- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- e2-2861-558/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00791-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei D. S., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. B. dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ADB „Gjensidige“, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės: 1) 781,50 Eur išmokėtą draudimo išmoką bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d. iš D. S. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini),, buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini),. Aplietasis butas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu. Ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo 781,50 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkui A. B.. Išdėstytas aplinkybes patvirtina draudimo liudijimo, turto apžiūros akto, sąmatos, draudimo išmokos skaičiavimo išvados, nuotraukų, paklausimų, pretenzijų kopijos. Atsakovei buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovo reikalavimo netenkino.
Atsiliepimas
Atsakovė D. S. atsiliepimu į ADB „Gjensidige“ ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių ir įrodančių, kad draudėjo butas buvo užpiltas būtent iš atsakovės buto. Su šiuo ieškovo teiginiu atsakovė kategoriškai nesutinka. 2020 m. sausio 2 d. atsakovė gavo raštą iš ieškovės , kad nukentėjęs butas buvo užpiltas iš atsakovės buto, tačiau atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė nesutinkanti nei su reikalavimu, nei su manymu, kad nukentėjęs butas buvo užpiltas iš jos buto. Įvykio dieną nukentėjusiojo buto savininkas buvo atėjęs pas atsakovę ir minėjo, kad, kad jo butas užlietas. Atsakovė patikrino bute esančius vamzdžius, stovą, aplinką apie kriauklę, unitazą, jokio vandens nuotėkio nebuvo matyti. Jokie remonto ar tvarkymo veiksmai iki įvykio ar jo metu nebuvo atliekami, avarinių situacijų bute nėra buvę. Pats kaimynas į atsakovės butą nebuvo užėjęs, todėl teigti, kad būtent atsakovė užliejo jo butą neturėjo jokio pagrindo. Tuo metu atsakovė bute buvo ne vien, su dukra, kuri gali paliudyti, jog jokio vandens pratekėjimo atsakovės bute nebuvo. Į atsakovės butą nebuvo atvykę nei ieškovo atstovai ir jokios apžiūros neatliko. Pažymėtina, kad laiptinėje, kurioje yra atsakovės butas ir butas Nr.122, įvykiui aktualiu laikotarpiu avarinė tarnyba nebuvo kviesta. Jokių įvykių, gedimų atsakovės bute, kurie būtų galėję sąlygoti 122 buto užpylimą ir žalos padarymą nebuvo. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų nurodytos sumos išmokėjimą draudėjui bei jos sąsajas su draudimo įvykiu, atsiradusiais sugadinimais. Kaip ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Šalies argumentai
Ieškovė ADB „Gjensidige“ 2020 m. rugsėjo 15 d. rašytiniais paaiškinimais nurodė, jog 2019 m. gruodžio 7 d. buvo gautas nukentėjusiojo asmens gyvenančio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pranešimas apie įvykį, kuriame nurodyta „2019 m. gruodžio 7 d. apie 12.30 val., žiūrint televizorių, išgirdau kapsėjimą gretimame kambaryje. Nuėjęs radau, kad skverbiasi vanduo pro koridoriaus ir gretimo kambario lubas. Taip pat radau vandens ant parketo kambaryje ir koridoriuje ant linoleumo. Netrukus vanduo pradėjo tekėti ir kambario siena bei koridoriaus siena ir dailylente. Kuo skubiau nubėgau pas kaimynus, gyvenančius viršuje ir pasakiau, kad jie mane lieja. Kaimynė pasakė, kad bėga pažiūrėti krano ir uždarė duris. Grįžęs radau, kad vandens prasiskverbimas mažėja. Intensyviai valiau grindis ir lubas, kad vanduo padarytų kuo mažesnį nuostolį “. Vykdant draudiminio įvykio tyrimą ir atsakovei D. S. nurodžius, kad ne iš jos buto įvyko vandens pratekėjimas, ieškovas nusiuntė paklausimą A. B., kuris elektroniniu paštu patikslino, kad „Mus užliejo iš 217 buto. Kai nuėjau, man pasakė, kad tikriausiai kranas ir užtrenkė duris prieš nosį “. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad UAB „Alytaus butų ūkis“ pranešimas, kurį į bylą pateikė atsakovė tik patvirtina, kad minėtu laikotarpiu nebuvo jokio bendrojo naudojimo vamzdžių gedimų, dėl kurių ir gali būti kviečiamas namo administratorius. Šios aplinkybės ir sudaro pagrindą daryti išvadas, kad gedimas įvyko atsakovės buto atsakomybės ribose. Ieškovą ir trečiąjį asmenį sieja pasitikėjimo santykiai ir ieškovas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir aiškiais trečiojo asmens parodymais, kuriose trečiasis asmuo konkrečiai nurodo, kad užliejimas įvyko būtent iš 217 buto. Ieškovas pateikė prašymą nagrinėti bylą teismo posėdyje jų atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė D. S. teismo posėdyje paaiškino, kad kaimynas (A. B.) paskambinęs jai į duris, 2019 m. gruodžio mėn., pasakė, kad jį semia. Tada atsakovė uždariusi duris patikrino savo butą, viskas jame buvo sausa: ir po kriaukle, ir koridoriuje, kur eina vamzdžiai, jokių vandens pratekėjimų nerado. Daugiau kaimynas pas ją užėjęs nebuvo, su juo nekalbėjo, susitikę nebuvo.
