Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis I. B. tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, o būtent: jis 2019 m. kovo 8 d. apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., tikrai žinodamas, kad J. V., gim. 2007 m., yra jaunesnė nei šešiolikos metų amžiaus, apgaule nusivedė ją į gimnazijos rūsyje esančias darbininkų poilsio patalpas, kur, pažeisdamas nukentėjusiosios seksualinį neliečiamumą, tyčia apglėbė ją ir savo rankomis lietė, čiupinėjo ir maigė apsirengusios mažametės sėdmenis, kartu klausinėdamas apie tuo metu patiriamus nukentėjusiosios jausmus, ir tokiu būdu, tyčia atliko veiksmus, galinčius sukelti nukentėjusiosios lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą bei sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi. Tokiais savo veiksmais I. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis I. B. nesunkiai sutrikdė mažametės sveikatą, o būtent: jis 2019 m. kovo 8 d. apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., kuomet mažametę J. V., gim. 2007 m., apgaule nusivedė į gimnazijos rūsyje esančias darbininkų poilsio patalpas, kur apglėbė ją ir savo rankomis lietė, čiupinėjo ir maigė mažametės sėdmenis bei klausinėjo apie tuo metu patiriamus nukentėjusiosios jausmus, ir taip ją tvirkino, šiais savo tyčiniais veiksmais padarė J. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusioji dėl I. B. atliktų jos atžvilgiu nusikalstamų veiksmų patyrė tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šiais veiksmais susijusias ir daugiau nei 6 mėnesius užsitęsusias kitas reakcijas į stiprų stresą ( F43.8 ). Tokiais savo veiksmais I. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Kaltinamasis I. B. kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nepripažino. Paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) valytoju, 2019-03-18 apie 14.40 val., dar vyko pamoka, iki pamokos pabaigos ir skambučio buvo likę 5 min., jis išvalė patalpas antrame aukšte, iš karto nusileido į rūsio patalpas, į darbininkų patalpas. Rūsyje pamatė rūbinėje dvi mergaites. Viena mergaitė nuėjo į viršutinį aukštą, kita – liko rūbinėje, apsirengė. Vaikų rūbinėje buvo rūbininkė, vaikų daugiau nebuvo. Pagalvojo, kad padovanos mergaitei gėlę, nes mergaitė stovėjo liūdna. Tą dieną – kovo 8-ąją, nusipirko atrodo 8 gėles gimnazijoje dirbančioms moterims valytojoms. Pagalvojo, kad gėlę tiesiog atiduos mergaitei. Iš matymo tą mergaitę ( nukentėjusiąją ) pažinojo, visus vaikus pažįsta iš matymo, nes gimnazijoje dirba 2 metus, santykių jokių su mergaite nepalaikė. Tą dieną pirmą kartą nukentėjusiąją matė tiesiog mokyklos patalpose. Ranka pamojo tai mergaitei ir mergaitė nuėjo paskui jį. Mergaitę pasikvietė su tikslu padovanoti jai gėlę, tulpę geltoną, dovanojo visoms gimnazijos moterims. Liko viena gėlė, todėl nusprendė mergaitei gėlę padovanoti. Jis nieko nepaaiškino ir nepasakė mergaitei dėl ko jai su juo reikia eiti. Nežino dėl ko mergaitei iš karto nepasakė kokiu tikslu kviečia mergaitę eiti su juo. Gėlė buvo gimnazijos rūsyje ( nuliniame aukšte ), darbininkų kambarėlyje. Jis ėjo pirmas į darbininkų kambariuką, mergaitė ėjo jam iš paskos. Mergaitės jis netempė, nieko nedarė, „nė pirštu nelietė“. Numanė, kad mergaitei buvo gal kokių 12 ar 13 metų, žinojo, kad mergaitė mokosi 5 ar 6 klasėje. (duomenys neskelbtini) mokosi vaikai nuo nulinės ( priešmokyklinio amžiaus ) iki kol pabaigia gimnaziją. Tuo metu mergaitė buvo apsirengusi su striuke ir turėjo kuprinę ant nugaros. Kol ėjo iki kambariuko su mergaite nekalbėjo. Atėjus į darbininkų kambariuką, pirmas užėjo į kambariuką, pamatė, kad kambariuke nebebuvo gėles, atsisėdo ant kėdės ir viskas. Kėdė buvo minkšta „ant ratukų“. Kėdė buvo tarp spintutės ir stalo, tam, kad atsisėsti ant kėdės jis atstūmė kėdę ir atsuko kėdę į mergaitę ir atsisėdo į kėdę, veidu į mergaitę. Mergaitė tuo metu buvo prie slenksčio priešais jį, gal 1 m ar truputį daugiau nuo jo, už mergaitės buvo durys. Sėdėdamas kėdėje nevažinėjo, neprisistūminėjo, toje patalpoje mažai vietos, nėra kaip „važinėtis“. Mergaitė stovėjo nieko nesakė, jis mergaitei taip pat nieko nesakė. Kambariuke jis ir mergaitė prie kambariuko durų buvo labai trumpai, kelias sekundes, gal trisdešimt sekundžių, ne daugiau. Mergaitė tik stovėjo prie durų, kai jis atsisėdo į kėdę, mergaitė išėjo. Jis rašė paaiškinimą gimnazijos direktorės pavaduotoja. Negali paaiškinti dėl ko jo pasirašytame paaiškinime yra žodžiai, kad jis mergaitę kvietė žodžiu ir, kad lietė. Prisimena, kad jį pakvietė direktorė į savo kabinetą ir klausinėjo, jis atsakinėjo rusiškai, viską užrašinėjo pavaduotoja ūkiui. Tą paaiškinimą jam išvertė ir jis tą paaiškinimą pasirašė. Nežino kodėl paaiškinime užrašyta, kad jis mergaitę lietė. Mergaitės jis nelietė. Nežino dėl kokios priežasties nukentėjusioji jį apkalba. Jam dirbant įstaigose ar gimnazijoje, kuriose yra vaikų, su tokiomis situacijomis susidurti neteko. Su 5000 € ieškiniu nesutinka, šiuo metu nedirba, 2020 m. sausio mėn. gavo paskutinę išmoką 256 € pašalpą, Užimtumo tarnyboje registruotas, socialinių pašalpų negauna, turi gyvenamąjį namą, kuriame ir gyvena.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019-05-08 apklausta nukentėjusioji J. V. paaiškino ( I t., b. l. 85-88 ), kad ji gimė (duomenys neskelbtini). Kovo 8 d. ėjo apsirengti striukės ir prie rūbinės stovėjo Janas. Kai ji rengėsi striukę, buvo viena ir buvo dar rūbininkė. Po pamokų ketino eiti pas mamą į darbą. Kai ji apsirengė striukę, Janas ją pakvietė, pasakė „einam“. Kai ją kvietė, jis tik pasakė „einam“, jokio gesto nerodė. Kai ją kvietė į savo kambarėlį, ji galvojo, kad kažką prisidirbo, kad kažką išvertė. Jeigu ką nors kažkas pridirba, Janas sako eiti tvarkyti, arba liepia pasakyti mokytojui. Jis, kviesdamas, daugiau nieko nepasakė. Jie ėjo į jo kambarį. Jo kambarys yra prie rūbinės, kambaryje yra stalas su kompiuteriu ir kėde su ratukais. Kai įėjo į kambariuką, buvo maža virtuvėlė, buvo šaldytuvas, viena vaza, indų, buvo šiukšlės, o kitame kambaryje stalas ir kompiuteris. Įėjus į kambariuką, ji stovėjo prie durų, jis privažiavo su kėde prie jos, kliudė ir maigė. Jis paklausė „ar jauti?“, kai rankomis maigė prie užpakalio. Jis maigė abiem rankomis. Ji pastūmė jį ir pasakė „ne“, ir pabėgo. Tuo metu, kai ji buvo Jano kambarėlyje, buvo apsirengusi su šventine uniforma. Sijonas buvo, švarkelis ir striukė. Jis maigė per striukę ir kėlė truputį striukę. Ji nežino, ką reiškia toks jo elgesys. Kai jis ją maigė, ji jautėsi blogai. Iš pradžių ji nesuprato, bet po to jį pastūmė. Kitą dieną, kai ėjo su drauge, jis į ją labai kreivai pažiūrėjo ir juokėsi. Dabar labai bijo, nenori šio įvykio prisiminti. Apie šį įvykį sužinojo draugės A. J. ir Karina. Ji Karinai papasakojo, o ši Augustei papasakojo. Žodžiu apie tai papasakojo. Augustė viską papasakojo direktorei.

