Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2023-04-11 · Administracinė byla Nr. eI-3902-780/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-11
Bylos Nr.
eI-3902-780/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00327-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Ramūnas Šarka (pirm.)
Atsakovas
A. Š.
Pareiškėjas
UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
Advokatai
Raimondas Simonavičius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3902-780/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00327-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.1; 55.1.3.; 57.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 11 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,dalyvaujant atsakovui A. Š.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu – priteisti iš atsakovo A. Š. 32,24 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2016-01-01 iki 2022-12-31.

Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė, kad UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2017-03-31 sprendimu Nr. 5TS-801 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie yra privalomi visiems Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi atsakovui priklauso dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nuo 2016-01-01 iki 2022-12-31 nėra sumokėjęs 32,24 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri pareiškėjos buvo paskaičiuota remiantis minėtų nuostatų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) nuosavybės priklauso, tačiau ten negyvena, todėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neturėtų mokėti. Nurodė, kad dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo nėra kreipęsis. Be to, 32,24 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra sumokėjęs, nes nežino, už ką turėtų mokėti.

Pareiškėjai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 straipsnio 4 dalis, 5 dalis), pareiškėja prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, atsakovas neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant pareiškėjai, todėl byla nagrinėtina pareiškėjai nedalyvaujant (ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis).

Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Ginčo laikotarpiu aktualios nuostatų naujos redakcijos, patvirtintos Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 5TS-801 (galioja nuo 2017-07-01) ir 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-1138 (galioja nuo 2017-12-30), toliau – Nuostatų nauja redakcija). Rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Nuostatų naujos redakcijos 6.4 punktas). Pagal Nuostatų naujos redakcijos 6.5 punktą, rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti Rinkliavą. Taigi, pagal Nuostatų naują redakciją, Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Nuostatų naujos redakcijos 5 punkte reglamentuojama, kad nekilnojamojo turto objektai (Nuostatų naujos redakcijos 2 priedas) skirstomi į kategorijas (Nuostatų naujos redakcijos 1 priedas), kurioms nustatomos konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai. Nuostatų naujos redakcijos 28-30 ir 75 punktai įpareigoja pareiškėją nustatyta tvarka išsiųsti mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams (rinkliavos mokėtojams) bei vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą. Rinkliava sumokama į Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą (Nuostatų naujos redakcijos 34 punktas).

Byloje esantys duomenys, t. y. VĮ ,,Registrų centras“ 2022 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad 1/8 nekilnojamojo objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. Š., todėl pagal galiojančių Nuostatų 6.5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir 2023 m. sausio 25 d. pažymos Nr. 23-R-00010105 matyti, kad atsakovas nuo 2016-01-01 iki 2022-12-31 nesumokėjo jam paskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 32,24 Eur įsiskolinimas.

Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų X skyriuje reglamentuotos galimos rinkliavų lengvatos, tačiau, šiuo atveju, duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) taikymo ar būtų atleisti nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Atsakovas įstatyme nustatyta tvarka ir būdais buvo informuotas apie jo atžvilgiu iškeltą administracinę bylą, tačiau iki teismo posėdžio nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl atsakovo pareigos mokėti vietinės rinkliavos mokestį bei dėl paskaičiuoto įsiskolinimo dydžio. Atsakovas taip pat nėra pateikęs įrodymų, kad už prašomą laikotarpį būtų sumokėjęs vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Tokias aplinkybes yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m, kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog iš vietinės rinkliavos kylantys teisiniai santykiai yra valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004, 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

Teisę mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-520/2019).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir LVAT praktiką, darytina išvada, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo prašymo ją priteisti netenkinti dėl to, kad atsakovas nurodo negyvenantis jam priklausančiame name. Šiuo atveju vietinės rinkliavos mokėjimo esmė yra ta, kad atsakovas turi apmokestinamą nekilnojamąjį turtą ir turi teisę naudotis bei dalyvauti atliekų surinkimo sistemoje, o tai, kad jis nurodo nesinaudojantis savo nuosavybe nepanaikina pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).

Dėl senaties termino taikymo

Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (LVAT nutartys Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (LVAT 2015 m. balandžio 7 d. nutartis byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015; 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-29-1062/2021). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-29-1062/2021).

Pareiškėja nurodo, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokesčio suma susidarė už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2022-12-31. Pareiškėjos pareiškimas teisme gautas 2023-02-07, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamus 2023 metus ir tris praėjusius kalendorinius metus, kas reiškia, kad pareiškėjos reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-12-31 atmestinas kaip nepagrįstas, nes dėl šio laikotarpio praleistas mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovo už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31 pareiškėjos naudai priteistina 13,86 Eur (32,24 Eur bendra apskaičiuota suma – 18,38 Eur įmokos už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-12-31 dydis = 13,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės rengiant prašymą jos patirtas 13,61 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas Raimondas Simonavičius ir (ar) advokato padėjėja V. N. (2022 m. spalio 18 d. Atstovavimo sutartis).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjos UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba 4 darbuotojai, taip pat teisininkė skolų administravimui (duomenys iš UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ interneto svetainės https://www.aratc.lt/apie-aratc/kontaktai-darbo-laikas). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas LR teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Be to, aktualiausioje ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. Š. pareiškėjai UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 13,86 Eur (trylika eurų 96 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31.

Likusią prašymo dalį atmesti.

Pareiškėjos UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Ramūnas Šarka