- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-24
- Bylos Nr.
- e2-13562-514/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- J. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir gydymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pakeisti 2022 m. rugsėjo 20 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo iš atsakovo J. M. nepilnametei G. M., gim. (duomenys neskelbtini) dydį ir iš atsakovo priteisti dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 380 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
Žemesnės instancijos teismas
priteisti iš atsakovo papildomų 297 Eur išlaikymo išlaidų, patirtų dėl nepilnametės dukros odontologinio gydymo;
priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad pagal 2022 m. rugsėjo 20 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą atsakovas privalo mokėti nepilnametės dukros G. M. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur (indeksuota suma 206 Eur), tačiau šios sumos dukros išlaikymui nebepakanka. Per laikotarpį nuo Plungės apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos dukra užaugo, pradėjo lankyti mokyklą. Dėl indeksacijos padidėjusi išlaikymo suma neatitinka dukrai reikalingo išlaikymo dydžio, kadangi atsirado papildomų išlaidų, susijusių su padidėjusiais vaiko poreikiais – išlaidos mokyklai, telefonui, užklasinei veiklai. Ypač daug išlaidų ieškovė patiria apmokėjimai už odontologo paslaugas. Atsakovas dukrai papildomai nieko nenuperka, retai su ja bendrauja, todėl didžioji vaiko išlaikymo našta tenka ieškovei. Kartu su ieškiniu pateikė dukros būtiniausių poreikiams reikalingų lėšų paskaičiavimą, pagal kurį kas mėnesį vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti reikalinga apie 760 Eur suma, iš jų: 17 Eur kanceliarinėms prekėms, 14 Eur uniformai ir sportinei aprangai, 100 Eur rūbams; 44 Eur dienpinigiams, 22 Eur meno mokyklai, 5 Eur koncertinei aprangai ir gėlėms, 240 Eur maistui, 37 Eur odontologo paslaugoms, 15 Eur higienos prekėms, 10 Eur sveikatai, 17 Eur laisvalaikiui, 30 Eur telefonui ir ryšio paslaugoms, 42 Eur atostogoms, 20 Eur kitoms prekėms, 3 Eur skiepams, 20 Eur transporto išlaidoms. Vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis sudaro 57 Eur per mėnesį ir 62 Eur paskolos dalis. Ieškovės gaunamos pajamos nėra didelės, jos vidutinis darbo užmokestis yra apie 820 Eur per mėnesį. Gaunamo darbo užmokesčio nepakanka išsilaikyti ir išlaikyti vaiką, todėl ieškovei padeda artimieji. Be to, ieškovė iš savo darbo užmokesčio turi išlaikyti ne tik save ir dukrą, bet jai tenka išlaikymo našta ir vyresniojo sūnaus, kuris šiuo metu atlieka karinę tarnybą. Ieškovės žiniomis atsakovas dirba pramogų sferoje – dainuoja grupėje „(duomenys neskelbtini)“, jo užimtumas yra beveik kiekvieną savaitgalį įvairiose šventėse, renginiuose, žiemą koncertuoja kavinėse. Ieškovės nuomone jo darbo užmokestis yra ne mažiau kaip tris kartus didesnis nei ieškovės. Dėl šios priežasties atsakovas turi prisidėti prie dukros išlaikymo proporcingai didesne pinigų suma. Vaikas turi turėti kokybišką gyvenimą, jos poreikiai turi būti užtikrinami ne minimaliai, o maksimaliai. Dukra turi maitintis ne pačiais pigiausiais produktais, o kokybiškais, kurie yra atitinkamai brangesni, taip pat ji turi rengtis kokybiškais rūbais, ji turi turėti kokybišką kasdienybę ir socialinį užimtumą, turi teisę į turiningą laisvalaikį ir poilsį. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ne mažesne nei 380 Eur suma kas mėnesį.