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą D. V. teismo posėdyje paaiškino, kad yra mažametės nukentėjusiosios J. V., gim. 2007 m., motina ir atstovė pagal įstatymą. Dukra įvykio dieną mokėsi ir tebesimoko (duomenys neskelbtini). Paprastai po pamokų dukra ateina į jos darbovietę, tuomet kartu autobusu važiuoja į (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. kur gyvena. 2019-03-08 po darbo su dukra grįžo namo, atkreipė dėmesį, kad dukra buvo nekalbi, kažkokia kitokia, nelinksma buvo, grįžus nuėjo iš karto į savo kambarį, ko ankščiau nebūdavo, tačiau tuomet nesuprato pasikeitusio dukros elgesio priežasties. Paprastai, grįžus namo dukra būdavo šalia, kalbėdavosi. Tą dieną dukros pasikeitusio elgesio nesureikšmino, dukra bręsta, 2019 m. kovo mėnesį dukrai prasidėjo menstruacijos, pagalvojo, kad būtent tai turėjo įtaką dukros elgesiui. Apie 2019-03-08 įvykį sužinojo 2019-03-13. 2019-03-13 apytikriai 13.50 val. jai paskambino dukros Justės mokytoja R. J., kuri paklausė ar yra Justė, ir ar gali ateiti pas gimnazijos direktorę. Justė po pamokų buvo jau atėjusi pas ją į darbą, tuomet ji su Juste nuėjo į gimnaziją. Direktorės kabinete buvo gimnazijos direktorė L. M., mokytoja R. J., socialinė pedagogė. Direktorė paprašė Justės papasakoti kas nutiko 2019-03-08. Justė papasakojo, kad nuėjo į rūbinę, apsirengė, prie jos priėjo valytojas Jan, ir pakvietė eiti su ja. Dukra sakė, kad ėjo į rūsį, į rūbinę, koridoriumi ilgai reikėjo eiti, ji su valytoju užėjo į kambariuką, jis atsisėdo ant kėdės ir prisistūmė, privažiavo prie jos ir uždėjo rankas Justei ant sėdmenų, maigė jas rankomis, pasakė „ką jauti“. Justė išsigando, pasakė „nieko“ apsisuko ir išbėgo iš kambariuko. Dėl tokio įvykio ji labai susikrimto, toks elgesys nepriimtinas, direktorė pasakė, viską išsiaiškins, vėliau jai direktorė pasakė, kad Jan prisipažino. Su direktorės leidimu buvo nuėjusi į tą kambariuką, kur jos dukrą valytojas buvo nusivedęs, kambariukas yra rūsyje. Iš dukros pasakojimų suprato, kad ir iki įvykio 2019-03-08, dukra gimnazijoje jautėsi lyg tas valytojas ją sekiotų, sakė: „kur einu vis jis“. Kiek suprato iš dukros pasakojimų, dukra bijojo valytojo, jautėsi nesaugiai. Ji vežė Justę į apklausą ir vežė konsultuotis į Vilnių pas gydytojus dėl patirto streso. Dukra išsigando, patyrė stresą, blogai miegojo, verkė naktimis. Šiuo metu dukros sveikatos būklė pakankamai gera, vis dar geria raminančias arbatas, miega kartu su ja. Dėl 2019-03-08 įvykio jos dukra J. V. patyrė stresą, blogai miegojo naktimis, bijojo valytojo, geria raminančias arbatas, dar ir dabar atsiranda nevalingi rankų judesiai, todėl visiškai palaiko pareikštą 5000 € ieškinį dukros patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja L. M. teismo posėdyje paaiškino, kad eina Švenčionių rajono Pabradės (duomenys neskelbtini) pareigas, I. B. buvo jos pavaldinys, gimnazijoje dirbo valytoju. 2019-03-13 apie 14 val. gimnazijos 5 a klasės auklėtoja R. J. informavo, kad dėl darbuotojo I. B. galimo netinkamai elgesio su vaikais – galimo priekabiavimo, į mokytoją kreipėsi mokinės A. J. mama ir tėtis. Į kabinetą buvo pakviesti tėvai, mokytojai, socialinė pedagogė. J. V. pasakė, kad jai su valytoju atėjus į rūsyje esantį kabinetą, valytojas atsisėdo ant kėdės ir lyg tai apkabino Justė per sėdmenis. J. V. pasakė, kad mamai apie 2019-03-08 įvykį nieko nepasakojo, tuomet telefonu buvo pakviesta D. V.. D. V. atėjo labai greitai, nes dirbo Pirminės sveikatos centro Pabradės padalinyje, kuris yra priešais mokyklą ir buvo informuota apie 2019-03-08 aplinkybes. Pas socialinę pedagogę buvo pakviestos J. V. klasiokės A. J. ir D. G. su tėvais, mokiniai, dalyvaujant socialinei pedagogei, raštu parašė tai, kas jiems buvo žinoma. Dėl galimo incidento pakvietė pavaduotoją ūkiui N. L. ir I. B.. I. B. paprašė paaiškinti, kaip jis supranta situaciją dėl vaikų kvietimo į rūsį ir galimai jo nederamo elgesio. I. B. buvo pasimetęs, susijaudinęs ir atrodė lyg nelabai suvokiantis kas vyksta, patvirtino, kad kvietėsi Justę į rūsį, į techninių darbuotojų kabinetą. Patalpą, kur I. B. buvo pasikvietęs Justę, tai darbininkų kambarys, kuriame yra dvi kėdės, stalas, tuo kambariu naudojasi 5-6 vyrai, kurie kambaryje persirengia, pailsi. Įvykio metu mokykloje galėjo nebūti techninių darbuotojų, nes tai buvo penktadienis. Paprašė I. B. raštu išdėstyti situaciją. I. B. negalėjo pats parašyti, todėl paklausė, ar jis sutinka, kad tai ką jis sako užrašytų N. L.. I. B. sutiko. Klausiamas apie įvykį I. B. elgėsi labai ramiai. Kai kabinete su I. B. liko dviese, ji jo paklausė kokiu tikslu kvietė vaiką ir jis ilgai tylėjo, tuomet ji „tarsi pasufleruodama“ pasakė jam: „tai gal norėjot gėlių įteikti“, tai pasakius, pamatė džiugesį I. B. veide, tarsi palengvėjimą jo veide ir jis pasakė „taip, gėlių“. Klausė I. B., kaip jis ir mergaitė ėjo koridoriumi, I. B. atsakė, kad „ėjo greta“. Klausiamas apie įvykio aplinkybes I. B., kažkaip ilgai dvejodamas, pasakė: „gal aš ją ir apsikabinau“. Žodžiai „pasufleravimas apie gėles“ buvo iki paaiškinimo surašymo. Atėjus N. L., iš I. B. žodžių N. L. surašė paaiškinimą, paaiškinimas buvo išverstas I. B., buvo paklaustas ar jis suprato, jis patvirtino ir pasirašė. Nusprendė dėl įvykio kreiptis į teisėsaugos institucijas, apie tai pasakė I. B., priėmė sprendimą nušalinti jį nuo darbo, raštu informuota policija ir vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai. Ūkinių darbuotojų kabinetas yra rūsyje, atokiai nuo įėjimo į gimnaziją, į kabinetą galima patekti tik einant pro fojė, kuriame įrengta stebėjimo kamera. Pagal vaizdo kameros užfiksuotą vaizdo įrašą sprendžia, kad vaikas techninio darbuotojo kabinete galėjo užtrukti neilgai, gal trisdešimt sekundžių, iki minutės laiko. Kitą dieną ( 2019-03-14 ) I. B. į darbą neatėjo, vėliau jam buvo suteiktos atostogos, 2019-04-30 buvo atleistas jo paties prašymu. Iki 2019-03-08 įvykio apie I. B. nuomonė buvo geriausia. I. B. uždaro būdo, tačiau labai paslaugus, labai darbštus, dirbo puikiai, jokių pastebėjimų ar nusiskundimų dėl jo galimai netinkamo elgesio nebuvo gauta.

