Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

gynėjams Aleksandrui Sizovui, Adomui Liutvinskui, Rostislavui Polubianko, Viktorui Muravskiui, Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S., O. M., I. S., S. Š. ir nuteistojo R. Ž. gynėjo Adomo Liutvinsko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2009 m. rugpjūčio 21 d.) - 170 MGL dydžio (22100 Lt) bauda,

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2009 m. gruodžio 17 d.) - 180 MGL (23400 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 220 MGL dydžio (28600 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. bei nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2010 m. sausio 22 d. laikas, vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

A. S. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2010 m. sausio 18 d. laikas.

S. Š. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir nubaustas 165 MGL dydžio (21450 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2010 m. sausio 26 d. laikas, vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

R. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir nubaustas 160 MGL dydžio (20800 Lt) bauda.

I. S. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir nubaustas 160 MGL dydžio (20800 Lt) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti S. G. (S. G.) ir O. V. (O. V.), tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M., R. Ž. ir I. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su S. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdami nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui viršija 100 pakelių cigarečių, 2009 m. rugpjūčio 21 d., apie 1 val., ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. 0488, esančiu Tausiūnų k. ribose, Šalčininkų r., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo 6000 pakelių cigarečių „Prima Klasičeskaja“, 30643,45 Lt vertės, 21000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“, 107252,08 Lt vertės, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 137895,53 Lt. Iš šių cigarečių nuteistieji 12500 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ sukrovė į I. S. vairuojamą automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 8500 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ ir 6000 pakelių cigarečių „Prima Klasičeskaja“ sukrovė į S. G. vairuojamą automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir gabeno cigaretes nuo įsigijimo vietos į nenustatytą vietą, tačiau VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės pareigūnams pradėjus sulaikymo operaciją, I. S. automobilį su cigaretėmis paliko O. M. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) iškraudami 1500 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ O. M. sodybos garaže, o S. G. cigaretes iškrovė miško masyve, esančiame Balandžių k., Šalčininkų r., ir ten paliko.

Taip pat, O. M., S. Š., A. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su O. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdami nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, 2009 m. gruodžio 17 d., apie 18 val., ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. 0498, esančiu Joniškės k. Ribose, Šalčininkų r., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo 11000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“, 66973,26 Lt vertės, 11000 pakelių cigarečių „Imperial“, 66973,26 Lt vertės, 2000 pakelių cigarečių „Jin Ling“, 12176,96 Lt vertės, ir 500 pakelių cigarečių „Marshal“, 3082,38 Lt vertės, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 149205,86 Lt. Iš šių cigarečių kaltinamieji 9500 pakelių cigarečių „Imperial“, 1500 pakelių cigarečių „Jin Ling“ ir 500 pakelių cigarečių „Marshal“ sukrovė į S. Š. vairuojamą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo gabeno cigaretes nuo įsigijimo vietos į nenustatytą vietą, tačiau VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės pareigūnams pradėjus sulaikymo operaciją, S. Š. automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su cigaretėmis paliko Emiliškių k., Šalčininkų r.

Skundo autorius teigia, kad šioje byloje teismas nepašalino visų abejonių ir nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios apeliantas jautė teismo šališkumą, asmeninį priešiškumą ir siekimą jį nuteisti už nusikaltimą, kurio nepadarė.

Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-218/2009, apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje akcizais apmokestinamų prekių įgijimas ir laikymas pripažintas nustatytais, nors šios veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina tik kitų asmenų padarytas veikas, bet ne apelianto. Todėl jis teigia, kad didelės vertės akcizais apmokestinamų prekių įgijimo bei laikymo faktai šioje byloje tiesiog preziumuojami, remiantis byloje esančiais netiesioginiais įrodymais. Tai, kad šioje byloje kiti nuteistieji buvo sulaikyti su didelės vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis, nereiškia, jog būtent apeliantas jas įgijo ir laikė. Todėl apeliantas teigia, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimus, nes jo kaltė nebuvo įrodyta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nei dėl vienos jam inkriminuotos veikos.

