Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui M. Z., ieškovo atstovui adv. pad. Martynui Tamošaičiui, atsakovo UAB „IO projects“ atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui, atsakovo UAB „IO projects“ vadovui I. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. Z. ieškinį atsakovui UAB „IO projects“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti UAB „IO projects“ 2015-09-30 įsakymą Nr. P(15)-048 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į ankstesnį darbą UAB „IO projects“ projektų vadovo pareigose, priteisti ieškovui M. Z. iš atsakovo UAB „IO projects“ vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2015-09-30, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

- panaikinti šiuos UAB „IO projects“ ieškovo atžvilgiu priimtus įsakymus:

2015-09-08 įsakymą Nr. P(15)-043 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“;

- priteisti ieškovui M. Z. 8 000 (aštuonių tūkstančių) Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2011-03-23 sudarė darbo sutartį Nr. 10, kurios pagrindu buvo priimtas dirbti pas atsakovą projektų vadovo pareigose. Ieškovo funkcijos buvo dokumentacijos, susijusios su informacinių sistemų kūrimu, įteisinimu ir pan. rengimas, projektų techninė priežiūra, konsultacijos. Jas nepriekaištingai vykdė. Su savo pareigybės aprašymu priimant į darbą nebuvo supažindintas, projektų vadovo pareiginės instrukcijos tuomet net nebuvo, ji atsirado vėliau – 2015 m. rugpjūčio mėnesį iškilus ginčams. Su darbo tvarkos taisyklėmis priimant į darbą buvo supažindintas, nors nėra tikras, kad atsakovo į bylą pateikta jų redakcija yra ta, su kuria buvo supažindintas. Įmonėje projektų vadovų pareigose, be jo, dirbo M. A., N. R., Ž. S., tačiau kiekvieno iš šių vienodas pareigas užimančių darbuotojų darbo funkcijos ir atsakomybės buvo skirtingos, nes atsakovui dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose ir teikiant paslaugas paprastai būdavo reikalingi skirtingų kompetencijų specialistai. Projektų valdymu įmonėje užsiimdavo direktorius I. G. ir projektų vadovas M. A., kurie turėjo reikiamas informacinių projektų valdymo žinias, įgūdžius, reikalingus sertifikatus, jie paprastai skirstydavo ir darbus bei, ieškovo žiniomis, turėjo įmonės akcijų. Iki 2015-08-28 ieškovas neturėjo nei vienos galiojančios drausminės nuobaudos. 2015 metų vasario mėn. darbdavys rado tinklapyje www.cvonline.lt patalpintą ieškovo gyvenimo aprašymą (CV) ir sužinojo, kad jis svarsto galimybę keisti darbą. Nuo to momento santykiai su darbdaviu suprastėjo. 2015-03-20 atsakovas skyrė ieškovui drausminę nuobaudą (papeikimą) dėl tariamo atsakovo komercinių paslapčių atskleidimo www.cvonline.lt paskelbtame gyvenimo aprašyme, tačiau 2015-06-03 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS-2378 šią drausminę nuobaudą pripažino neteisėta ir panaikino. Ieškovas darbo įmonėje metu nuolatos dirbo su keliais vykdomais projektais. 2015-08-31 suėjo terminas, kai turėjo būti pabaigti tie atsakovo vykdyti projektai, kuriuose ieškovas vykdė darbines funkcijas. 2015 metų rugpjūčio mėnesį darbdavys pradėjo skirti ieškovui kitų darbuotojų funkcijas, taikyti jo atžvilgiu moralinį spaudimą: ieškovas vienintelis nebuvo pakviestas į 2015-08-13 – 2015-08-14 vykusią visų įmonės darbuotojų ryšių stiprinimo išvyką (teambuilding‘ą) prie ežero. 2015-08-20 portale www.cvonline.lt ieškovas rado atsakovo skelbimą dėl projektų vadovo paieškos, į kurio darbo pobūdį buvo įtrauktos ieškovo bendrovėje vykdytos funkcijos. Atsakovas laikotarpiu nuo 2015-08-28 iki 2015-09-30 paskyrė ieškovui net šešias drausmines nuobaudas, o 2015-09-30 įsakymu Nr. P(15)-048 dar vieną - atleidimą iš darbo LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovas mano, kad nuobaudos paskirtos nepagrįstai, nesant jokiam drausminiam nusižengimui ir nepadarius jokios jam inkriminuojamos veikos, kerštaujant, atsakovo pagrindinis tikslas, anot ieškovo, buvo ne įstatymų numatyta tvarka pritaikyti jam drausminę atsakomybę, o atleisti jį iš darbo netaikant įspėjimo terminų ir nemokant išeitinės išmokos. Be to, visos drausminės nuobaudos skirtos per trumpą laiką, todėl atsakovo veiksmus vertina kaip mėginimą susidoroti, pažeminti. Nurodo, kad dėl to paūmėjo ir 2015 m. vasario mėnesį nustatytas opinis sunkios formos kolitas, patyrė stresą, įtampą, jautė didelius nepatogumus, sumenko galimybės įsidarbinti ir pan. (t.I, psl.1-19).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančios medžiagos ir šalių teiktų paaiškinimų pagrindu taip pat nustatyta, kad 2014-04-30 atsakovas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos sudarė Paslaugų pirkimo sutartį Nr. 6F-271, ji sudaryta Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos paskelbto supaprastinto atviro konkurso „El. paslaugų ir VIISP paslaugų teikimo procesų analizės ir modeliavimo, el. paslaugų ir VIISP paslaugų sukūrimo specifikavimo bei konstravimo ir diegimo techninės priežiūros paslaugų įsigijimas“1 ir atsakovo pateikto pasiūlymo pagrindu. Pasiūlyme nurodoma, kad ieškovas atitinka iškeltus reikalavimus ir yra įvardijamas kaip informacinių sistemų specifikavimo ekspertas. Tokia pati informacija apie jį, kaip projekte dalyvaujantį asmenį, buvo nurodyta ir atsakovo paruoštame el. paslaugų ir VIISP paslaugų teikimo procesų analizės ir modeliavimo, el. paslaugų ir VIISP paslaugų sukūrimo specifikavimo bei konstravimo ir diegimo techninės priežiūros paslaugos techninės priežiūros plane (t.I, psl. 94-137).

