Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-10-05 · Civilinė byla Nr. e2A-898-613/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-05
Bylos Nr.
e2A-898-613/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Raimonda Andrulienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
V. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-898-613/2023 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00226-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimų ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo V. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. IT-5-(7.5) dalį, kuria netenkinta pareiškėjo skundo dalis; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti Nr. 13SD-2481-(14.13.104), kuriuo nuspręsta: ,,Kadangi kiti asmenys pateikė, dokumentus kad yra įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka ir dokumentus apie pasirengimą ūkininkauti, todėl Jūsų nurodytas valstybinės žemės plotas suteiktas laikinai naudotis ne Jums“, įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą, leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti 132,559 ha žemės plotu ir kreiptis su prašymu į administracinį teismą patikrinti ir įvertinti, ar Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112, nuo 2018 m. kovo 15 d. įsigalioję 1 punkto pakeitimai ta apimtimi, kuria nustatytas papildomas reikalavimas – ,,ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose“, –pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktą – įstatymą.

2. Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti laikinai naudotis 132,559 ha žemės plotu Klaipėdoje. Apie tai, kad šia žeme ketinama leisti naudotis, sužinojo iš ūkininko V. A., kuris 2018 m. lapkričio 30 d. prašymu nutraukė sutartį dėl nurodyto sklypo naudojimo, tačiau atsakovo leidimu laikinai ir toliau naudojosi žeme, ją dirbo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2019 m. spalio 17 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad valstybinės žemės plotas suteiktas laikinai naudotis ne ieškovui. Ieškovas pateikė 2019 m. lapkričio 6 d. skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti Nr. 13SD-2481-(14.13.104) ir priimti naują sprendimą – 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti 132,559 ha tenkinti. Atsakovas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. IT-5-(7.5) nusprendė V. S. skundą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme pripažinti pagrįstu iš dalies. Nusprendė įpareigoti Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėją nutraukti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 13VĮ-719-(14.13.2) suteiktą antrojo asmens teisę laikinai naudotis valstybine žeme. Atsakovas netenkino skundo dalies, kuria buvo prašoma priimti naują sprendimą. Atsakovas sprendimą grindė tuo, kad pagal Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 (toliau – ir Aprašas), 1 punktą, laikinai naudotis suteikiama neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, esanti kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose bei yra tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti.

3. Ieškovas mano, kad atsakovas, atsisakydamas tenkinti prašymą leisti laikinai naudotis 132,559 ha žemės plotu Klaipėdoje, nesilaikė Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnis), pažeidė Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 (toliau – Aprašas), 14 punktą. Vadovaujantis šiuo punktu ieškovui, kaip asmeniui, anksčiausiai pateikusiam prašymą, turėjo būti suteikta pirmumo teisė laikinai naudotis 132,559 ha žemės plotu Klaipėdoje. Atsakovas, nagrinėdamas prašymą, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principų. Atsakovas atsisakymą tenkinti prašymą leisti naudotis 132,559 ha žemės plotu Klaipėdoje argumentuoja visiškai formaliais ir nereikšmingais argumentais bei įrodymais, kurių patikimumas abejotinas. Atsakovas savo sprendimą iš esmės grindė tik interneto svetainėje viešai skelbiama informacija, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje (www.nzt.lt) skelbiamą 2014 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apskrities Klaipėdos miesto Tauralaukio kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį, laisvos žemės šioje kadastro vietovėje nėra (2020 m. sausio 27 d. duomenys). Ieškovas šioje interneto svetainėje viešinamus duomenis laiko neišsamiais, todėl nepatikimais. Pažymėjo, kad nėra prievolės šią informaciją skelbti interneto svetainėje www.nzt.lt. Atsakovas atlikdamas viešojo administravimo funkciją privalėjo imtis visų būtinų priemonių objektyviai ir iš patikimų šaltinių nustatyti ieškovo skundo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, priimti proporcingą ir teisėtą sprendimą, kuris nesukeltų ieškovui ir trečiajam asmeniui žalingų pasekmių, nesudarytų sąlygų kitiems įgyti turtą be teisinio pagrindo.