Liudytoja N. L. teismo posėdyje paaiškino, kad 2019-03-13 direktorės kvietimu atėjusi į direktorės kabinetą, sužinojo apie tai, kad 2019-03-08 buvęs gimnazijos darbuotojas I. B. galimai neleistinai elgėsi su J. V.. Direktorės kabinete tą dieną buvo kalbamasi su trimis mergaitėmis ir jų mamomis, viena mergaitė aiškino, kad I. B. prašė mergaitės iš kažkur atnešti vazą, kita – kalbėjo apie tualetus, trečia mergaitė – Justė sakė, kad I. B. ją lietė. J. V. direktorei parodė kaip ją palietė, ir ji iš mergaitės aiškinimo suprato, kad veiksmas buvo atliktas. Pasak J. V., rankas I. B. uždėjo jai vilkint striukę, ant striukės. Vėliau iš vaizdo įrašo buvo matyti, kad J. V. buvo su striuke, kepure, kuprine. Vėliau buvo pakviestas I. B.. Kalbant su I. B. apie 2019-03-08 įvykį, jis atrodė pasimetęs, buvo šoke, pasakė, kad norėjo mergaitei gėlę įteikti, pamatė, kad ji stovi prie rūbinės liūdna, todėl pasakė mergaitei „pošli“ ir ji nuėjo kartu. I. B. aiškino, kad neprisimena kas įvyko kabinete, pasakė, kad gėlės kabinete nebuvo, kad atsisėdo ant kėdės, o mergaitė išėjo. Kalbant apie įvykį I. B. pasakė, kad: „gal netyčia ir paliečiau“, tačiau kada, kurią kūno dalį galimai apkabino, tiksliai nepasakė. I. B. nesakė dėl ko jis pakvietė būtent tą mergaitę ( J. V. ). I. B. nemoka rašyti lietuviškai, todėl paaiškinimą iš I. B. žodžių rašė ji. Parašiusi perskaitė, tuomet rusų kalba pasakė ką parašė, paklausė I. B. ar taip užrašė, I. B. patvirtino, kad užrašyta taip kaip ji sakė ir pasirašė.