Ieškovė per 2 metus dukros dantų gydymui išleido 594 Eur. Nutraukiant santuoką tokios išlaidos nebuvo numatytos, todėl į 200 Eur išlaikymo sumą šios išlaidos nebuvo įskaičiuotos. Ieškovės manymu atsakovas turi padengti pusę, vaiko dantų gydymui skirtų piniginių lėšų iš 594 Eur, išleistų nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. gegužės 12 d. (nuo 2023-09-06 iki 2024-02-22 išleista 254 Eur, nuo 2024-06-17 iki 2024-08-09 išleista 260 Eur, 2025-05-05 – 80 Eur).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ieškovės atstovės nuomone atsakovo nurodomos pajamos teiktoje pažymoje neatspindi visų gaunamų pajamų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nesutiko, jog teikiamo išlaikymo dydis būtų padidintas iki 380 Eur. Atsakovo nuomone indeksuojant išlaikymui skirtą išmoką išlaikymas padidėjo 72 Eur per metus. Buvęs darželio metinis mokestis 870 Eur ir indeksavimas 72 Eur sudaro bendrą 942 Eur sumą, tai reiškia kad pilnai padengiami padidėję vaiko poreikiai, odontologo paslaugos, išlaidos mokyklai, telefonui, užklasinei veiklai ir kitos išlaidos. Dukra nėra neįgali, nėra paskirti nuolatiniai vaistai, nėra alergiška, nereikalingas specialus maistas, nelanko apmokamos mokyklos, nelanko prailgintos grupės. Mokykloje jai skirtas valstybės nemokamas maitinimas. Su dukra bendrauja dažnai, parsivedu į namus, vyksta į gamtą, švenčia gimtadienius, padovanojo muzikos instrumentą, drabužių. Atsakovo tėvai ir sesuo ieškovei dovanoja įvairių daiktų: drabužių, dviratį, žaislų, duoda papildomai pinigų, skirtų dukros poreikiams, prisidėjo prie paspirtuko pirkimo 70 Eur, davė 100 Eur mokslo reikmenims, dalinai sumokėjo už stomatologų paslaugas 300 Eur. Po 2022 m. rugsėjo 20 d. Plungės apylinkės teismo sprendimo ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl vaiko išlaikymo dydžio. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo kreipėsi, kai sugedo ieškovės automobilis, tik tada pareikalavo 1 500 Eurų automobilio remontui, o atsakovui nesutikus apmokėti, pareiškė ieškinį dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovo vertinimu ieškovės finansinė padėtis pakankama, nes ji 2024 metais įsigijo automobilį už 8 000 Eurų (brangesnį nei naudoja atsakovas). Automobilio pirkimo faktas patvirtina, kad ieškovė bando išreikalauti didesnių pinigų, neva dukros išlaikymui, nors faktiškai nori susikurti prabangesnį gyvenimą. Atsakovo skaičiavimu kas mėnesį dukros išlaikymui reikalinga apie 331,5 Eurų. Nesutiko su ieškovės nurodytomis išlaidomis mokyklinėms prekėms, nurodydamas, kad vaikui nėra reikalingos dvi kuprinės. Atsakovo įsitikinimu nėra būtina uniformą ir sportinę aprangą pirkti po 165 Eurus kasmet, nes apranga kasmet nesusidėvi. Sutiko, kad meno mokyklai reikalinga 22 Eur suma per mėnesį, tačiau vasaros metu dukra meno mokyklos nelanko, todėl išlaidos meno mokyklai per mėnesį sudaro 16,5 Eur. Atsakovo teigimu 240 Eur skiriama maistui yra ženkliai per didelė, pakankama suma maistui būtų 150 Eur suma per mėnesį (įskaitant dienpinigius), atsižvelgiant į tai, kad vaikas gauna nemokamą maitinimą (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Meno mokyklą dukra lanko tik 2 kartus per savaitę. Ieškinyje nėra duomenų, ieškovė neinformavo, kad vaiko poreikiai maistui būtų išskirtiniai, kad vaikas turi alergiją ir pan. Ieškovė pateikė išlaidų sąrašą kad vaikui reikalinga 37 Eur suma per mėnesį odontologo paslaugoms, bet nepateikė dokumentų, įrodančių kad reikalinga dantų korekcija, ar kitoks gydimas. Ieškinyje pateikta kad buvo reikalingas dantų plombavimas, 240 Eur suma odontologo paslaugoms per metus. Atkreipė dėmesį, kad odontologo paslaugų kaina yra per pusę mažesnė