Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. M., jos atstovei advokatei D. Motiejūnei, atsakovui R. Ž., jo atstovui advokatui V. Skaburskui, neatvykus atsakovams K. Ž. ir O. Ž., gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovams: R. Ž., K. Ž. ir O. Ž. dėl pirkimo – pardavimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis (Actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia nuo pat sudarymo momento dovanojimo ir gyvenamojo buto su priklausiniu pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. Ž. ir atsakovų K. Ž. ir O. Ž. bei taikyti vienašalę restituciją, grąžinant atsakovui R. Ž. turtą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti žemiau nurodytais motyvais.

Joniškio rajono apylinkės teismas 2014-12-01 sprendimu c.b. Nr. 2-996-874/2014, tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir nusprendė pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-02-23 teismo įsakymu c.b. Nr. L2-369-645/2011 nustatytą išlaikymą iš R. Ž., mokant nepilnamečių vaikų J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 350.00 Lt nuo 2014-08-05 iki vaikų pilnametystės.

Pažymėjo, kad atsakovas savo pareigos mokėti priteistą išlaikymą vaikams tinkamai nevykdė ir nevykdo iki šiol, neva dėl lėšų neturėjimo.

Ieškovė mano, kad akivaizdu, jog atsakovas yra nesąžiningas, todėl yra priversta reikšti Actio Pauliana ieškinį.

Pažymėjo, kad atsakovas R. Ž. savo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nevykdo tinkamai (tik vieną kartą vaikams skyrė po 300 Lt) ir kaip pats teigia, vykdyti neketina: ieškovė buvo informuota, kad išlaikymo vaikams jis nemokės. Išlaikymo įsiskolinimas iki 2015-02-01 sudaro 1216.42 Eur. Atsakovas piktybiškai vengia teikti išlaikymą vaikams, nors finansinių galimybių skirti išlaikymą tikrai turi: važinėja geru automobiliu, turi sodybą (duomenys neskelbtini), kurią, kaip pats gyrėsi įsigijo už 82.000 Lt, nors dabar teigia, kad tai ne jo ir ją tik nuomojasi. Joniškio rajono apylinkės teismas 2014-12-01 sprendimu c. b. Nr. 2-996-874/2014 nustatė, kad atsakovas gauna pensiją, kurios dydis 944,95 Lt, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butą, esanti (duomenys neskelbtini), atsakovas 2014-08-11 padovanojo savo broliui K. Ž. bei 2014-08-06 kito savininko vardu perregistravo transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo įsigyta 2013-11-18 už 20.000 Lt (nors iš tiesų, kada ji gyveno su atsakovu drauge, žino, kad pirko už 30.000 Lt), o parduota 2014-08-04 už 9 500 Lt brolio žmonai O. Ž..

Iš visų aukščiau išdėstytų aplinkybių, kurios buvo nustatytos teismo, akivaizdu, kad atsakovas sąmoningai ir piktybiškai, siekdamas išvengti pareigos teikti vaikams išlaikymą ir norėdamas pabloginti savo turtinę padėtį, sudarė turto perleidimo sandorius su savo artimaisiais giminaičiais - broliu ir brolio žmona.

Pažymėtina, kad jei atsakovas iš tiesų savo pareigos išlaikyti vaikus vykdyti neketina, išlaikymo įsiskolinimo suma susidarytų: sūnui J. (iki pilnametystės likus 10 m.) - apie 12.164 Eur (42.000 Lt), sūnui J. (iki pilnametystes likus (duomenys neskelbtini)) - apie 15.813 Eur (54.600 Lt), viso beveik 28.000 Eur (96.678 Lt).

1. Pripažinti buto, adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų R. Ž. ir K. Ž., negaliojančia ir taikyti restituciją.

2. Pripažinti transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų R. Ž. ir O. Ž., negaliojančia ir taikyti restituciją.

3. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - buto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui K. Ž., areštą.

4. Priteisti ieškovei iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismas, atsižvelgiant į bylos pobūdį tenkino ieškovės prašymą ir išsireiklavo iš atitinkamų registrų papildomus duomenis, kurie susiję su atsakovo sudarytais sandoriais ar jo turtine padėtimi.