Liudytoja N. V. teismo posėdyje paaiškino, kad 2019-03-13 gimnazijos direktorė paprašė jos pasikalbėti su A. J., nes Augustės tėvai kreipėsi dėl galimo I. B., kuris tuo metu dirbo gimnazijoje valytoju, priekabiavimo prie jų dukros. Kabinete kalbantis su Auguste, ši pasakė, kad 2019-03-08 apie 15.30 val. išeinant iš gimnazijos antrame aukšte esančio tualeto, prie jos priėjo valytojas ir pakvietė nueiti kartu su juo, ir kažką parodyti. Augustė kategoriškai atsisakė ir kartu su I. B. nėjo. Mokinė sakė, kad tą pačią dieną jos bendraklasė K. S. jai pasakė, kad 2019-03-08 jų bendraklasę J. V. tas pats valytojas kvietė į darbuotojų kambarį. 2019-03-13 direktorės pavedimu kalbėjo su J. V. ir pastarosios mama. Pokalbio metu J. V. pasakė, kad 2019-03-08, po pamokų ėjo į rūbinę pasiimti striukės, prie jos priėjo I. B. ir pakvietė kartu su juo nueiti į kambariuką rūsyje. Justė pagalvojo, kad kažkuo prasikalto, nuėjo su valytoju. Justė pasakė, kad kambariuke nebuvo jokių darbuotojų, valytojas atsisėdo į kėdę su ratukais, privažiavo su kėde arčiau jos J. V. ir per striukę palietė jos nugarą ir sėdmenis, dar paklausė, ką ji jaučia. Justė atitraukė nuo jo rankomis, pasakė: „atsiprašau ne“ ir, išsigandusi, pabėgo. Apie šį įvykį namuose niekam nepapasakojo, nes bijojo mamos reakcijos. J. V. mama apie įvykį sužinojo iš gimnazijos direktorės 2019-03-13. Direktorė pranešė, kad į ją dar kreipėsi D. G. mama, kuri pasakė, kad 2019-03-12 valytojas I. B. kvietė jos dukrą padėti nunešti vazą į gimnazijos rūsyje esantį darbuotojų kambarį. Mokinė D. G. papasakojo, kad apie 10.35 val. pertraukos metu jai stovint pirmame aukšte prie persirengimo spintelių, prie jos priėjo valytojas I. B. ir paprašė eiti su juo į kambariuką rūsyje, padėti nunešti vazą. Ji sutiko, nuėjo su juo, tačiau kambaryje nebuvo vazos, ji išsigando darbuotojo ir pabėgo. Tą pačią dieną apie įvykį papasakojo tėvams. Persirengimo spintelės yra gimnazijos pirmame aukšte prie sporto salės, fojė kairėje pusėje, žiūrint nuo įėjimo į gimnaziją. Į rūsį patenkama einant toliau ir reikia nusileisti į apačią. Dėl šių įvykių gimnazijoje buvo sudarytas krizių valdymo planas, mergaitės noriai lankė joms teikiamų intensyvios psichologo, socialinio darbuotojo pagalbos užsiėmimus. Intensyvi pagalba mergaitėms buvo teikiama iki 2019 m. balandžio pabaigos. Pirmųjų konsultacijų metu jautėsi tam tikras nerimas, mergaitės bijojo sutikti valytoją gimnazijoje, domėjosi, kokia bus valytojui bausmė, ar jis tęs darbą gimnazijoje. Kadangi mokinės turėjo galimybę išsipasakoti išgyvenimus, gavo atsakymus į rūpimus klausimus, po kurio laiko jų emocinė būklė pagerėjo, stabilizavosi. Mano, ir pačios mergaitės sakė, kad jaučiasi saugiai, gerai, kadangi darbuotojas jau nedirba gimnazijoje. 2019-03-08 įvykio ji nematė, įvykio aplinkybes žino tik iš mergaičių pasakojimų. J. V. emocinė būklė pagerėjo gal po poros savaičių. Iš pradžių buvo juntamas J. V. nerimas dėl konkretaus asmens ( I. B. ) ir nerimas, ar klausinės, domėsis kažkas apie tai. Nuo 2019-03-13 J. V. ir kitoms dviem mergaitėms intensyviai pagalba gimnazijoje buvo teikiama gal dvi, tris savaites, mergaičių emocinė būsena buvo stabili, jos lankė mokyklą, dalyvavo pamokose. Švietimo pagalbos tarnybos pažymos pagrindu J. V. turi specialių poreikių, mergaitei priklauso ir iki gegužės mėnesio buvo teikiama psichologės, socialinės darbuotojos ir logopedo pagalba, tačiau užsiėmimų metu buvo kalbama jau kitomis temomis, ne 2019-03-08 įvykio tema. Buvo atsižvelgta į J. V. motinos papildomą prašymą nekalbėti su Juste 2019-03-08 įvykio tema. 2019-09-18 J. V. motina pateikė prašymą, kuriuo atsisakė jos dukrai teikiamos psichologinės, socialinės darbuotojos ir logopedo pagalbos, nurodė, kad jos mergaitė gauna pagalbą kitose įstaigose. Šiai dienai J. V. teikiama tik specialiojo pedagogo pagalba.

Liudytoja D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad jos dukra Augustė mokosi „Ryto“ gimnazijoje, 2019 m. mėnesio ir dienos tiksliai nurodyti negali, dukra, grįžusi iš gimnazijos, pasakė, kad vienas gimnazijoje dirbantis vyras galimai priekabiavo prie jos klasiokės Justės. Tiksliai aplinkybių neprisimena, bet jos dukra Augustė sakė, kad tas vyras dirbo ( valė ) gimnazijos antrame aukšte prie jų klasės ir, kad Augustės klasiokę J. V. buvo nusivedęs į rūsį. Apie šį įvykį sužinojo tik iš dukters, kiek suprato, dukros klasiokė Justė pasipasakojo jos dukrai, o jos dukra Augustė jai. To kas buvo kambariuke Augustė nematė, tai sužinojo iš Justės pasakojimo, suprato, kad tas vyras lyg tai lietė Justę, bet tiksliai nežino. Pasitarusi su sutuoktinu, nusprendė šią informaciją pateikti klasės auklėtojai. Informaciją klasės auklėtojai pasakė kitą dieną, ar tai po išeiginių. Prisimena, kad direktorės kabinete jos dukra sakė, kad valytojas buvo nusivedęs jos draugę J. V. į kambariuką.

