Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, ukrainietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

12. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Kaltinamasis A. P. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad tą vakarą išgėrė apie 7 skardines 0,5 l talpos alaus, po ko praėjus maždaug valandai vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) norėdamas pademonstruoti jo technines galimybes žiemos sąlygomis. Kaltinamasis pripažino, kad automobiliui užklimpus ir atvažiavus policijos pareigūnams jis atsisakė tikrintis blaivumą, norėjo sugudrauti, jog automobilį vairavo ne jis. Be paties A. P. parodymų šias aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai. Liudytoja A. Š. nurodė, kad 2024 m. sausio 20 d., apie 1.40 val., važiuodama automobiliu pastebėjo griovyje stovintį automobilį „Audi“, vairuotojui nerišliai atsakinėjant į jos klausimus, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį, vėliau pareigūnų paprašyta atpažino asmenį, kuris galimai vairavo automobilį – A. P. Analogiškas aplinkybes ji nurodė įvykio dieną pateiktame rašytiniame paaiškinime. Liudytojas M. H. parodė, kad jo draugai, be kita ko, ir A. P. vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau, jam jau miegant, paskambino vienas iš draugų ir pasakė, kad kartu su A. P. automobiliu „Audi A4“ užklimpo, atvažiuoja policija, prašė pagalbos, tačiau jis atsisakė ją suteikti, pabudęs viešbutyje sutiko A. P., kuris paprašė, kad jis nuvažiuotų į policijos įstaigą ir pasakytų, kad jis (liudytojas) tą naktį vairavo automobilį. Vaizdo įrašo apžiūros metu nustatyta, kad prie nuo kelio nuvažiavusio automobilio vairo sėdėjo A. P., kuris pripažino vartojęs alkoholį, tačiau nesutiko tikrintis blaivumą, neigė vairavęs transporto priemonę. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl juos pripažįsta patikimais ir jais vadovaujasi. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis A. P., o policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius atsisakė tikrintis girtumą, taip vengdamas neblaivumo patikrinimo, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

13. Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad A. P. suvokė, kad jis kaip automobilio vairuotojas privalo vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus pasitikrinti girtumą, tačiau sąmoningai to vengė (apklausiamas nurodė, kad alkoholį buvo vartojęs maždaug valandą prieš vairavimą, vienas išgėrė 7 skardines 0,5 l talpos alaus, girtumo nesitikrino, siekdamas išvengti atsakomybės), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

14. Aprašant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes buvo nurodyta, kad kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau ši aplinkybė turi būti pašalinta iš kaltinimo, nes baudžiamoji atsakomybė kyla už vairavimą esant neblaiviam tik tuo atveju, jei vairuotojo apsvaigimas nuo alkoholio yra konkrečiai nustatytas ir jis yra 1,51 promilių ar didesnis. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam nebuvo nustatytas konkretus neblaivumo laipsnis, nes jis atsisakė alkotesteriu pasitikrinti savo neblaivumą. Taigi baudžiamojoje byloje nėra tikslių duomenų apie tai, koks konkretus neblaivumo laipsnis buvo veikos padarymo metu (ar jis galėjo būti 1,51 promilės ir/ar didesnis), todėl, kaip jau minėta, aplinkybė, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus, šalintina iš kaltinimo. Pažymėtina, kad tai kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės nepašalina, nes BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai yra alternatyvūs ir baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vieno iš jų. Šiuo atveju yra neginčijamai nustatyta, kad A. P. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

15. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. P. draugas I. I. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, tokiu būdu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis šį prašymą palaikė. Baudžiamojoje byloje yra raštu pareikštas tokio pobūdžio galimo laiduotojo prašymas.

16. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

17. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl šios nusikalstamos veikos žala nepadaryta. Įvykio dieną kaltinamasis savo kaltę neigė, kategoriškai tvirtino automobilio nevairavęs, visgi savo poziciją pakeitė ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, tokį savo elgesį vertino kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Taigi prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, per paskutinius penkerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka, teisiamojo posėdžio metu tai patvirtino, bauda sumokėta. A. P. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2013 m., pastaruosius 10 metų dirbo vairuotoju. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad A. P. darbo stažas nenutrūksta nuo 2013 m. (dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinių krovinių pervežimo transporto vairuotoju, šiuo metu dirba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“), darbuotojas yra ramaus būdo, sąžiningas, tvarkingas, nekonfliktiškas, atsakingai atliekantis pavestas užduotis, drausminių nuobaudų neturintis. Nustatytos A. P. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai, šis nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir daugiau įstatymus pažeidžiantis jo elgesys nepasikartos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad ateityje A. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

18. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-176-303/2018) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

20. Laiduotoju siekiantis būti I. I. teisme paaiškino, kad nuo vaikystės užsiima šokiais, autosportu, imtynėmis. Dirbo šaltkalviu, šiuo metu dirba vairuotoju. Yra šeimos žmogus, turi du vaikus. Lietuvoje gyvena ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. A. P. pažįsta nuo 2016 m. pabaigos, nuo tada visą laiką bendrauja, prašo vienas kito patarimų, žino vienas kito gyvenimo istoriją, visada vienas kitą palaiko. Su A. P. susitinka kelis kartus per metus, susitikę bendrauja, žaidžia, taip pat nuolat bendrauja telefonu. Abu dirba panašiu grafiku – dirba keturis mėnesius ir atvyksta į Lietuvą dviem savaitėms, Lietuvoje gyvena tame pačiame viešbutyje. Apie šį įvykį sužinojo telefoninio pokalbio metu, A. P. kitą dieną paskambinęs viską papasakojo, dėl šio įvykio jie rimtai pasikalbėjo, A. P. jį išklausė ir pažadėjo daugiau taip nesielgti, juo pasitiki. Mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką telefonu kaip vyresnis žmogus. Laiduotojas palaikė savo prašymą taikyti laidavimo institutą, esant galimybei, su kuo mažesniu užstatu, kadangi išlaiko šeimą Lietuvoje, taip pat finansiškai padeda šeimos nariams Ukrainoje.

21. Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad I. I. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. I. charakterizuoja kaip ramaus būdo, sąžiningą, tvarkingą, nekonfliktišką, atsakingai atliekantį pavestas užduotis asmenį, neturintį drausminių nuobaudų, nurodo, kad jis nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2022 m. kovo 18 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinių krovinių pervežimo transporto vairuotoju, nuo 2022 m. kovo 21 d. dirba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis neteistas, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas vieną kartą už nešiurkštų nusižengimą, bauda sumokėta.

22. Nors galimo laiduotojo charakteristika neabejotinai svarbi, sprendžiant laidavimo klausimą, vis dėlto, ne mažiau svarbu yra ir tai, kaip toks asmuo galės teigiamai paveikti kaltininką. Iš A. P. ir I. I. teiktų paaiškinimų matyti, kad jie yra kolegos ir draugai, nors ir gyvena viename viešbutyje, tačiau dėl darbo specifikos tik kas keturis mėnesius būna Lietuvoje, buvimas Lietuvoje trunka tik dvi savaites, todėl daugiausiai bendrauja telefonu. Nors kaltinamojo darbo pobūdis dėl taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės, tikėtina, pasikeis, vis tik laiduotoju siekiantis būti asmuo toliau tęs savo kaip tarptautinių krovinių pervežimo transporto vairuotojo pareigas, kas reiškia, kad jo darbo grafikas išliks toks pats. I. I. teisme patvirtino gyvai su A. P. susitinkantis tik kelis kartus per metus. Nors jis buvo įsitikinęs galėsiantis daryti teigiamą įtaką nuolat palaikant ryšį telefonu, visgi teismas kritiškai vertina galimybę telefonu daryti realią teigiamą įtaką kaltinamajam, abejoja dėl tokios priemonės efektyvumo, mano, kad tokiu atveju taikomas laidavimo institutas įgaus tik formalų pobūdį. I. I. nurodė, kad jo įtaka A. P. yra reikšminga dėl to, kad jis yra vyresnio amžiaus, vis tik tarp draugų yra tik vienerių metų amžiaus skirtumas, A. P. yra (duomenys neskelbtini) metai, kas reiškia, kad jo asmenybė jau yra susiformavusi, o tai sukelia dar daugiau abejonių dėl galimybės teigiamai paveikti kaltinamojo elgesį nuotoliniu būdu. Galimo laiduotojo įtaka iki šiol nebuvo pakankama ir neturėjo esminės reikšmės kaltinamojo elgesiui, atsakomybės prieš draugą jausmas jo neatgrasė nuo pavojingo nusikalstamo elgesio. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog šiuo atveju kaltinamojo A. P. draugas I. I. nėra tinkamas laiduotojas, kadangi jis akivaizdžiai neturi realios galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. P. negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra pagrindo išvadai, kad galimas laiduotojas galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