Atsakovas R. Ž. pateikė teismui į bylą atsiliepimą ir nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka remiantis žemiau pateikiamais atsikirtimais.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas R. Ž. piktybiškai vengia teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. ir J. Ž., nors atsakovas važinėja geru automobiliu, turi sodybą (duomenys neskelbtini), bei pardavė savo broliui butą ir automobilį.

Su ieškovės reikalavimais atsakovas nesutinka, nes ieškovė puikiai žinodama, kad gyvenant kartu pasisavino jam priklausančius pinigus, kas iki šiol yra jos keršto apraiška, -visiškai sužlugdyti atsakovą. Jiems gyvenant kartu ir įvykus konfliktui ji pasisavino pasiimdama be jo leidimo atsakovo santaupas dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, baudžiamoji byla Nr. 62-1-00297-14. Vėliau jiems susitaikius, byla nutraukta, nes ieškovė yra jo vaikų motina. Ieškovės buto remonto metu, kai jie gyveno kartu, jis skolinosi iš savo brolio pinigų, kuriuos privalėjo grąžinti. Kadangi ieškovė paimtų iš jo pinigų negrąžino, tai teko už skola parduoti broliui butą ir mašiną. Ieškovė teigia, kad atsakovas toliau važinėjasi tuo pačiu automobiliu. Brolis arba jo sutuoktinė leidžia atsakovui iškilus reikalui naudotis jų automobiliu. Ieškovei susidariusi įsiskolinimą šiai dienai atsakovas yra padengęs vėl skolintais iš brolio pinigais. Dėl sveikatos būklės šiuo metu negali dirbti, todėl tenka gyventi iš pensijos. Šiuo metu atsakovas gyvena ir prižiūriu pažįstamo ir draugo sodybą, kuria ieškovės parodymais jis esą yra nusipirkęs.

Dėl įtemptų tarpusavio santykių bylą baigti taikos sutartimi nėra galimybės.

Išdėstytu pagrindu ir LR CPK 110-114 str. atsakovas teismui pareiškė, kad

1. Su ieškovės ieškiniu nesutinka.

2. Prašė teismo išreikalauti ir pridėti prie bylos iš Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 62-1-00297-14, kurioje yra svarbių įrodymų pagal šios bylos ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys atmestinas.

Bylos duomenys rodo, jog atsakovas R. Ž. yra nepilnamečių vaikų J. Ž. ir J. Ž. tėvas (6-10 b.l.). Joniškio raj. apylinkės teismo 2014-12-01 sprendimu iš atsakovo R. Ž. pakeičiant 2011-02-23 to paties teismo įsakymą nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 350 Lt (atitikmuo 101,37 Eur) kiekvienam iš jų mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-08-05 iki pilnametystės (6-10 b.l.). Atsakovas 2014-08-04 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovei (brolio žmonai) O. Ž. už 9 500 Lt (atitikmuo 2 751,39 Eur) pardavė lengvąjį automobilį Audi A6 (46 b.l.). Taip pat atsakovas R. Ž. kaip dovanotojas pagal 2014-08-11 dovanojimo sutartį dovanojo atsakovui (broliui) K. Ž. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendra vidutinė rinkos vertė 49 700 Lt (atitikmuo 14 394,11 Eur) (49-53 b.l.). Atsakovo įsiskolinimas vaikų išlaikymui 2015-02-01 buvo 1 213,42 Eur (atitikmuo 4 200,05 Lt (12 b.l.). Atsakovas R. Ž. pagal 2014-01-17 paskolos raštelį ir 2015-03-10 paskolos raštelį pasiskolino iš atsakovo (brolio) K. Ž. 11 636,70 Eur (atitikmuo 40 179,20 Lt) (30-31 b.l.). Iš šios sumos 1 500 Eur per antstolę V. Šimkienę buvo skirtą vaikų išlaikymo skolai sumokėti (31-32 b.l.). Atsakovas nors šiuo metu nedirba, tačiau gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kurios dydis 2015 kovo mėn. buvo 274,41 Eur (69-70 b.l.). Antstolė V. Šimkienė vykdanti išieškojimą iš atsakovo R. Ž. pagal jai pateiktus du vykdomuosius dokumentus nurodė, kad nepilnamečių vaikų tėvas iki 2015-05-01 sumokėjo buvusią skolą vaikų išlaikymui (84 b.l.). R. Ž. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nėra (1-4 b.l.).