4. Ieškovas teigia, kad ginčo objektas – 132,559 ha valstybinės žemės plotas – perdavimo ūkininkui V. A. laikinai naudotis metu buvo laisvas ir nenustatyta, kad ši aplinkybė būtų pasikeitusi. Nagrinėjant pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma tenkinti prašymą leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti 132,559 ha, buvo galima remtis tais dokumentais ir duomenimis, kurie buvo žinomi priimant sprendimus dėl valstybinės žemės perdavimo naudotis ūkininkui V. A. (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos ir Neringos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-68 ,,Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, pakeistas 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 13VĮ-93-(14.13.2.)).

5. Dėl norminio administracinio akto dalies panaikinimo ieškovas nurodė, jog nuo 2018 m. kovo 15 d. įsigaliojus Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 (toliau – Aprašas), 1 punkto pakeitimams, kurie numato: laikinai naudotis suteikiama neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, esanti kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose bei yra tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti. Šių pakeitimų esmė – įvestas naujas papildomas reikalavimas valstybinę žemę pažymėti laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose. Esmė ta, kad nė viename mieste žemės ūkio veiklai tinkama žemė nebuvo ir nėra įtraukta į minėtus planus. Ieškovo nuomone, šie įvesti pakeitimai pažeidžia aukštesnės galios teisės aktą – įstatymą. Ieškovė atkreipė dėmesį ir į kitą aplinkybę, kad 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo“ patvirtinimo pagal savo turinį ir esmę yra įstatymą įgyvendinantis teisės aktas, tačiau jame nėra duodama nuoroda, kokių įstatymų reikalavimus jis įgyvendina. Kyla pagrįsta abejonė, ar atsakovė neviršijo įgaliojimų pati nusistatydama valstybinės žemės valdymo ir naudojimo tvarką ir keldama naujus niekuo nepagrįstus ir protingai nepaaiškinamus reikalavimus, kurie nenumatyti kituose aukštesnės galios teisės aktuose. Dėl šių priežasčių ieškovas prašo kreiptis į administracinį teismą patikrinti ir įvertinti, ar minėti teisės aktai nepažeidžia aukštesnės galios teisės akto – įstatymo.

Atsiliepimas

6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo nesutinka su patikslintu ieškiniu ir prašo patikslinto ieškinio netenkinti. Nurodė, kad valstybinė žemė suteikiama laikinai naudotis esant visoms šioms sąlygoms: valstybinė žemė suteikiama žemės ūkio veiklai vykdyti; valstybinė žemė neperduota naudotis ir neišnuomota; valstybinė žemė yra kaimo gyvenamojoje vietovėje ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose; valstybinė žemė yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės plane ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane; valstybinė žemė yra tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti. Ginčijamas valstybinės žemės plotas neatitiko sąlygų, numatytų Apraše, todėl negalėjo būti laikomas valstybine žeme, kurią galima būtų suteikti laikinai naudotis žemės ūkio veiklai. Neatitikimas pasireiškė tuo, kad ginčijamas valstybinės žemės plotas nėra pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės plane ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane. Informacija apie laisvos valstybinės žemės plotus skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje http://www.nzt.lt bei https://www.geoportal.lt. Patikslinus laisvos valstybinės žemės plotus, ši informacija atnaujinama. Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapis atitinka Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo reikalavimus, kurioje pateikiama visa reikiama informacija apie įstaigos veiklą ir užtikrinamas pateikiamos informacijos aktualumas, patikimumas. Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos viešinami duomenys yra neišsamūs ir nepatikimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai teismo argumentai:

7.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl teisės laikinai naudotis 132,559 ha valstybinės žemės plotu ūkio veiklai vykdyti.

