėvų ir vaikų atskyrimas negali būti laikomas pateisinamu.

31. Teismas taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovai neskundė VTAS sprendimų dėl vaikų paėmimo ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, kuriais vaikams nustatyta laikinoji globa, todėl jų teisėtumas nėra paneigtas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai A. K. ir I. K. buvo aktyvūs viso vaikų paėmimo laikotarpiu, siekė juos susigrąžinti, naudojosi visais atsakovės leidžiamais bendravimo su vaikais būdais, vykdė atsakovės jiems skirtus įpareigojimus. Ieškovai kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, prašydami panaikinti atsakovės sprendimus, tačiau 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. T13-22 jų skundas paliktas nenagrinėtas tuo pagrindu, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog administraciniai aktai nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti šiuo atveju nepaneigia ieškovų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat ir neeliminuoja teismo teisės vertinti, ar įgyvendindama savo funkcijas vaiko teisių apsaugos srityje atsakovė nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos.

32. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė šioje byloje neįrodė, jog ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 20 d. pakeitus ieškovams taikytos kardomosios priemonės sąlygas ir panaikinus draudimą bendrauti su A. K., surinkus papildomą informaciją apie šeimą, tėvams bendradarbiaujant su VTAS ir socialiniais darbuotojais, vykdant jiems skirtas pareigas, vaikų atskyrimas nuo šeimos bei laikinoji jų globa ir toliau buvo būtina priemonė užtikrinti nepilnamečių A. K. ir D. K. saugumą, o to paties tikslo nebuvo galima pasiekti mažiau ieškovų teises varžančiomis priemonėmis, t. y. įtraukus juos į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, teikiant šeimai socialines paslaugas ir pagalbą, skiriant tėvams įpareigojimus, specialistams lankant, stebint šeimą ir kt. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė atkreipė dėmesį į tai, jog aptariamu laikotarpiu Kėdainių rajone neseniai buvo įvykęs atgarsį visuomenėje sukėlęs smurto prieš vaiką atvejis, pasibaigęs mažamečio mirtimi, kartu lėmęs valstybės vaiko teisių apsaugos reformą, todėl ir šiuo konkrečiu atveju bendra situacija valstybėje galėjo turėti įtakos VTAS darbuotojų sprendimams. Vis dėlto, teismas pažymi, kad atgarsį visuomenėje sukėlę įvykiai, dėl to atsiradusi socialinė įtampa, visuomenės nuomonė ar panašaus pobūdžio aplinkybės negali lemti ir pateisinti neproporcingų individualių sprendimų bei paneigti esminių žmogaus teisių, šiuo atveju – vaikų ir tėvų teisės į šeimos ryšius.

33. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovė nepateisinamai ilgai delsė grąžinti A. K. ir D. K. tėvams, šio sprendimo (ne)priėmimą nepagrįstai siedama vien tik su vykstančio ikiteisminio tyrimo eiga, tuo pažeisdama ieškovų teisę gyventi šeimoje neatskyrus vaikų nuo tėvų, sudarydama prielaidas ieškovams pernelyg ilgai būti neapibrėžtumo ir teisinio netikrumo situacijoje, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą ir tai patvirtina jos neteisėtus veiksmus, kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Dėl žalos ir priežastinio ryšio

34. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

35. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

36. Atsakovė savo atsikirtimus, be kita ko, grindžia tuo, kad ieškovai nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių pakenkimo jų sveikatai faktą, o vien subjektyvus vertinimas nėra pakankamas neturtinei žalai konstatuoti. Teismas iš dalies sutinka su atsakovės argumentais, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pažeidžiant bendrąją rūpestingumo pareigą ir delsiant grąžinti vaikus į šeimą, atsirado realių neigiamų pasekmių ieškovų sveikatai. Nors ieškovai pateikė į bylą Plungės specialiojo ugdymo centro 2021 m. rugpjūčio 2 d. pažymą, iš kurios matyti, kad A. K. nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. birželio 1 d. Plungės specialiojo ugdymo centre buvo teikiama švietimo pagalba, tačiau pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo pripažinti, jog šios švietimo pagalbos poreikis buvo nulemtas išimtinai atsakovės veiksmų, o ne vaiko specialiųjų poreikių ir jam diagnozuotų sveikatos sutrikimų.