Plungės ligoninėje nei privačiai, be to, ir būtina kasdienė dantų higiena mamos priežiūroje. Išlaidas sveikatai, vaistams, kūno priežiūros priemonėms 120 Eur suma per metus vertino kaip realias, tačiau akcentavo, jog nėra duomenų kad kiekvienais metais yra tiek išleidžiama. Kaip per dideles vertino 1 200 Eur išlaidas rūbams, avalynei per metus. Atsakovo nuomone 300 Eur per metus yra pakankama suma rūbams, avalynei. Kaip neatitinkančią vaiko poreikių vertino ir išlaidas higienos prekėms, kirpyklai, atsakovo skaičiavimu 100 Eur suma per metus šiems poreikiams būtų pakankama. Neprieštaravo, jog vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis per mėnesį yra 57 Eur, tačiau nurodė, kad išlaidos komunalinėms paslaugoms būtų mažesnės (30 Eur suma per mėnesį), jeigu ieškovė gyventų mažesniame bute. Būsto kreditą apmoka savininkė, vaikui negali būti skaičiuojama paskolos dalis. Vaiko telefono ryšio paslaugoms turėtų pakakti mažesnės sumos. Nesutiko, jog kitoms prekėms reikalinga 240 Eur suma per mėnesį, nes baldai nėra keičiami dažnai, todėl 100 Eur suma per metus yra pakankama. Laisvalaikio ir transporto išlaidos atsakovo nuomone taip pat per didelės, atitinkamai 120 Eur ir 5 Eur suma šiems poreikiams būtų pakankama. Vaiko atostogoms turėtų užtekti 100 Eur suma per metus, nes ieškinyje nepateikti duomenys, kad vaiko atostogų poreikiai dėl sveikatos būtų išskirtiniai. Be to, ieškovė gauna išmokas už vaiką, kurios turėtų būti minusuojamos iš vaiko krepšelio. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo dėl ieškovės elgesio pablogėjo atsakovo sveikata, atsakovas prarado dalį darbingumo, dėl ko nebeuždirba kaip anksčiau, patiria išlaidas gydymuisi klinikoje ar privačiai, Jo gaunamos pajamos siekia apie 500 Eur per mėnesį.
Atsakovas nesutiko apmokėti už praeityje vaikui suteiktas stomatologo paslaugas, nurodydamas, kad už šias paslaugas buvo atsiskaityta. Papildydamas atsiliepimą atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl išlaidų vaiko būtiniems poreikiams, apskaičiuodamas išlaidas, jas sulyginant su prekių kainomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pagal Plungės apylinkės teismo 2022 rugsėjo 20 d. teismo sprendimą atsakovas privalo mokėti dukros G. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.
Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal teismo sprendimą atsakovas privalo vaiko išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis po 200 Eur. Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas nėra pakankamas, atsižvelgiant į tai, kad dukra pardėjo lankyti mokyklą, taip pat lanko meno mokyklą, todėl jos poreikiai maistui, rūbams, avalynei nuolat kinta, be to, reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jos išlaikymui, priežiūrai. Pagal teismo sprendimą atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis po 200 Eur, tokia suma nėra pakankama vaiko net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnamečio vaiko interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą dukrai, nurodė būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jos pateiktą skaičiavimą tai sudarytų 757 Eur per mėnesį, iš jų 17 Eur kanceliarinėms prekėms, 14 Eur uniformai ir sportinei aprangai, 100 Eur rūbams, 44 Eur dienpinigiams, 22 Eur meno mokyklai, 5 Eur koncertinei aprangai ir gėlėms, 240 Eur maistui, 37 Eur odontologo paslaugoms, 15 Eur higienos prekėms, 10 Eur sveikatai, 17 Eur laisvalaikiui, 30 Eur telefonui ir ryšio paslaugoms, 42 Eur atostogoms, 20 Eur kitoms prekėms, 3 Eur skiepams, 20 Eur transporto išlaidoms. Vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis sudaro 57 Eur per mėnesį ir 62 Eur paskolos dalis.