Darbo sutartis su ieškovu atsakovo direktoriaus įsakymu 2015-09-30 Nr. P(15)-048 (t.V, psl. 337-339) nutraukta pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) ir 136 str. 3 d. 2 p. (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas).

Iš šio įsakymo turinio matyti, kad darbdavys nutraukė darbo sutartį su darbuotoju, laikydamas, jog šis padarė darbo drausmės pažeidimą, kurį, anot darbdavio, sąlygojo tai, kad ieškovas, kaip už E. Demokratija projektą visapusiškai atsakingas asmuo, tinkamai neatliko savo pareigų, o būtent, neatliko ir neužtikrino, kad būtų atliktas naudotojų prieigos ir ergonominių reikalavimų vertinimas. Iš įsakymo turinio akivaizdu, kad atsakovas laiko, jog būtent ieškovas yra visapusiškai ir pilnai atsakingas už minėtos Sutarties tinkamą vykdymą, kad būtent jam priskirta vadovavimo projektui E. Demokratija funkcija, kad ieškovas, kaip asmuo, kuriam tokia funkcija priskirta, nepasirūpino, kad toks darbas būtų atliktas laiku ir tinkamai. Tuo darbuotojas, anot atsakovo, pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 7.2.3, 7.2.8, 7.2.11 ir 7.2.17 punktus – neužtikrino kliento, t.y. perkančiosios organizacijos pasitenkinimą gaunama paslauga, aktyviai dirbti su klientais, atlikti savo darbą kompetentingai, stropiai ir rūpestingai, savo veiksmais ir darbais formuoti gerą bendrovės įvaizdį. Įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo apibūdinant darbuotojui inkriminuoto darbo drausmės pažeidimo turinį nurodoma ir tai, kad jis šio neatlikto darbo neįvardijo neatliktų darbų sąraše, kurį darbdavio prašymu teikė jam dar 2015-06-29 rašytame el. laiške. Dėl šio darbdavys darbuotoją apkaltino tuo, kad jis pateikė neteisingą ir nepatikslintą informaciją bendrovės administracijai, tuo pažeisdamas Darbo tvarkos taisyklių 7.2.7 p., numatantį pareigą teikti informaciją, kurios reikalauja administracija, bei 7.5.4 p., kuriame numatytas draudimas tyčia, dėl neatidumo ar aplaidumo teikti klaidingą informaciją bendrovės administracijai. Šio neatlikimą darbdavys traktavo kaip savavaliavimą ir juo apkaltino ieškovą. Darbdavys įsakyme taip pat akcentuoja tai, kad dėl minėtų ieškovo veiksmų itin nukentėjo bendrovės reputacija ir interesai, nes dėl netinkamo Sutarties vykdymo, tame tarpe ir naudotojų prieigos ir ergonominių reikalavimų vertinimo savalaikio nepateikimo neužtikrinimo, buvo pažeista Sutartis, dėl ko bendrovė negali būti laikoma tinkamai vykdžiusia Sutartį ir kad dėl to klientas, t.y. perkančioji organizacija taikys sankcijas. Darbdavys įsakyme akcentavo ir tai, kad darbuotojas jau turi galiojančių drausminių nuobaudų, nuolat kelia konfliktines situacijas ir įtampą bendrovėje, kolektyve, negerbia įmonės, kolegų, nesilaiko nustatytos darbo tvarkos, nerūpestingai atlieka savo pareigas, darbus ir užduotis, maištauja, nuolat pažeidinėja Darbo tvarkos taisykles, atsisako paklūsti nustatytai darbo tvarkai, kuo pažeidžia LR DK 35 str. 1 d. nurodytus pagrindinius darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus. Taip pat, anot darbdavio, nuolat piktnaudžiauja savo teisėmis bei savavaliauja, atsisako pakartotinai susipažinti su Darbo tvarkos taisyklėmis

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje kyla ginčas dėl atleidimo iš darbo, kitų ieškovui paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas turi patikrinti teisinį ir faktinį pagrindo joms skirti buvimą. O šiuo atveju akivaizdu, kad nagrinėjamo ginčo aspektu svarbu nustatyti ieškovui tenkančių pareigų pobūdį ir apimtis bei jam priskirtos atsakomybės ribas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015, nurodė, jog „pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-193/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007). Taigi, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė atleidimo iš darbo bylose lemia darbdavio pareigą įrodyti, kad pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo buvo...“. Kuomet kalbama apie skirtų drausminių nuobaudų pakartotinumą ir juo sąlygotą atleidimo iš darbo teisinę pasekmę, privalu patikrinti ir ankstesnes darbuotojui skirtas drausmines nuobaudas.

