Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. E. B. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 2-734-636/2010, iškeltoje pagal ieškovės O. E. B. ieškinį atsakovei Telšių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, tretiesiems asmenims P. B., Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarei D. M., dėl išimtinių teisių visumos tęstinumo į žemės sklypus pripažinimo, paveldėjimo teisės panaikinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės O. E. B. atstovai į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių, 2010-12-10 nutartimi ieškovės ieškinį atsakovei Telšių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, tretiesiems asmenims P. B., Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarei D. M., dėl išimtinių teisių visumos tęstinumo į žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo, Telšių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) paveldėjimo teisės panaikinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, paliko nenagrinėtu (128-129 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-734-636/2010 nepagrįstai nutraukęs civilinės bylos nagrinėjimą, neperdavęs jo nagrinėti LR CPK 27 straipsnio 1 dalies pagrindu pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui, turėjo pareigą ex officio išspręsti žyminio mokesčio grąžinimo apeliantei klausimą. Žyminis mokestis apeliantei turi būti grąžinamas atsižvelgiant į tai, kad ne dėl jos kaltės buvo nutrauktas bylos nagrinėjimas bei dėl to, kad apeliantė būtų buvusi atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kaip gavusi mažas pajamas bei turinti teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju teismas neįvykdė teismingumo funkcijos – neišnagrinėjo ieškinio, neperdavė jo pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui ir grąžino jį be sprendimo, todėl žyminis mokestis – apeliantės nuosavybė, turi būti grąžintas apeliantei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsiakyta tenkinti pareiškėjos prašymą grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, žyminio mokesčio grąžinimas, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, reglamentuojamas LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Šioje teisės normoje numatyti konkretūs pagrindai, kuriais palikus ieškinį nenagrinėtą, įstatyme yra numatyta galimybė grąžinti žyminį mokestį. Šie pagrindai yra: kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo; kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio; taip pat palikus ieškinį nenagrinėtą LR CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju. Taigi, civilinio proceso įstatymas numato konkrečius atvejus, kai teismui ieškinį palikus nenagrinėtą, yra pagrindas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos (LR CPK 87 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2010-04-20 ieškovė O. E. B. kreipėsi su patikslintu ieškiniu į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydama pripažinti jos, kaip M. M. testamentinės įpėdinės, išimtinių teisių visumos tęstinumą į 51000 kv.m. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 46000 kv.m. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); privertinai įpareigoti Kauno m. 14-ojo notarų biurą panaikinti Telšių apskrities VMI išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į minėtus žemės sklypus; priteisti bylinėjimosi išlaidas (18 b.l.). Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė duomenimis apie 131,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą 2010-04-07 (19 b.l.). 2010-12-10 Mažeikių rajono apylinkės teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu dėl to, kad ieškovė (jos atstovai) neatvyko į teismo posėdį, o atsakovas neprašė priimti teismo sprendimo už akių (LR CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas nurodė, kad ieškovės atstovų neatvykimo priežastys dėl to, kad jie nespėjo patikslinti ieškinio, teismo nelaikytinos pateisinamomis ir svarbiomis priežastimis atidėti bylos nagrinėjimą. Minėtoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad byloje buvo paskirti keturi parengiamieji posėdžiai, tačiau beveik metus laiko ieškinys nepradėtas nagrinėti, nors atsakovės atstovas į visus teismo posėdžius buvo atvykęs (128-129 b.l.).

Įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad civilinė byla buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės dėl ieškovės kaltės, bei, kad pareiškimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo apeliantė pateikė praleidusi LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą 2 metų terminą, todėl remiantis LR CPK 87 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, ieškovei sugrąžinti jos sumokėtą žyminį mokestį nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog palikus ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, pagal LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktą nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui grąžinti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2011). Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu yra ieškovės kaltės, nes ieškovės atstovai advokatas V. G. ir dr. E. Z. neatvyko į parengiamąjį posėdį be svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys, kai nei ji, nei jos atstovai į parengiamąjį teismo posėdį (byloje paskirtą ketvirtą kartą) neatvyksta dėl priežasčių, nepripažintinų svarbiomis, byloje esant duomenims, įrodantiems, jog ieškovės atstovai buvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (115-118 b.l.), suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl pačios ieškovės kaltės, dėl ko, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, jai negali būti grąžintas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, ką iš esmės pagrįstai ir pripažino pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi. Be to bylos duomenys patvirtina, kad 2010-12-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu įsiteisėjo 2010-12-20, todėl akivaizdu, kad ieškovė praleido LR CPK 87 straipsnio 4 dalyje numatytą dviejų metų terminą prašymui dėl žyminio mokesčio grąžinimo pareikšti. Remiantis išdėstytu, apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio spręsti ieškovės sumokėti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, kadangi dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu nėra ieškovės kaltės, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 straipsnis). Be to, šiuo atveju pažymėtina tai, kad žyminio mokesčio negrąžinimas ieškovei yra ne sankcija (bauda), bet vienas iš šalies netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis neigiamų padarinių. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentus, susijusius su tuo, kad 2010-12-10 Mažeikių rajono apylinkės teismas ieškovės ieškinį nepagrįstai paliko nenagrinėtu, nesprendė ieškinio teismingumo klausimo, kadangi 2010-12-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir šios nutarties teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl atskirojo skundo argumentų, kad žyminis mokestis turi būti grąžinamas, nes, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nesuteikta viešųjų paslaugų, už kurias šis mokestis buvo sumokėtas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal ieškovės ieškinį pradėtas civilinis procesas truko beveik metus laiko (nuo 2010-01-29 iki 2010-12-10). Per šį laiką teismas gavo ir sprendė bylos šalių prašymus (patikslinto ieškinio priėmimą, prašymus atidėti bylos nagrinėjimą ir kt.), vyko pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje būdu, paskirti 4 parengiamieji posėdžiai. Atsižvelgiant į šiuos duomenis dėl ieškovės inicijuoto civilinio proceso eigos, apeliantės nurodyti argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Taip pat apeliantė nepagrįstai teigia, kad žyminis mokestis jai turi būti grąžinamas tuo pagrindu, kad ji nuo žyminio mokesčio sumokėjimo turėjo būti atleista dėl sunkios finansinės padėties. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė jokių prašymų dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylos nagrinėjimo metu neteikė, 2010-02-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo įpareigota sumokėti 131,00 Lt žyminio mokesčio neskundė (15-16 b.l.). Atsižvelgiant į nurodytą, apeliantės minėti argumentai atmestini kaip nepagrįsti bei teisiškai nereikšmingi.

Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ieškovei grąžinti 2010-04-07 civilinėje byloje Nr. 2-734-636/2010 sumokėtą žyminį mokestį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.