Liudytoja N. G. teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. kovo mėnesį, po valstybinės šventės, po 14 val. atvažiavo prie gimnazijos paimti dukros iš mokyklos. Atvažiavus namo, dukra papasakojo, kad pertraukos metu vyriškis prašė jos padėti nunešti vazą. Jos dukra sutiko ir ėjo kartu su tuo vyriškiu eiti padėti atnešti vazą, Dukra pasakė, kad nuvedė ir uždarė duris paskui save, dukra išsigando ir pabėgo iš patalpos. Tą pačią dieną, pamokos metu, paprašė išeiti į tualetą, būnant jai tualete išgirdo sunkius ( ne vaikiškus ) žingsnius, pamanė, kad tai tas pats vyriškis, užsidarė kabliuku, kažkas patraukė už durų, ji išsigando ir iš tualeto išėjo tik kai žingsniai nutolo. Kitą dieną dukra net nenorėjo eiti į mokyklą. Apie J. V. dukra sakė, kad prie Justės „kabinėjosi, čiupinėjo“ tas pats valytojas. Justė dalinosi su jos dukra, jos draugės. Iš dukros pasakojimo suprato, kad įvykis su J. V. buvo 2019-03-12.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019-07-03 apklausta liudytoja K. S. ( I t., b. l. 149-152 ) paaiškino, kad Justė buvo nuliniame aukšte, rūbinėje, o ji buvo pirmame aukšte. Tada nuėjo į rūbinę, J. V. ten nebuvo, pirmame aukšte taip pat nebuvo. Nuėjo į stotelę, ten J. V. taip pat nebuvo. Kai ji grįžo, J. V. buvo jau visa persigandusi. J. V. nerimavo, buvo kažkoks jos veidas. Kai pamatė J. V. persigandusią, Justė pasakė rusiškai, lietuviškai būtų taip: „Tu net neįsivaizduoji kas ten buvo. Kai aš ( J. V. ) nuėjau pasiimti striukės, mane ( J. V. ) pasikvietė valytojas. Aš ( J. V. ) maniau, kad kažką pridirbau. Aš nuėjau su juo, kai jis nusivedė mane į savo kambariuką, pradėjo mane liesti. Paskui aš jį atstūmiau ir nubėgau“.

Iš protokolo-pareiškimo ( I t., b. l. 9-10 ) matyti, kad pagal 2019-03-14 D. V. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11433-19 dėl to, kad 2019-03-08 Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) patalpose, gimnazijoje dirbusio valytojo vardu Jan, pavardės nežino, galimai buvo tvirkinama D. V. dukra J. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš 2019-06-12 įvykio vietos apžiūros protokolo ( I t. b. l. 27-41 ) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., patalpos: fojė, laiptai link gimnazijos rūbinės, koridorius link darbuotojų poilsio kambario, darbuotojų poilsio kambarys.