Teismo posėdžio metu atsakovės D. S. atstovė advokatė G. G. prašė ieškinį atmesti, remdamasi atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, nes jis yra nepagrįstas. Atsakovė skambino ieškovui, taip pat raštu nurodė, kad negalėjo iš jos buto nutekėti vanduo, nes jos butas buvo sausas, tačiau ieškovas ignoravo atsakovės poziciją. Ieškovas turėjo apžiūrėti atsakovės butą, tačiau to nepadarė. Atsakovė užklausė namo administruojamos įmonės, ar tuo laikotarpiu buvo kviečiama avarinė tarnyba (pvz. dėl vamzdžio trūkimo), tačiau nurodytu laikotarpiu avarinė tarnyba kviesta nebuvo. Trečiojo asmens patalpa ribojasi su kitu butu, tačiau šios aplinkybės tirtos nebuvo. Nesutiko dėl žalos dydžio. Lubų dažymo suma nurodyta 306 Eur, tačiau ji neatitinka tikrovės, nes paskaičiuotas visas lubų plotas, o vanduo yra nutekėję tik nedideliame plote, lubų plotas padidintas 4 kartus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad sienos yra išdžiūvusios, pageltonavusios, kas akivaizdu, kad pratekėjimai buvę ir iš anksčiau, ne šio įvykio pasekmė, todėl žalos dydis neatitinka tikrovės. Nesutinka, kad grindys buvo sugadintos, nes prie durų grindų plotas yra nuvaikščiotas, o neužlietas vandens. Atkreipė dėmesį, kad ieškinio suma 781,50 Eur, o iš ieškovo pateiktos nuostolių lentelės matyti, kad nuostoliai sudaro tik 684 Eur, todėl nėra aišku iš kur toks žalos dydis. Ieškovas nebuvo nuvykęs į nukentėjusiojo butą, neįsitikino kokia padaryta reali žala, o žalos dydį nustatė neatvykęs į įvykio vietą.
Trečiasis asmuo ieškovės pusėje, A. B., teismo posėdžio metu nurodė, kad jis gyvenime turi skaudžios patirties dėl patalpų apliejimo, todėl savo butą yra apsidraudęs, nes nenori pyktis su kaimynais, kurie nėra linkę atlyginti žalos. 2019 m. gruodžio 17 d. apie 12.30 val. jis žiūrėjo televizorių, kai išgirdo, kad bėga vanduo koridoriuje, link kraštinės namo sienos. Tada jis nedelsiant nubėgo pas kaimynus, kurių butas yra statmenai virš jo buto. Atidariusi savo buto duris kaimynė jam pasakė, kad tai tikriausiai kranas ir uždarė savo buto duris. Trečiasis asmuo pas kaimynę užėjęs nebuvo, nes jam nebuvo pasiūlyta užeiti, o be to skubėjo bute semti vandenį, kad sumažinti žalos padarinius. Grįžęs iš kaimynės į savo butą, trečiasis asmuo pamatė, kad maždaug po 30 min., vanduo iš viršaus nustojo bėgęs. Iš kart po avarijos jis nufotografavo apgadintas koridoriaus, kambario sienas, lubas, taip pat sugadintą nuo vandens parketą ir nusiuntė draudimo kompanijai, o ten dirbantys ekspertai įvertino padarytą žalą ir pervedė jam 781,50 Eur sumą. Remonto jis dar nėra pasidaręs. Nurodė, kad ir anksčiau jo butas buvo užlietas. Nesutiko su atsakovės atstovės argumentais, kad nubėgus vandeniui galima nudažyti tik tą mažą plotelį, kur prabėgo vanduo, neremontuojant viso lubų ploto bei suremontuoti grindų parketo dalį, kuri buvo sulieta vandeniu. Tai neatitinka realybės, nes mažo ploto nesuremontuosi taip, kad neišsiskirtų iš viso ploto, todėl reikia remontuoti visą bendrą plotą, kuriame yra pažeidimai.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. S., kuri yra atsakovės dukra, nurodė, kad tą įvykio dieną, ji išgirdo skambinant į duris. Kai ji atėjo jos mama paaiškino, kad buvo kaimynas iš apačios, nes semia jo butą. Jos abi kruopščiai patikrino visame bute esančius santechninius mazgus: kriauklę virtuvėje, koridoriuje esančius vamzdžius, kurie uždengti sienele, vonią, tačiau jokio pratekėjimo bute nebuvo. Visas butas buvo sausas. Iš buto Nr.122 plano, liudytoja parodė, kur virš kaimyno buto randasi jų kriauklė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ su draudėju A. B. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT 2709685, kuria buvo apdraustas draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), (ieškinio priedas „draudimas“). Iš byloje pateiktos apie įvykį informacijos matyti, kad trečiasis asmuo A. B., 2019 m. gruodžio 7 d. apie 12.30 val. pastebėjo tekantį vandenį pro koridoriaus ir gretimo kambario lubas, taip pat rado vandens ant parketo kambaryje ir koridoriuje ant linoleumo ; netrukus vanduo pradėjo tekėti ir kambario siena bei koridoriaus siena ir dailylente; nubėgęs pas kaimynus, gyvenančius viršuje pasakė, kad jie lieja jo butą, tada kaimynė informavo, kad bėga pažiūrėti krano ir užtrenkė duris (ieškovo 2020-09-15 Nr. 32473 rašytinių paaiškinimų priedas DOK-32473). Iš Turto žalos įvertinimo skaičiuotės (Žalos byla Nr. CLT2002525) matyti, kad draudikas apskaičiavo draudėjui išmokėtiną 781,50 Eur dydžio draudimo išmoką (2020-04-03 ieškinio Nr.CBP 1771 priedas „sąmata“). ADB „Gjensidige“ 2019 m. gruodžio 18 d. išmokėjo draudėjui A. B. 781,50 Eur draudimo išmoką (ieškovo 2020-09-15 Nr. 32473 rašytinių paaiškinimų priedas DOK-32473).
Dėl buto užliejimo židinio
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3109/2017).
Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 7 d., dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovei D. S. nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini),, buvo aplietas A. B. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini),. Nors atsakovė neigia, kad A. B. buto užliejimo židinys yra viršuje esantis jos butas, teigia, kad jos bute nebuvo jokių vandentiekio tinklų ir sistemos gedimų, tačiau, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina A. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini),, užliejimo iš viršuje esančio atsakovės buto faktą. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad vanduo pratekėjo į A. B. butą per lubas, besiribojančias su viršuje esančiu atsakovės butu, ir sienas, užliejimo židinys yra vandens pratekėjimas iš atsakovės kriauklės, nes būtent toje vietoje trečiojo asmens bute, per lubas ir sienas pradėjo tekėti vanduo. Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. S., kuri yra atsakovės dukra, trečiojo asmens buto plane parodė vietą (indeksas 122-5, apibrėžta vieta 1.13), kurioje tiesiai virš šios vietos randasi kriauklė jos motinos bute. Iš minėto plano matyti, kad pratekėjimo židinys ir yra ta pati vieta, kur virš trečiojo asmens buto yra atsakovės kriauklės vieta (2020-04-03 ieškinio priedas Planas1_su komentaru). Nors atsakovės atstovė teismo posėdžio metu kėlė versiją, kad galėjo pratekėjimas įvykti iš gretimo buto, kuris ribojasi su trečiojo asmens butu plane pažymėtu indeksu 122-7, tačiau ši versija nepagrįsta, nes bylos duomenys patvirtina, kad apliejimas įvyko buto plane pažymėtu indeksu 122-5 patalpoje, t. y. koridoriaus praėjime (plane nurodytas skaičius 1.13), o siena, kuri ribojasi su kitu butu yra visiškai sausa, taip pat sausa ir tualeto patalpa (plane pažymėta 0,72), kuri ribojasi su kito buto siena. Trečiojo asmens buto plane pažymėti kambariai indeksais 122-8, 122-2, nesiriboja su kitais butais, nes ten yra lauko siena. Be to, kaip nurodė pati atsakovė bei liudytoja apklausta jos dukra D. S. teismo posėdžio metu, kad atsakovei priklausantis butas buvo sausas, todėl atmetama galimybė, jog vanduo galėjo pratekėti iš dar aukščiau aukšte esančių patalpų, byloje nenustatyta jokių kitų A. B. buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovės butą. Atsakovė į bylą yra pateikusi UAB „Alytaus butų ūkis“ pranešimą, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. adresu (duomenys neskelbtini),, laiptinėje, kurioje yra butai Nr. 122 ir 217, avarinė tarnyba kviesta nebuvo. Teismas visiškai sutinka su ieškovės atstovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, kad šios aplinkybės patvirtina tik tai, kad paminėtu laikotarpiu nebuvo jokių bendrojo naudojimo vamzdžių gedimų, dėl kurių ir gali būti kviečiamas namo administratorius, bet šios aplinkybės nepatvirtina, kad gedimas negalėjo įvykti atsakovės buto atsakomybės ribose.