7.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovo patikslinto ieškinio padavimo metu Aprašas reglamentavo neperduotos naudotis ir neišnuomotos valstybinės žemės, esančios kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose bei yra tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti (toliau – valstybinės žemės plotas), suteikimą laikinai naudotis (1 punktas). Aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės plotai, esantys teritorijose, kuriose pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatyti naudoti ne žemės ūkio veiklai, gali būti suteikiami laikinai naudotis pagal Aprašo nuostatas ne ilgiau kaip iki tol, kol jų prireiks kitoms reikmėms, numatytoms pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

7.3. Nurodė, kad jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, nurodyti Aprašo 5 punkte, pageidavo laikinai naudotis tuo pačiu valstybinės žemės plotu, valstybinės žemės plotas suteikiamas laikinai naudotis tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu laikinai naudotis žemės plotu. Jeigu tokių nėra arba yra keletas, valstybinės žemės plotas suteikiamas laikinai naudotis asmeniui, kuris pirmiau pateikė prašymą pagal prašymo gavimo registracijos žymoje nurodytą datą ir numerį (14 punktas).

7.4. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemė buvo priskirta Klaipėdos miesto teritorijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu 1996 m. kovo 12 d. Nr. I-1221. Šioje teritorijoje galiojo Klaipėdos miesto bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110. Taigi teritorija, kurioje yra ginčo žemės plotas, po 1995 m. birželio 1 d. yra priskirta Klaipėdos miestui. Ginčo žemės plotas yra nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, neišnuomotas žemės plotas. Tokio žemės ploto suteikimo laikinai naudotis asmenims žemės ūkio veiklai vykdyti tvarką nustatė Aprašas.

7.5. Nurodė, kad, remiantis Aprašo nuostatomis, valstybinė žemė suteikiama laikinai naudotis esant sąlygų visetui, be kita ko, žemės plotas turi būti pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose (Aprašo 1 punktas). Šiuo atveju tokių duomenų, kad ginčo žemės plotas būtų pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose, nėra. Atsakovo atstovas patvirtino, kad miesto teritorijoje nėra sudarytas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planas.

7.6. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad nuo to laiko, kai V. A. buvo suteikta laikinai naudotis žeme, situacija nepasikeitė, nebuvo priimtas, joks aktas. Tačiau teismas pažymėjo, kad iki 2018 m. kovo 14 d. Apraše nebuvo įtvirtintas reikalavimas, jog laikinai naudotis gali būti suteikiama žemė, be kita ko, pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose. Aprašas buvo galiojantis ir nepakeistas, todėl juo atsakovas priimdamas sprendimus turėjo vadovautis.

7.7. Teismas įvertinęs nustatytas bylos faktines aplinkybes, nusprendė, kad ieškovo reikalavimai panaikinti NŽT 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. IT-5-(7.5) dalį, kuria netenkinta skundo dalis, ir NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti Nr. 13SD-2481-(14.13.104), atmestini kaip nepagrįsti, pažymėjo, jog Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ neteko galios 2023 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1P-240-(1.3 E.) nuo 2023 m. gegužės 3 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas V. S. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas neatskleidė ginčo esmės, nes nesikreipė į administracinį teismą dėl teisės akto teisėtumo ištyrimo. Teismo sprendimo dalis, kuria konstatuota, jog aplinkybė, kad nėra sudaryti laisvos valstybinės žemės planai, savaime nereiškia, kad ginčijama Aprašo nuostata yra teisėta ir neprieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio principams. Teismas, nustatydamas, kad nėra duomenų, kad ginčo žemės plotas būtų pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose, netinkamai vertino įrodymus.

8.2. Pažymi, kad atsakovė pažeidė CPK 178 straipsnyje numatytą įrodinėjimo pareigą, nes nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, kurie paneigtų, jog indeksais 470210 ir 1250591 pažymėti žemės sklypai nėra laisva valstybinė žemė. Atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų ir nuorodų apie laisvos valstybinės žemės sklypus, nenurodė jokių priežasčių ir aplinkybių, dėl ko, atsakovės teigimu, miestuose nėra sudarytas laisvos valstybinės žemės fondo planas.