Actio Pauliana (LR CK 6.66 str.) instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Taikant actio Pauliana institutą privalu siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant LR CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. LR CK 6.66 str. numato šias Actio Pauliana instituto taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant LR CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetui (LAT 2011-09-27 d. nutartis Nr. 3K-3-362/2011).

Actio Pauliana ieškiniu gali būti reiškiami reikalavimai ir siekiant užtikrinti nepilnamečių asmenų teises į išlaikymą (paramą), tokiu būdu siekiant apginti asmenis, kuriems reikalingas išlaikymas (parama) nuo nesąžiningų jų tėvo veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės dėl išlaikymo (paramos) vykdymo, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdami turtą kitiems asmenims.

Dėl neabejotinos ir galiojančios ginčo reikalavimo teisės.

Atsakovas R. Ž. sutinka, jog ieškovės ginčijamų sandorių sudarymo metu jis dar nebuvo nepilnamečių vaikų J. Ž. ir J. Ž. skolininkas, o tokiu tapo vėliau, kada Joniškio raj. apylinkės teismas 2014-12-01 sprendimu taikydamas retroaktyvumo principą (atgalinio veikimo) nuo 2014-08-05 padidino jo vaikams skirtą išlaikymą (6-10 b.l.). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovės ginčijamus sandorius atsakovas sudarė dar iki padidinto išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Tuo pačiu pažymėtina, jog Actio Pauliana ieškinį kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (LAT 2006-01-11 d. nutartis Nr. 3K-3-17/2006). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ginčo sandoriai sudaryti 2014-08-04 ir 2014-08-11, tai yra kuomet skolininko nepilnamečiams vaikams skirtas išlaikymas padidėjo kiekviena iš jų nuo 100 Lt (atitikmuo 28,96 Eur) iki 350 Lt (atitikmuo 101,37 Eur) (6-10 b.l.). Iš nurodyto seka, kad atsakovas R. Ž. nuo 2014-08-05 yra įpareigotas mokėti daugiau nei tris kartus didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nei mokėjo anksčiau. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo R. Ž. atsikirtimais į ieškovės ieškinį, kad sandorių sudarymo metu jis nežinojo, kad būtent teismas remiantis retroatkyvumo principu padidins jo skiriamas išmokas vaikams daugiau nei 3 kartus. Todėl pripažintina, kad tik nuo teismo sprendimo priėmimo momento (2014-12-01), kuomet jis irgi tik dalyje buvo pradėtas vykdyti skubiai, atsakovui tapo žinoma apie padidėjusias išmokas skirtas jo vaikams, kuomet jis teikdamas atsiliepimą ankstesnėje byloje taip pat išreiškė sutikimą mokėti vaikų išlaikymui daugiau, tai yra kiekvieną mėnesį J. po 72,41 Eur, o J. po 57,92 Eur (7 b.l.). Šios paminėtos aplinkybės paneigia ieškovės I. M. vertinimus, jog sudarant ginčo sandorius atsakovo nepilnamečiai vaikai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į tėvą (atsakovą) R. Ž.. Šios teisės laikotarpis skaičiuotinas nuo 2014-12-01 kuomet buvo paskelbtas Joniškio raj. apylinkės teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2-996-874/2014, išskiriant ir teisinį faktą dėl padidinto išlaikymo dydžio skirto nepilnamečiams vaikams išieškojimo nuo 2015-08-05 (6-10 b.l.). Nors atsakovas R. Ž. per laikotarpį nuo 2014-08-05 iki 2015-05-01 turėjo įsiskolinimą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo, tačiau skolą skolininkas iki 2015-05-01 sumokėjo ir daugiau įsiskolinimų neturi. Iš paminėto seka, atsakovas nuo 2015-05-01 neturi ir nėra skolingas nepilnamečiams vaikams dėl jiems reikalingo išlaikymo, kas tuo pačiu laikytina, jog ieškovė kaip nepilnamečių vaikų atstovė šiuo metu neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisę į vaikų skolininką R. Ž.. Tuo labiau, kad ieškovė siekdama, kad būtų padidintas nepilnamečiams vaikams iš jų tėvo priteistas išlaikymas dar civ. byloje Nr. 2-996-874/2014 galėjo pasirinktinai kelti reikalavimą atsakovui R. Ž., ne tik dėl išlaikymo dydžio, bet ir dėl jo formos pakeitimo (CK 3.196 str.), atsižvelgiant į 8 metų su vaikų tėvu pragyventą laikotarpį (6-10 b.l., civilinė byla Nr. 2-996-874/2014). Taip pat ieškovė paminėtoje byloje turėjo galimybę prašyti teismo iki sprendimo priėmimo uždrausti atsakovui perleisti jam priklausantį turtą tretiesiems asmenims (CPK 145 str.), o po to jį priėmus ir taikyti priverstinę hipoteką (CK 4. 175 str. 3d. 2p.). Be to byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų socialiai remtinas ir dėl ko jam mokoma socialinė pašalpa. Ginčo atveju teismui nėra ir teisinio pagrindo atlikti aritmetinius skaičiavimus, jog pagal CPK 736 str. 1d. nuostatas skolininkas nebus pajėgus sumokėti nepilnamečiams vaikams visos priteistos išmokų sumos, kadangi šiuo metu jis neturi jiems įsiskolinimo, nors ir nedirba ( LR Konstitucijos 48 str.).