Vadovaudamasis BK 2 str. 3, 4 d., BPK 1 str. 1 d. ir 166 str. 1, 3 d.. nuostatomis, teigia, kad šioje byloje dėl apelianto padarytos veikos net nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl 2009 m. gruodžio 17 d. įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas BPK reglamentuota tvarka. Skundo autoriaus nuomone, byloje esantis pareigūno E. K. tarnybinis pranešimas yra informacinio pobūdžio ir jame nėra nurodyta apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei rezoliucijos apie tokio tyrimo pradėjimą.

Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu pažeisti BPK 166 str. 1, 3 d. reikalavimai bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 1-110 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatos. Pastarojo įsakymo nuostatų neatitinka ir pranešimas prokurorui apie tyrimo dėl 2009 m. gruodžio 17 d. įvykio pradėjimą ar pavedimą jį atlikti.

Skundo autoriaus nuomone, skundžiamo nuosprendžio išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Dėl šios priežasties teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymą.

Apeliantas mano, kad šioje byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių turinys taip pat nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis apelianto ginamojo bendrininkavimą su skundžiamame nuosprendyje nurodytais asmenimis, nes šių pokalbių turinys, byloje nagrinėjamo įvykio kontekste, visiškai neinformatyvus.

Be to, skundžiamame nuosprendyje yra neteisingai nurodyta, kad nuteistasis O. M., 2009 m. rugpjūčio 21 d., 00 val. 59 min., davė nuteistajam S. G. ženklą „davai“ (pradėti). Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad minėtu laiku nuteistajam S. G. skambino apelianto ginamasis. Todėl gynėjas teigia, kad nei R. Ž., nei nuteistasis S. G. savo veiksmų, nei įvykio išvakarėse, nei įvykio metu nederino su kitais nuteistaisiais - O. M. ir I. S..

Skundžiamame nuosprendyje nenurodyti jokie duomenys, patvirtinantys, kad 2009 m. rugpjūčio 20 ir 21 d. apelianto ginamasis ir nuteistasis S. G., pastarajam gabenant cigaretes, bendrininkavo su O. M. ir I. S..

Be to, skundžiamame nuosprendyje liko neįvertinti nuteistojo S. G. paaiškinimai, jog jis gabeno cigaretes nesitardamas ir savo veiksmų nederindamas nei su O. M., nei su I. S., t. y., kad jis cigaretes gabeno savarankiškai, telefonu bendravo tik su R. Ž., todėl negali atsakyti už O. M. sodyboje rastas cigaretes. Skundo autoriaus nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad jo ginamasis prisidėjo tik prie S. G. daromos nusikalstamos veikos. Tuo pačiu tai patvirtina, kad teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 2009 m. rugpjūčio 21d. gabentų cigarečių vertę, nepagrįstai vadovavosi Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. rugpjūčio 28 d. pranešime nurodytais cigarečių vertės paskaičiavimais, įskaitant muitinę vertę ir privalomus sumokėti mokesčius. Gynėjas nurodo, kad taikant BK 199 ² str. 1 d. nuostatas, vadovaujamasi BK 212 str. 2 d. nurodytu verčių apskaičiavimu. Tačiau skundo autorius, vadovaudamasis kasacine nutartimi Nr. 2K-P-549/2007, mano, kad tokia baudžiamojo įstatymo taikymo praktika kelia abejones, nes BK 199 ² str. taikymas apsiriboja akcizais apmokestinamų prekių neteisėtu disponavimu, kas leidžia manyti, kad kitų mokesčių, išskyrus akcizų mokestį, įtraukimas į neteisėtai disponuojamų cigarečių vertę, teisės taikymo prasme, negali būti pripažintas atitinkančiu aptariamo baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistųjų kaltė dėl disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis yra neginčijamai įrodyta.

Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistųjų kaltės, veikų juridinio įvertinimo, jų apimties, įrodymų gavimo teisėtumo, tuo pačiu patikimumo.

Nuteistieji O. M. ir S. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija apeliuodami į, jų nuomone, padarytus baudžiamojo proceso įstatymo, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos nesilaikymą.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nustačius, jog nuteistieji O. M. ir S. Š. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, aptarti paminėtus apeliantų teiginius apie tariamai pažeistas BPK 1 ir 2 straipsnių nuostatas nebėra būtinumo.