Minėta, 2014-04-30 atsakovas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (toliau – IVPK, perkančioji organizacija) sudarė Paslaugų pirkimo sutartį Nr. 6F-271 (toliau – Sutartis). Sutartis sudaryta IVPK paskelbto supaprastinto atviro konkurso „El. paslaugų ir VIISP paslaugų teikimo procesų analizės ir modeliavimo, el. paslaugų ir VIISP paslaugų sukūrimo specifikavimo bei konstravimo ir diegimo techninės priežiūros paslaugų įsigijimas“1 (toliau – Konkursas) ir atsakovo pateikto pasiūlymo pagrindu. Pasiūlyme nurodoma, kad ieškovas atitinka iškeltus reikalavimus ir yra įvardijamas kaip informacinių sistemų specifikavimo ekspertas. Tokia pati informacija apie jį, kaip projekte dalyvaujantį asmenį, buvo nurodyta ir atsakovo paruoštame el. paslaugų ir VIISP paslaugų teikimo procesų analizės ir modeliavimo, el. paslaugų ir VIISP paslaugų sukūrimo specifikavimo bei konstravimo ir diegimo techninės priežiūros paslaugos (toliau – Paslaugos, E. Demokratijos projektas) techninės priežiūros plane (t.I, psl. 94-137)..

Apibūdinant Paslaugų teikėjo komandą (techninės priežiūros plano 4.2 sk., t.I, psl. 121), nurodoma, kad ,,Paslaugų teikėjo pusėje už bendrą darbų organizavimą, koordinavimą ir kontrolę bei atliekamų darbų ir jų rezultatų derinimą su Užsakovu bus atsakingas Paslaugų teikėjo paskirtas Projekto vadovas. Konkrečių Sutarties įgyvendinimo darbų plane numatytų darbų vykdymas ir kasdienių su Projekto įgyvendinimu susijusių klausimų sprendimas bus pavestas kompetentingiems Paslaugų teikėjo ekspertams. Paslaugų įgyvendinimui numatyti pagrindiniai (Paslaugų pirkimo sąlygose reikalauti) Paslaugų teikėjo ekspertai nurodyti ir trumpi jų funkcijų/ atsakomybių aprašymai pateikti lentelėje žemiau“. Žemiau esantys įrašai byloja, kad Projekto vadovu įvardintas M. A., kurio funkcijos ir atsakomybė yra: vadovavimas Paslaugų teikėjo darbo grupei, bendras Projekto veiklų koordinavimas ir kontrolė; Perkančiosios organizacijos ir Projekto partnerių poreikių išsiaiškinimas, užduočių apibrėžimas ir paskirstymas; Projekto darbų apimties ir rezultatų derinimas su Perkančiąja organizacija; darbinių susitikimų organizavimas ir Perkančiosios organizacijos informavimas apie Projekto eigą (t.I, psl. 121). Ieškovas aiškiai įvardintas kaip informacinių sistemų specifikavimo ekspertas/vykdantysis projekto vadovas, nurodant šias jo funkcijas: veiklos procesų funkcinių reikalavimų specifikavimas, taikymo atvejų apibrėžimas; techninėje specifikacijoje numatytų bendrųjų, nefunkcinių, technologinių, duomenų mainų (integracijų) reikalavimų specifikavimas; teisinių, technologinių ir kitų kompiuterizuojamų procesų ribojimų identifikavimas; dalyvavimas procesų parengime; VIISP paslaugų paraiškų parengimas bei VIISP specifikacijos atnaujinimas (t.I, psl. 122). Tai, kad M. Z. yra vykdantysis projekto vadovas matyti ir iš projekto priežiūros komiteto posėdžio protokolo (t.V, psl. 74-76).

Duomenų apie kitokį veiklos ir funkcijų pasiskirstymą atsakovui kuruojant šį E. Demokratija projektą nėra. Nekyla jokių abejonių dėl to, kad asmeniu, vadovaujančiu projektui, esančiam už jį atsakingu, buvo paskirtas M. A., kuris, kaip ir ieškovas bei dar kiti du asmenys bendrovėje ėjo projektų vadovo pareigas (t.V, psl. 318). M. A., kaip projekto vadovas, įvardijamas ir atsakovo ruoštuose ekspertinėse išvadose (t.V, b.l. 89-97), kurias ruošė ieškovas, įvardijamas kaip vykdantysis projekto vadovas. Todėl pagrindo sutikti su atsakovo išsakyta pozicija, kad ieškovas vadovavo visam E. Demokratija projektui ir yra už jį visapusiškai atsakingas, nėra.

Šios išvados nepaneigia atsakovo pateikta el. laiškų informacija dėl darbų pasiskirstymo ir nurodymo juos pradėti atitinkamai pasiskirsčius funkcijas, liudytojų duoti paaiškinimai bei atsakovo pastebėjimai iš lietuvių kalbos žodyno apie pareigybės pavadinimo ,,Projektų vadovas“ esmę (t.V, psl. 5). Akcentuotina tik tai, kad toks pareigybės apibūdinimas ir turinys negali būti nepriskirtinas ir M. A., kuris, minėta, ėjo tas pačias pareigas kaip ir ieškovas. Bylos medžiaga nedviprasmiškai rodo, kad šio asmens vaidmuo minėtame E. Demokratija projekte buvo apibrėžtas vadovaujančio projektui asmens statusu, o vykdantysis projekto vadovas šiuo atveju reiškia tam tikrą pavaldumą jam.

