- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- AN2-563-530/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01900-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pažeidėjas
- V. V.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 29 d. nutarimo V. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. V. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį 10 (dešimties) Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams.
2. Administracinė nuobauda V. V. paskirta už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 7.11 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, pradėdamas važiuoti nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir kliudė pakeliamą atitvarą. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasitraukė. Eismo įvykio metu apgadintas pakeliamas užtvaras, padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Tokiais veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 222 punktų reikalavimus.
3. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. V. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ANK 426 straipsnio 2 dalyje, todėl baustinas. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, V. V. dalinį kaltės neigimą dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padaryto ANK 417 straipsnio 8 dalyje nusižengimo, ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Šalies argumentai
4. V. V. skunde prašė už padarytus administracinius nusižengimus skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir už administracinio nusižengimo dalį, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, neskirti teisės vairuoti transporto priemonės vieniems metams atėmimo.
4.1. Skunde teigiama, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Apeliantas nurodo, kad ji gali būti skiriama, tačiau nėra privaloma, tai alternatyvi papildoma nuobauda.
4.2. Skunde nurodoma, jog apeliantas yra socialus, dirbantis Norvegijos kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas dirbant tiesioginį darbą, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteks ir darbo. V. V. nebegalės atvykti į Lietuvą pas artimuosius, taip pat turi seną tėvą, kurį paremia pinigais, sumoka už jo gydymo išlaidas. Dėl padaryto nusižengimo išgyvena, teigia supratęs savo poelgį. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą sumokėjo. Pažymi, jog tai nebuvo šiurkštus, pavojingas ar tyčinis pažeidimas. Pasak apelianto, ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti ir įgyvendinti.
Atsiliepimas
5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime prašoma V. V. skundą atmesti ir nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde.
8. Apeliantas V. V. prašo skirti švelnesnę nuobaudą už padarytus administracinius nusižengimus bei už ANK 426 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Dėl V. V. paskirtų nuobaudų
9. ANK 417 straipsnio 8 dalyje, numatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 (dešimt) iki 12 (dvylikos) eurų. ANK 426 straipsnio 2 dalyje, numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 (penkiolika) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 100 (vieno tūkstančio vieno šimto) iki 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų.
10. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
11. Analizuojant V. V. apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
12. Tuo tarpu, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nors jokios išskirtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui komentuojamo straipsnio nuostatose ir nenumatytos, tačiau pažymėtina, kad priimdami procesinius sprendimus teismai vadovaujasi ne tik formaliomis įstatymo nuostatomis, bet ir vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, pagal kurią, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba neskiriama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, kas nagrinėjamu atveju nenustatyta.
13. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.
14. Analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad V. V. už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skundžiamu nutarimu buvo paskirta 10 (dešimt) Eur dydžio bauda, už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur dydžio bauda. Taigi, jam pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirta sankcijoje numatyta minimali, o pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį – artima minimaliai bauda. Sprendžiant šių administracinių nuobaudų dydžio pagrįstumą, pastebėtina, kad V. V. savo veiksmais padarė du administracinius nusižengimus, kurie susiję su transportu ir kelių ūkiu. Apylinkės teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytus nusižengimus, t. y., kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo metu buvo kliudytas ir apgadintas pakeliamas užtvaras, iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasitraukė, be to padaryta žala viršijo 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, įvertinus tai, kad šiuos administracinius nusižengimus V. V. padarė dar galiojančiai ankstesnei administracinei nuobaudai, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliantą charakterizuoja labiau neigiamai, todėl šiuo atveju švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, skiriant V. V. minimalią ar mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, nėra jokio pagrindo.
Dėl V. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės
15. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Taigi skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).
16. Pažymėtina, kad teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą.
17. Taigi, ANK 426 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Pagal šią normą vairuotojams, pasitraukusiems iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės valdyti transporto priemones atėmimas – yra numatyta kaip papildoma, alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą tiek skirdama administracinio poveikio priemonę, tiek ir jos neskirdama, institucija neišeina iš už sankcijos už šį administracinį nusižengimą ribų.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo sprendimo dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo vienų metų terminui. Apygardos teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, liko neįvertintos aplinkybės, kokias pasekmes sukels teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienų metų laikotarpiui pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo galimybei dirbti ir užsidirbti, taip pat nebuvo atsižvelgta į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairavimo stažą, jo baustumą administracine tvarka ir pan., nebuvo vertinta ir tai, ar paskirta administracinio poveikio priemonė nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir adekvati padarytam nusižengimui, ar ji administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių neribos daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, ir ar nepaskyrus administracinio poveikio priemonės nebus pasiekti nuobaudos tikslai, o būtent aplinkybių visuma ir lemia išvadą, ar konkrečiu atveju sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant, ar ne.
19. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, jog V. V. vairuoja automobilį daugiau negu 23 metus. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 15–16) nustatyta, jog be nagrinėjamų administracinių nusižengimų V. V. administracine tvarka baustas tik vieną kartą už ANK 415 straipsnio 2 dalyje padarytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgdamas į tai, kad vairavimo stažas yra didesnis nei 23 metų, į tai, kad be nagrinėjamų administracinių nusižengimų administracine tvarka baustas tik vieną kartą bauda, apygardos teismas daro išvadą, jog V. V. yra pakankamai drausmingas ir atsakingas vairuotojas. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2019 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymo (b. l. 39) nustatyta, kad praėjus neilgam laiko tarpui sumokėjo teismo, už padarytus administracinius nusižengimus numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje, paskirtą subendrintą nuobaudą – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur baudą. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybė, jog asmuo laisva valia sumokėjo teismo paskirtą baudą suponuoja išvadą apie šio asmens atsakingumą bei pareigingumą, tai rodo teigiamą asmens požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Be to, apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė duomenis iš savo esamos darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 40–41), kuriuose nurodyta, kad V. V. priskirtas dirbti su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, taigi iš šių duomenų matyti, jog apelianto darbinėms funkcijoms atlikti reikalinga specialioji teisė vairuoti transporto priemone. Atkreiptinas dėmesys, jog V. V. turi transporto priemonių vairavimo AM, A1, A2, A, B1, B, C1, C, D1, BE kategorijas, tai rodo, jog asmuo gali vairuoti įvairių kategorijų transporto priemones. Apibendrinus šias aplinkybes, V. V. suteiktos specialiosios teisės atėmimas – vienus metus vairuoti transporto priemones neatitinka proporcingumo reikalavimo tarp padaryto teisės pažeidimo, nes padarytas administracinis nusižengimas nebuvo kažkaip tai išskirtinai pavojingas visuomenei, eismo įvykio metu buvo apgadintas pakeliamas užtvaras, dėl ko buvo padaryta turtinė žala, tačiau sužalotų asmenų nebuvo, ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju nėra teisingos pusiausvyros, nors nuobaudos tikslai ir bus pasiekti, tačiau vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, tokia administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta.
20. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog administracinės nuobaudos tikslas – nubausti administracinius nusižengimus padariusį asmenį, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo bei jį paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų – gali būti pasiekti V. V. neskiriant alternatyvios administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutarimo dalį dėl V. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį paskirtas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:
V. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.