Nekyla abejonių, kad pagal BK 20 straipsnio 5 dalies prasmę ir O. M. apeliaciniame skunde nurodytą kasacinę nutartį Nr. 2K-143/2010 apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Tačiau teigti, jog skundžiamas nuosprendis pagrįstas prielaidomis, nėra pagrindo, juo labiau, kad apeliantai nenurodo, kokios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos remiantis prielaidomis, o ne teisėtu būdu gautais įrodymais. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis O. M., apeliuodamas į BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, savo skunde pripažįsta, kad nuosprendis pagrįstas netiesioginiais įrodymais (o ne prielaidomis, kaip abstrakčiai teigiama apeliacinio skundo pradžioje).

Nuteistųjų O. M. ir S. Š. apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau apeliantai nedetalizuojama, kuo pasireiškė šio teismo šališkumas objektyviąja ar subjektyviąja prasme. Abstraktūs teiginiai apie teismo „priešiškumą“ ar „siekį nuteisti už tai, ko nepadariau“, nepagrįsti jokiais teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotais duomenimis. Be to, O. M., matydamas tariamą teismo priešiškumą, nušalinimo jam nepareiškė. Todėl atsakyti į šiuos deklaratyvius teiginius nėra galimybės. Kolegija tik atkreipia apeliantų dėmesį į tai, jog dalies prašymų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip pageidauja kaltinamieji, ar jiems nepalankaus sprendimo priėmimas nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-645/2005, 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-156/2012).

Analogiškos nuostatos yra nurodytos ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintose rekomendacijose „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ (toliau – Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 3 punkte nurodyta, kad tyrimas pradedamas, kai: prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima proceso sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuratūroje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautame skunde, pareiškime ar pranešime nurodytos nusikalstamos veikos arba dėl nusikalstamos veikos, kurios požymius nustatė prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas; kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atlieka bent vieną BPK numatytą proceso veiksmą.

Rekomendacijų 4 punkte yra numatytos visos sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos (rezoliucija, tarnybinis pranešimas, prokuroro reikalavimas, prokuroro nutarimas).

Rekomendacijų 5 punkte, apibrėžiančiame jose (Rekomendacijose) vartojamas sąvokas, nurodyta, kad tarnybinis pranešimas – prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno pranešimas, kuriame nurodomi faktai apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriuos nustatė prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ir išreiškiamas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą arba pranešama apie jau pradėtą ikiteisminį tyrimą. Sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tekstas rašomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu. Sprendime nurodomas tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą.

Tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą rašomas tuo atveju, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nepriėmę atskiro proceso sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą, pradėjo bent vieną BPK numatytą proceso veiksmą. Tokiame tarnybiniame pranešima (tekstas rašomas būtuoju kartiniu laiku) nurodomi nustatyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką, atlikti proceso veiksmai, jų atlikimo faktinis pagrindas ir tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą.

Iš E. K. tarnybinio pranešimo (1 t., 38 b. l.), kuris iš tikrųjų negali būti vertinamas kaip ikiteisminio tyrimo pradėjimas, ir VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM ITS viršininko pranešimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo (1 t., 39 b. l.) bei prokuroro pavedimo ant šio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai šiuo atveju patys nustatė nusikalstamos veikos požymius ir atliko konkrečius proceso veiksmus (sulaikė O. V. bei A. S.). Todėl šis ITS viršininko V. V. pranešimas yra viena iš Rekomendacijose numatytų sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą formų, atitinkanti BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Tam tikri trūkumai, esantys aptariamame pranešime (nenurodytas veikos kvalifikavimas) dar nereiškia, kad šis procesinis dokumentas yra niekinis. Tai, kad tyrimui buvo suteiktas tas pats numeris, kuris buvo suteiktas tyrimui dėl 2009 m. rugpjūčio 21 d. padarytos veikos, neduoda pagrindo išvadai apie tęstinę nusikalstamą veiką.

Kiti apeliacinių skundų argumentai yra susiję su teisės taikymu ir įrodymų vertinimu.