Iš atsakovo pateiktų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų turinio vertinant juos bendrai pateiktų įrodymų kontekste, pakankamai akivaizdu, kad atsakovas netinkamai ir klaidingai suvokia ,,projekto vadovo“ sąvokas pagal šalis siejančią darbo sutartį ir ja apspręstą darbuotojo pareigų turinį bei šios sąvokos ir pareigų turinį asmeniui esant deleguotam būti atitinkamo projekto vadovu. O tokia vadovavimo projektui funkcija, teismo įsitikinimu, buvo deleguota būtent M. A.. Šiame santykyje I. G. veikė kaip Sutarties šalies – UAB ,,IO Projects“ direktorius (t.I, psl. 95).

Svarbu pastebėti tai, kad pačiame įsakyme dėl ieškovo atleidimo atsakovas kalba apie tai, kad civiliniuose santykiuose su klientu, t.y. perkančiąja organizacija, atsakingu už Sutarties vykdymą asmeniu yra įvardintas projektų vadovas M. A., vidiniuose darbo santykiuose su bendrove už tinkamą Sutarties vykdymą yra atsakingas darbuotojas, kaip už bet kokias kitas jam patikėtas darbdavio užduotis. Vienok darbo teisiniai santykiai darbo sutarties pagrindu negali būti tapatinami su juridinių asmenų veikloje sudarytų susitarimų/sutarčių tinkamu vykdymu ir būti atsakomybės už netinkamą sutartinių prievolių vykdymą pagrindu. Jeigu bendrovė veikloje su trečiaisiais asmenimis patyrė žalos ar nuostolių, tai gali būti pagrindu išsireikalauti patirtos žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, bet ne bausti darbuotoją atleidimu iš darbo už darbdavio su trečiaisiais asmenimis pasirašytų sutarčių nepakankamai tinkamą vykdymą. Tokių santykių teisinė prigimtis yra skirtinga, atsakovo vadovas, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tai supranta klaidingai.

2014-04-30 Paslaugų pirkimo sutartis Nr. 6F-271 sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų – atsakovo ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos. Todėl atsakomybė dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo tenka konkrečiai sutarties šaliai, šiuo atveju - atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, bet ne jo darbuotojui (LR CK 6.200 str.). Todėl šiuo aspektu atsakovo 2015-09-30 įsakyme Nr. P(15)-048 (t.V, psl. 337-339) darbuotojui išreikšti esminiai priekaištai dėl Sutarties netinkamo vykdymo negali būti pagrindu taikyti darbuotojui drausminę atsakomybę. Ieškovas nebuvo ir nėra atsakingas už tinkamą atsakovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Už tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą atsako pati bendrovė ir jos vadovas.

Byloje neįrodyta ir aplinkybė dėl Darbo tvarkos taisyklių pažeidimo. Pirma, minėta, yra didelių abejonių dėl ieškovo supažindinimo su Darbo tvarkos taisyklėmis, kurias į bylą pateikė atsakovas, ir tas abejones teismas vertina ieškovo naudai. Antra, jais paremti kaltinimai vėl gi nukreipti į ieškovą kaip projekto vadovą, atsakingą už visą projektą, ir asmenį, dėl to atsakingą už tinkamą Sutarties vykdymą, o tokiu ieškovas nebuvo ir negali būti laikomas.

Jokių įsakyme nurodomų savavaliavimo požymių nenustatyta. Priešingai, byloje esanti medžiaga rodo, kad ieškovas dirbo gerai, per visą darbo pas atsakovą laiką neturėjo nuobaudų, juo atsakovas pasitikėjo, nes dažnai ,,skolino“ jį, kaip specialistą, tretiesiems asmenims. Įsakyme nurodomi savavaliavimo veiksmai, teismo manymu, net neturi savavaliavimui skirtų požymių. Jokių duomenų, kad dėl ieškovo netinkamo elgesio itin nukentėjo atsakovo reputacija taip pat nėra.

Vertinant šį skundžiamą įsakymą jo turinio bei byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pakankamai akivaizdu, kad ieškovo atleidimą iš darbo lėmė atsakovo vadovo neigiamas nusiteikimas ieškovo atžvilgiu, kuris, tikėtina, atsirado dėl to, kad ieškovas, kaip pripažino, atsisakė būti skolinamas tretiesiems asmenims, įtardamas nelabai gražų tokių susitarimų pobūdį. Tokią išvadą teismui suponuoja šio įsakymo ir kitų byloje esančių atsakovo raštų turinys, jų rašymo forma, taip pat paties I. G. teismui teikti paaiškinimai, atsakovo surašyto atsiliepimo į ieškinį teiginiai bei jame pateiktų faktinių aplinkybių chronologija. Visa tai rodo, kad atsakovo pateikti vertinimai pakankamai subjektyvūs, pernelyg ir nepagrįstai emocingi, kylantys iš asmeninio atsakovo vadovo nesutarimo su ieškovu.

Atleidimas iš darbo realizuotas dviem pagrindais: pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) ir 136 str. 3 d. 2 p. (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas).

Darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus“, bylos Nr. 3K-3-299/2004; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-100/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. UAB „Unipakas“, bylos Nr. 3K-3-380/2012; kt.).

Teismas dėl virš išdėstyto mano, kad nebuvo faktinio pagrindo atleisti ieškovą dėl nerūpestingo darbo pareigų atlikimo, nei teisinio: skundžiamo įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo metu jis neturėjo įsakyme dėl atleidimo įvardintų galiojančių drausminių nuobaudų, nes visos jos buvo darbuotojo užginčytos įstatymų nustatyta tvarka, taip pat iš skundžiamo 2015-09-30 įsakymo bei bylos medžiagos matyti, kad darbo drausmės pažeidimas, dėl kurio kaltinamas ieškovas, turėjo būti padarytas iki 2015-08-27, nes būtent šią dieną atsakovas gavo el. laišką ir sužinojo apie tai, kad įsakyme nurodomas pažeidimas padarytas. Kiekviena iš įsakyme dėl atleidimo nurodytų ieškovui skirtų drausminių nuobaudų buvo paskirtos vėliau, t. y. trys nuobaudos 2015-08-28, dvi nuobaudos 2015-09-03 bei viena 2015-09-08.

Pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. darbo sutartis be įspėjimo gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiurkštaus darbo pareigų pažeidimai įvardinti DK 235 str.. Iš skundžiamo įsakymo matyti, kad atsakovas šiuo šiurkščiu pareigų pažeidimu ieškovo elgesyje įvardija jo savavaliavimą, įsakyme nurodydamas, kad darbuotojas, pažeisdamas Taisyklių 7.2.3, 7.2.7, 7.2.8, 7.2.11, 7.2.17 ir 7.5.4 punktuose nurodytas pareigas, akivaizdžiai nepaisė lokalinio teisės akto – Taisyklių nuostatų ir savavališkai sprendė, kaip ir kokias pareigas vykdyti ar nevykdyti, neatsižvelgdamas į numatytus reikalavimus bei darbdavio įpareigojimus (t.V, psl. 338).

DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiškinamas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „Tele-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010 ir kt.). Teismas sprendime jau pasisakė, kad nėra pagrindo teigti ieškovo veiksmuose buvus savavaliavimo elementų, nes byloje esanti medžiaga rodo, kad ieškovui priskirtus darbus jis vykdė tinkamai ir gerai, pagal jam priskirtas funkcijas darbus koordinavo, sprendė iškilusias problemas. Savavaliavimo požymių nerodo tai, kad ieškovas atsisakė atlikti M. A., kaip projekto vadovui, priskirtų funkcijų (t.I, psl. 150-155).

Svarbu pastebėti tai, kad 2015-09-09 reikalavime pateikti rašytinį pasiaiškinimą (t.V, psl. 110) darbdavys nenurodė kaltinimų savavaliavimo padarymu ir dėl šio pasiaiškinti darbuotojo neprašė, tuo pažeisdamas DK 240 str. 1 d. imperatyvų reikalavimą. Be to, kaip minėta aukščiau, likusios abejonės dėl Darbo tvarkos taisyklių buvimo ir pasirašymo vertintinos darbuotojo naudai.

Esant išdėstytam konstatuotina, kad atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atleisti ieškovą iš darbo, be to, padarytas procedūrinis pažeidimas dėl reikalavimo pasiaiškinti raštu nepateikimo kaltinant ieškovą savavaliavimu, kuris negali būti laikomas formaliu. Todėl teismas šioje dalyje ieškinį tenkina pilnai – pripažįsta ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikina skundžiamą įsakymą dėl jo atleidimo.

Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 str. 3-4 d. numatytos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje numatytus kompensavimo mechanizmus. Darbuotojas, gindamas savo teises dėl neteisėto atleidimo iš darbo, gali savo pasirinkimu prašyti teismo taikyti DK 300 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdus, t.y. reikalauti arba grąžinti į darbą, arba negrąžinant į darbą priteisti visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pagal DK 300 str. 4 d. nuostatas, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovas palaikė reikalavimą būti grąžintam į darbą. Tačiau teismas mano, kad tokių sąlygų ir prielaidų tam nėra dėl pakankamai akivaizdžiai konfliktinės situacijos įmonėje, bendrovės vadovo parodyto akivaizdaus priešiškumo ieškovo atžvilgiu, kitų darbuotojų nusiteikimo ieškovo atžvilgiu: byloje esanti medžiaga neįrodo atsakovo teiginių apie tai, jog ieškovas ardo mikroklimatą kolektyve, žemina kitus darbuotojus ir pan.. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad ieškovas prisidėdavo prie dovanų kolegoms, prie organizuojamų renginių, jokio priešiškumo įmonės darbuotojams iš jo pusės nematyti Tuo tarpu pakankamai akivaizdu, kad dalis atsakovo darbuotojų turi neigiamą nusistatymą ieškovo asmeniu: M. A., eidamas analogiškas ieškovui projektų vadovo pareigas, nebūdamas jo tiesioginiu viršininku, rašė skundus bendrovės vadovui, kad ieškovas nepildė darbo laiko apskaitos; liudytoju apklaustas Ž. S. teismui aiškino, kad dėl asmeninių motyvų nenorėjo matyti ieškovo šio liudytojo organizuojamoje išvykoje prie Vištyčio ežero, todėl prašė direktoriaus leisti ieškovo nekviesti, jis leido, nekvietė.