8.3. Nurodo, kad ginčo objektas – 132,559 ha valstybinės žemės plotas – perdavimo ūkininkui V. A. laikinai naudotis metu buvo laisvas ir nenustatyta, kad ši aplinkybė būtų pasikeitusi. Nagrinėjant ieškinio dalį, kuria prašoma tenkinti prašymą leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti 132,559 ha, buvo galima remtis tais dokumentais ir duomenimis, kurie buvo žinomi priimant sprendimus dėl valstybinės žemės perdavimo naudotis ūkininkui V. A..

Žemesnės instancijos teismas

8.4. Teismas nustatė aplinkybę, kad Aprašas yra galiojantis, nepakeistas ir nepanaikintas, todėl juo atsakovas priimdamas sprendimus turi vadovautis. Tokia teismo išvada prieštarauja teisingumo principui, pažeidžia ieškovo teisę į teisminį pažeistos teisės gynimą įskaitant ir ieškovo teisę ginčyti ieškovo teises pažeidžiančius administracinius norminius aktus, kurie prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – įstatymui.

8.5. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu būtų buvęs tenkintas ieškovo prašymas dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas būtų įvertinęs ieškovo prašymo teisinius ir faktinius argumentus, pripažinęs, kad norminis teisės aktas prieštarauja įstatymui, o tai sudarytų teisinį pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimą ir atitinkamai atsakovei kiltų pareiga iš naujo išnagrinėti ieškovo prašymą dėl valstybinės žemės naudojimo. Tokiu atveju atsakovė įgytų teisinį pagrindą ginčyti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022 m. spalio 7 d. Nr. 1P-239-(1.3 E.) patvirtintus Aprašo pakeitimus, kurie, kaip jau buvo minėta, neturi nei įstatymų numatyto, nei faktinio pagrindo ir kuriais yra pažeidžiami įstatymo įtvirtinti valstybės turto valdymo principai.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pažymi, kad, Aprašo nuostatomis, valstybinė žemė suteikiama laikinai naudotis esant sąlygų visetui, be kita ko, žemės plotas turi būti pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose (Aprašo 1 punktas).

9.2. Byloje buvo nustatyta ir įrodyta, kad ginčo žemės plotas nėra pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose. Ginčo plotas nėra pažymėtas ir valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose (Tokių duomenų nėra, todėl jie į bylą nebuvo pateikti). Atitinkamai atsakovas neturėjo teisinio pagrindo leisti laikinai naudotis ginčo sklypu (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punktas).

Šalies argumentai

9.3. Apelianto nurodomi planai, pažymėti indeksais 470210 ir 1250591, nėra Aprašo nuostatas atitinkantis ir ginčo ploto pažymėjimą laisvos žemės fondo žemės plane ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane patvirtinantis dokumentas.

9.4. Nurodo, kad apelianto ieškinio reikalavimas „įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą, leisti laikinai naudotis valstybine žeme, žemės ūkio veiklai vykdyti 132,559 ha“ negalėjo būti patenkintas, nes tuo metu tam nebuvo teisinio pagrindo. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu teisės aktai, suteikiantys teisę laikinai naudotis ginčo sklypu vykdyti žemės ūkio veiklą išvis nebenumato (2023 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. 1P-240-(1.3 E.)).

9.5. Pažymi, kad negaliojančio norminio akto ištyrimas neturėtų jokios įtakos šios bylos nagrinėjamam teisiniam ginčui, argumentas, kad neva ištyrus norminį aktą atsiras galimybė vertinti teismo motyvus, kurių pagrindu apeliantas galės įsivertinti ir tai, ar vėliau atlikti Aprašo pakeitimai atitinka teisėkūrai keliamus reikalavimus, yra teisiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

12. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl teisės leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti 132,559 ha žemės plotu. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovo ieškinį atmetė – nenustatė pagrindo įpareigoti atsakovę leisti ieškovui laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu žemės ūkio veiklai vykdyti ir panaikinti NŽT 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. IT-5-(7.5) dalį, kuria netenkinta skundo dalis, ir NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti Nr. 13SD-2481-(14.13.104), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui (toliau – NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius), prašydamas leisti laikinai naudotis 132,559 ha žemės plotu Klaipėdoje. 2019 m. spalio 17 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pateikė atsakymą, kad prašymus leisti laikinai naudotis nurodytu valstybinės žemės plotu pateikė keletas asmenų; kadangi kiti asmenys pateikė dokumentus, kad yra įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka ir dokumentus apie pasirengimą ūkininkauti, todėl valstybinės žemės plotas suteiktas naudotis ne ieškovui. Ieškovas Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikė 2019 m. lapkričio 6 d. skundą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme, esančia Klaipėdos mieste. 2020 m. sausio 30 d. sprendimu dėl V. S. skundo išnagrinėjimo Nr. 1T-5-(7.5.) NŽT ieškovo skundą pripažino iš dalies pagrįstu; įpareigojo Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėją nutraukti NŽT Klaipėdos ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 13VĮ-719-(14.13.2) suteiktą antrojo asmens teisę laikinai naudotis valstybine žeme. NŽT nurodė, kad pirmumo teisę laikinai naudotis ginčijamu plotu turėtų pareiškėjas, kuris prašymą pateikė anksčiau (t. y. pirmas), tačiau, nesant duomenų, jog ginčijamas plotas būtų pažymėtas laisvos žemės fondo žemės plane ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane, laikė, kad ji neatitinka Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“, 1 punkte keliamų reikalavimų ir negalėjo būti suteikta laikinai naudotis antrajam asmeniui.

15. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinis teismo Klaipėdos rūmus su prašymu ištirti: ar Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. Nr. 1P-97-(1.3 E.) įsakymu priimtas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimas, kuriuo nustatytas Aprašo 1 punkte papildomas reikalavimas – ,,ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose“, atitinka teisėkūrai keliamus objektyvumo proporcingumo principus, tikslinga stabdyti civilinę bylą ir kreiptis į administracinį teismą patikrinti, ar minėtas norminis aktas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principus.

16. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-11591-386/2022 atsisakė priimti prašymą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo, kadangi aktas, kurio teisėtumą prašoma ištirti, yra priimtas centrinio valstybinio administravimo subjekto, todėl šiuo atveju reikėtų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

17. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 19 d. netenkino ieškovo V. S. atstovo advokato V. B. prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pasikeitus teisiniam reglamentavimui.

18. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas bylos faktines aplinkybes, nusprendė, kad ieškovo reikalavimai panaikinti NŽT 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. IT-5-(7.5) dalį, kuria netenkinta skundo dalis, ir NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti Nr. 13SD-2481-(14.13.104), atmestini kaip nepagrįsti, pažymėjo, jog Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ neteko galios 2023 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1P-240-(1.3 E.) nuo 2023 m. gegužės 3 d.

19. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismu sprendimu apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, nes nesikreipė į administracinį teismą dėl teisės akto teisėtumo ištyrimo. Teismo sprendimo dalis, kuria konstatuota, jog aplinkybė, kad nėra sudaryti laisvos valstybinės žemės planai, savaime nereiškia, kad ginčijama Aprašo nuostata yra teisėta ir neprieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio principams. Teismas nustatydamas, kad nėra duomenų, kad ginčo žemės plotas būtų pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose, netinkamai vertino įrodymus. Mano, kad teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimo netenkino, pažymi, kad teismo sprendimo dalis dėl šio ieškinio reikalavimo yra be motyvų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes išvadą grindė iš esmės tik atsakovės atstovo žodiniais paaiškinimais, kurie prieštarauja pačios atsakovės pateiktiems rašytiniams įrodymams, kad ginčo žemės sklypai yra pažymėti kaip laisva valstybinė žemė indeksais 470210 ir 1250591, be to, teismas neatsižvelgė į apelianto prašymą įvertinti administracinio akto teisėtumo ir jo panaikinimo klausimą, nepagrįstai nesikreipė į administracinį teismą dėl aprašo pakeitimo teisėtumo patikrinimo, todėl neatskleidė ginčo esmės.

21. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantas 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui (toliau – NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius), prašydamas leisti laikinai naudotis 132,559 ha žemės plotu Klaipėdoje pagal pridedama schemą. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2019 m. spalio 17 d. pateikė sprendimą, kuriuo informavo apeliantą, jog žeme naudotis prašymus pareiškė keletas asmenų, kurie įregistravę ūkinę veiklą, todėl, atsižvelgiant į aprašo nuostatas, nusprendė žemės sklypą suteikti kitiems asmenims. Apeliantas 2019 m. lapkričio 6 d. pateikė skundą atsakovei, prašydama panaikinti 2019 m. spalio 17 d. sprendimą ir apelianto prašymą leisti laikinai naudotis valstybine žeme tenkinti. Atsakovės 2020 m. sausio 30 d. sprendimu apelianto skundas tenkintas iš dalies įpareigojant Klaipėdos ir Neringos skyriaus vedėją nutraukti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. spalio 16 d. įsakymu suteiktą antrojo asmens teisę laikinai naudotis valstybine žeme. Minėtame sprendime nurodyta, kad nėra duomenų, jog ginčijamas žemės plotas yra pažymėtas laisvos žemės fondo plane ar valstybės išperkamos ir neprivatizuotos žemės plane, dėl to laikytina, kad jis neatitinka aprašo 1 punkto keliamų reikalavimų ir negali būti suteiktas naudotis.

22. Šalys neginčija aplinkybės, jog ginčo žemės sklypas yra valstybės nuosavybė ir ją patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Laisvos valstybinės žemės fondą Žemės įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat Žemės įstatymo nustatytais atvejais – Valstybės žemės fondas (Žemės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl teisės laikinai naudotis 132,559 ha valstybinės žemės plotu ūkio veiklai vykdyti.

23. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte įtvirtintas viešosios teisės principas, pagal kurį sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Šiuo atveju – Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtintos valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo 1 punkte nurodyta, kad šis reglamentuoja neperduotos naudotis ir neišnuomotos valstybinės žemės, esančios kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose bei yra tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti (toliau – valstybinės žemės plotas), suteikimą laikinai naudotis.

24. Minėto aprašo 1 punkto nuostata, kuria asmenims suteikiama galimybė naudotis laisva valstybine žeme Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1P-97-(1.3 E.), buvo pakeista ir papildyta nauja nuostata nurodant: „ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose bei yra tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti (toliau – valstybinės žemės plotas), suteikimą laikinai naudotis.“

25. Taigi pagal skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusią teisės akto redakciją, tam, kad žemė būtų suteikiama asmeniu ja laikinai naudotis, ji turėjo būti: 1) neperduota naudoti kitiems asmenims; 2) pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose; 3) tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad dėl šios žemės tinkamumo žemės ūkio veiklai vykdyti tarp šalių ginčo nebuvo. Taip pat tarp šalių nebuvo ginčo, jog prašymą leisti laikinai naudotis 132,559 ha žemės plotu Klaipėdoje pirmas pateikė ieškovas. Byloje esantis ūkininko ūkio pažymėjimas patvirtina, kad ieškovas yra įregistravęs ūkį nuo 2006 m. birželio 29 d. Valstybinė žemė suteikiama laikinai naudotis esant sąlygų visetui, be kita ko, žemės plotas turi būti pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose (Aprašo 1 punktas). Šiuo atveju tokių duomenų, kad ginčo žemės plotas būtų pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose, byloje nėra, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad miesto teritorijoje nėra sudarytas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planas, o ginčo plotas nėra pažymėtas ir valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose (atsakovės atstovas nurodė, kad tokių duomenų nėra, todėl jie į bylą nebuvo pateikti).

