- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-718-524/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11092-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- S. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., D. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriame pareiškėja nesutinka su skolos dydžiu, prašo sustabdyti skolos išieškojimo veiksmus. Nurodo, kad, pareiškėjos manymu, ji nebėra skolinga. Su byla nebuvo supažindinta, tik bylos numeris buvo pasakytas rašant prašymą dėl adreso pateikimo.
2. Antstolė B. T. patvarkymu tenkino iš dalies pareiškėjos skundą, t. y. patikslino, kad skolos likutis vykdomojoje byloje sudaro 8 268,46 EUR, nesustabdė išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje, perdavė Klaipėdos apylinkės teismui iš dalies tenkintą pareiškėjos skundą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjos S. A. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/18/01644 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį Nr. 522-2N/2009 dėl 8 774,22 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės S. A. išieškotojos D. G. naudai, parduodant iš varžytynių įkeistą daiktą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2018 m. lapkričio 14 d. skundu nesutinka su skolos dydžiu, prašo sustabdyti skolos išieškojimo veiksmus. Įvertinus vykdomojoje byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pareiškėja išieškotojai turi prievolę sumokėti iš viso 16 048,22 EUR sumą (12 352,67 EUR pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį Nr. 522-2N/2009; 2 896,20 EUR pagal 2007 m. balandžio 23 d. pakvitavimą prie 2007 m. balandžio 18 d. sutarties Nr. 3975; 799,35 EUR pagal 2008 m. gegužės 19 d. paskolos raštelį). Pareiškėja pateikė duomenis, kad išieškotojai sumokėjo 7 219,76 EUR skolos. Išieškotoja savo 2018 m. lapkričio 23 d. prašyme antstolei nurodė, kad skolininkė jai sumokėjo 7 419,76 EUR, todėl laikytina, kad skolininkė jai sumokėjo būtent 7 419,76 EUR skolos. Atsižvelgiant į tai, antstolė pagrįstai patikslino išieškotinos skolos likutį vykdomojoje byloje ir nustatė, kad skolos likutis vykdomojoje byloje sudaro 8 628,46 EUR. Jeigu pareiškėja nesutinka su išieškomos skolos dydžiu, ji gali ginčyti skolą teisme ginčo teisenos tvarka. Šiuo atveju nėra nustatyta jokių pagrindų, kuriais remiantis būtų galima stabdyti vykdomąją bylą, todėl pareiškėjos prašymas stabdyti vykdomąją bylą taip pat laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjos S. A. skunde antstolei nėra nurodyta ir bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas konstatuoti, jog antstolės skundžiami veiksmai atlikti neteisėtai. Išnagrinėjus skunde nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuojama, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir pagrindais nėra pagrindo ir skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Teismo nutartyje minimi 2007 m. balandžio 23 d. pakvitavimas ir 2008 m. gegužės 19 d. paskolos raštelis nėra vykdomosios bylos dalis ir antstolė negalėjo jų priimti į vykdomąją bylą, kadangi vykdomosios bylos pagrindas yra Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis.
5.2. Pareiškėja niekada nepripažino į vykdomąją bylą pateiktų 2007 m. balandžio 23 d. pakvitavimo ir 2008 m. gegužės 19 d. paskolos raštelio, teismas nėra priėmęs jokių procesinių sprendimų, patvirtinančių, jog pareiškėja yra gavusi iš kreditorės minėtuose dokumentuose nurodytas sumas ir turi pareigą jas grąžinti.
5.3. Pareiškėjos sumokėta pinigų suma yra įsipareigojimų vykdymas pagal 2017 m. balandžio 18 d. sutartį ir tai aiškiai nurodyta mokėjimo pavedimų paskirtyje, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš mokėjimo pavedimų nėra aišku, kokiu pagrindu buvo pervestos piniginės lėšos kreditorei.
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
10. Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – 2018 m. lapkričio 29 d. antstolės B. T. patvarkymą. Kadangi minėtas patvarkymas yra vykdomojoje byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomas rašytinis įrodymas yra perteklinis, todėl nepridėtinas prie bylos.
11. Iš byloje bei vykdomoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolės B. T. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/18/01644, užvesta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2010 m. sausio 4 d. nutarties Nr. 522-2N/2009 pagrindu, dėl bendros 42 651,30 Lt (12 352,67 EUR) skolos išieškojimo, parduodant iš varžytynių įkeistą daiktą – 1,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. A.. Išieškoma skola 8 774,22 EUR.
12. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nurodydama, kad išieškomas skolos dydis nėra teisingas.
13. Antstolė 2018 m. lapkričio 29 d. patvarkymu iš dalies patenkino pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų – sumažino išieškotinos skolos dydį iki 8 628,46 EUR. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sutiko su antstolės patvarkymu.
14. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, jog teismo nutartyje minimi 2007 m. balandžio 23 d. pakvitavimas ir 2008 m. gegužės 19 d. paskolos raštelis nėra vykdomosios bylos dalis ir antstolė negalėjo jų priimti į vykdomąją bylą, kadangi vykdomosios bylos pagrindas yra Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis. Be to, pareiškėja niekada nepripažino į vykdomąją bylą pateiktų 2007 m. balandžio 23 d. pakvitavimo ir 2008 m. gegužės 19 d. paskolos raštelio, teismas nėra priėmęs jokių procesinių sprendimų, patvirtinančių, jog pareiškėja yra gavusi iš kreditorės minėtuose dokumentuose nurodytas sumas ir turi pareigą jas grąžinti.
15. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti stadijoje antstolis negali įvertinti, ar skolininkas yra įvykdęs vykdomąjį dokumentą, kadangi tokių duomenų antstolis neturi ir gauna iš skolininko tik tada, kai skolininkui yra išsiunčiamas raginimas geruoju įvykdyti dokumentą ir skolininkas jam pateikia aplinkybes dėl dokumento įvykdymo.
16. Kaip jau minėta anksčiau, 2018 m. spalio 3 d. antstolei pateikta vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2010 m. sausio 4 d. nutartis Nr. 522-2N/2009 dėl bendros 42 651,30 Lt (12 352,67 EUR) skolos išieškojimo, parduodant iš varžytynių įkeistą daiktą – 1,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. A.. Kreditorė nurodė, jog likusią išieškotiną suma sudaro 8 774,22 EUR.
17. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų, pareiškėja pateikė antstolei mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, jog laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m. pareiškėja iš viso kreditorei sumokėjo 7 219,76 EUR sumą. Kreditorė antstolei nurodė, jog iš viso iš pareiškėjos yra gavusi didesnę sumą, tai yra 7 419,76 EUR. Kadangi iš vykdomojoje byloje pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, jog mokėjimus kreditorei pareiškėja atliko ne vykdymo proceso metu, o gera valia, pareiškėjos sumokėtų lėšų paskirstymui taikytinas CK 6.55 straipsnis.
18. CPK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. To paties straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, jog jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.
19. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kas pareiškėja skolinga kreditorei pagal kelis skolos dokumentus – 2007 m. balandžio 18 d. paskolos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės, kurios pagrindu priimta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2010 m. sausio 4 d. nutartis Nr. 522-2N/2009 dėl bendros 42 651,30 Lt (12 352,67 EUR) skolos išieškojimo (vykdoma priverstinai), 2007 m. balandžio 23 d. pakvitavimą, kuriuo pareiškėja pasiskolino iš kreditorės 10 000 Lt (2 896,20 EUR), 2008 m. gegužės 19 d. paskolos raštelį, kuriuo pareiškėja pasiskolino ir kreditorės 2 760 Lt (799,35 EUR).
20. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog pareiškėja nepripažįsta įsiskolinimų pagal 2007 m. balandžio 23 d. pakvitavimą ir pagal 2008 m. gegužės 19 d. skolos raštelį, pažymėtina, jog paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau įstatyme paskolos gavėjui taip pat suteikta teisė šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėti sandoriai yra nuginčyti, pripažinti negaliojančiais, ar patvirtintų, jog pagal minėtus sandorius, pareiškėja įsiskolinimus yra grąžinusi.
21. Taigi, vertinant, kokias skolas pareiškėja grąžino, kaip jau minėta, vadovaujamasi CK 6.55 straipsnyje nustatyta įmokų paskirstymo, kai yra kelios skolos, tvarka. Pažymėtina, jog pareiškėja atlikdama dalį mokėjimo pavedimų konkrečiai nurodė, jog grąžina dalį skolos pagal 2007 m. balandžio 18 d. sutartį (iš viso 4 907,41 EUR). Kituose mokėjimo nurodymuose nurodyta, jog atliekamas dalinis skolos grąžinimas (iš viso 2 312,35 EUR).
22. Pažymėtina tai, jog 2008 m. gegužės 19 d. skolos raštelyje nenumatytas skolos grąžinimo terminas, todėl laikytina, jog šios prievolės vykdymo terminas dar nėra suėjęs (CK 6.873 straipsnio 2 dalis). Todėl minėta skola pareiškėjos sumokėtomis pinginėmis lėšomis galėtų būti padengta tik tuo atveju, jeigu pareiškėja mokėjimo nurodymuose būtų konkrečiai nurodžiusi, jog dengia skolą 2008 m. gegužės 19 d. skolos raštelio pagrindu, ir kreditorė su tokiu skolos dengimu būtų sutikusi, kadangi laikotarpiu, kuriuo buvo atlikti mokėjimai, pareiškėja turėjo prievolių kreditorei, kurių vykdymo terminai buvo suėję (CK 6.55 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog nepagrįstai antstolė bei pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja anksčiau minėtų mokėjimų pagrindu padengė įsiskolinimą pagal 2008 m. gegužės 19 d. skolos raštelį.
