- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- II-55-496/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00028-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Institucija
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas
protokolą surašiusios ir nuobaudą paskyrusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. V. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-01-24 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 67-ANR_N-91-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2020 m. sausio 24 dienos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 67-ANR_N-91-2020 nutarė nubausti D. V. dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalyje padarymo už tai, kad 2019 m. spalio 28 d. 10.26 val. (duomenys neskelbtini), krašto kelyje (duomenys neskelbtini) 19.22 kilometre D. V., būdama gyvulių bandos varove, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, varydama skersai kelio važiuojamąją dalį gyvulius, sudarė kliūtį keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Sudariusi kliūtį kelyje bei sukeldama jame pavojų, neatliko to, ką privalėjo padaryti, tai yra pavojingoje vietoje kliūties atitinkamai nepažymėjo, apie kliūtį bei pavojų keliu atvažiuojančio automobilio BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. K. tinkamai neįspėjo, dėl to šis kliūties laiku nepastebėjęs kliudė per važiuojamąją kelio dalį vieną iš varomų karvių. Eismo įvykio metu žmonės ir karvė nenukentėjo, apgadinta transporto priemonė. Šiais veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, pat virtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 11 ir 71 punktus. D. V. pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda.
Šalies argumentai
D. V. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 24 d. nutarimą byloje Nr. 67-ANR_N-91-2020 ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą. D. V. skunde nurodo, kad ji nepažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų, ji ėmėsi visų atsargumo priemonių, vesdama gyvulius per kelią. Ji tai darė šviesiu paros metu, ji sustabdė atvažiuojančius du automobilius, parodė, kad bus vedami gyvuliai per kelią. Du automobiliai sustojo ir laukė, kol praves gyvulius, o nukentėjusiojo R. K. vairuojamas automobilis atvažiavo dideliu greičiu, lenkė du stovinčius automobilius ir atsitrenkė į keliu varomą karvę. Susidūrimas įvyko ne R. K. važiavimo juostoje, bet priešpriešinėje eismo juostoje. D. V. skunde nurodo, kad ji nepažeidė ir KET 11 punkto. Jos ganyklos yra abipus kelio, todėl tenka du kartus per dieną gyvulius pervesti per kelią. Visada ji sustabdo mašinas, šios palaukia. Mano, kad šiuo atveju pats R. K. padarė neįsitikino eismo saugumu lenkiant ir jis pažeidė KET reikalavimus. Nurodo, kad nėra pažeistas ir KET 71 punktas, nes gyvuliai ramiai ėjo per kelią, nelakstė. Gyvuliai išsigando tik po to, kai mašina atsitrenkė į vieną iš gyvulių. Tada visi gyvuliai pasklido. Mano, kad automobilio vairuotojas R. K. yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo.
Skundą pateikusi D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko, prašo panaikinti nutarimą, nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Ji nurodė, kad buvo užtikrinusi saugų galvijų pervarymą per kelią, gyvuliai ėjo ramiai, du automobiliai sustojo prie kelio ir laukė, kol ji su vyru pervarys gyvulius per kelią. Jie dviese su vyru ketino pervaryti per kelią devynis galvijus. Buvo šviesus paros metas. Gyvuliai ėjo ramiai. Mano, kad vairuotojas R. K. buvo neatidus, lenkė stovinčius automobilius ir atsitrenkė į jos karvę. Karvė nugriuvo, bet netrukus atsistojo. Po automobilio susidūrimo su karve gyvuliai išsigando ir tada juos buvo sunkiau valdyti, bet iki susidūrimo gyvuliai buvo ramūs ir paklusnūs. Įvykio metu ji buvo apsirengusi įprastais rūbais, galimai striukė buvo šviesios spalvos. Kelyje ji jokių įspėjamųjų ženklų nebuvo pastačiusi, pati stovėjo viduryje kelio ir mojuodama rankomis stabdė važiuojančias mašinas.