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė, jog trečiojo asmens A. B. buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas (Nr.217), o ne kiti šaltiniai. Dėl aukščiau nurodytų argumentų atsakovės atsiliepimo argumentas, jog neįrodyta, kad užliejimo židinys buvo jos butas, atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Sprendžiant klausimą dėl padarytos žalos nustatymo svarbu paminėti, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.), t. y. nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).
CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal LR CK 6.266 str. 2 d. pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija yra nuginčijama. Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4.37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esančias patalpas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė – atsakovė D. S., todėl už žalos padarymą yra atsakinga atsakovė, kaip minėto buto, savininkė (valdytoja). Iš atsakovei priklausančių patalpų užliejus A. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo apgadintos kambario lubos, sienos, grindys.
Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 781,50 Eur žalą, kurią ieškovas įrodinėja turto žalos įvertinimo skaičiuote, sudaryta remonto darbų, būtinų atlikti siekiant atstatyti nukentėjusiojo asmens turto būklę į prieš apliejimo faktą buvusią padėtį. Atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo paskaičiavimus pagal turto žalos įvertinimo skaičiuotę, tačiau kėlė abejones dėl nurodytų darbų būtinumo ir mąsto, skaičiuotėje padarytų klaidų, be to, akcentavo aplinkybę, kad trečiasis asmuo iki šiol nėra atlikęs remonto, turto sugadinimo mąstai neatitinka tikrovės, nes sienos yra išdžiūvusios, kas yra akivaizdu, kad užliejimas yra senas, ne šio įvykio pasekmė, nesutinka, kad buvo sugadintos grindys. Kaip matyti, atsakovė konkretaus žalos paskaičiavimo nepateikė, vadovavosi deklaratyviais ir hipotetiniais teiginiais apie tai, kokio mąsto buvo ar galėjo būti turto sugadinimas ir padaryta žala (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnis, 185 straipsnis). Iš pateiktų ieškovo paskaičiavimų matyti, kad iš karto po įvykio buvo atlikti preliminarūs paskaičiavimai (iš lentelės matyti, kad nebuvo įvertinti sienos pažeidimai) (2020-09-15 rašytiniai paaiškinimai Dok 32473 priedas), o atlikus galutinę turto žalos įvertinimo skaičiuotę, ieškovas paskaičiavo galutinę sumą, kuri sudaro 781,50 Eur (2020-04-03 ieškinio Nr.CBP 1771 priedas „sąmata“). Iš pateiktų į bylą fotonuotraukų (20191209_180306.jpg, 20191209_180257.jpg) matyti, kad vandens pratekėjimas yra ne tik šio įvykio pasekmė, bet ir ankstesnių įvykių. Tokia išvada daroma dėl to, kad dalis lubomis pratekėjęs vanduo yra išdžiūvęs taip, kad net matosi įsisenėjusios geltonos žymės, pats trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad vanduo nubėgęs per lubas, galėjo būti ir iš anksčiau, t. y. ne šio įvykio pasekmė. Taip pat iš pateiktų nuotraukų dėl grindų sugadinimo (20191209_180239.jpg, 20191209_180219.jpg, 20191209_180239.jpg) matyti, kad pagal sugadinimo poveikį abejotina, ar tai vandens avarijos pasekmė, ar natūralus grindų nusidėvėjimas. Vertinant žalos dydį ieškovo atstovai į įvykio vietą atvykę nebuvo, žalos dydį nustatė iš trečiojo asmens pateiktų fotonuotraukų. Teismo vertinimu, kilus abejonėms dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, žalos dydis yra mažintinas, tačiau visiškai nepaneigia pačios turto žalos įvertinimo skaičiuotės.
