Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. G., Z. G. ir E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės Vilniaus miesto būstas ieškinį atsakovams D. G., Z. G. ir E. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto bei skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė SĮ Vilniaus miesto būstas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus D. G., Z. G. ir E. G. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti solidariai iš atsakovų 3 526,05 Eur skolos už buto nuomą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį grindė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1744-819/2014 bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2101-661/2015, kur teismai, išnagrinėję ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo ir atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.596 straipsnio nuostatos dėl laikinųjų gyventojų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir kad bet kuriuo atveju laikini gyventojai negali gyventi ilgiau nei iki gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaigos. Kadangi pagrindinis buto nuomininkas J. U. 2015 m. rugsėjo 19 d. mirė, jo šeimos nariai dėl buto nuomos sutarties pakeitimo nesikreipė, ieškovė sutartį laiko pasibaigusia, todėl prašo atsakovus, kaip laikinus gyventojus, iškeldinti. Taip pat ieškovė prašė priteisti laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. susidariusį 3 433,90 Eur įsiskolinimą už buto nuomą ir 92,15 Eur delspinigių.Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys atitinka anksčiau pateikto ieškinio dėl jų šeimos iškeldinimo turinį. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto Valdyba 1993 metais leido apsigyventi bute; jų šeima nepažeidė ieškovės ir trečiųjų asmenų interesų, realios žalos savivaldybės turtui nesukėlė. Atsakovų teigimu, 3 526 Eur skola - tai mirusio J. U. nesumokėtas mokestis už kambarį, esantį minimame bute; be to, šis klausimas jau buvo nagrinėjamas teisme. Savivaldybė turėjo pagrindą nutraukti su juo nuomos sutartį ir sudaryti su bet kuriuo atsakovės šeimos nariu, bet jie to nepadarė. Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė mokėję mokesčius už viso buto nuomą, tačiau nuomos mokesčiui padidėjus, - mokėjo tik už savo dalį. Kadangi su atsakovais nuomos sutartis nebuvo sudaryta, jų prašymo dėl nuomos mokesčio sumažinimo niekas nepriėmė, o pats nuomininkas J. U. nesikreipė.