Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo (duomenys neskelbtini) dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. B. bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (įskaitant (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo dieną).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

I. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

2. Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašo jam paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimą, taikant intensyvią priežiūrą arba leisti bausmę atlikti (duomenys neskelbtini) pataisos įstaigoje. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

3. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

4. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. B. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

5. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas A. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nubaudė laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam A. B. apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad A. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad A. B. yra teistas (duomenys neskelbtini) kartus už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir už nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, veika padaryta smurtaujant prieš savo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), naują nusikalstamą veiką padarė praėjus (duomenys neskelbtini) dienoms po paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (2020 m. liepos 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendis, kuriuo A. B. nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje) (1 t., b. l. 166-169, 2020 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nuosprendžio buvo atmestas), teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 116-124). Be to, jis yra baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 125-139; 2 t., b. l. 1-15), (duomenys neskelbtini) amžiaus (1 t., b. l. 140), bylos duomenimis augina (duomenys neskelbtini) vaikus – A. ir L. A. (1 t., b. l. 143; 2 t., b. l. 26-28), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2015 m. kovo 10 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta taikos sutartis, kuria A. B. įpareigotas kas mėnesį, mokant po (duomenys neskelbtini) eurų, teikti išlaikymą (duomenys neskelbtini) vaikams: A. B. ir V. B. iki jų pilnametystės, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 147-148), registruotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149). (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) biuro pateiktoje informacijoje matyti, kad A. B. lanko programą – dalyvavo (duomenys neskelbtini) užsiėmimuose (1 t., b. l. 172). A. B. turi finansinių įsipareigojimų t. y. moka 2020 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą (šiuo metu yra sumokėjęs (duomenys neskelbtini)) eurų dydžio baudą). Minėtu nutarimu A. B. nubaustas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje (administracinis nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 29-30).

6. Žemesnės instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (patvirtina nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymai)).

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. B. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 (vieni) metai 1 (vienas) mėnesis 15 (penkiolika) dienų). Be to, nuteistajam A. B. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Taip pat, A. B. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) para) (1 t., b. l. 87, 89). Apylinkės teismo nuteistajam A. B. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams ir vienu trečdaliu sumažinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę – viešuosius darbus (taikyta (duomenys neskelbtini)), laisvės apribojimą (taikytas (duomenys neskelbtini)) nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taip pat, nuteistajam praeityje yra taikyta ir arešto bausmė, jam (duomenys neskelbtini) kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, 2020 m. gegužės 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pasiunčiant jį atlikti apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 153-155). Be to, nuteistajam (duomenys neskelbtini) kartą buvo taikytas ir lygtinis paleidimas. Pažymėtina, kad nuteistajam A. B. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas paskirtos švelnesnės bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

8. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. B. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis su savo žmona (nukentėjusiąją) D. B. susitaikė, augina (duomenys neskelbtini) vaikus, morališkai ir finansiškai prisideda prie jų auklėjimo, moka jam paskirtą baudą už administracinį nusižengimą, jam išvykus į įkalinimo įstaigą, jis negalėtų iki galo sumokėti jam paskirtos baudos, be to, jo žmonai likus vienai namuose jai būtų sunku prižiūrėti vaikus – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. A. B., būdamas teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir už smurtinį nusikaltimą, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. B. gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė prašė jos ginamajam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (BK straipsnis) (2 t., b. l. 46).

9.1. Nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) pakito šio kodekso 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas. BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d., nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

9.2. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis A. B. teistas (duomenys neskelbtini) kartus už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, dirba, (duomenys neskelbtini) registruotas, augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Vertinant aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, tai rodo, kad jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. B. elgesiui švelnesnės bausmės nedaro. Visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Be to, jam (duomenys neskelbtini) bei jo atžvilgiu 2020 m. liepos 28 d. apylinkės teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, po kurio priėmimo praėjus (duomenys neskelbtini) dienoms jis padarė naują nusikalstamą veiką, auginami (duomenys neskelbtini) vaikai nuo nusikalstamų veikų nesustabdė, nors neabejotinai buvo žinoma, kokios gresia pasekmės. Pažymėtina, kad praeityje nuteistajam net (duomenys neskelbtini) kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, (duomenys neskelbtini) kartą jis 2020 m. gegužės 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi buvo panaikintas (1 t., b. l. 121, 153-155), be to nuteistojo atžvilgiu praeityje taip pat buvo taikytas ir lygtinis paleidimas. Visa tai rodo, kad jis padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šių išvadų nepaneigia ir tai, kad nuteistasis augina (duomenys neskelbtini) vaikus, nori padėti išlaikyti šeimą, dirbti bei mokėti jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą. Dėl to nuteistojo gynėjos prašymas jos ginamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. taip pat prašo leisti jam atlikti paskirtą bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos įstaigoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės”. BVK 65 straipsnyje nustatyta, kad „į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą“.

10.1. Taigi, pagal galiojančią tvarką konkrečią pataisos įstaigą nustato ne teismas, o nuteistojo kardomojo kalinimo vietos administracija, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo prašymo leisti jam laisvės atėmimo bausmę atlikti pasirinktuose pataisos namuose ar nustatyti kitą pataisos įstaigos rūšį nėra pagrindo.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, ją sumažino vienu trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė sumažinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo A. B. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

12. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2020 m. spalio 9 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 84 (aštuoniasdešimt keturių) eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl A. B. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti (2 t., b. l. 43). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kad nuteistasis dirba, yra registruotas (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini) vaikus, moka alimentus, jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo A. B. Valstybės naudai priteisia tik dalį – 42 (keturiasdešimt du) eurus išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. B. valstybės naudai 42 (keturiasdešimt du) eurus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.