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas R. Ž. vienu sandoriu 2014-08-04 pardavė transporto priemonę lengvąjį automobilį Audi A6, o kitu sandoriu 2014-08-11 dovanojo nekilnojamąjį daiktą (butą) su priklausiniu, esantį (duomenys neskelbtini), kurie tuo metu jam priklausė asmeninės nuosavybės teisėmis ir kurie daiktinėmis teisėmis nebuvo apsunkinti. Šį turtą perleisdamas R. Ž. nežinojo apie Joniškio raj. apylinkės teismo 2014-12-01 sprendimą ir neturėjo įsiskolinimo dėl vaikų išlaikymo. Nors ieškovė nurodė, kad po ginčijamų sandorių sudarymo R. Ž. turimas turtas yra sumažėjęs visiškai ir jo gali nepakakti ieškovės atstovaujamų nepilnamečių vaikų reikalavimams ateityje patenkinti, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas šiuo metu gauna pareigūno pensiją, turi asmeninę sąskaitą banke ir nėra priskiriamas socialiai remtinų asmenų grupei (29 b.l.). Todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovui netekus nuosavybės teisių į aukščiau paminėtą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris perėjo atsakovams K. Ž. ir O. Ž., jog šiais sandoriais buvo pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesai, kaip būsimų kreditorių interesai, dėl ko, gali būti sumažinta kreditorių (nepilnamečių vaikų) galimybė gauti būsimą visišką savo reikalavimų patenkinimą iš tariamo skolininko (tėvo) R. Ž., sumažinant jo mokumą, nes kito jam priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto jis jau neturi (b.l.78-86).

Įvertinus atsakovo R. Ž. prievolės dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad išlaikymo (paramos) prievolė yra tęstinė prievolė, kurios bendra suma apima išlaikymo dydį šiuo atveju nuo pat jos atsiradimo momento vaikams iki pat šios prievolės pabaigos – pilnamečio vaiko užbaigimo mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Todėl sprendžiant dėl Actio Pauliana taikymo R. Ž., kuris tik trumpai vengė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, negalima apsiriboti būsimos skolos dydžiu, kaip to nori ieškovė (3 b.l.). Tačiau nors Joniškio raj. apylinkės teismas 2014-12-01 sprendimu tenkino ieškovės I. M. ieškinį iš dalies, nurodydamas, jog atsakovas R. Ž. privalo mokėti daug didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams nei buvęs anksčiau nustatytas, tačiau jis turi piniginių lėšų ir gali teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą nustatyto dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis. O tai, kad atsakovas perleido jam priklausantį turtą kitiems asmenims, kada jis dar nebuvo skolingas nepilnamečiams vaikams, nesudaro teisinio pagrindo jiems, kaip būsimiems skolininko kreditoriams galimybės nukreipti į šį turtą išieškojimą neribotam terminui, nežinant ar tokia skola iš vis atsiras. Be to byloje nėra duomenų, kad atsakovas būdamas (duomenys neskelbtini) metų jau negalės dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusių pajamų ar turi kitų, su jo sveikata susijusių problemų. Nors atsakovas, perleisdamas aukščiau paminėtą turtą ir šiuo metu neturėdamas jokio kito turto yra sumažinęs savo mokumą ir ateičiai, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo to, jog iš jo priteistas išlaikymas vaikams ateityje negalės būti išieškotas (69-70, 75 b.l.).