Teismas mano, kad ginčo aspektas ir byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pakankamai tvirtą prielaidą, kad ieškovui nebus sudarytos palankios sąlygos dirbti, todėl reikalavimo jį grąžinti į eitas pareigas netenkina. Tokiu atveju laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2011-03-23 sudaryta Darbo sutartis Nr. 10 nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 300 str. 4 d.), darbuotojo naudai taikant ryšium su konstatuotu atleidimo neteisėtumu DK 300 str. 4 d. numatytus kompensavimo mechanizmus.

Tokiu būdu ieškovui, jo atžvilgiu taikant DK 300 str. 4 d. numatytą normatyvą, priklauso ir priteistina 9190,53 darbo užmokesčio skirtumo, paskaičiuoto iki šio sprendimo priėmimo (1883,07 Eur x 7,5 mėn. - 1973 Eur x 2,5 mėn.). Skirtumas nuo šio sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo nepriteistinas, nes dabar gaunamo atlyginimo vidurkis yra didesnis, todėl teigiamo skirtumo nėra.

Ieškovas išdirbo pas atsakovą 48 mėnesius, todėl jam iš atsakovo DK 140 str. 1 d. 3 p., 300 str. 4 d. pagrindu išieškotina 3 VDU dydžio išeitinė išmoka, kuri yra 5649,21 Eur (1883,07 Eur x 3).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamas sumas, iš kurių nėra išskaitytas gyventojų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas) (LAT 1997-06-10 konsultacija Nr.A3-14, Teismų praktika Nr. 7). Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos paskaičiuotos ir nurodytos be išskaičiuotų mokesčių.

Dėl kitų ieškovui paskirtų drausminių nuobaudų.

2015-08-28 įsakymu Nr. P(15)-038 (t.I, psl. 210-211) ieškovui paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, kad jis, būdamas E. Demokratija projekto vadovu ir atsakingu už tinkamą atsakovo su IVPK pasirašytos Sutarties vykdymą, nedalyvavo 2015-08-10 susitikime su IVPK atstovais. Iš įsakymo turinio matyti, kad atsakovo darbuotojas O. K. 2015-08-10 elektroniniame laiške nurodė, jog šio susitikimo metu buvo išreikštas nepasitenkinimas teikiamų paslaugų kokybe. Atsakovo įsakyme nurodoma, kad „Darbuotojas turėjo mėginti ieškoti susidariusios situacijos sprendimo būdų, kurie tenkintų tiek Kliento, tiek Bendrovės interesus, siekti Kliento pasitenkinimo paslaugomis palaikant betarpišką kontaktą su Klientu, įskaitant ir dalyvavimą susitikimuose su juo“. Atsakovo manymu, darbuotojo, t.y. ieškovo, nedalyvavimas minėtame susitikime, rodo, kad jis nesistengė išspręsti susiklosčiusios situacijos dėl IVPK nepasitenkinimo, atsainiai žiūrėjo į atsakovo jam patikėtas užduotis ir į savo darbą, pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 7.2.3, 7.2.4, 7.2.6, 7.2.13, 7.2.17, 7.5.1 punktų reikalavimus.

2015-08-28 įsakymu Nr. P(15)-039 (t.I, psl. 212-213) ieškovui paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, kad jis, būdamas E. Demokratija projekto vadovu atsakingu už tinkamą atsakovo su IVPK pasirašytos Sutarties vykdymą, neužtikrino, kad atsakovo darbuotojai tinkamai suteiktų Sutartyje numatytas paslaugas. Įsakyme nurodoma, kad atsakovas iš IVPK (perkančiosios organizacijos) gavo 2015-07-29 pretenziją Nr. S-1168 Dėl netinkamo sutarties vykdymo, nurodant, kad atsakovas nesilaikė Sutarties techninės specifikacijos 3 lentelėje nurodytų reikalavimų Nr. 1.8, 1.9, 1.11, 2.5, 2.6.. Taip pat nurodoma, jog yra praleisti šių reikalavimų vykdymo terminai ir kad perkančioji organizacija nustatytu terminu negavo nei vieno paslaugų rezultato pagal reikalavimus, jie nebuvo vertinti ir priimti Sutartyje nustatyta tvarka. Dėl šio darbdavys laikė, jog darbuotojas pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 7.2.3, 7.2.4, 7.2.6, 7.2.11, 7.2.16, 7.5.17 punktų reikalavimus.

2015-08-28 įsakymu Nr. P(15)-040 (t.I, psl. 214-215) ieškovui paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, kad jis neinformavo atsakovo apie netinkamą Sutarties su IVPK vykdymą. Įsakyme nurodoma, kad aš ieškovas turėjo numatyti, kad klientas IVPK teiks pretenziją dėl nesuteiktų paslaugų, tačiau apie tai nepranešė darbdaviui. Atsakovas įsakyme nurodo, kad „Bendrovės darbo tvarkos taisyklių 7.2.9 punkte Darbuotojui yra numatytas įpareigojimas kilusius klausimus, abejones, konfliktines situacijas aptarti ir spręsti su įmonės vadovu arba su įmonės įgaliotu skirtu asmeniu, o Taisyklių 7.2.10 punkte įpareigojimas apie konfliktines situacijas ar ginčus su bendradarbiais ir klientais referuoti įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui“. Atsakovas taikė drausminė nuobaudą ieškovui dėl to, kad pastarasis neinformavau darbdavio apie susiklosčiusią padėtį.