Itin nenuosekliame A. S. apeliaciniame skunde yra išdėstyti vienas kitam prieštaraujantys teiginiai („jei važiavau keleiviu, nereiškia, kad gabenau“, „nėra duomenų, kad važiavau“, „jei kroviau, tai nežinojau, kas buvo dėžėse“, „nusikaltimo daryme nedalyvavau“). Skundžiamame nuosprendyje A. S. yra nuteistas už akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) įgijimą ir jų gabenimą prieš tai pakraunant į S. Š. vairuojamą automobilį. Taigi cigarečių įgijimas šiuo atveju pasireiškė jų pakrovimu į automobilį. Tai, kad byloje nenustatyta, kas iš bendrininkų ir kokias pinigų sumas sumokėjo nenustatytiems cigarečių pardavėjams, jo ir kitų bendrininkų baudžiamosios atsakomybės nešalina. Analogiškai bendrininkavimo prasme vertintini ir A. S. veiksmai gabenant cigaretes automobiliu iš jų pakrovimo vietos, nes akivaizdu, kad visi automobilyje esantys asmenys vienu metu negalėjo jo vairuoti.

Iš tiesų ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ar prokurorui duoti įtariamojo parodymai įrodomosios vertės priimant nuosprendį neturi. Vien šiais parodymais teismas negali grįsti nuosprendžio. Tačiau tai nereiškia, kad priimdamas nuosprendį teismas į juos neturi atsižvelgti. Šie parodymai yra reikšmingi kitų byloje surinktų įrodymų vertinimui ir teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi. Taip įtariamųjų, liudytojų parodymai, duoti tyrėjui ar prokurorui, vertinami ilgametėje teismų praktikoje (kasacinės nutartys 2K-412/2008, 2K-206/2008, 2K-55/2009, 2K-113/2011, 2K-119/2011, 2K-420/2012).

A. S. ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 57, 59-60, 64 b. l.) pripažino, kad už pažadėtą užmokestį kartu su O. M., S. Š., O. V. ir kitais asmenimis krovė permetamas per tvorą cigarečių dėžes į automobilį ir vežė (vairavo S. Š.) į S. Š. namus. Pakeliui jis ir O. V. buvo sulaikyti. Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 7, 9-10, 16 b. l.) davė ir O. V..

Be deklaratyvių A. S. teiginių, byloje nėra jokių duomenų (skundų, pareiškimų, nušalinimų, teismo medicinos specialisto išvadų) apie jo atžvilgiu naudotą fizinį smurtą ikiteisminio tyrimo metu ar kitokius neteisėtus tyrimo metodus. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę atsižvelgti į aptartus A. S. parodymus ir pagrįstai į juos atsižvelgė vertindamas kitus byloje surinktus ir šioje nutartyje paminėtus įrodymus.

Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių byla perduota teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti V. M., S. J., I. M., G. S. atsakomybės klausimo. Šie asmenys buvo apklausti apeliacinės instancijos teisme ir kategoriškai neigė bet kokias sąsajas su 2009 m. gruodžio 17 d. padaryta nusikalstama veika. Tačiau tokie paminėtų asmenų parodymai, kuriuos paneigti akivaizdžiai nepakanka A. S. tyrėjui duotų parodymų, dar neleidžia daryti išvados, kad šių A. S. parodymų negalima vertinti visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad A. S. atliko dalį nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės veiksmų (krovė cigaretes į automobilį ir jas gabeno). Todėl jo teiginiai apie galimybės disponuoti ir realizuoti šias cigaretes nebuvimą jo atsakomybės nešalina. Skundo argumentai, kad jis negalėjo suprasti, jog per valstybės sieną permetamose dėžėse yra cigaretės, yra naivūs bei neįtikėtini ir todėl nereikalaujantys atskiro aptarimo.

Kolegija negali vertinti byloje nesančio A. S. ir telefoninio pokalbio, juo labiau, kad ir pats apeliantas aiškiai nenurodo, kokias reikšmingas bylai aplinkybes galėtų patvirtinti arba paneigti šis pokalbis.

A. S. buvo sulaikytas faktiškai nusikaltimo darymo vietoje. Todėl jo teiginiai, kad jis po mišką prie valstybės sienos vaikštinėjo todėl, kad namuose nerado K. J. ir dėl to bėgo nuo pareigūnų, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir sveikai nuovokai.

Apeliantas aiškiai nenurodo, kokie jo „parodymai iki oficialios apklausos“ prieštarauja pareigūnų parodymams. Tokių parodymų byloje nėra. Todėl skundo argumentas esą šie byloje nesantys parodymai paneigia pareigūnų parodymus, prieštarauja BPK 20 straipsnyje suformuluotoms įrodinėjimo taisyklėms.

Apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodyta, kokie telefoniniai pokalbiai yra „ištraukti iš konteksto“. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje jokie A. S. telefoniniai pokalbiai su kitais asmenimis nėra vertinami. Todėl tokio pobūdžio skundo argumentai neatitinka tikrovės.

Byloje nustatyta, kad cigaretės iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per šių valstybių sieną buvo gabenamos (permetant jas per tvorą) neteisėtai. Todėl nėra pagrindo tikėtis, jog Baltarusijoje toks įvykis iš viso buvo užfiksuotas ir dėl to pradėtas tyrimas. Bet kokiu atveju medžiagos apie 2009 m. gruodžio 17 d. įvykio neišreikalavimas iš Baltarusijos Respublikos neturi jokios reikšmės sprendžiant A. S. ir kitų bendrininkų kaltės ir atsakomybės klausimus, juo labiau, kad apeliantas ir kiti nuteistieji nebuvo kaltinami ir nėra nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį.

Nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteistas A. S. ir kiti bendrininkai, dispozicija yra blanketinė. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už šio nusikaltimo dispozicijoje numatytus alternatyvius veiksmus atsiranda tada, kai jie atliekami pažeidžiant nustatytą tvarką. Tokią tvarką gali nustatyti ne tik įstatymai, bet ir kiti teisės aktai (šiuo atveju Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintos „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ taisyklės). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007). Todėl apelianto abejonės dėl teisės akto, reglamentuojančio disponavimą akcizinėmis prekėmis, juridinės galios yra nepagrįstos.

O. M. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama aptariamos nusikalstamos veikos dispozicijoje numatytų atskirų alternatyvių veiksmų apibūdinimui ir teigiama, kad byloje nėra nustatytos esminės akcizinių prekių įgijimo ir laikymo aplinkybės. Su šiais teiginiais galima sutikti tik iš dalies. Iš tikrųjų byloje dėl abiejų nusikalstamų veikų nėra tiksliai nustatyta, iš kokio asmens O. M. ir kiti bendrininkai įgijo cigaretes. Iš skundžiamame nuosprendyje plačiai aptartų ir tinkamai įvertintų O. M. telefoninių pokalbių seka, kad cigaretės buvo įgytos iš Baltarusijos Respublikoje gyvenančio asmens vardu ar pravarde „Vania“. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje yra nustatyta ir cigarečių įgijimo vietos (Tausiūnų k, ribos Šalčininkų raj., ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. 0488 ir Joniškės k. ribos Šalčininkų raj., ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. 0498), įgijimo laikas (2009 m. rugpjūčio 21 d., apie 1 val., ir 2009 m. gruodžio 17 d., apie 18 val.), jų gabenimo būdas (pakraunant į automobilius), iškrovimo vietos (miško masyve Balandžių k. ir O. M. sodyboje) arba automobilių su cigaretėmis sulaikymo vietos.

Nekyla abejonių, kad O. M. ir kiti bendrininkai įgijo akcizais apmokestinamas prekes ir tam tikrą laiką jomis disponavo, nes priešingu atveju nebūtų turėję galimybių jų gabenti į nenustatytas arba skundžiamame nuosprendyje įvardintas vietas.

BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys. Tai reiškia, kad asmens kaltė gali būti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais, kuriais nustatomi tarpiniai faktai ir išvados, sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Ilgametėje teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinė nutartis Nr. 2K-597/2005).

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde O. M. telefoniniai pokalbiai su I. S., N. M., S. G., R. Ž. (4 t., 176-181, 186-199 b. l.) yra pakankamai informatyvūs. Jie vienareikšmiškai paneigia O. M. aiškinimą, kad naktį iš 2009 m. rugpjūčio 20 į 21 dieną jis girtavo prie mokyklos ir ten užmigo, ir kad jo automobiliu naudojosi nežinomi asmenys šito jam nežinant.

Šie bylos duomenys vertinant juos kartu su įvykio vietos apžiūros duomenimis bei liudytojų D. B., R. C., V. K., A. J., A. I., A. I., D. K., M. S., G. R. K., S. S., S. M., R. B., D. S., E. K. parodymais ir nuteistųjų A. S., O. V. parodymais, duotais tyrėjui, sudaro logišką įrodymų grandinę, kuri leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad O. M. kaltė dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo yra neginčijamai įrodyta. Būtent tokią išvadą, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, padarė pirmosios instancijos teismas. Nesutikti su šia išvada ar konstatuoti BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimą kolegija neturi pagrindo.

Kolegija, aptardama A. S. apeliacinio skundo argumentus, jau pasisakė dėl O. V. ir A. S. parodymų, duotų tyrėjui įrodomosios vertės ir BPK 255 straipsnio nuostatų taikymo. Todėl šie argumentai, atsakant į S. Š. apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, nebekartojami.

Nuteistasis I. S. savo apeliaciniam skunde kaltę ginčija remdamasis liudytojos A. M. parodymais. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė šios liudytojo parodymus ir motyvuotai juos atmetė. Kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytu paminėtos liudytojos parodymų vertinimu, todėl plačiau jų neaptarinėja. Pažymėtina, kad netgi pats I. S. pirmosios instancijos teisme netvirtino, kad naktį iš 2009 m. rugpjūčio 20 į 21 d. buvo pas A. M. ir padėjo jos karvei veršiuotis. Priešingai, jis teigė, kad iki 24 val. buvo pas savo draugę, o po to išėjo į namus.

Iš tiesų byloje apklausti ir šioje nutartyje jau paminėti pareigūnai nepatvirtino, kad matė I. S. kraunant ar iškraunant cigaretes ar vairuojant automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokių parodymų nedavė ir O. M., N. M., S. G.. Paminėto automobilio apžiūros duomenys I. S. kaltės taip pat nepatvirtina. Tačiau apeliantas sąmoningai nutyli ir nevertina kitų bylos duomenų, kurie jų visumos kontekste patvirtina I. S. kaltę.

Byloje nustatyta, kad automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė O. M.. Šis automobilis 2009 m. rugpjūčio 21 d., apie 12 val., su dar šiltu varikliu, variklio užvedimo raktais, paliktais spynelėje, buvo rastas O. M. sodyboje. Šios aplinkybės yra objektyviai nustatytos. Jų apeliantas neginčija. Vertinant jas laiko požiūriu ir neatsietai nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d., 02 val. 03 min. telefoninio pokalbio tarp O. M. ir I. S. (4 t., 184 b. l.), galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad būtent I. S. į O. M. sodybą atvyko šiuo automobiliu, prikrautu cigarečių. Iš šio pokalbio turinio seka, kad pokalbio dalyviai yra informuoti apie prasidėjusią sulaikymo operaciją, bendrininkų pabėgimą („mes pabėgom, o tie ten... va damboj jau šviečia pėsčiomis“). Iš šio pokalbio turinio taip pat matyti, jog I. S. praneša O. M., kad jo (O. M.) mašina yra pas jį kieme, o O. M., dar nežinodamas, kad automobilį jau surado operatyviniai darbuotojai, liepia I. S. nuvaryti mašiną į kitą vietą.

R. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde, remiantis teismų praktika, plačiai aptariama bendrininkavimo samprata, bendrininkų atsakomybės ribos, esminiai bendrininkavimo sudėties požymiai.

Visi šie teiginiai, susiję su bendrininkavimo institutu, yra teisingi ir kolegijai žinomi. Tačiau mažinti R. Ž. inkriminuotų nusikalstamų veikų ir bendrininkavimo apimtį nėra pagrindo.

Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad apeliantas neginčija, jog R. Ž. bendrininkavo su S. G. šiam gabenant automobiliu „Audi A6 Avant“ akcizines prekes (cigaretes), tačiau neigia R. Ž. bendrininkavimą su O. M. bei I. S. ir bet kokį ryšį su O. M. sodyboje rastomis cigaretėmis.

Su pastaraisiais skundo argumentais sutikti negalima.

Iš liudytojų D. B. ir V. K. parodymų matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d., apie 1 val., prie valstybės sienos ties ženklu Nr. 0488 vienas paskui kitą be šviesų privažiavo du automobiliai. Girdėjosi durelių trankymas, cigarečių dėžių mėtymas per tvorą. Šie automobiliai po 10-15 minučių vienas paskui kitą pajudėjo link Tausiūnų kaimo ir stabdomi nestojo. Šie liudytojai taip pat nurodė, kad vieno automobilio markė buvo „Audi A6“ (nustatyta, kad jį vairavo S. G.), o kito valstybiniai numeriai baigėsi skaičiais 700.

Paminėtų liudytojų parodymai, kurių patikimumu kolegija neturi pagrindo abejoti, vienareikšmiškai patvirtina, kad abu automobiliai, vieną iš kurių vairavo S. G., o kitą – I. S., prie valstybės sienos į tą pačią vietą atvyko kartu ir vienu metu į juos buvo kraunamos cigaretės. Šie automobiliai link Tausiūnų kaimo taip pat išvyko kartu. Šios aplinkybės eliminuoja atsitiktinumo galimybę ir leidžia daryti išvadą, kad visų šios nusikalstamos veikos bendrininkų veiksmai buvo iš anksto suderinti ir nukreipti į bendrą nusikalstamos veikos rezultatą – disponavimą visu skundžiamame nuosprendyje nurodytu cigarečių kiekiu.

Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ir jau aptartas telefoninis pokalbis tarp O. M. ir I. S. (4 t., 184 b. l.), iš kurio turinio matyti, jog aptariamos nusikalstamos veikos padaryme, be S. G. ir R. Ž., dalyvavo ir kiti asmenys, nes priešingu atveju pokalbio dalyviams nebūtų prasmės kalbėti apie kitų bendrininkų pabėgimą.

Ta aplinkybė, kad po valstybės sienos apsaugos pareigūnų veiksmų, siekiant sustabdyti S. G. ir I. S. vairuojamus automobilius, šie išsiskirstė, yra visiškai natūralu ir logiškai paaiškinama. Bet kokiu atveju ši aplinkybė neduoda pagrindo mažinti nusikalstamos veikos apimtį ir dirbtinai skaidyti bendrininkų veiksmus, kurie šiuo atveju yra bendri ir atskirai nedalijami.

Šių išvadų nepaneigia faktas, kad byloje nėra užfiksuoti intensyvūs ir informatyvūs S. G. ir R. Ž. telefoniniai pokalbiai su O. M. bei I. S.. Jų nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo padaryta techninė klaida 2009 m. rugpjūčio 21 d., 00:59 val. pokalbį tarp R. Ž. bei S. G. priskiriant O. M. ir S. G. (4 t. 195 b. l.).

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir apeliaciniame skunde nurodytoje kasacinėje nutartyje formuojamos teismų praktikos.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas cigarečių vertę, nepagrįstai į ją įtraukė kitus mokesčius (išskyrus akcizą), tuo nukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo nutartyje Nr. 2K-P-549/2007 formuojamos teismų praktikos.

Pažymėtina, kad šioje nutartyje nėra suformuluotas draudimas į prekių kainą įtraukti kitus mokesčius, pavyzdžiui, importo pridėtinės vertės ir muito mokesčius. Priešingai, šioje nutartyje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 429 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8.1.1 punktą iš trečiųjų šalių įvežamoms cigaretėms, jei jų kiekis viršija 200 vienetų, taikomas ne tik akcizų, bet ir importo pridėtinės vertės mokestis.

Tokia praktika yra suformuota ir Europos Sąjungos teisėje. Teisingumo Teismas 2000 m. birželio 29 d. sprendime Nr. C-455/98, priimtame byloje Tullihallitus prieš Kaupo Salumets ir kt., yra pažymėjęs, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką fiskalinio neutralumo principas draudžia bet kokį bendro pobūdžio skirtumą tarp teisėtų ir neteisėtų sandorių. Vien tai, kad tam tikras sandoris laikomas teisės pažeidimu, nereiškia, kad jis atleidžiamas nuo mokesčių. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad alkoholis (kolegijos nuomone, šis principas taikytinas ir kitai akcizinei prekei – tabakui) nėra produktas, kuris iš esmės draudžiamas. Sprendime taip pat pažymėta, kad egzistuoja konkurencija tarp teisėtai platinamo ir neteisėtu būdu į Bendriją patekusio tokio produkto. Remdamasis šiais argumentais Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad neteisėtu būdu į Bendriją patekus akcizais apmokestinamam produktui, taikytini visi muito ir kiti mokesčiai.

Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas cigarečių kainą pagal muitinės pažymas (4 t., 76, 99 b. l.) įstatymų reikalavimų ir teismų praktikos nepažeidė.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinius skundus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Nuteistųjų A. S., O. M., I. S., S. Š. ir nuteistojo R. Ž. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.