Dėl vienerių metų ieškinio senaties termino.

Ieškovė duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį atsakovams reiškia įvertinus ir vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau teismas laiko, kad tai irgi nėra pagrindas jos ieškiniui tenkinti. LR CK 6.66 str. 3 d. įtvirtinta, kad šio str. 1 d. nustatytu pagrindu (Actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas Actio Pauliana pareikšti nustatytas siekiant apsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą. Kaip jau teismas yra nurodęs iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė gyvendama su atsakovu ir susilaukusi dviejų nepilnamečių vaikų, gerai pažinojo vaikų tėvą ir galėjo įsitikinti jo dosnumu augantiems vaikams, kuomet buvo tenkinami ir nebūti jų poreikiai (pvz. keturratis) (6 b.l.) (Joniškio raj. apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-996-874/2014). Pastarojoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė I. M. apie tai, jog vaikų tėvas ginčo turtą pagal sandorius perleido atsakovams K. Ž. ir O. Ž., sužinojo ar turėjo sužinoti Joniškio raj. apylinkės teisme vykstančio posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą dėl didesnio išlaikymo (paramos) priteisimo nepilnamečiams vaikams. Šios aplinkybės yra nurodytos ir minėto teismo 2014-12-01 priimtame sprendime. Šie byloje nustatyti duomenys neginčijamai patvirtina, kad dar kitos civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė turėjo dideles galimybes užsikrinti platesnes savo ir nepilnamečių vaikų civilinių teisių gynimo priemones. Todėl akivaizdu, jog ieškovė I. M. pateikdama atsakovui R. Ž. ieškinį Actio Pauliana pagrindu, siekia ,,nubausti“ atsakovą turėdama asmeninį, o ne vaikų interesą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo R. Ž. kilus nesutarimui buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. (pridėta b. b. Nr. 62-1-00297-14). O atsakovui gera valia nevykdant 2014-12-01 teismo sprendimo, ieškovei I. M. Joniškio raj. apylinkės teismas išdavė vykdomuosius raštus dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo nepilnamečių vaikų naudai iš jų tėvo. Asmeninis ginčo šalių ieškovės ir atsakovo R. Ž. nesutarimas nėra ta aplinkybė, kad atsakovas ir toliau galės ignoruoti Joniškio raj. apylinkės teismo sprendimą, o ieškovė pasibaigus ieškinio senaties terminui jau negalės pareikšti atsakovui ieškinio. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui tyčia vengiant teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą jam gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė (BK 164 str., 245 str.).

Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamų sandorių.

Sandoris gali būti ginčijamas Actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (LR CK 6.66 str. 1 d.). Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Atmestini ieškovės argumentai, kad ginčo sandorių atsakovas R. Ž. neprivalėjo sudaryti dėl to, kad abejoja jo turėtomis skolomis artimiems giminaičiams, nors tokio pobūdžio aplinkybės jai jau buvo žinomos dar ankstesnės civilinės bylos nagrinėjimo metu, kas laikytina pripažintinomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis sandorių sudarymo privalomumą. Ieškovė daugiau nenurodė kitų aplinkybių dėl ko skolininkas R. Ž. neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. Be to, pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ginčijamais sandoriais nenustatyta, kad atsakovas taip sumažino nepilnamečių vaikų teises į išlaikymo (paramos) įgyvendinimą, jog tokių garantijų nelieka ar jų neliks ateityje. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės I. M. teiginiai, kad kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą R. Ž. pardavė (dovanojo) siekdamas išvengti įvykdyti išlaikymo (paramos) pareigą nepilnamečiams vaikams, kadangi byloje nenustatyta, jog iš turimų pajamų atsakovas negalės teikti jiems išlaikymo (paramos) ar nepajėgs sumokėti įsiskolinimo. Gi priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo dirbo tolimųjų reisų vairuotojų ir gaudavo gerą darbo užmokestį (7 b.l.). Todėl pripažintina, kad R. Ž. pagal buvusias prievoles atsakovų K. Ž. ir O. Ž. šeimai turėjo teisę ir pareigą sudaryti ieškovės ginčijamus sandorius.