Nesutiktina su atsakovo atsiliepime ir posėdžio metu išsakyta pozicija, jog minėtais įsakymais skirtų nuobaudų pagrįstumo. Minėta, ieškovui nebuvo priskirtas vadovavimas E. Demokratija projektui, jam nebuvo priskirta vadovavimo atsakovo, kaip Paslaugų teikėjo, konkrečiai darbo grupei funkcija, ieškovui nebuvo pavesta bendrą projekto veiklą, kontroliuoti visą projektą, ieškovas nebuvo ir nėra atsakingas už tinkamą Sutarties vykdymą. Jokio konkretaus darbų pasiskirstymo rašytine forma nebuvo įtvirtinta. Projekte dirbo grupė asmenų, bet nežinia kodėl visa atsakomybė perkeliama ant ieškovo pečių. Sprendime jau nurodyta teismo išvada, kad bendras projekto veiklų koordinavimas ir visa jo kontrolė buvo projekto vadovo M. A. atsakomybė, o už Sutarties vykdymą atsakingas pats bendrovės vadovas. Teismas laiko, jog faktinio ir teisinio pagrindo skirti šiais įsakymais ieškovui nuobaudas nebuvo, todėl juos naikina. Taip pat drįsta pastebėti, jog tiek M. A., tiek ir I. G., užuot vykdę jiems priskirtas vadovavimo projektui ir bendrovei funkcijas, šiame procese atliko pasyvių stebėtojų funkcijas, o bendrovės vadovas – nepagrįstai apkaltino buvusį darbuotoją jam nepriskirtų funkcijų neatlikimu.

Sutiktina ir su ieškovo išsakyta pozicija dėl DK 239 str., draudžiančio skirti kelias drausmines nuobaudas už tą patį drausminį nusižengimą pažeidimo. Įsakymų turinys byloja, kad nuobaudos skirtos faktiškai už tą patį pažeidimą. Kritiškai vertintina ir ta aplinkybė, kad tą pačią dieną ieškovui skirtos net trys nuobaudos.

2015-09-03 įsakymu Nr. P(15)-041 (t.I, psl. 222-223) ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba už tai, kad jis 2015-08-10 darbo metu dėvėjo nepriimtiną ir etiketo reikalavimų projektų vadovo pareigas užimančiam darbuotojui aprangą – džinsus ir marškinėlius. Šiais aplinkybei įrodyti atsakovas pateikė fotonuotrauką (t.V, psl. 108). Aptardamas šią nuobaudą ir konstatuodamas jos nepagrįstumą, teismas akcentuoja tai, kad atsakovas nepateikė jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių, jog yra nustatęs privalomus reikalavimus darbuotojų aprangai. Antra, nėra jokių duomenų, kad toks, atsakovo teigimu, netinkamas ieškovo apsirengimas, buvo sisteminis reiškinys, kad ši aplinkybė turėjo neigiamos įtakos ir neigiamų pasekmių ieškovo darbui ar padarė žalos įmonei: darbdavys nepateikė duomenų, kad tai sutrukdė įmonės veiklą ar suplanuotus susitikimus, kuriuose privalomai turėjo dalyvauti ieškovas asmeniškai ir kad jis apie tai buvo iš anksto informuotas ir galėjo pasiruošti susitikimui. Trečia, byloje nustatytų aplinkybių kontekste pakankamai akivaizdu, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu ėmėsi nederamos puolimo taktikos.

2015-09-03 įsakymu Nr. P(15)-042 (t.I, psl. 224-225) ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis nedalyvavo ankstesniame 2015-09-03 įsakyme Nr. P(15)-041 įvardintame 2015-08-10 susitikime. Akcentuotina tai, kad priimant antrą šios dienos įsakymą padarytas jau minėtos DK 229 str. normos pažeidimas. DK 239 str. draudžia skirti kelias drausmines nuobaudas už tą patį drausminį nusižengimą pažeidimo. Įsakymų turinys byloja, kad nuobaudos skirtos faktiškai už tą patį pažeidimą. Taip pat teismas lieka prie savo jau padarytos išvados ir sutinka su ieškovo teiginiais, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovas asmeniškai privalėjo dalyvauti šiame susitikime, kad apie jį buvo iš anksto informuotas.