Nubausto asmens atstovė prašo panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą D. V. atžvilgiu. Atstovė nurodo, kad įvykis įvyko šviesiu paros metu, buvo geras matomumas. Nėra nustatytos vietos gyvuliams varyti per kelią, bet žmonėms tai yra reikalinga. Mano, kad D. V. padarė viską, kad užtikrintų saugumą kelyje gyvulių varymo metu, ji nusižengimo nepadarė, o kaltas yra vairuotojas, kuris turėjo matyti kliūtį, bet jos nematė.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo prašo D. V. paskirtą nuobaudą palikti galioti, nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta, nutarimas priimtas remiantis surinktais įrodymais. Nurodo, kad du žmonės negalėjo suvaldyti, užtikrinti saugumo varydami per kelią devynis gyvulius. Reikėjo daugiau žmonių. D. V. kelyje sudarė kliūtį. R. K. matė gyvulius pievoje, o ne kelyje. D. V. ne vedė gyvulius per kelią, tačiau varė juos. Jie buvo nepririšti, nevaldomi. Prašo palikti galioti D. V. paskirtą nuobaudą.
Nukentėjusysis R. K. nesutinka su skundu ir paaiškino, kad jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), matė pievoje traktorių, galvijus, matė kelkraštyje stojančias dvi mašinas ir manė, kad ten sustoję žmonės kalbasi. Jis nematė gyvulių varymo, nematė jokių įspėjamųjų ženklų. Jis lenkė stovinčias mašinas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir tada pamatė, kad iš už stovinčios pirmos mašinos iššoko dvi telyčios. Gyvulius kelyje pamatė likus 10 ar 7 metrams iki gyvulių. Tada jis stabdė, bet nepavyko išvengti susidūrimo su į gyvuliu. Mano, kad jis lenkė saugiai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 569 straipsnio 4 dalis įpareigoja, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą. Šio straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už 1 dalyje nurodytų asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas. Tokie veiksmai užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų.
Byloje nekyla ginčas, kad 2019 m. spalio 28 d. 10.26 val. šviesiu paros metu, D. V. su vyru ketino pervaryti per kelią devynių gyvulių bandą, ji sustabdė du atvažiuojančius automobilius, rodė, kad bus vedami gyvuliai per kelią. Du automobiliai sustojo ir laukė, o R. K. vairuojamas automobilis atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), jis lenkė tuos du stovinčius automobilius, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir joje atsitrenkė į kelio važiuojamąja dalimi varomą karvę. Karvė nugriuvo, bet netrukus atsistojo. Įvykio metu buvo apgadintas R. K. automobilis. Visi dalyvaujantys byloje asmenys sutinka, kad įvykio vieta nėra specialiai skirta gyvuliams varyti per kelią. D. V. kelyje nebuvo pastačiusi jokių ženklų, įspėjančių apie gyvulių varymą.
Kelių eismo taisyklių 71 punktas, kurį nurodoma pažeidė D. V., numato, kad „varomų gyvulių bandą ar paukščių pulką reikia suskirstyti grupėmis, tarp kurių turi būti tokie atstumai, kad nekliudytų eismui. Varovų turi būti tiek, kad jie galėtų valdyti gyvulius ar paukščius ir užtikrintų eismo saugumą“.