Iš 2019-11-18 objektų ( daiktų ) apžiūros protokolo matyti ( I t., b. l. 44-62) , kad apžiūrėtas Pabradės „Ryto“ gimnazijo(duomenys neskelbtini) s 2019-04-03 raštu Nr. S-188 ( I t., b. l. 43 ) pateikta DVD laikmena su vaizdo įrašais. 2019-03-08 vaizdo įrašo trukmė 30 min., matyti, kad filmuojama gimnazijos fojė, vaizdas įėjimo durų, laiptų, vedančių į antrą aukštą, laiptai, vedantys į rūsį. Priešais laiptus, vedančius link rūsio, ant sienos pakabintas veidrodis. Kairiame viršutiniame vaizdo kampe matoma data ir laikas. Vaizdo įrašo pradžia 2019-03-08 14:20 val. <...> 14:27 laiptais iš rūsio į foje kyla I. B., sustoja foje, žiūri į tris mergaites. 14:27 viena iš mergaičių pakyla laiptais į 2 aukštą. Tuo pat metu prie I. B. prieina moteris, jie kalbasi. Moteris eina laiptais žemyn į rūsį, likusios 2 mergaitės praeina į koridorių, esantį priešais įėjimo durų. 14:28 I. B. vaikšto po foje. 14:28 iš gimnazijos išeina moteris su vaikais. 14:29 I. B. nueina į koridorių, esantį po kairę nuo įėjimo į gimnaziją durų. <...> 14:31 į foję iš koridoriaus grįžta I. B. ir leidžiasi laiptais į rūsį, tačiau apsisuka, laiptais kyla atgal į foje, vaikšto po foje, stovi prie lango šalia praėjimo į paminėtą koridorių, žiūri į koridorių, vėl vaikšto foje. <…> 14:35 I. B. atsistoja šalia įėjimo durų. <...> 14:39 iš koridoriaus, kuris po kairę pusę nuo įėjimo durų, eina 2 mergaitės ( viena jų J. V. ), I. B. tuoj pat pajuda joms iš paskos bei joms iš paskos leidžiasi laiptais į rūsį. <…> 14:41 iš rūsio laiptais kyla viena iš dviejų mergaičių, apsivilkusi raudonos spalvos striukę ir eina į koridorių, esantį po kairę pusę nuo įėjimo durų. 14:42 ji grįžta į foje su dviem prieš tai vaikščiojusiomis foje bei trumpam išėjusiomis į lauką ir vėl grįžusiomis mergaitėmis. <...> 14:43 kabančiame ant laiptinės į rūsį sienos veidrodyje matosi vyro ( galimai I. B. ) atspindys, vyras atlieka mostelėjimą ranka ir tuoj pat matosi mergaitės su balta striuke, su kuprine ant nugaros atvaizdas, mergaitė eina ne į laiptų pusę. <...> 14.43 stovinčios foje paminėtos 3 mergaitės skirstosi, dvi eina į koridorių po kairę pusę nuo įėjimo durų, o mergaite raudona striuke nueina prie laiptų, vedančių į rūsį, palipa laipteliais žemyn, pasilenkia per turėklus ir žiūri į rūsį, po to mergaitė raudona striuke greitu žingsniu išeina iš gimnazijos. <...> 14:44 iš rūsio išeina mergaitė su balta striuke, su kuprine ant nugaros ( J. V. ) bei greitu žingsniu išeina iš gimnazijos. <…> 14:47 iš rūsio į foje laiptais pakyla apsirengęs viršutiniais lauko drabužiais I. B. ( vilkintis tamsios spalvos striuke, tamsiomis kelnėmis ir kepure ), priėjęs prie lango, pastovi ir eina į koridorių po dešinę pusę nuo įėjimo durų.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 12-24 d. d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-164/2019 ( I t., b. l. 130-135 ) matyti, kad objektyvių duomenų, kad J. V. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Šiuo metu J. V. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą ( F 43.8 ). J. V. dėl mažo amžiaus ir nepakankamų žinių lytiškumo tema byloje nagrinėjamo įvykio metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti su ja atliktų veiksmų esmės ( pobūdžio, reikšmės ), dėl to byloje nagrinėjamo įvykio metu negalėjo adekvačiai priešintis šiems veiksmams. Byloje nagrinėjamo įvykio metu J. V., atsižvelgiant į jos amžių ir pažintinius gebėjimus, galėjo adekvačiai suvokti ir 2019-05-08 apklausos metu nurodyti įvykio pagrindines faktines aplinkybes; dėl silpnos darbinės atminties 2019-05-08 apklausos metu galėjo patirti sunkumų atgaminti smulkias detales, dėl skurdaus žodyno – sklandžiai papasakoti, tiksliai įvardinti retesnius objektus. Byloje nagrinėjamo įvykio metu J. V. reagavo atitinkamai savo turėtam įvykio supratimo lygiui ir asmenybės ypatumams. J. V. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatybių ( padidinto fantazavimo ar padidinto įtaigumo ), kurios mažintų jos galimybes duoti adekvačius parodymus. Nenustatyta priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti J. V. parodymais: byloje nagrinėjamo įvykio metu J. V. reagavo atitinkamai savo turėtam įvykio supratimo lygiui ir asmenybės ypatumams; jos emocinės reakcijos įvykio metu, apklausos metu bei ekspertizės metu atitinka jos parodymų turinį; jos pasakojimo apie įvykį lygis atitinka jos kalbos ir supratimo lygį; jos parodymai apie įvykį nuoseklūs; negauta objektyvių duomenų apie kitų asmenų poveikį jos parodymams. Dėl mažo amžiaus, asmenybės ypatumų ir jai konstatuotų kitų reakcijų į stiprų stresą ( F43.8 ) su J. V. negalima atlikti papildomų procesinių veiksmų ( apklausų, parodymų patikrinimo vietoje ir kt. ). Šiuo metu J. V. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą ( F43.8 ), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įtariamojo I. B. veiksmais. J. V. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus.

Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus.

Kaltinamasis neigia nusikalstamos veikos padarymo tikslą ir neigia atlikęs tvirkinimo veiksmus nukentėjusios atžvilgiu. Nurodė, kad norėjo įteikti gėlę nukentėjusiajai, nes ši buvo liūdna, kad nukentėjusiosios nelietė, netampė, ji ėjo pati, jiems atėjus į darbininkų poilsio patalpą, pamatė, kad gėlės nėra, atsisėdo į kėdę, o nukentėjusioji apsisuko ir išėjo. Nurodė, kad nukentėjusioji buvo su striuke, su kuprine.

Nors kaltinamasis I. B. neigia kaltę tvirkinęs mažametę nukentėjusiąją J. V. ir neigia nesunkiai sutrikdęs jos sveikatą, tačiau jo kaltė, padarius šias nusikalstamas veikas, yra visiškai įrodyta mažametės nukentėjusiosios J. V. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo, duomenimis, nukentėjusiosios J. V. atstovės pagal įstatymą D. V. parodymais, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-164/2019, vaikų ir paauglių teismo psichiatrės ekspertės E. K. ir vaikų ir paauglių teismo psichologės ekspertės I. S. parodymais teismo posėdyje, mažametės K. S. liudytojos apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo, duomenimis, liudytojų L. M., N. V., N. L., D. J., N. G. ir iš dalies paties kaltinamojo I. B. parodymais ir bylos medžiaga.

Iš (duomenys neskelbtini) foje esančios vaizdo filmavimo įrangos užfiksuoto vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo ( I t. b. l. 44-62 ) matyti, kad I. B. į gimnazijos foje atėjo iš rūsio patalpų 14.27 val. be gėlių ( gėlės ) ir 12 min. ( iki 14.39 val. ) buvo foje, stovėjo, vaikščiojo, kalbėjosi su darbuotojomis. 14.39 val. į gimnazijos foje iš koridoriaus kairėje atėjo dvi mergaites, kurių viena buvo J. V., kurios praėjusios foje 14.39 val. nusileido į rūsio patalpas, eidamas šioms mergaitės iš paskos į rūsio patalpą nuėjo I. B.. 14.44 val., t. y. po 5 minučių nuo nusileidimo į rūsio patalpas, iš rūsio patalpų laiptais pakilo ir į mokyklos foje atėjo ir iš gimnazijos išėjo J. V., 14.47 val. į gimnazijos foje atėjo I. B.. Kaltinamasis, įvykio dieną 2019-03-08, būdamas foje apie 12 minučių ( nuo 14.27 val. iki 14.39 val.), bendravo su dvejomis moterimis, foje laiptus valė valytoja, buvo dar keletas kitų mergaičių, todėl kaltinamojo teiginiai, kad jis, išvalęs patalpas antrame aukšte, iš karto nuėjo į darbininkų patalpą rūsyje, einant rūsio patalpose prie rūbinės pamatė stovinčią J. V., kuri buvo liūdna, ir nusprendė įteikti likusią gėlę, paneigti byloje esančiu vaizdo įrašu ir įrašo apžiūros protokolo duomenimis.