2015-09-08 įsakymu Nr. P(15)-043 (t.I, psl. 231-232) ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba už tai, kad jis nepildė darbo laiko ataskaitų naudojant bendrovėje įdiegtą programinę įrangą ZOHO, kaip reikalavo darbdavys savo 2015-06-10 įsakyme Nr. P(15)-021. Šis skundžiamas įsakymas negali būti laikomas pakankamai pagrįstu, nes atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas su 2015-06-10 įsakymu Nr. P(15)-021 (t.V, psl. 55) nebuvo supažindintas. Atsisakymą susipažinti su šiuo įsakymu ieškovas motyvavo tuo, kad patvirtinęs susipažinimą savo parašu jis tuo pačiu patvirtintų, jog yra susipažinęs su darbo tvarkos taisyklėmis, kurios, ieškovo teigimu, buvo suformuotos naujai, o jas buvo bandoma traktuoti kaip 2010-02-01 redakcijos. Kaip matyti iš 2015-06-10 įsakymo Nr. P(15)-021 (t.V, psl. 55) turinio, nepaisant to, kad jis yra įvardintas įsakymu dėl darbo laiko pildymo, iš tiesų jame kalbama ir apie pakartotinį darbuotojų supažindinimą su darbo tvarkos taisyklėmis. Atsakovas nepaneigė abejones dėl darbo tvarkos taisyklių autentiškumo, kad jos galimai buvo koreguojamos nagrinėjant ieškovo dar 2015 m. pavasarį inicijuotą ginčą Darbo ginčų komisijoje (t.I, psl. 79-83). Todėl nėra pakankamo pagrindo nepritarti ieškovo pozicijai, kad esant aptartai situacijai jis turėjo motyvą nedėti savo parašo ant šio įsakymo, nes būdamas išsilavinusiu žmogumi suprato, jog parašu patvirtinus susipažinimą ne tik su darbo laiko apskaitos sistemos naudojimu, bet ginčytino turinio taisyklėmis, esant jau akivaizdžiai konfliktinei situacijai su darbdaviu, galėjo sau pakenkti. Kita vertus, parašo nebuvimas labiau formalus dalykas imant domėn tai, kad skundžiamo įsakymo turinys ieškovui buvo žinomas, nes 2015-06-10 įsakymas ieškovui buvo persiųstas el. paštu 2015-06-12 (t.V, psl. 68).

Aptariamu atveju svarbu tai, kad atsakovui apie tai, kad ieškovas galimai nevykdo pareigos teikti darbo laiko atskaitas tapo žinoma daug anksčiau: skundžiamame įsakyme nurodoma, kad nuo 2015-06-15 iki 2015-07-05 ieškovas teikė atskaitas, nors ir nepilnai, tačiau nuo 2015-07-05 nustojo tai daryti. Taigi skirdamas 2015-09-08 įsakymu Nr. P(15)-043 drausminę nuobaudą, atsakovas praleido DK 241 str. 1 d. įtvirtintą vieno mėnesio terminą nuobaudai skirti. Esant tokiam procedūriniam pažeidimui, nuobauda naikintina.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinės vertybės pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008).

Teismas mano, kad nagrinėjamo ginčo kontekstas ir byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą iš esmės pripažinti pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo matant visas prielaidas ir sąlygas konstatuoti tokios žalos padarymą.

Šiuo sprendimu konstatuoti akivaizdūs darbdavio neteisėti veiksmai sistemingai drausmine tvarka baudžiant ieškovą, tame tarpe ir jam skiriant griežčiausią drausminę nuobaudą. Neabejotina, toks darbdavio elgesys sukėlė darbuotojui įtampą, stresą, nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, paskatino ieškovui diagnozuotos ligos paūmėjimą (t.I, psl. 183-186, t.VI, psl. 43-46), jis jautėsi pažemintas kolegų akyse. Taip pat nustatyta, kad direktorius rodė darbuotojams ieškovo teismui adresuotą ieškinį, aptarinėjo, tuo paviešindamas informaciją, kuri iš dalies yra asmeninio pobūdžio, siekdamas sumenkinti ieškovo reputaciją. Bendravimo su kitais žmonėmis sumažėjimo aplinkybė neįrodyta, galimybė įsidarbinti ieškovui nebuvo sutrikdyta.

Teismas eismas mano, kad 2000 Eur suma yra pakankama ieškovo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

Dėl kitų šalių išsakytų argumentų, liudytojų teismui duotų paaiškinimų teismas plačiau nepasisako, nes mano, jog jie nėra teisiškai reikšmingi ir svarbūs nagrinėjamo ginčo sprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1d. 1p.), todėl byloje tenkantis mokėti žyminis mokestis nuo priteistų sumų tenkinus ieškinį išieškotinas valstybės naudai iš atsakovo, neatleisto nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jis sudaro 505,19 Eur (16839,74 Eur patenkintų reikalavimų suma x 3 proc.).

Ieškovas byloje patyrė 960 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismas faktiškai tenkino ieškovo ieškinį visa apimtimi, pripažinęs iš esmės pagrįstais ir įrodytais visus reikalavimus, revizavo tik prašomos priteisti neturtinės žalos sumą imant domėn šio reikalavimo vertinamąjį pobūdį. Todėl teismas mano, kad ieškovui turi būti kompensuotos visos jo patirtos atstovavimo išlaidos, kurios atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintus 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R- 85 “Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” dydžius (CPK 98 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovo M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo pas atsakovą UAB „IO projects“, j.a.k. 302444537, neteisėtu, panaikinti šiuo klausimu atsakovo 2015-09-30 priimtą įsakymą Nr. P(15)-048 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“.

Negrąžinti ieškovo į darbą UAB „IO projects“ projektų vadovo pareigose, laikyti, kad jo ir atsakovo 2011-03-23 sudaryta darbo sutartis Nr. 10 nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Priteisti ieškovui M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „IO projects“, j.a.k. 302444537, 5649,21 Eur išeitinės išmokos (neatskaičius mokesčių), 9190,53 Eur darbo užmokesčio skirtumo už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2015-09-30) iki šio teismo sprendimo priėmimo (neatskaičius mokesčių), 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 960 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Panaikinti šiuos atsakovo UAB „IO projects“, j.a.k. 302444537, ieškovo M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu priimtus įsakymus:

2015-09-08 įsakymą Nr. P(15)-043 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“.

Priteisti iš atsakovo UAB „IO projects“, j.a.k. 302444537, 505,19 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 (kvitą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.