D. V. nurodo, kad ji ėmėsi visų priemonių, kad įspėtų keliu važiuojančias transporto priemones apie gyvulių varymą per kelią, t. y. ji stovėjo kelio viduryje ir mojavo rankomis. Liudytojas A. G., apklaustas nagrinėjant bylą II-308-496/2019, parodė matęs, kad žmonės ketina varyti gyvulius per kelią, todėl sustojo kelyje, šiek tiek pasukęs link kelkraščio. Paskui jį sustojo dar viena mašina, o trečioji mašina nesustojo ir atsitrenkė į karvę. Liudytoja M. L., apklausta nagrinėjant bylą II-308-496/2019, parodė, kad ji važiavo į (duomenys neskelbtini), pamatė, kad prieš ją važiuojanti mašina pradėjo stabdyti, todėl paskui sustojo ir ji. Tik tada ji pamatė, kad per kelią varomi gyvuliai. Ji nematė jokių įspėjimų apie gyvulių varymą. Trečia mašina kelyje atsitrenkė į karvę. Nukentėjęs asmuo R. K. parodė, kad jis matė kelio pakraštyje stovinčias dvi mašinas, matė pievoje gyvulius, tačiau nematė jokių įspėjimų apie gyvulių varymą, nematė D. V. važiuojamojoje kelio dalyje, tik jau važiuojant pro stovinčius automobilius pamatė, kad iš už stovinčios mašinos išėjo karvė. Karvę išvydo prieš pat mašiną, stabdė, bet išvengti susidūrimo nepavyko. Iš šių parodymų matyti, kad prieš varydama gyvulius D. V., mojuodama rankomis, stabdė važiuojančias mašinas. Pirmos mašinos vairuotojas tai pamatė, tačiau antros ir trečios mašinos vairuotojai nurodo nematę D. V. kelyje, galimai taip atsitiko dėl to, kad ją užstojo pirmoji mašina. Tuo pačiu metu D. V. turėjo įspėti vairuotojus apie gyvulių varymą ir rūpintis varomais gyvuliais, nes varovai buvo tik du – ji ir jos vyras. Buvo varomi devyni gyvuliai. Teismas pritaria institucijos, nagrinėjusios administracinę bylą, priėmusios nutarimą, atstovo nuomonei, kad devynių gyvulių bandai pervaryti per kelią buvo nepakankamas varovų skaičius, kuris negalėjo užtikrinti saugumo.
Teismas sutinka, kad D. V. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, varydama skersai kelio važiuojamąją dalį gyvulius, sudarė kliūtį keliu važiuojančioms transporto priemonėms.
2020-04-28 dienos ekspertizės akte nurodyta, kad „varyti gyvulius per kelią leidžiama tik specialiai skirtose vietose, apie kliūtį įspėjant kitus eismo dalyvius, nekeliant pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, varomų gyvulių bandą suskirstant grupėmis, tarp kurių turi būti tokie atstumai, kad nesukliudytų eismui, o varovų turi būti tiek, kad jie galėtų valdyti gyvulius ir užtikrintų eismo saugumą. Pateiktoje medžiagoje duomenų, kad eismo įvykio vietoje buvo specialiai gyvuliams varyti skirta vieta, nėra. Nagrinėjamojoje eismo situacijoje automobilis „BMW 320“ kelio važiuojamojoje dalyje kliudė tik karvę, nebuvo kliudytas gyvulius varęs asmuo, todėl, tikėtina, kad greta karvės minėto asmens nebuvo, o karvė, būdama važiuojamojoje dalyje, sudarė kliūtį transporto priemonių eismui, todėl nurodytoje eismo situacijoje D. V. varė gyvulius per kelią ne specialiai tam skirtoje vietoje bei sudarė kliūtį transporto priemonių eismui ir techniniu požiūriu tai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą“.
Ekspertizės aktas įrodo, kad pareiškėjos D. V. veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais, t. y. eismo įvykio kilimu ir automobilio apgadinimu.
Skundą padavusi D. V. teigia, kad dėl eismo įvykio yra kaltas automobilio vairuotojas R. K.. Tačiau šioje byloje teismas sprendžia dėl D. V. kaltės dėl įvykio, o ne dėl kitų eismo įvykio dalyvių kaltės, todėl teismas nepasisako apie R. K. veiksmus.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylą D. V. atžvilgiu, jos kaltė yra įrodyta. Policijos pareigūnas, skirdamas jai nuobaudą, atsižvelgė į jos padaryto nusižengimo pavojingumą, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė vidutinio dydžio baudą. D. V. skundas netenkintinas, 2020-01-24 dienos nutarimas paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti D. V. skundą.
Palikti nepakeistą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. sausio 24 dienos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 67-ANR_N-91-2020
Nutartis per 20 dienų nuo jos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.