26. Ginčo nagrinėjimo metu apeliantas ne kartą reiškė reikalavimus kreiptis į administracinį teismą siekiant patikrinti ir įvertinti, ar Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112, nuo 2018 m. kovo 15 d. įsigalioję 1 punkto pakeitimai ta apimtimi, kuria nustatytas papildomas reikalavimas – ,,ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose“, – nepažeidžia aukštesnės galios teisės akto – įstatymo. Kaip jau aptarta, Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinis teismo Klaipėdos rūmus su prašymu ištirti: ar Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. Nr. 1P-97-(1.3 E.) įsakymu priimtas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimas, kuriuo nustatytas Aprašo 1 punkte papildomas reikalavimas – ,,ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose“ – atitinka teisėkūrai keliamus objektyvumo proporcingumo principus, tikslinga stabdyti civilinę bylą ir kreiptis į administracinį teismą patikrinti, ar minėtas norminis aktas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principus. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-11591-386/2022 atsisakė priimti prašymą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo, kadangi aktas, kurio teisėtumą prašoma ištirti, yra priimtas centrinio valstybinio administravimo subjekto, todėl šiuo atveju reikėtų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

27. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi netenkino ieškovo V. S. atstovo advokato V. B. prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą motyvuodamas tuo, kad 2012 m. kovo 16 d. Nr. 1P-(1.3.)-112 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymas Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo Aprašo 1 punktas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2022 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1P-239-(1.3 E.) pakeistas taip: Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja neperduotos naudotis ir neišnuomotos valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, kurie yra pažymėti laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ir yra tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti (toliau – valstybinės žemės plotas), suteikimą laikinai naudotis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti, kad pasikeitus reglamentavimui iš esmės laisva valstybinė žemė laikinam naudojimui gali būti suteikiama tik kaimo gyvenamosiose vietovėse, tuo tarpu ieškovui yra aktualus miestuose dirbamos žemės panaudojimo klausimas.

28. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, patikslinto ieškinio padavimo metu aprašas reglamentavo neperduotos naudotis ir neišnuomotos valstybinės žemės, esančios kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose bei yra tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti (toliau – valstybinės žemės plotas), suteikimą laikinai naudotis (1 punktas). Aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės plotai, esantys teritorijose, kuriose pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatyti naudoti ne žemės ūkio veiklai, gali būti suteikiami laikinai naudotis pagal Aprašo nuostatas ne ilgiau kaip iki tol, kol jų prireiks kitoms reikmėms, numatytoms pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. 1P-240-(1.3 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažintas netekusiu galios. Minėto įsakymo 2 punkto 2.1. papunktyje įtvirtinta, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos suteiktus laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti valstybinės žemės plotus, esančius miestams ir miesteliams priskirtose teritorijose, asmenys gali naudoti iki 2023 m. gruodžio 31 d., o kitose teritorijose – iki 2024 m. gruodžio 31 d. pagal Leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti (toliau – leidimas) nurodytas sąlygas; 2.2. asmenys, kuriems suteikti laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti valstybinės žemės plotai yra suprojektuoti iki šio įsakymo 2.1 papunktyje nustatytų terminų žemės reformos žemėtvarkos projektuose ar jiems prilyginamuose žemės sklypų planuose nuomotis iš valstybės, tačiau kurie valstybinės žemės nuomos sutarčių nėra sudarę, suteiktais valstybinės žemės plotais pagal leidime nurodytas sąlygas gali naudotis iki valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, bet ne ilgiau kaip 9 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto ar jam prilyginamo žemės sklypo plano patvirtinimo dienos. Todėl šiuo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas remdamasis aktualiu teisiniu reguliavimo sprendimo priėmimo metu pagrįstai nusprendė, kad ieškovo reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. IT-5-(7.5) dalį, kuria netenkinta skundo dalis, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti Nr. 13SD-2481-(14.13.104), nepagrįsti, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ neteko galios 2023 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1P-240-(1.3 E.) nuo 2023 m. gegužės 3 d.

30. Taip pat apeliantas skunde tikina, kad teismo sprendimo dalis yra be motyvų. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė atitinkamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).

32. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismo sprendime atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus ir įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai. Iš sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas atmetė ieškovo reikalavimus ir, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, teismo pozicija apeliantui yra pakankamai aiški bei suprantama. Dėl to teismo motyvacija nesutrukdė atsakovui pasinaudoti apeliacijos teise, o tai lemia, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas – motyvų nebuvimas.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo netinkamai ir (ar) nepakankamai motyvuotas, todėl ši apelianto argumentų dalis taip pat atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas iš esmės buvo išspręstas teisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008;2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė