Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos I. J. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. V., S. L. V., D. Z. ieškinį atsakovei I. J. B. dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017‑08‑16 sprendimu iš dalies tenkino ieškovų A. V., S. L. V. ir D. Z., ieškinį atsakovei I. J. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo bei iš atsakovės I. J. B. priteisė – ieškovui A. V. 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei S. L. V. 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei D. Z. 100,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 13,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti 2017-08-16 sprendimu ieškovams priteistos 1 228,65 Eur sumos sumokėjimą iki 2020 m. spalio 16 d., t. y. mokant po 34,13 Eur per mėnesį. Nurodė, kad priteista suma yra jai per didelė ir nepakeliama finansinė našta, ir ji neturi galimybės jos sumokėti iš karto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017‑10‑23 nutartimi pareiškėjos I. J. B. prašymą tenkino iš dalies bei iš ieškovės I. J. B. priteistos bendros 1 228,65 Eur sumos įvykdymą išdėstė keturiems mėnesiams, įpareigojant pareiškėją I. J. B. kiekvieną mėnesį sumokėti 307,16 Eur, kiekvieną mokėjimą sumokant iki mėnesio 30 dienos, pervedant iš šios sumos kas mėnesį A. V. 150 Eur, S. L. V. 128,75 Eur ir D. Z. 28,41 Eur, pradedant mokėti pirmą mėnesį po šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:Prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo pateiktas nepateisinamai ilgam laikotarpiui (trejiems metams), per kurį neaišku kaip keisis pareiškėjos turtinė padėtis, o tai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir kitos šalies, šiuo atveju suinteresuotų asmenų (ieškovų), teisėtų lūkesčių pažeidimą.Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog ji per mėnesį gauna apie 300,00 Eur pajamų, turi pilnametį neįgalų sūnų, neįrodo, jog šios aplinkybės yra išskirtinės ir savaime pakankamos teismo sprendimo vykdymui išdėstyti pareiškėjos prašomam 36 mėnesių laikotarpiui, juolab, kad pareiškėja, nepateikė teismui duomenų apie jos sūnui mokamas socialines išmokas bei pašalpas.Pareiškėja kartu su prašymu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos turtinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, todėl teismas padarė išvadą, kad išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nepateisinamai ilgam laikotarpiui nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai.Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį jog pareiškėja, teigdama, kad visos priteistos teismo sumos suinteresuotiems asmenims sumokėjimas jai būtų nepakeliama finansinė našta, turėjo piniginių lėšų sumokėti už atstovavimą nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.Nutartimi įvertinta ir suinteresuotų asmenų (ieškovų) turtinė padėtis. Ieškovai A. V. ir S. L. V. yra garbingo amžiaus, A. V. gauna 407,00 Eur, o S. L. V. 384,50 Eur senatvės bei nukentėjusių asmenų valstybinę pensijas. Pastebėjo, jog ieškovai, kaip ir atsakovė, turi finansinių išlaidų maistui, komunaliniams mokesčiams už gyvenamąjį būstą, taip pat vaistams bei kitoms būtiniausioms priemonėms.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja I. J. B. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-10-23 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės — patenkinti pareiškėjos I. J. B. 2017-09-14 prašymą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: Teismas nepagrįstai nurodė, jog toks ilgas vykdymo išdėstymo terminas pažeistų suinteresuotų asmenų (ieškovų) interesus, nes vienai iš šalių būtų suteiktos nepagrįstos lengvatos, kadangi teismo sprendimu neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas iš pareiškėjos, o ne iš ieškovų. Mano, jog tai reikėtų įvardinti kaip ieškovų uždirbtas pajamas, kurių jie gauti neturėjo teisėtų lūkesčių.Pareiškėjos vertinimu, ji nėra skolininkė, todėl jos nuomone, teismas, vadovaudamasis teismų praktika bylose, susijusiose su finansiniais skolininkais, vadovavosi netinkama teismų praktika, todėl jos byloje priėmė neteisėtą nutartį.Pareiškėja mano, kad teismo nutartis priimta vadovaujantis suinteresuotų asmenų atstovės paaiškinimais, teismo vertintais kaip įrodymais, todėl negali būti teisėta ir pagrįsta.Teikdama prašymą civilinėje byloje Nr. 2-45-995/2017, pareiškėja pateikė skaičiavimus ir prašė teismo priteistos 1 228,65 Eur bendros sumos mokėjimą išdėstyti 36 mėnesiams po 34,13 Eur kas mėnesį, nes sumokėti tokią sumą kas mėnesį ji galės, jos kasmėnesinės gaunamos pajamos – 386,46 Eur (365,46 Eur senatvės pensija ir 21,00 Eur našlės pensija).Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovų atstovė advokatė L. M. prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Teismas teisingai nustatė ir atsižvelgė, kad pareiškėjos disponuojamos pajamos yra apie 300,00 Eur per mėnesį, teismas atsižvelgė ir į šeimos sudėtį, kad ji turi pilnametį neįgalų sūnų, pareiškėja turi nekilnojamojo turto. Pareiškėja civilinės bylos nagrinėjime nebuvo aktyvi, nepateikė teismui duomenų apie jos sūnui mokamas socialines išmokas bei pašalpas, nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos turtinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas.Ieškovų atstovė nurodė ir tai, jog teismas atsižvelgė ir įvertino ieškovų turtinę padėtį, įvertino pateiktus rašytinius įrodymus. Teismas tinkamai nustatė, kad ieškovai A. V. ir S. L. V. yra garbingo amžiaus, A. V. gauna 407,00 Eur, o S. L. V. 384,50 Eur senatvės bei nukentėjusių asmenų valstybinę pensijas, turi sveikatos problemų, jie taip pat turi finansinių išlaidų maistui, komunaliniams mokesčiams už gyvenamąjį būstą, taip pat vaistams bei kitoms būtiniausioms priemonėms.Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog teismas tinkamai nustatė, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas pareiškėjos prašyme nurodytam laikotarpiui (36 mėnesių) faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, o toks ilgas terminas pažeistų suinteresuotų asmenų (ieškovų) interesus, nes vienai iš šalių būtų suteiktos nepagrįstos lengvatos.Ieškovų vertinimu pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, kad per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. (teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) grąžintų ieškovams bent dalį priteistos neturtinės žalos. Ieškovai mano, jog pareiškėja galėjo kreiptis į kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo ar siekti susitarti su ieškovais dėl mokėtinos žalos išdėstymo, tokiu būdu mažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pridėjo naujus įrodymus, t. y. metinės pajamų deklaracijos kopiją už 2016 metus. Pažymėtina, jog naujai pateikti įrodymai gali būti svarbūs nagrinėtinai bylą, kadangi pagrindžia bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šie įrodymai prie bylos pridedami.

