Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-07-31 · Civilinė byla Nr. 2-557/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-31
Bylos Nr.
2-557/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
S. T.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-557/2008Procesinio sprendimo kategorijos:106.4, 106.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. liepos 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu pareiškėjo V. S. ieškinys atsakovui S. T. dėl garbės ir orumo gynimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-1407-54/2008).

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. S. 2007 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. T., prašydamas pripažinti melaginga atsakovo išplatintą tikrovės neatitinkančią pareiškėjo garbę ir orumą žeminančią informaciją bei priteisti 80 250 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo arba šio mokesčio sumokėjimą atidėti (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog paduotas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto, nes nenurodyta, kokia konkrečiai informacija turėtų būti pripažinta melaginga, bei nesuformuluotas tikrovės neatitinkančių faktų paneigimo tekstas, nenurodytas žinių paneigimo būdas. Taip pat teismas sprendė, jog ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto reikalavimų, nes nenurodyta pareiškėjo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo. Be to, nenurodytas pareiškėjo asmens kodas (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Teismas atmetė pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo mokėjimą atidėti, ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 3 120 Lt minėtą mokestį. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. vasario 28 d. nutartimi pakeitė šią teismo nutartį: iš dalies atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei įpareigojo sumokėti 1 560 Lt mokestį už ieškinį.

Pareiškėjas 2008 m. kovo 18 d. padavė teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki to laiko, kol bus išspręsta byla. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 20 d. nutartimi šį prašymą atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi šią teismo nutartį paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2008 m. birželio 5 d. sumokėti 1 560 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas 2008 m. birželio 2 d. padavė teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba jo mokėjimą atidėti. Prie prašymo pridėjo papildomus dokumentus, kurie, pareiškėjo nuomone, įrodo sunkią jo turtinę padėtį.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų (CPK 115 str. 3 d.). Teismas taip pat nurodė, kad teisme 2008 m. birželio 2 d. gautas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti šio mokesčio sumokėjimą negali būti sprendžiamas, nes, teismo teigimu, analogiškas pareiškėjo prašymas jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi palikta nepakeista.

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. S. prašo šią teismo nutartį panaikinti, ieškinį priimti ir, atsižvelgiant į sunkią pareiškėjo turtinę padėtį, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį iki to laiko, kol bus išnagrinėtas ieškinys (CPK 84 str.). Nurodo, kad teismas niekaip nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo žyminio mokesčio klausimu esmės, visiškai ignoravo CPK 84 straipsnio suteikiamas garantijas. Be to, pareiškėjo nuomone, teismas visiškai ignoravo Konstitucines garantijas, teisę į gynimą teisme be socialinės diskriminacijos, šiurkščiai pažeidė pareiškėjo teises, nacionalinės ir tarptautinės teisės normas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13, 14 str.). Pareiškėjas teigia, kad pagal formuojamą teismų pratiką, teismas, nepaisant to, jog asmuo neprašo atleisti jo nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, atsižvelgdamas į prašymo motyvus ir pateiktus įrodymus, turi svarstyti prašymo pagrįstumą ir nustatyti, ar yra pagrindas atleisti asmenį bent nuo dalies žyminio mokesčio. Spręsdamas šį klausimą teismas turi atsižvelgti į Lietuvos teismų formuojamą praktiką, kur ne kartą yra pabrėžta, kad įstatymų leidėjas atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo sieja ne tik su gaunamomis pajamomis, bet ir su visa asmens turtine padėtimi. Turtinę padėtį, be kita ko, atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kt., tačiau vien tik formalių pažymų pateikimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią pareiškėjo turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-288/2007, 2007 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347/2007, 2007 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-380/2008, 2007 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2007). Pareiškėjas teigia, jog Lietuvos teisės normos be jokių abejonių garantuoja teisę į teisminį gynimą, nepriklausomai nuo to, ar byloje skirta pagalba iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kuri, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai kategoriškai atsisako suteikti pareiškėjui šioje byloje valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, dėl ko pareiškėjui nuo 2005 m. tenka bylinėtis su šia tarnyba.

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išanalizavo bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo V. S. ieškinio pareiškimo priėmimo, teisingai išaiškino bei pritaikė šio klausimo sprendimą reglamentuojančias CPK normas ir šį ieškinį laikydamas nepaduotu bei grąžindamas jį pareiškėjui priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Apeliantas teisingai nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtinta vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Tačiau, kaip žinoma, ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Civilinio proceso kodekso normos reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti šią teisę. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai imperatyviai įtvirtinti CPK 135 straipsnyje, kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Be to, taip pat aiškiai bei įsakmiai CPK reglamentuoja ir ieškinio trūkumų šalinimo tvarką (CPK 138, 115 str.). Dėl šių aplinkybių atmestini apelianto argumentai, jog teismas, reikalaudamas, kad šios tvarkos būtų laikomasi, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, apelianto teisę į gynimą teisme be socialinės diskriminacijos, šiurkščiai pažeidė pareiškėjo teises.

Nagrinėjamu atveju teismas minėta 2008 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, jog pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka įstatymo tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, o taip pat nesumokėjo 3 120 Lt žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį. Klausimus, susijusius su šio mokesčio sumokėjimu nuo 2008 m. sausio mėnesio ne kartą sprendė pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismai: pareiškėjas buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, buvo nepatenkintas jo prašymas dėl mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 22 d. nutartyje, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimu, konstatavo, jog pareiškėjo turtinė padėtis nėra gera, tačiau atsižvelgiant į žyminio mokesčio tikslus bei paskirtį, bei tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, o į bylą nepateikta jokių duomenų apie tai, jog jis turėtų būti priskirtas nedarbingų asmenų grupei, jog turi išlaikytinių, yra šeimos maitintojas ar pan., teisėjų kolegija sprendžia, jog neegzistuoja pakankamas pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bus priimtas teismo sprendimas. Tačiau pareiškėjas iki galutinio teismo nustatyto termino pabaigos, tai yra iki 2008 m. birželio 5 d. šio mokesčio nesumokėjo ir pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atleisti jį nuo šio žyminio ar atidėti jo sumokėjimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia, vertina taip pat ir faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, nepateikė įrodymų duodančių pagrindą spręsti, jog pasikeitė aplinkybės, kurios buvo konstatuotos paminėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartis, kuria pareiškėjo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, yra pagrįsta, teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 178, 329, 330 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog skundžiama nutartis neužkerta pareiškėjui kelio kreiptis į teismą dar kartą paduodant CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasMarytė Mitkuvienė