Sprendžiant dėl vaiko poreikius tenkinančios sumos, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pateikė 2025 m. gegužės 15 d. Minimali mėnesinė alga nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur (po mokesčių – 777 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi, vaiko išlaikymui skirtina 777 Eur suma 2025 m. yra neįrodinėtina, todėl atsakovo reikalavimas ieškovei pateikti įrodymus apie patiriamas išlaidas nepagrįstas.
Vertindamas ieškovės vaiko poreikiams nurodytas išlaidas teismas laiko pagrįstomis išlaidas ieškovės nurodytas 121 Eur išlaidas rūbams ir avalynei (įskaitant mokyklinę uniformą, sportinę, šokių ir koncertinę aprangą), 15 Eur išlaidas asmens higienos priemonėms, 10 Eur sveikatinimui, 17 Eur vaiko laisvalaikiui, 17 Eur kanceliarinėms prekėms. 20 Eur transporto išlaidoms, 42 Eur atostogoms, 20 Eur ilgalaikiams daiktams, 240 Eur maistui, 30 Eur ryšio paslaugoms, 44 Eur dienpinigiams, vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis per mėnesį 57 Eur. Tačiau sutiktina su atsakovo nuomone, kad išlaidos už ieškovės mokamą, jos vardu registruoto būsto paskolą nepriskirtinos prie nepilnamečio vaiko poreikių išlaikymo išlaidų. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog išlaikymo bylose grindžiamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą. Už gautą kreditą ieškovė įgijo butą savo, o ne vaiko, nuosavybėn. Būsto kredito išlaidos vertinamos kaip ieškovės finansiniai įsipareigojimai, o ne vaiko būtinosios išlaidos. Todėl atsakovas neturi mokėti ieškovės paimto būsto paskolos įmokas už ieškovei priklausantį būstą. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas mokestis už meno mokyklą mokamas tik per mokslo metus, kasmėnesinis mokestis 22 Eur per mėnesį (duomenys neskelbtini) meno mokyklos pažyma), todėl išlaidų vidurkis mėnesiui 16,5 Eur.
Atsakovas kaip per dideles vertino išlaidas kanceliarinėms prekėms, rūbams, maistui, telefono ryšiui, ilgalaikėms prekėms, higienai, laisvalaikiui ir atostogoms, odontologo paslaugoms.
Pasisakant dėl išlaidų kanceliarinėms prekėms sutiktina su atsakovo nuomone, jog vaikui nėra būtinos dvi kuprinės, sportinei ar kitai aprangai pakankamas ir atitinkamas aprangai skirtas krepšys. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dukra lanko bendrojo ugdymo mokyklą ir meno mokyklą yra poreikis ugdymo priemonėms, mokyklinės priemonės yra reikalingos kasdien, tik gal būt ne kiekvieną mėnesį jų dydis toks pat (didesnė suma reikalinga prieš prasidedant mokslo metams, mažesnė – mokslo metų eigoje), įvertinus kanceliarinių (mokymosi) priemonių kainas rinkoje, 17 Eur suma kanceliarinėms prekėms per mėnesį laikytina pagrįsta.