Aplinkybė, kad išmokėta draudimo suma nebuvo panaudota sugadinto turto remontui, t. y. turtas po draudiminio įvykio nebuvo remontuotas, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl žalos (nuostolių atlyginimo) ieškovui. Kaip jau buvo minėta, ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo CK 6.1015 straipsnio pagrindu turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovas patirtai žalai patvirtinti pateikė turto žalos įvertinimo skaičiuotę bei draudimo išmokos mokėjimą patvirtinantį pavedimą (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis, 178 straipsnis, 197 straipsnis). Pagal draudimo sutarties nuostatas draudikui kyla pareiga atlyginti nukentėjusiajam draudiminio įvykio metu padarytą žalą, tačiau nėra pareigos kontroliuoti draudimo įmokos panaudojimo, t. y. kaip buvo panaudota draudimo išmoka ar remonto darbai buvo atlikti po draudimo išmokos gavimo. Draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Be to, draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimo išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-12/2009).
Iš pateiktos žalos įvertinimo skaičiuotės, teismo vertinimu, žala buvo skaičiuojama atkuriamosios vertės nustatymo būdu. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėse bylose Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
Nagrinėjamu atveju iš pateiktos turto žalos įvertinimo skaičiuotės matyti, kad žala buvo paskaičiuota nevertinant sugadinto daikto (lubų, sienų, grindų dangos) nusidėvėjimo, be to ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių trečiojo asmens turto būklę prieš draudiminį įvykį. Draudimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. liepos 1 d., draudiminis įvykis (apliejimas) įvyko 2019 m. gruodžio 7 d., beveik po metų ir penkių mėnesių. Akivaizdu, kad turtas daugiau kaip metų laikotarpyje turėjo nusidėvėti ir nusidėvėjo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad pagal turto žalos įvertinimo skaičiuotę nebuvo įvertintas sugadinto turto nusidėvėjimas (iki sugadinimo tikroji turto vertė), draudimo sutarties prigimtį (rizikos sutartis), pripažintina, kad visiškas prašomų priteisti nuostolių, kuriuos patyrė ieškovas išmokėjęs draudimo sutarties pagrindu draudimo išmoką, atlyginimas iš žalą padariusio asmens būtų nepagrįstas, neatitiktų žalos (nuostolių) atlyginimo ir paskirstymo instituto paskirties, pažeistų bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes (dėl ankstesnių vandens pratekėjimų per lubas, dėl grindų sugadinimo), atsižvelgiant į tai, prašomų priteisti nuostolių dydis mažintinas trečdaliu laikant, kad toks dydis atitinka šalių teises bei teisėtus interesus (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.1015 straipsnis). Tokiu būdu ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 2/3 dalys išmokėtos žalos dydžio sumos (781,50 Eur), t. y. 521 Eur dydžio žala (nuostoliai).
Iš atsakovės taip pat priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 521 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 18 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas (2020 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi patenkintas, žyminio mokesčio suma priteisiama ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Atsakovė patyrė 500 Eur advokato išlaidų. Ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies (67 proc.), todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 165 Eur (500 Eur x 33 proc.) suma advokato išlaidoms apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų užskaitą, atsakovei iš ieškovės priteistina 147 Eur (165 Eur – 18 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 6,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad didžiąja dalimi ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovės priteistinos 6,70 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, buveinės adresas: Žalgirio g. 90, LT – 09303, Vilniuje, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (kodas 70440) iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 521 Eur (penkių šimtų dvidešimt vieno euro) turtinės žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2020 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovės ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 147 Eur (vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,70 Eur (šešių eurų 70 ct) teismo išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.