37. Nors byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad dėl pernelyg užsitęsusio vaikų grąžinimo į šeimą ieškovams atsirado realių pasekmių sveikatai, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia neturtinės žalos padarymo fakto, nes neturtinė žala nėra išimtinai siejama vien su pakenkimu asmens sveikatai. Nagrinėjamu atveju mažametis A. K. iš šeimos paimtas 2017 m. lapkričio 7 d., D. K. iš šeimos paimtas 2017 m. lapkričio 9 d. Nors jau 2017 m. gruodžio mėnesio pradžioje buvo sąlygos svarstyti vaikų grąžinimo tėvams klausimą, tačiau vaikai į šeimą grąžinti tik 2018 m. birželio 1 d., t. y. po pusės metų. Iš bylos duomenų matyti, kad tėvams leidus lankyti vaikus, vaikų mama I. K. Kretingos socialinių paslaugų centre juos lankė kiekvieną dieną, tėvas A. K. lankė rečiau, to priežastį nurodydamas savo darbo pobūdį. Be to, abu vaiko tėvai bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, lankė tėvystės įgūdžių lavinimo kursus, aktyviai siekė susigrąžinti vaikus į šeimą, todėl šios aplinkybės patvirtina stiprų tėvų ir vaikų emocinį ryšį. Atsižvelgiant į tai, teismui nekelia abejonių ta aplinkybė, jog per visą laikotarpį, kai vaikai buvo paimti iš šeimos, tiek vaiko tėvai, tiek patys vaikai buvo neapibrėžtoje padėtyje, patyrė nerimą, dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas A. K. nurodė, kad šeima neturi automobilio, todėl vykimas iš ieškovų gyvenamosios vietos Kretingos rajone į Kretingos mieste esantį socialinių paslaugų centrą susitikti su vaikais sukėlė ir papildomus nepatogumus šeimai. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad laikinosios globos nustatymo metu A. K. buvo 5 metų, o D. K. – 2 metų amžiaus, t. y. tokio amžiaus, kai vyksta vaiko asmenybės formavimasis, susijęs su jo fizine, protine ir socialine branda, todėl tėvų nerimas dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų galimų pasekmių vaikų asmenybei taip pat yra logiškas ir suprantamas. Be to, vaikų atskyrimas nuo biologinių tėvų ilgam laikotarpiui nesant tam pakankamo pagrindo jau savaime laikytina traumuojančia patirtimi vaikui. Atsižvelgiant į tai, teismui nekelia abejonių, jog visi ieškovai patyrė neturtinę žalą, todėl neturtinės žalos faktas byloje yra įrodytas. Pažymėtina, kad ši neturtinė žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su byloje konstatuotais atsakovės neteisėtais veiksmais, t. y. anksčiau aptarti neturtinę žalą sudarantys išgyvenimai ir nepatogumai atsirado dėl atsakovės delsimo grąžinti vaikus į šeimą (CK 6.247 straipsnis).

38. Ieškovai byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti kiekvienam po 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 120 000 Eur. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Vadinasi, šiuo atveju vien ieškovų nurodytas neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas, todėl neturtinės žalos dydį nustato teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais.

39. Nagrinėjamu atveju spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju buvo pakenkta konstitucinėms vertybėms – motinystei, tėvystei, vaikystei, pažeista vaikų ir tėvų teisė gyventi šeimoje ir nebūti atskirtiems nuo savo biologinių tėvų (vaikų). Teismas įvertina ir tai, kad atsakovė nepagrįstai delsė grąžinti vaikus į šeimą apie pusę metų, t. y. sąlyginai ilgą laikotarpį, per kurį ieškovai buvo teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situacijoje. Teismas taip pat įvertina tai, kad vaikų ir tėvų atskyrimas šiuo atveju nebuvo absoliutus, t. y. visą šį laikotarpį tėvų ir vaikų ryšys nebuvo nutrauktas, tėvams buvo teikiama informacija apie vaikus, sudarytos sąlygos bendrauti su vaikais Kretingos rajono socialinių paslaugų centre, ieškovai A. K. ir I. K. šia teise realiai naudojosi, todėl tokiu būdu buvo užtikrintas vaikų ir tėvų tarpusavio ryšio tęstinumas. Tiek globos įstaigoje, tiek vėliau pas globėją A. K. ir D. K. gyveno kartu, todėl buvo užtikrintas brolių neišskyrimo principo įgyvendinimas. Per visą šį laikotarpį vaikams buvo sudarytos tinkamos ir jų poreikius atitinkančios gyvenimo sąlygos. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovai nepateikė į bylą pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad be patirtų dvasinių išgyvenimų, neigiamų emocijų ir nepatogumų, jiems būtų atsiradusi reali žala sveikatai ar kitokio pobūdžio ilgai trunkantys neigiami padariniai. Atsižvelgdamas į aptartus argumentus ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas vertina, jog šiuo atveju teisinga ir pagrįsta suma ieškovų neturtiniams praradimams ir išgyvenimams kompensuoti yra po 2 500 Eur kiekvienam ieškovui, t. y. iš viso ieškovų šeimai iš atsakovės priteistina 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

40. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovams taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl dalies bylos nutraukimo

41. Nagrinėjama byla buvo iškelta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose pagal pareiškėjų A. K. ir D. K., atstovaujamų įstatyminės atstovės I. K., A. K., I. K. patikslintą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo iš Kretingos rajono savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

42. Bylos nagrinėjimo administraciniame teisme metu pareiškėjai atsisakė reikalavimų Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir prašė administracinę bylą šioje dalyje nutraukti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu ši bylos dalis nutraukta.

43. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2021 m. kovo 3 d. nutartimi perdavė Klaipėdos apylinkės teismui bylą pagal pareiškėjų A. K., I. K., A. K. ir D. K., kuriuos pagal įstatymą atstovauja motina I. K., skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo bei pripažino, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 27 d. sprendimas netenka teisinės galios. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi perdavė bylą pagal teismingumą nagrinėti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.

44. Pažymėtina, kad Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2021 m. kovo 3 d. nutartimi pripažinus, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 27 d. sprendimas netenka teisinės galios, byloje liko neišspręstas dalies bylos nutraukimo klausimas, ieškovams atsisakius reikalavimų Lietuvos valstybei. Bylos nagrinėjimo Plungės apylinkės teisme metu ieškovų atstovas patvirtino, kad palaiko 2019 m. balandžio 26 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateiktą pareiškimą dėl reikalavimų Lietuvos valstybei atsisakymo ir šios bylos dalies nutraukimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų atsisakymas nuo dalies reikalavimų priimtinas, nutrauktina bylos dalis pagal ieškovų A. K. ir D. K., atstovaujamų įstatyminės atstovės I. K., A. K., I. K. patikslintą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

46. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės I. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 200 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 3 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įrodymų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta. Įvertinus ieškovų atstovo pateiktą atstovavimo išlaidų pagrindimą matyti, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių.

47. Nors ieškovų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas iš dalies ir pagal bendrąją CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę tai turėtų lemti ieškovės teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovai byloje įrodė neturtinės žalos faktą, jų ieškinys materialine teisine prasme iš esmės yra patenkinamas. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškinio sumos dydžio nustatymas šioje byloje buvo esminis veiksnys, lemiantis tiek ieškovų, tiek atsakovės teisinės gynybos būdą, jų atliekamų procesinių veiksmų kiekį ar pobūdį. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021).

48. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į byloje kilusio ginčo pobūdį, ieškovų procesinį elgesį, ieškovų atstovo atliktų veiksmų kiekį ir jų pobūdį, bylos nagrinėjimo trukmę, bylos išnagrinėjimo materialinį teisinį rezultatą, taip pat atsižvelgus į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, ieškovei I. K. iš atsakovės priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 3 200 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 2 500 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. lapkričio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti jo atstovei pagal įstatymą I. K..

Priteisti ieškovui D. K. iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 2 500 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. lapkričio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti jo atstovei pagal įstatymą I. K..

Priteisti ieškovei I. K. iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 2 500 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. lapkričio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priimti ieškinio reikalavimų dalies atsisakymą ir nutraukti bylos dalį pagal A. K. ir D. K., atstovaujamų įstatyminės atstovės I. K., A. K., I. K. patikslintą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Žilvinas Jaraminas