Liudytoja L. M. nurodė, kad 2019-03-13, jai darbo kabinete aiškinantis 2019-03-08 įvykio aplinkybes, bendravo su I. B., ir nesulaukusi jo atsakymo kokiu tikslu jis mokinę ( J. V. ) vedė į gimnazijos rūsyje esantį poilsio kambarį, paklausė I. B. sakydama jam: „gal gėlę norėjot įteikti“, ir tik po šių liudytojos L. M. žodžių I. B. lyg su palengvėjimu pasakė: „taip gėlę“. Liudytojo L. M. parodymai nuoseklūs, išsamūs, logiški, teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais. Duomenų apie tai, kad liudytoja L. M. apkalbėtų kaltinamąjį byloje nėra, tokių duomenų nenurodo ir pats kaltinamasis.

Kaltinamasis nurodė, kad J. V. apie ketinimą įteikti gėlę nieko nesakė, nurodė, kad nukentėjusiajai pamojo ranka eiti su juo, ir kad nukentėjusioji su juo nuėjo.

Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis į gimnazijos foje atėjo iš rūsio patalpų be gėlių ( gėlės ), net, jeigu darant prielaidą, kad, kaip teigia kaltinamasis, iki jam su nukentėjusiąja ateinant į poilsio kambarį, viena gėlė buvo, gimnazijos foje kaltinamasis buvo apie 12 min., tuo metu foje buvo moterų ir kitų mergaičių, į rūsio patalpas kaltinamasis nuėjo iš karto paskui dvi mergaites, iš kurių viena buvo būtent nukentėjusioji, joms tik į fojė atėjus, į tai, kad kaltinamasis kaip suaugęs asmuo, turėjo galimybę ir pareigą paaiškinti akivaizdžiai mažamečiui asmeniui ( J. V. ), kokiu tikslu kviečia eiti su juo, tačiau to nepadarė, į tai, kad liudytoja L. M. teigia pati galimai pasufleravusi kaltinamajam nurodyti, jog ketino J. V. įteikti gėlę, į tai, kad darbuotojų poilsio kambaryje nebuvo ir dėl darbo dienos pabaigos ( penktadienį sutrumpintos darbo dienos ) galėjo nebūti kitų darbuotojų, ir kaltinamajam apie tai buvo žinoma, į tai, kad kaltinamajam objektyviai nebuvo jokios būtinybės kviesti ir vesti nukentėjusiąją į, kaip nurodė liudytoja L. M., išimtinai darbuotojams vyrams skirtą patalpą, teismas kaltinamojo teiginius apie ketinimus nukentėjusiajai įteikti gėlę, vertina kritiškai, kaip kaltinamojo gynybinę poziciją.

Nustatyta ir nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nukentėjusioji su kaltinamuoju į darbuotojų poilsio kambarį rūsyje ėjo kaltinamojo kvietimu. Kaltinamasis nurodė, kad kvietė nukentėjusiąją rankos mostu, nukentėjusioji nurodė, kad kvietė sakydamas rusų kalba „einam“. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji darbuotojų poilsio kambaryje įvykio dieną lankėsi pirmą kartą ir, kaip nustatyta, būtent kaltinamojo kvietimu.

Nukentėjusioji J. V., 2019-05-08 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad: < ... Kai ji apsirengė striukę, jis ją pakvietė. Jis pasakė „einam“. Ji pagalvojo, kad kažką pridirbo. Jis, kviesdamas, daugiau nieko nepasakė. Jie ėjo į jo kambarį. Jo kambarys yra prie rūbinės, kambaryje yra stalas su kompiuteriu ir kėde su ratukais. Įėjus į kambariuką, ji stovėjo prie durų, jis privažiavo su kėde prie jos, kliudė ir maigė. Jis paklausė „ar jauti?“, kai rankomis maigė prie užpakalio. Jis maigė abiem rankomis. Ji pastūmė jį ir pasakė „ne“. Ir pabėgo. Kalbėjo rusiškai. Jis pasakė – „einam“, ji galvojo, kad kažką prisidirbo. Nuėjo į kambarį, jis atsisėdo ant kėdės, ji stovėjo prie durų. Jis privažiavo su savo krėslu, jis pradėjo ją maigyti ir kliudyti. Jis sakė „ar jauti kažką“. Ji šį pastūmė, pasakė „ne nieko“ ir pabėgo. Jis privažiavo su kėde du tris žingsnius. Ji nežino, ką reiškia toks jo elgesys. Kai jis ją maigė, ji jautėsi blogai. Iš pradžių ji nesuprato, bet po to jį pastūmė. Jis maigė per striukę ir kėlė truputį striukę. Kai mane ( J. V. ) kvietė, jis tik pasakė „einam“, jokio gesto nerodė“. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina K. S. liudytojos apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo ( I t. b. l.149-152 ) duomenys. K. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė, kad yra nukentėjusiosios J. V. klasiokė, įvykio dieną, po pamokų apie 14.40 val. – 14.45 val., gimnazijos foje laukė J. V., kuri buvo likusi rūbinėje, avėsi batus, nesulaukusi J. V. nuėjo į rūbinę, J. V. rūbinėje nebuvo, tuomet nuėjo į autobusų stotelę, nes manė, kad J. V. išėjo iš gimnazijos pro kitą išėjimą, autobusų sustojimo stotelėje J. V. nebuvo, grįžo į gimnaziją, paskambino J. V., kuri telefonu jai pasakė: „Tu neįsivaizduoji kas ten buvo ir pasakė paskambink Augustei“. Po skambučio, K. S. su nukentėjusiąja susitiko stotelėje. K. S., J. V. būklę susitikus, apibūdino kaip „buvo visa persigandusi“, kad „Ji ( J. V. ) nerimavo, buvo kažkoks jos veidas“. Nurodė, kad J. V., jai ( K. S. ) sakė: „Kai aš ( J. V. ) ėjau pasiimti striukės, mane pasikvietė valytojas. Aš maniau, kad kažką pridirbau. Aš nuėjau su juo, kai jis nusivedė į savo kambariuką, pradėjo mane liesti. Paskui aš ( J. V.) jį atstūmiau ir nubėgau“. J. V. jai pasakojo, kad valytojas lietė užpakalį vis žemiau ir žemiau, kaip lietė nepasakojo, lyg tai kėlė sijoną, kad J. V. atstūmė valytoją ir nubėgo. Byloje nėra duomenų, kad K. S. galėtų apkalbėti kaltinamąjį. Tokių duomenų nenurodė ir kaltinamasis.