Taip pat teismas sprendžia, kad aštuonerių metų amžiaus mergaitei 121 Eur suma sezoniniams rūbams, avalynei bei sportinei ir koncertinei aprangai yra protinga suma, atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga, todėl tiek rūbus, tiek avalynę būtina nuolat atnaujinti. Atsakovas pateikė kai kurių rūbų ir avalynės kainas, kurios anot atsakovo patvirtina, kad išlaidos rūbams yra padidintos. Sutiktina su atsakovu, kad perkant rūbus ir avalynę galima pasirinkti pagal kainos ir kokybės santykį, tačiau tai nepaneigia būtinybės užtikrinti, kad vaikas būtų aprūpintas rūbais ir avalyne, atitinkančiais vaiko amžių, aprangos ir avalynės komplektais pagal metų sezonus, mokykline uniforma, laisvalaikio apranga, taip pat kad vaikas turėtų ir lankomiems užsiėmimams reikalingą specialią aprangą bei avalynę. Teismo vertinimu ieškovė nurodytos išlaidos rūbams, pagrįstos vaiko poreikių ir vartojimo būtinybe, todėl nėra pagrindo vertinti, jog ieškovė vaikui perka prabangius rūbus ar avalynę
Atsakovas prieštaravo ieškovės nurodytoms išlaidoms maistui, tačiau 240 Eur suma per mėnesį (8 Eur per dieną) nepilnamečio vaiko maistui nelaikytina pernelyg didele, ypač įvertinus aukštas kokybiškų maisto produktų kainas. Nesutiktina su atsakovo pateiktais paskaičiavimais, pagal kuriuos maistui turėtų pakakti 56 Eur mėnesiui arba 1,80 Eur dienai, pirmiausia dėl to, kad augančiam vaikui reikalinga visavertė mityba ir įvairus maisto racionas, nepakankama vaiko mityba vertintina atsakovo siūloma mityba tik tris kartus per dieną. Be to, maistas ruošiamas ne tik namuose, kaip paaiškino ieškovės atstovė, dukra valgo ir meno mokykloje, dažnai perkami pusgaminiai.
Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytomis išlaidomis dukros laisvalaikiui. Ieškovė, apskaičiuodama išlaidų dydį laisvalaikiui, nurodė, jog šių poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį reikalinga atitinkamai 17 Eur bei papildomai atostogoms 300 Eur metams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Taigi, išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus, todėl atsakovas turėtų būti suinteresuotas visapusišku vaiko lavinimu ir skatinti dukrą užsiimti papildoma veikla, teismas pripažįsta, jog išlaidos laisvalaikiui taip pat įtrauktinos į būtinųjų išlaidų krepšelį. Vaikui augant plečiasi jo socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai, užklasinė veikla ir pan. Kiekvienu konkrečiu vaikų gyvenimo etapu laisvalaikio praleidimo formos gali kisti, todėl numatyti, kada ir kokią konkrečią sumą bus reikalinga skirti laisvalaikiui, yra sudėtinga. Šiuo atveju atsižvelgus į šalių dukros amžių (8 metų), natūralu, kad laisvalaikio praleidimo formos, dažnumas, taip pat ir pats vaiko socializacijos poreikis didėja. Įvertinus rinkoje vyraujančias pramogų kainas, teismas ieškovės nurodomas 17 Eur išlaidas laisvalaikiui ir 300 Eur išlaidas atostogoms pripažįsta pagrįstomis, atitinkančiomis vaiko amžių bei poreikius, ir sprendžia, kad nurodyto dydžio išlaidos laisvalaikiui bei atostogoms gali būti įtrauktos į būtinųjų išlaidų krepšelį.
Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos higienos prekėms nėra patiriamos tik skalbimo priemonių, dantų pastos ar dantų šepetėlio įsigijimui, bet išlaidos reikalingos ir kitoms priemonėms, skirtoms plaukų, odos priežiūrai ir pan. įsigyti, ieškovės nurodomas išlaidų dydis, įskaitant kirpyklos paslaugas, nėra per didelės, nepaisant atsakovo nurodomų aplinkybių, kad kirpyklos paslaugos nereikalingos kas mėnesį.