V. Bausmės skyrimo motyvai

23. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

24. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

25. A. P. vengė neblaivumo patikrinimo ir tokiu būdu padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. Charakterizuojant jo asmenybę, pažymėtina, kad įvykio metu jis siekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, įkalbinėjo draugą duoti melaginus parodymus, policijos pareigūnams nurodė neteisingas įvykio aplinkybes, elgėsi agresyviai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad baudžiamojo proceso metu jis vis tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas vieną kartą, bauda sumokėta, nevedęs, dirbantis. Taigi teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. P. skyrus prokurorės pasiūlytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam įstatyme numatytam šios bausmės rūšies dydžiui galimam skirti už nesunkaus nusikaltimo padarymą.

26. Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

27. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

28. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad A. P. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. P. skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

29. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. A. P., vairuodamas transporto priemonę, padarė šiurkštų įstatymo pažeidimą, jis vieną kartą baustas administracine tvarka už leistino greičio viršijimą, tačiau neteistas, iš karto po įvykio nebuvo nuoširdus, siekė išvengti atsakomybės, vis tik vėliau pripažino padaręs nusikalstamą veiką, šiuo metu nuoširdžiai dėl jos gailisi. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga A. P. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 20 d., t. y. nuo dienos, kai A. P. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

30. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

31. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju A. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vis dėlto, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog šio automobilio savininkas yra V. V., t. y. turtas priklauso trečiajam asmeniui. Duomenų, jog šis asmuo žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, dėl to iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad analogiškų automobilių vidutinė vertė Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu skaičiuojant su PVM buvo 1 070 Eur . Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, mano, jog automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertės išieškojimas yra proporcinga ir būtina teisinė priemonė, todėl iš kaltinamojo A. P. išieškotina automobilio vertė, t. y. 1 070 Eur.

VII. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas

32. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 21 d. pirminė pažyma Nr. APD-2024-02029 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 214,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamąjį A. P. ginant advokatui A. S.

33. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

34. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. P. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktais, buvo paskirtas dėl to, kad pagreitinto proceso tvarka buvo nagrinėjama nemokančio proceso kalbos asmens byla, kas yra pagrindu būtinam gynėjo dalyvavimui, siekiant užtikrinti tinkamą kaltinamojo teisių ir teisėtų interesų gynimą.

35. Kaltinamasis dirba, gauna pastovias pajamas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jam yra skiriama turtinio pobūdžio bausmė, konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, be kita ko, ir taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, o ši teisė vairuoti yra tiesiogiai susijusi su kaltinamojo darbu (dirbo vairuotoju), teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, pernelyg apsunkins A. P. turtinę padėtį, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkinamas.

VIII. Kiti klausimai

36. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (Ukrainos paso Nr. (duomenys neskelbtini), leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

37. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, iš A. P. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti Ukrainos ambasadai.

38. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 1) A. P. vardu išduotas Ukrainos pasas Nr. (duomenys neskelbtini); 2) leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikomi voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžintini A. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. P. (A. P.) 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. P. (A. P.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 20 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. P. (A. P.) valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 070 Eur.

A. P. (A. P.) paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti Ukrainos ambasadai.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“, tikslu informuoti apie A. P. (A. P.) taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 1) A. P. (A. P.) vardu išduotą Ukrainos pasą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) leidimą A. P. (A. P.) laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti A. P. (A. P.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. P. (A. P.) nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. šiuo nuosprendžiu jam paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos Nr. 1-924-1201/2024), įmokos kodas 6801). Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

2. Baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.