Dėl skolininko nesąžiningumo, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas ginčijamus sandorius sudarė po to kaip iš pradžių buvo geri, o vėliau pašlijo jo ir buvusios partnerės (ieškovės) santykiai, o ne tada kuomet teismas padidino atsakovui nepilnamečiams vaikams mokamo išlaikymo dydį. Tokią teismo išvadą patvirtina visą bylos medžiaga ir šalių paaiškinimai. Ieškovė nepaneigė, kad jai nebuvo žinoma apie atsakovo R. Ž. paskolas atsakovams K. Ž. ir O. Ž.. Todėl nelaikytina, kad kreditoriai K. Ž. ir O. Ž. bei jų skolininkas R. Ž. sandorių sudarymo metu buvo nesąžiningi, sudarydami aukščiau paminėtus sandorius.

2014-08-04 dvišalė pirkimo – pardavimo sutartis buvo atlygintinė. Taip pat ir 2014-08-11 dovanojimo sutartis panaikino atsakovo R. Ž. prievoles kreditoriams K. Ž. ir O. Ž.. Byloje nenustatyta, jog pastarieji kaip buvę kreditoriai dar turėtų reikalavimo teisę į skolininką R. Ž., o tuo pačių neįrodytas ir K. Ž. bei O. Ž. nesąžiningumas. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės argumentus apie tai, kad atsakovas R. Ž. nebuvo atsakovų K. Ž. ir O. Ž. skolininkas ar nebuvo gavęs pinigų pagal paskolos sutartis (30-31 b.l.). Įvertinus bylos duomenis nustatyta, jog ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo sudarant ginčijamus sandorius.

Dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipiamo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ateityje atsakovo skolą nepilnamečiams vaikams gali būti apie 12 164,00 Eur J. ir apie 15 813,00 Eur J. Kaip nurodė ieškovė teismui patenkinus jos ieškinį ir panaikinus sandorius bei pritaikius restituciją, ginčo sandorių pagrindu įgytas turtas sudarytų prielaidas patenkinti nepilnamečių vaikų išlaikymui mokomas išmokas. Tačiau LAT, formuodamas vieningą praktiką Actio Pauliana taikyme yra nurodęs, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (LAT 2001-02-21 d. nutartis Nr. 3K-3-201/2001; 2006-01-11 d. nutartis Nr. 3K-3-17/2006). LR CK 6.66 str. pagrindu ieškovės ieškinio suma yra 0 Eur, ką patvirtina ir atsakovo R. Ž. pateiktas antstolės V. Šimkienės raštas dėl R. Ž. skolos (81-85 b.l.). Todėl konstatuotina, jog sprendimo priėmimo momentu ieškovės reikalavimo teisė atsakovui R. Ž. yra lygi 0 Eur.

Teismui nustačius, kad pagal ieškovės I. M. Actio Pauliana ieškinį atsakovui R. Ž. nėra visų būtinų LR CK 6.66 str. nustatytų sąlygų viseto, negalima pripažinti 2014-08-04 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorio ir 2014-08-11 dovanojimo sutarties negaliojančiomis bei taikyti teisines pasekmes (restituciją), todėl ieškovės ieškinys atsakovui atmestinas.

Dėl kitų klausimų išsprendimo.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės nepriteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas atsižvelgiant į CPK 93 str. 4d. nuostatas (LR CPK 92 str., 96 str. 2 d.). Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2015-03-04 nutartį ir grąžinti Joniškio raj. PK pateiktą ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą. Remiantis CPK 96 str. 5 d. nepriteisti valstybei iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Nuspren dž i a:

1. Ieškovės I. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovams: R. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir O. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl 2014-08-11 dovanojimo sutarties ir 2014-08-04 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis Actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo atmesti.

2. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2015-03-04 priimtą nutartį dėl atsakovui K. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), arešto panaikinimo.

3. Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti Joniškio raj. PK pateiktą ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 62-1-00297-14.

4. Nepriteisti valstybei iš ieškovės I. M. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.