Atsakovo nuomone per didelės išlaidos prekėms dukros poreikiams įsigyti, kadangi lova ir čiužinys nėra keičiami kasmet, be to, atsakovo tėvai dovanojo dviratį, prisidėjo prie paspirtuko pirkimo. Ieškovė, pateikdama patiriamų išlaidų suvestinę, nurodė, jog patiria vienkartines išlaidas ilgalaikiams daiktams (patalynei, baldams ir pan.). Nors ilgalaikiai daiktai ir nėra (neturėtų būti) perkami kas mėnesį ar kas metus, tačiau savaime suprantama, kad dukrai reikalingi ne tik atsakovo nurodyti daiktai (lova, čiužinys ir kt.), bet ir kiti baldai, judumo priemonės, kompiuteris ir kiti daiktai, kuriais turi pasirūpinti ieškovė, kad užtikrintų tinkamas gyvenimo sąlygas dukrai. Pagal ieškovės skaičiavimą išlaidos ilgalaikiams daiktams per metus sudarytų 240 Eur arba 20 Eur per mėnesį, teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir būtinomis.
Ieškovė nurodė, jog dukrai tenkanti būsto išlaikymo dalis sudaro 57 Eur, Būsto poreikis pripažįstamas būtinuoju vaiko poreikiu. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo samprotavimus, jog ieškovė turėtų tenkintis mažesnio ploto butu, nei gyvena šiuo metu.
Atsakovas per didelėmis laikė ir išlaidas ryšio priemonėms. Iš ieškovės atstovės paaiškinimo seka, kad šias išlaidas sudaro kasmėnesinės įmokos už telefoną bei ryšio paslaugas, siekiant užtikrinti nepertraukiamą internetinė ryšį. Šios išlaidos pagrįstos dokumentais, nėra ginčo dėl to, kad dukrai būtinas mobilaus ryšio telefonas, kad yra būtinybė užtikrinti nuolatinį mamos ir dukros ryšį, palaikomą internetu, dėl ko teismas išlaidas ryšio paslaugoms ir telefonui įsigyti pripažįsta pagrįstomis.
Teismas kaip nepagrįstus vertina atsakovo pastebėjimus dėl išlaidų transportui. Šios išlaidos patiriamos ne tik vaikui vykstant į mokyklą, išlaidos transportui reikalingos ir užtikrinant turiningą vaiko laisvalaikį, vykstant pas gydytojus ir pan., dėl ko 20 Eur suma per mėnesį nevertintina kaip per didelė.
Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad tenka su dukra lankytis pas odontologą, kurio paslaugos taip pat kainuoja. Iš išlaidų būtinųjų vaiko poreikiams suvestinės matyti, kad šis išlaidas įtraukė į išlaidų krepšelį, nurodydama, kad per mėnesį šiems poreikiams reikalinga 37 Eur suma. Teismo vertinimu gydymas nėra nuolatinio pobūdžio (kasdienis poreikis), todėl negali būti išlaikymo sudedamoji dalis.
Jeigu ieškovė patirtų gydymui būtinų išlaidų, šalims nesusitarus, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl vienkartinės konkrečios pinigų sumos šiam gydymui priteisimo. Kaip išlaikymo sudedamoji dalis nelaikytinos išlaidos skiepams, be to, ieškovė į išlaidų krepšelį įtraukė išlaidas dukros sveikatai, kurių dydis per mėnesį 10 Eur.
Teismo vertinimu pagal aukščiau sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį, konstatuojama jog nepilnametės G. poreikius užtikrina 650 Eur suma per mėnesį.