Dėl atskirojo skundo argumentų

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, jog teismas priteisė ieškovams neturtinės žalos atlyginimą, todėl šias pajamas reikėtų įvardinti kaip ieškovų uždirbtas pajamas, kurių jie gauti neturėjo teisėtų lūkesčių. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka, kadangi teismui priėmus sprendimą bei priteisus iš atsakovės ieškovų naudai neturtinę žalą, ieškovai įgijo teisę į teismo priteistos žalos atlyginimą, t. y. ieškovai pagrįstai tikisi, jog jų pažeistos teisės bus apgintos ir jų patirta neturtinė žala bus atlyginta. Be to, teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis savo prisiimtų ar teismo paskirtų įsipareigojimų. Pažymėtina, jog siekiant nepažeisti ieškovų teisėtų lūkesčių principo, teismas turi imtis visų priemonių, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovės prašomas sprendimo įvykdymo išdėstymas 36 mėnesių laikotarpiui laikytinas nepagrįstu, tai pažeistų ne tik teisėtų lūkesčių principą, tačiau ir šalių lygiateisiškumo principą bei atsakovei būtų suteiktos nepateisinamos lengvatos ieškovų atžvilgiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog šis pareiškėjos argumentas, kad ieškovai neturėjo jokių teisėtų lūkesčių, yra nepagrįstas.Taip pat atskiruoju skundu konstatuojama, jog pareiškėja nėra skolininkė, todėl, jos nuomone, teismas vadovavosi netinkama teismų praktika bei priėmė neteisėtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, jog Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2017-09-18, todėl yra vykdomas dokumentas (CPK 18 straipsnis). Pažymėtina, jog pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles vykdymo procese dalyvauja dvi vykdymo proceso šalys - išieškotojas ir skolininkas. Išieškotojas – tai asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 638 straipsnio 1dalis). Skolininkas – tai asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo (CPK 642 straipsnis). Šiuo atveju iš pareiškėjos sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimas bei bylinėjimosi išlaidos, tai reiškia, jog sprendimu pareiškėja yra įpareigota (privalo) atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. atlyginti padarytą neturtinę žalą, o tai atitinka CPK 642 straipsnyje nurodytą skolininko apibrėžimą, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjos argumentas, kad ji nėra skolininkė, pripažįstamas nepagrįstu.Pareiškėja nurodė ir tai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi suinteresuotų asmenų atstovės nepagrįstais paaiškinimais, jog pareiškėja vasaros sezono metu į jai priklausančias patalpas ir kieme pastatytą vasarnamį įleidžia poilsiautojus, iš kurių gauna nemažas pajamas už patalpų nuomą. Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai šias aplinkybes pripažino įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais, kadangi pareiškėja teikdama atskirąjį skundą pateikė duomenis, prieštaraujančius šiems argumentams. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja, teikdama atskirąjį skundą, kartu pateikė ir papildomus įrodymus, t. y. metinę pajamų deklaraciją už 2016 metus, kurioje nurodyta, jog pareiškėja gauna pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą. Be to, pareiškėja savo atskirajame skunde taip pat patvirtina aplinkybes, jog gauna pajamas už turto nuomą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti apie CPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimą, nukrypimą nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, nes teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ištyrė byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis.).Pareiškėjos teigimu ji pateikė skaičiavimus, jog išdėsčius visos sumos sumokėjimą 36 mėnesiams, t. y. po 34,13 Eur kas mėnesį, ji tokią sumą galėtų sumokėti nepažeidžiant pareiškėjos teisėtų interesų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatos taikomos išimtiniais atvejais, todėl vien turtinė padėtis negali nulemti sprendimo įvykdymo išdėstymą; teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pažymėtina, jog vertinant pareiškėjos prašymo pagrįstumą, ne mažiau svarbu išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą bei civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumą. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai A. V. ir S. L. V. yra garbingo amžiaus, jų pajamas sudaro jiems mokamos pensijos. Be to, ieškovė S. L. V. turi sveikatos problemų. Visos šios aplinkybės rodo, jog sprendimo įvykdymo išdėstymas pareiškėjos prašyme nurodytam laikotarpiui pažeistų suinteresuotų asmenų interesus, nes tokiu atveju atsakovei būtų suteiktos nepagrįstos lengvatos. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ir kitus atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad šie argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, todėl atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovų atstovė prašė priteisti 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2017-11-15 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei pinigų priėmimo kvitą Nr. 919301, kuriuo ieškovas A. V. sumokėjo advokatei L. M. 250,00 Eur. Teismas atsižvelgia į tai, kad prašomos atlyginti išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl ieškovo prašymas priteisti 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti yra tenkinamas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos I. J. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.