- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-05
- Bylos Nr.
- e2YT-18674-514/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-77-3-01183-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė įmonė Turto bankas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po brolio R. L. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė mama J. L. Mamos palikimą paveldėjo kartu su broliu R. L., po mamos mirties kiekvienam teko po ½ palikimo, kurį sudarė 3,379 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Skuodo r., 1,239 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Skuodo r., 1,80 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r., 0,40 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), , Skuodo r., gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r., ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r., daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r., viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r.
Brolis R. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Po brolio mirties pareiškėjas, kaip ketvirtos eilės įpėdinis, pradėjo valdyti turtą, kurį brolis buvo paveldėjęs po mamos mirties. Kito turto brolis neturėjo. Pareiškėjas kaip įpėdinis rūpinosi bendrai su broliu paveldėta sodyba ir žemės sklypais, tame tarpe ir palikėjo R. L. dalimi, prižiūrėjo paveldėtą turtą, sudarė sodybos panaudos sutartį su V. V., atliko kitus veiksmus su brolio turto dalimi. Mirusiojo R. L. sūnus A. L. į notarą dal palikimo priėmimo per įstatymo numatytą trijų mėnesių laikotarpį nesikreipė, todėl darė išvadą, kad šis asmuo iš paveldėjimo santykių pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad brolio sūnus, suinteresuotas asmuo šioje byloje A. L., nuo reikalavimo atnaujinti terminą paikimui priimti po tėvo R. L. mirties atsisakė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepimu su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutiko, nurodęs, jog niekada nebuvo išreiškęs valios atsisakyti po tėvo mirties atsiradusio palikimo ar jo nepriimti. Terminą palikimui priimti po tėvo mirties praleido dėl svarbių priežasčių, nes apie tėvo mirtį sužinojo tik 2025 m. balandžio mėnesį, o apie palikimą, kurį galėtų paveldėti pagal įstatymą, sužinojo 2025 m. gegužės mėnesio pabaigoje. Kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Atnaujinus terminą palikimui priimti, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teisinių pasekmių pareiškėjui nesukurs.
Žemesnės instancijos teismas
Suinteresuotas asmuo A. L. teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog palikimas valstybei galėtų pereiti tik tuo atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas, pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei nėra gauta, jokių duomenų apie faktinį palikėjos paliktojo turto priėmimą valdyti suinteresuotas asmuo neturi. Teismui įsitikinus, jog pareiškėjas priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą fakto nustatymo neprieštaravo, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje nustatyta, kad R. L. mirė (duomenys neskelbtini) Po palikėjo mirties liko nekilnojamas turtas: ½ dalis keturių žemė sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) h. Skuodo r., ir ½ dalis gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r., kuriuos R. L. paveldėjo po motinos J. L. mirties. Pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą, atsiradusį po brolio R. L. mirties.
Pareiškėjas yra ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą po brolio R. L. mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad tokiam pretendentui atsiranda teisinės pasekmės, nurodytos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Palikėjas R. L. turėjo sūnų, suinteresuotą asmenį A. L., kuris yra aukštesnės eilės įpėdinis. Pagal CK 5.11 straipsnį paveldėdami pagal įstatymą įpėdiniai paveldi palikimą lygiomis dalimis pagal eiles. CK 5.11 straipsnio 2 dalyje aiškiai reglamentuotas paveldėjimo pagal įstatymą eiliškumas ir imperatyviai nustatyta, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdinai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Taigi, pareiškėjas po brolio mirties atsiradusį palikimą gali paveldėti tik tuo atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu pirmesnės eilės įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. L., siekdamas paveldėti po tėvo R. mirties atsiradusį palikimą, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti (Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-17872-1054/2025). Pareiškėjas pateikė 2025 m. spalio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų nutartį, kuria patvirtinta pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. L. taikos sutartis, pagal kurią A. L. atsisakė savo reikalavimų atnaujinti terminą palikimui priimti po R. L. mirties (duomenys neskelbtini) (nutarties 2 punktas). Toks suinteresuoto asmens pareiškimas, kuriuo nutraukė procesą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, leidžia daryti išvadą, jog suinteresuotas asmuo kaip pirmos eilės įpėdinis, turintis teisę paveldėti, šios teisės atsisakė ir jo kaip įpėdinio teisės į palikimą pasibaigė.
Pagal Kasacinio teismo praktiką palikimo nepriėmimas yra suprantamas kaip įvairių situacijų apibūdinimas, kai šaukiamas paveldėti įpėdinis nepaduoda pareiškimo notarui, nesikreipia į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir neatlieka jokių aktyvių veiksmų, siekdamas paveldėti. Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, išreikštas aktyviu įpėdinio veiksmu, o palikimo nepriėmimas yra asmens, turinčio teisę į palikimą, neveikimas arba pasyvus elgesys, tačiau tiek palikimo nepriėmimas, tiek atsisakymas yra įpėdinio valios išraiška ir turi tas pačias pasekmes; toks asmuo netampa mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėmėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-421/2016, 42–43 punktai, 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-378/2024, 60 punktas). Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, kad jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, jog paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2024).
Nagrinėjamos bylos atveju darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo A. L. iš paveldėjimo santykių pasitraukė. Nenustatyta, kad palikėjas būtų turėjęs kitų įstatyminių įpėdinių, nesant pirmesnės eilės įpėdinių, pareiškėjas, būdamas ketvirtos eilės įpėdiniu į palikimą, yra tinkamas pretendentas ir jam kaip pretendentui juridinio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Pareiškėjas prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą po brolio mirties priėmė, grindė aplinkybėmis, jog faktiškai pradėjo valdyti likusį nekilnojamąjį turtą – pastatus, žemės sklypus, juos prižiūrėjo, sudarė sodybos panaudos sutartį su V. V.
Pareiškėjo paaiškinimus apie tai, kad siekdamas išsaugoti sodyboje esančius pastatus, sudarė panaudos sutartį, kuria panaudos gavėjai V. V. neatlygintinai perdavė naudotis sodyba, es. (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r., patvirtina pateikta (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis.
Pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie faktinį žemės ir pastatų valdymą patvirtino ir suinteresuotas asmuo A. L., 2025 m. spalio 16 d. taikos sutartyje pripažindamas, kad pareiškėjas R. L., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, pradėdamas jį valdyti (Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje e2YT-17872-1054/2025, 4 punktas).
CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Pareiškėjo pateikti dokumentai, pareiškėjo žodiniu paaiškinimu nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas, valdydamas po brolio mirties likusius žemės sklypus, pastatus, tęsė tokį patį naudojimąsi žemės ūkio paskirties žemės sklypais, jų priežiūrą, kokia buvo pradėta dar iki brolio (motinos) mirties, rūpindamasis likusiu turtu, kad turtas būtų tinkamos būklės perdavė jais naudotis tretiesiems asmenims, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas faktiškai perėmė mirusio brolio turtą ir pradėjo jį valdyti, perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokie pareiškėjo veiksmai patvirtina, jog pareiškėjas siekė įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo žodinius paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po brolio mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po brolio mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, pagrįsti byloje pateiktu rašytiniu įrodymu, patvirtinti suinteresuoto asmens A. L., dėl ko teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia realizuoti paveldėjimo teisę, byloje nustatytos aplinkybės, kad kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldė ir valdo jį iki šiol, sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas faktiniu valdymu palikimą priėmė.
Pareiškėjas su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, jo paaiškinimų ir pateiktų įrodymu pagrindu nustatomas faktas, kad po brolio R. L. mirties palikimą priėmė pareiškėjas, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 444 –448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo D. Š. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad po R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas turtą faktiškai valdyti
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.