- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- II-308-496/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00229-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Nukentėjusysis
- R. K.
protokolą surašiusios ir nuobaudą paskyrusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. V. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-10-28 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 67-ANR_N-1567-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2019 m. spalio 28 dienos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 67-ANR_N-1567-2019 nutarė nubausti D. V. dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje padarymo už tai, kad 2019-10-28 10.26 val. (duomenys neskelbtini), krašto kelyje (duomenys neskelbtini) 19.22 kilometre D. V. skersai važiuojamosios dalies varė gyvulių bandą ir neužtikrino eismo saugumo keliu važiuojančioms transporto priemonėms, dėl to automobilio BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė važiuojamojoje kelio dalyje buvusią karvę. Eismo įvykio metu žmonės ir karvė nenukentėjo, apgadinta transporto priemonė. Šiais veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, pat virtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 71 punktą.
Šalies argumentai
D. V. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių AVPK Kelmės rajono PK 2019-10-28 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.67-ANR_N-1567-2019 ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Nurodo, kad jos atžvilgiu nutarimą priėmė asmuo, į administracinio nusižengimo protokolą įrašytas liudytoju, nors jis įvykio nematė. Skunde nurodoma, kad D. V. yra nubausta pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį kad pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančius teisės aktus, tačiau pareigūnai nenurodė konkretaus akto pažeidimo esmės. D. V. nurodo, kad ji nepažeidė šių aktų reikalavimų. Taip pat D. V. skunde nurodo, kad ji su vyru ketino pervesti per kelią gyvulių bandą 10.26 val., tai yra šviesiu paros metu, ji sustabdė atvažiuojančius automobilius, parodė, kad bus vedami gyvuliai per kelią. Du automobiliai sustojo ir laukė, kol praves gyvulius, o R. K. vairuojamas automobilis atvažiavo dideliu greičiu, lenkė du stovinčius automobilius ir atsitrenkė į keliu varomą karvę. Mano, kad pats R. K. padarė KET 136.3 punkto pažeidimą.
Skundą pateikusi D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko, prašo panaikinti nutarimą, nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Ji nurodė, kad buvo užtikrinusi saugų galvijų pervarymą per kelią, gyvuliai ėjo ramiai, du automobiliai sustojo prie kelio ir laukė, kol ji su vyru pervarys gyvulius per kelią, tačiau R. K. buvo neatidus, jis lenkė stovinčius automobilius ir atsitrenkė į jos karvę. Karvė nugriuvo, bet netrukus atsistojo. Po automobilio susidūrimo su karve gyvuliai išsigando ir tada juos buvo sunkiau valdyti, bet iki susidūrimo gyvuliai buvo ramūs ir paklusnūs.
Nubausto asmens atstovė prašo panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą D. V. atžvilgiu arba grąžinti policijos pareigūnams tirti iš naujo. Atstovė nurodo, kad įvykis įvyko spalio 28 dieną 10.36 val., o K., iki 11 valandos turėjo nuvykti į apylinkės teismo Kelmės rūmus, todėl jis skubėjo ir buvo neatsargus. R. K. važiavo dideliu greičiu, jis lenkė du stovinčius automobilius, susidūrimas su karve įvyko jo priešpriešinėje eismo juostoje, todėl galimai pats R. K. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus. Policijos pareigūnai atvažiavo daugiau nei po pusvalandžio, jie įvykio nematė, bet atvykęs pareigūnas M. K. į administracinio nusižengimo protokolą įrašytas liudytoju. Po kelių minučių tas pats liudytojas priėmė nutarimą ir nubaudė D. V.. Mano, kad administracinis nusižengimas nėra ištirtas, pareigūnas prieš priimdamas nutarimą neapklausė liudytojų – D. V. vyro, buvusio įvykio vietoje ir sustojusių automobilių vairuotojų.
Atsiliepimas
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, palikti galioti priimtą nutarimą.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo prašo D. V. paskirtą nuobaudą palikti galioti, nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta, nutarimas priimtas remiantis surinktais įrodymais. Įvykio vietoje D. V. pripažino savo kaltę. Nurodo, kad du žmonės negalėjo suvaldyti, užtikrinti saugumo varydami per kelią devynis gyvūnus.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis R. K. nesutinka su skundu ir nurodė, kad važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jis matė pievoje traktorių, galvijus, matė kelkraštyje stojančias dvi mašinas, tačiau nematė gyvulių varymo ir lenkė stovinčias mašinas. Jis važiavo leistinu greičiu – apie 90 kilometrų per valandą. Kai lenkimo metu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, jis pamatė kad kelyje telyčia į jį žiūri. Tada jis stabdė, suko į kairę, tikėjosi išvengti susidūrimo, bet atsitrenkė į gyvulį. Smūgis nebuvo stiprus, telyčia užvirto ant mašinos. Buvo apgadinta mašinos priekinė dalis. Mano, kad jis lenkė saugiai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 569 straipsnio 4 dalis įpareigoja, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. visi keturi objektyvūs ir subjektyvūs administracinio nusižengimo sudėties elementai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/ 2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-718/ 2012, N444-1254/2012).
ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Be to, įstatymas numato, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas (ANK 346 straipsnio 20 dalis). Ši norma yra blanketinė, todėl surašant asmeniui administracinio nusižengimo protokolą ir priimant nutarimą šio ANK straipsnio pagrindu, turi būti tiksliai nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė.
D. V. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir nutarime visiškai nėra nurodyta, kokius Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos norminių aktų reikalavimus ji pažeidė. Dėl to teismas sprendžia, kad nebuvo atskleista administracinio nusižengimo esmė, nėra suformuluotas kaltinimas D. V., todėl toks nutarimas negali būti paliktas galioti, jis turi būti naikinamas.
Administracinio nusižengimo protokole įrašyta, kad D. V. pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 71 punkto reikalavimus. Tačiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus atsakomybę numato administracinio nusižengimų kodekso XXII skyrius „Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto ir kelių ūkiu“. Pagal šiame skyriuje numatytą administracinį nusižengimą D. V. nėra kaltinama.
Kelių eismo taisyklių 71 punktas, kurį nurodoma pažeidė D. V., numato, kad „varomų gyvulių bandą ar paukščių pulką reikia suskirstyti grupėmis, tarp kurių turi būti tokie atstumai, kad nekliudytų eismui. Varovų turi būti tiek, kad jie galėtų valdyti gyvulius ar paukščius ir užtikrintų eismo saugumą“. Dėl to, ar D. V. su sutuoktiniu, varydami per kelią devynis gyvulius, galėjo užtikrinti eismo saugumą, ar ne, byloje kyla ginčas. D. V. nurodė, kad ji užtikrino varymo saugumą, vedė gyvulius grupėmis, pamačiusi atvažiuojančias mašinas, jas sustabdė mojuodama rankomis, tik tada vedė kitus gyvulius, šie buvo ramūs, klausė. Ji nurodo, kad tik po R. K. netinkamo lenkimo, kai jo mašina atsitrenkė į telyčaitę, gyvuliai išsigando ir tada pasklido kelyje. D. V. parodymus teismo posėdžio metu patvirtino jos sutuoktinis E. V. ir liudytojas A. G., kuris matė D. V. įspėjimus apie gyvulių varymą ir jo pirmojo mašina sustojo praleisti gyvulius.
Institucijos atstovas teigia, kad du asmenys negali saugiai pervesti per kelią devynis galvijus, tačiau tai teigia deklaratyviai, nemotyvuojant, kodėl taip mano. Nukentėjusysis R. K. nurodė nematęs D. V. įspėjimų apie gyvulių varymą, bet matęs pakelėje gyvulius ir matė dvi kelyje stojančias mašinas. Liudytoja L. M. nurodė nemačiusi D. V. įspėjamųjų ženklų apie gyvulių varymą, bet sustojo paskui kitą, stojančią mašiną ir tada pamatė varomus gyvulius.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, iš visų paaiškinimų matyti, kad R. K. mašinos susidūrimas su gyvuliu įvyko R. K. lenkiant stovinčias mašinas, jam išvažiavus į priešpriešiną eismo juostą. Policijos pareigūnai, tirdami įvykį, nevertino vairuotojo R. K. veiksmų lenkimo metu, nevertino jo kaltės. Teismas šiuo metu neišsako posėdžio metu surinktų įrodymų vertinimo, nes pirmiausia įgaliota institucija turi ištirti įvykį, jį įvertinti, surašyti tinkamą administracinio nusižengimo protokolą ir kt.
Teismas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnai administracinį nusižengimą išsprendė labai skubotai: 2019 m. spalio 28 dieną 10:31 gavo pranešimą apie įvykį, į įvykio vietą nuvyko apie 11 val., o jau 12 val. bei 12.10 val. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas. Galimai dėl šios priežasties nebuvo surinkti ir ištirti įrodymai, nebuvo apklausti liudytojai, nenustatyti pažeisti teisės aktai.
Institucijos atstovo vertinimas, kad D. V. kaltę įrodo tai, jog ši įvykio vietoje kaltę pripažino, yra neteisingas. Atsakomybėn traukiamas asmuo gali pripažinti kaltę, arba jos nepripažinti, gali duoti parodymus byloje arba jų neduoti, tai yra jo teisė, numatyta ANK 577 straipsnyje, bet ne pareiga. Asmens kaltę privalo įrodyti institucija, tirianti ir nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą.
Teismas pažymi, kad asmuo esantis liudytoju byloje, negali išspręsti bylos, negali priimti nutarimo. Šioje byloje M. K. įrašytas liudytoju ir jis priėmė 2019-10-28 dienos nutarimą toje pačioje byloje, todėl toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. V. iškelti klausimai ir abejonės dėl veikos vertinimo, įrodymų trūkumo, nagrinėjimo pažeidimų yra pagrįstos ir jos atžvilgiu priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir paliktas galioti.
Dėl nurodytų bylos tyrimo ir nagrinėjimo trūkumų, administracinio nusižengimo byla grąžintina Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui, atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir nustatyti kaltus asmenis dėl 2019 metų spalio 28 dienos įvykio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
D. V. skundą tenkinti iš dalies.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-10-28 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 67-ANR_N-1567-2019, kuriuo D. V. pripažinta kalta, padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, panaikinti ir grąžinti bylą Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.