- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2YT-5782-476/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00417-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Irena Narbutienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Turto bankui, L. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Turto bankui, L. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jo sutuoktinė G. J. a.k (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas T. J. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir suinteresuoto asmens L. D. mama G. J.. Mama testamento nesudarė. Po mamos mirties jis priėmė jos palikimą, kreipėsi su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į Raseinių rajono l-ąjį notarų biurą. Notarų biure paaiškėjo, kad nors jis ir priėmė mamos palikimą, bet to padaryti iki galo negali dėl to, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas J. J., ir nors mama G. J. faktiškai priėmė savo sutuoktinio J. J. palikimą, ji nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Jis ir sesuo L. D. irgi nesikreipė dėl tėvo turto palikimo, nes sutiko su tuo, kad palikimą priėmė mama. Raseinių rajono l-ojo notarų biuro notarė 2022 m. balandžio 22 d. pranešime nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio J. J., turto paveldėjimo niekas nesikreipė į Raseinių rajono l-ąjį notarų biurą ir paveldėjimo bylos nėra.
Mama G. J. turėjo teisę paveldėti savo mirusio sutuoktinio palikimą, nes ji faktiškai jį priėmė, tačiau ji laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir to jau padaryti nebegali. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po (duomenys neskelbtini) mirusio J. J. mirties, jo palikimą priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė G. J..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. D. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutinka, prašė jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo T. J. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po palikėjo J. J. mirties palikimą priėmė G. J., su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutinka.
Liudytoja A. K. parodė, kad gyveno tame pačiame name. Buvo maža, bet prisimena kad J. J. mirė seniai. Po jo mirties visu likusiu turtu rūpinosi žmona G. J.. Ji pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, mokėjo mokesčius ir faktiškai valdė visą likusį turtą po vyro mirties.
Liudytojas S. S. parodė, kad po J. J. mirties visu likusiu turtu rūpinosi žmona G. J.. Ji pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, jai atiteko namų apyvokos reikmenys, ji mokėjo mokesčius. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, ji palikimą priėmė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. 51, G. J. mirė (duomenys neskelbtini) G. J. ir J. J. susituokė Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 333. 2022 m. balandžio 22 d. notarės K. Š. pažyma patvirtina, kad dėl J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Iš 2007-12-27 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. J. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir liudytojų A. K. ir S. S. parodymų matyti, kad G. J. po sutuoktinio J. J. mirties pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu. Ji priėmė visus palikėjui priklausiusius bendrai su palikėju įgytus kilnojamuosius daiktus. Be to, ji liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, kuriuos įsigijo būdama santuokoje su J. J., nekilnojamąjį turtą valdė, apmokėdavo visus mokesčius susijusius su likusiu turtu. Šiuos veiksmus G. J. atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog ji po palikėjo J. J. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jo sutuoktinė G. J. a.k (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini).
Iš pareiškėjo T. J. priteisti 13,44 eurų pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.