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pagal kasacinio teismo praktiką svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
Remiantis ieškovės į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti, šiuo metu jos darbo užmokesčio vidurkis 931, 75 Eur. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu Plungės m., automobilis Citroen. Ieškovė pagal būsto paskolos sutartį ir vartojimo kredito sutartis moka kas mėnesį atitinkamai 62,68 Eur, 138,52 Eur ir 87,93 Eur. Kitų nepilnamečių išlaikytinių ieškovė neturi.
Pagal atsakovo į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad atsakovas iš individualios veikos per 2024 m. gavo 13 388 Eur pajamų, t. y. 1 115,67 Eur per mėnesį. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas ir garažas Plungės m. Atsakovo vardu nuosavybės teise registruotų transporto priemonių nėra. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas galimai nenurodė savo visų pajamų, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė, teismas, nustatydamas atsakovo turtinę padėtį, remiasi registrų duomenimis ir atsakovo pateikta pajamų mokesčio deklaracija. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad jo pajamos per mėnesį siekia tik apie 500 Eur, kadangi jokių įrodymų apie galimai patiriamas išlaidas individualiai veiklai atsakovas neteikė.
Įvertinus šalių gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, matyti, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, dėl ko teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą vaikui ir abu tėvai vienoda dalimi privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo.
. Atsakovas nurodydamas, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti didesnį išlaikymą nei šiuo metu teikia (206 Eur), nenurodė įtikinamų priežasčių, dėl kurių negalėtų gauti didesnių pajamų. Atsakovas teigė, kad dėl pablogėjusios sveikatos po santuokos nutraukimo su ieškove didesnių pajamų gauto negali, pastoviai gydosi, patiria papildomų išlaidų vaistams ir vizitams pas gydytojus. Pateikė išrašus apie apsilankymus pas gydytojus. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas 2022 m. buvo gydomas 26 dienas stacionare, po to gydymą tęsia ambulatoriškai, jam skiriami tiek kompensuojami, tiek nekompensuojami vaistai. Tačiau atsakovui nedarbingumas nėra nustatytas, pagal gydytojų rekomendacijas sekama somatinė būklė, nėra duomenų apie tai, kad atsakovui taikytini kokie nors apribojimai darbinėje veikloje, todėl atsakovo teiginius apie tai, kad dėl sveikatos būklės negali gauti didesnių pajamų teismas vertina kaip nepagrįstus. Pagal atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas užsiima koncertine veikla. Įprastai koncertinė veikla vykdoma savaitgaliais, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę užsiimti papildoma veikla ir kitomis savaitės dienomis, taip gaunant didesnes pajamas.
Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, todėl turi būti vertinamas ne tik išlaikymą privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei išsilavinimą atitinkantį darbą. Darytina išvada, kad atsakovas turėtų siekti gauti jo amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas nepilnametei dukrai. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas neįrodė, kad, būdamas darbingas, daugiau prisidėti prie nepilnametės dukros G. išlaikymo, negali.
Atsakovo teigimu padidėjusias išlaidas vaiko išlaikymui turėtų padengti mokamų išmokų indeksavimas, be to, nebemokant mokesčio už darželį, sutaupytos lėšos gali būti skiriamos padidėjusiems dukros poreikiams. Sutiktina su atsakovo nuomone, jog lėšos mokėtos už darželį gali būti skiriamos dukros poreikių tenkinimui, tačiau vis tik jų nepakanka visiems mokyklinio amžiaus vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs ir tai, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimas ir išlaikymo dydžio indeksavimas yra skirtingos kategorijos. Išlaikymo padidinimo institutas siejamas su pasikeitusiais vaiko poreikiais ir tėvų galimybėmis tokį išlaikymą teikti, o priteisto išlaikymo indeksavimas skirtas dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastoms pajamoms visiškai ar iš dalies kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).
Apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, teismas pažymi, kad išlaikymo periodinių išmokų indeksavimas nėra skirtas užtikrinti padidėjusius vaiko poreikius. Kaip minėta anksčiau, įvykus esminiam vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimui, taikomas CK 3.201 straipsnis, įtvirtinantis išlaikymo pakeitimo institutą.
Sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis kaip ir siūlė atsakovas įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių privalomai turėtų būti mažinamas vaikui teikiamas išlaikymas išmokų suma, o valstybės mokama išmoka šiuo atveju galėtų būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 380 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės atstovės ir atsakovo , paaiškinimus posėdžio metu, byloje esančius įrodymus, įvertinus vaiko amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo darbingumą, atsakovo pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikui augti pilnaverte asmenybe, teismas sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo nepilnamečiui vaikui, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinant ieškovės reikalavimą iš dalies padidinti išlaikymą nepilnametei dukrai G. iš atsakovo iki 325 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2025 m. gegužės 15 d.
Dėl išlaidų gydymui
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo papildomų 297 Eur išlaikymo išlaidų, patirtų dėl nepilnametės dukros odontologinio gydymo.
Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už dukros dantų gydymą sumokėjo 594 Eur: 260 Eur už odontologo paslaugas laikotarpyje nuo 2024 m. birželio 17 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. ((duomenys neskelbtini) klinikos 2025-03-12 pažyma), 254 Eur už odontologines paslaugas laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki 2024 m. vasario 22 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025-03-05 pažyma), 80 Eur ((duomenys neskelbtini) klinikos 2025 m. gegužės 5 d. kvitas).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės - būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis - protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis - protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231- 969/2016).
Pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką dėl atsiradusių nenumatytų objektyvių papildomų vaiko priežiūros poreikių (nagrinėjamoje byloje – sveikatos priežiūros) yra galimas patirtų išlaidų atlyginimas tam tėvui, kuris jas jau faktiškai jas patyrė. Aplinkybė, kad atsakovas pagal Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą buvo įsipareigojęs mokėti 200 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis nereiškia, kad iš šios sumos turėjo būti apmokamos papildomos išlaidos vaiko sveikatai, taip pat, kad šių įmokų pakako.
Atsakovas nurodė, kad už šias paslaugas buvo atsiskaityta, tačiau jokių įrodymų nepateikė.
Atsakovas neneigia aplinkybių, kad vaikui yra reikalingas odontologinis gydymas, tačiau teigia, kad šis gydymas turi būti kompensuojamas iš valstybinės ligonių kasos lėšų. Sutiktina su atsakovu, kad Lietuvoje odontologo paslaugos vaikams yra finansuojamos valstybės. Tačiau tai neatima teisės naudotis ir mokamomis odontologo paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos susidarė per dvejų metų laikotarpį, gydymui išleista suma vertinama kaip protinga, atsakovas pagal turtinė padėtį yra pajėgus užtikrinti vaikui ir mokamų paslaugų suteikimą, kurios dažnu atveju yra skubios, teismas ieškovės reikalavimą dėl gydymo išlaidų priteisimo tenkina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 000 Eur teisinei pagalbai apmokėti (2025 m. rugsėjo 19 d. sąskaita ir pinigų priėmimo kvitas), atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (93 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina 930 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl papildomų dokumentų
Atsakovas 2025 m. lapkričio 5 d. ir 2025 m. lapkričio 14 d. pateikė papildomus dokumentus, šie dokumentai pateikti baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl nebepriimami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės V. M. ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2022 m. rugsėjo 20 d. Plungės apylinkės teismo įsprendimu nustatytą išlaikymo iš J. M. G. M. dydį ir iš J. M. dukros G. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 325 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2025 m. gegužės 15 d. iki dukros pilnametystės.
Priteisti ieškovei V. M. iš atsakovo J. M. 297 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis Eur) gydymo išlaidų ir 930 Eur (devynis šimtus trisdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš J. M. 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis Eur) žyminio mokesčio valstybei.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsisakyti priimti atsakovo J. M. 2025 m. lapkričio 5 d. pateiktą pranešimą su priedais ir 2025 m. lapkričio 14 d. pranešimą.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.