23. Kadangi pareiškėja atlikdama dalį mokėjimo pavedimų nurodė, jog dengia įsiskolinimą pagal 2007 m. balandžio 18 d. paskolos sutartį, įvertinus tai, jog skola pagal minėtą sutartį užtikrinta įkeitimu (vykdymas atliekamas hipotekos teisėjo nutarties pagrindu), vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, jog pareiškėja iki vykdymo proceso pradžios kreditorei sumokėjo 4 907,41 EUR skolos pagal 2007 m. balandžio 18 d. paskolos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės, kurios pagrindu priimta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2010 m. sausio 4 d. nutartis Nr. 522-2N/2009 dėl bendros 42 651,30 Lt (12 352,67 EUR) skolos išieškojimo (vykdoma priverstinai).
24. Kaip jau minėta, kituose pareiškėjos mokėjimo nurodymuose nurodyta, jog atliekamas dalinis paskolos grąžinimas (iš viso 2 312,35 EUR). CK 6.55 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog prievolių vykdymo terminai yra suėję pagal 2007 m. balandžio 18 d. paskolos sutartį, kurios pagrindu išduota 2010 m. sausio 4 d. nutartis Nr. 522-2N/2009 dėl bendros 42 651,30 Lt (12 352,67 EUR) skolos išieškojimo ir kuri vykdoma šioje nutartyje nurodytoje vykdomoje byloje, taip pat pagal 2007 m. balandžio 23 d. pakvitavimą, kuriame pareiškėja įsipareigojo grąžinti pakvitavime nurodytą sumą kartu su skola pagal 2007 m. balandžio 18 d. paskolos sutartį. Tačiau vertintina tai, kad 2007 m. balandžio 18 d. paskolos sutartis yra užtikrinta įkeitimu, o 2007 m. balandžio 23 d. pakvitavimas nėra užtikrintas įkeitimu, pareiškėja tik įsipareigojo pakvitavime nurodytą skolos sumą grąžinti kartu su paskolos sutartimi. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, jog skolininkė nepareiškė mokėjimo nurodymuose, kokiai prievolei vykdyti skiria įmoką, nesant įrodymų apie kitokį šalių susitarimą, įvertinus tai, jog yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas (CK 6.55 straipsnio 2 dalis).
25. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai bei vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog pareiškėja iš viso iki vykdymo proceso pradžios sumokėjo kreditorei 7 219,76 EUR sumą, kuria buvo padengta dalis įsiskolinimo pagal 2007 m. balandžio 18 d. paskolos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės, kurios pagrindu priimta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2010 m. sausio 4 d. nutartis Nr. 522-2N/2009 dėl bendros 42 651,30 Lt (12 352,67 EUR) skolos išieškojimo, todėl išieškotina suma vykdomojoje byloje turėtų būti 5 132,91 EUR. Nors kreditorė nurodė, kad iš viso pareiškėja yra grąžinusi 200 EUR daugiau skolos, tačiau tokių įrodymų nėra pateikta, todėl nėra įmanoma įvertinti, kokia piniginė prievolė buvo padengta minėtais 200 EUR, tačiau, pateikus nurodytus įrodymus, skolos likutis tikslintinas.
26. Skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėja taip pat prašė sustabdyti vykdymo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog nenustatyti CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai stabdyti vykdymo veiksmus. Atskirajame skunde pareiškėja teisinių argumentų dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies neteisėtumo nenurodo, tik pažymi tai, jog, iki teismas išnagrinės skundą dėl antstolio veiksmų, yra būtinybė stabdyti vykdymo veiksmus CPK 510 straipsnio 8 dalies pagrindu. Tačiau prašymo stabdyti vykdymo veiksmus pareiškėja nepareiškė teismui.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
28. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti – tenkinti iš dalies pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Tenkinti iš dalies pareiškėjos S. A. skundą dėl antstolio veiksmų.
Įpareigoti antstolę B. T. patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2010 m. sausio 4 d. nutarties Nr. 522-2N/2009 pagrindu vykdomoje byloje Nr. 0005/18/01644 išieškomos skolos sumą, nurodant, jog išieškotiną skolą sudaro 5 132,91 EUR.
Kitą skundo dėl antstolio veiksmų dalį atmesti.
Atsisakyti priimti pareiškėjos S. A. su atskiruoju skundu pateiktą papildomą įrodymą – 2018 m. lapkričio 29 d. antstolės B. T. patvarkymo kopiją ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.