Nukentėjusioji J. V. nuo įvykio dienos ( 2019-03-08 ), įvykio aplinkybes aiškino vienodai: ji tiek iš karto po įvykio savo klasiokei ir draugei K. S., tiek apie įvykį paaiškėjus 2019-03-13 gimnazijos direktorei žodžiu, ir jos 2019-03-13 paaiškinime, ir savo motinai D. V. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes. Be to, praėjus dviem mėnesiams po įvykio –2019-05-08, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė įvykio aplinkybes, parodė kokiu būdu kaltinamasis maigė jos sėdmenis. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir jai 2019-09-12 atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė ir pateiktos ekspertizės išvados. Byloje surinkta pakankamai įrodymų apie nukentėjusiosios būseną po įvykio – K. S. nurodė, kad J. V. buvo išsigandusi, motina D. V. nurodė, kad dukra buvo neįprastai tyli, uždara, nebendraujanti, ko ankščiau nebūdavo; ekspertizės akto duomenimis – J. V. nenustatyta padidinto fantazavimo ar padidinto įtaigumo, kurios mažintų jos galimybes duoti adekvačius parodymus ir nenustatyta priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti J. V. parodymais. Todėl, esant šių aplinkybių visumai, teismas mano, kad J. V. parodymai, atsižvelgiant į jos amžių ( 11 m. ), pažintinius gebėjimus – dėl savo mažo amžiaus ir nepakankamų žinių lytiškumo tema, apie įvykį yra nuoseklūs, be to negauta objektyvių duomenų apie kitų asmenų poveikį jos parodymams ir jai nenustatytas padidintas fantazavimas ar padidintas įtaigumas, kurie mažintų nukentėjusiosios galimybes duoti adekvačius parodymus..

BK 153 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013 ). Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. Tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012 ). Nusikalstama veika, numatyta BK 153 straipsnio 1 dalyje padaroma veikiant tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių ( vidinių–psichinių ) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius ( objektyvius ) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2014 ). BK 153 straipsnyje numatytas jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas baudžiamosios teisės teorijoje apibrėžiamas kaip objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi. Tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis. Tai gali būti kaltininko seksualiniai veiksmai, gašlavimas vaiko atžvilgiu siekiant sukelti susijaudinimą, dirginant savo lytinius organus ar kitas kūno dalis, vaiko vertimas atlikti seksualinius veiksmus, taip pat seksualinių veiksmų atlikimas vaiko akivaizdoje. Mažametis gali būti tvirkinamas demonstruojant jam lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną, demonstruojant pornografiją, pasakojant apie seksualinių poreikių tenkinimą arba atliekant kitokį intelektualinį tvirkinimą ir kitokiais būdais. Tuo pačiu būtina pastebėti, kad šis tvirkinamųjų veiksmų sąrašas nėra baigtinis.

Nukentėjusioji J. V., gim. (duomenys neskelbtini), įvykio metu – 2019-03-08, buvo 11 metų amžiaus. Asmuo iki 14 metų yra mažametis, todėl objektyviai nukentėjusioji J. V. 2019-03-08 buvo mažametė. Kaltinamasis įvykio metu ( 2019-03-08 ) dirbo Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) nurodė, kad žinojo, jog nukentėjusioji J. V. ( įvykio metu 2019-03-08 ) mokėsi 5 ar 6 klasėje, todėl objektyviai kaltinamasis turėjo žinoti ir žinojo, kad J. V. yra jaunesnė negu 14 metų amžiaus, t. y. yra mažametė.

Kaltinamasis su nukentėjusiąja atėjęs į darbuotojų poilsio kambarį, būdamas kėdėje ant ratukų, prisistūmė prie stovinčios J. V., abiem rankomis apglėbė nukentėjusiąją, rankomis lietė, čiupinėjo ir maigė nukentėjusiosios sėdmenis, tuo pačiu metu paklausė nukentėjusiosios „ką jauti“, tuo pažeidė mažametės nukentėjusiosios seksualinį neliečiamumą, t. y. kaltinamasis būdamas 61 metų amžiaus vyras, suvokė savo veikos pobūdį, tai jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus mažametės J. V. atžvilgiu ir norėjo taip veikti. Nagrinėjamu atveju jokio pagrindo manyti priešingai, t. y. kad pakaltinamas, 61 metų vyras, be jokios akivaizdžios būtinybės atvedė mažametę nukentėjusiąją į darbuotojų poilsio kambarį, kuriame nebuvo ir tikėtina, dėl sutrumpintos darbo dienos, galėjo ir nebūti jokių kitų darbuotojų, atlikdamas pirmiau aptartus veiksmus mažametės atžvilgiu, nesuprato pavojingo savo veiksmų pobūdžio, nėra. Nukentėjusioji J. V. dėl mažo amžiaus ir nepakankamų žinių lytiškumo tema byloje nagrinėjamo įvykio metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti su ja atliktų veiksmų esmės ( pobūdžio, reikšmės ), dėl to byloje nagrinėjamo įvykio metu negalėjo adekvačiai priešintis šiems veiksmams. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ( I t. b. l. 27-41 ) matyti, kad darbuotojų poilsio kambarys yra 2,42 x 2,74 m, patalpoje yra stalas, ofiso kėdė su ratukais, dvi kėdės, matyti, kad patalpa yra pakankamo dydžio prisistumti ( privažiuoti ) su kėde prie įėjimo į patalpą durų. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje sudėtį, o kaltinamojo I. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų 2003-05-23 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158-A1-86, 7 punkte nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas ( BK 135 str. )“ numatytų padarinių, bet: sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ( 7.1. punktas ) arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo ( 7.2. punktas ).