Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-01-19 · Civilinė byla Nr. 2S-296-56/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-19
Bylos Nr.
2S-296-56/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis (pran.)
Pareiškėjas
V.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-296-56/2008Teisėja J.Vėgelienė Proc. sprendimo kategorijos:42.11.3;121.14; 122.4VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Romualdos Janovičienės

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. N. atskirąjį skundą (apeliacinį skundą) dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2-16150-110/2006 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas V. N. kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 2002 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą tarp Z. B. ir V. N..

Žemesnės instancijos teismas

2006-12-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16150-110/2006 nutarė pripažinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas , (duomenys neskelbtini) 2002 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą galiojančiu tarp Z. B. ir V. N. (b.l. 21, 22).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. B. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Nurodė, kad yra Z. B., mirusio 2005-11-07, duktė. Po Z. B. mirties ji priėmė palikimą pagal antstolio Ramūno Kamarausko 2006-11-30 sudarytą turto apyrašą. V. N. apie palikimo priėmimo faktą buvo žinoma, tačiau pareiškėja kaip mirusio asmens teisių paveldėtoja į procesą nebuvo įtraukta. R. B. prašė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytu pagrindu, nes 2006-12-18 nutartyje teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą teisių ar pareigų.

V. N. su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo nesutiko.

Nurodė, kad teismo nutartis nepažeidžia R. B. teisių, nes patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties šalys yra Z. B. ir V. N., o R. B. savo teises grindžia paveldėjimo teise (b.l. 45). Patvirtinta sutartis buvo sudaryta paties Z. B., jam esant gyvam, taigi R. B. po Z. B. mirties paveldėjo tik likusį turtą, todėl ji neturėjo būti įtraukta į procesą civilinėje byloje.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys T. K. ir D. P. atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo nesutiko, nurodė, kad Z. B. pardavė žemės sklypo dalį, Ž. E. g. 50, Vilniuje, V. N., kuris šia žeme naudojosi dar esant gyvam pardavėjui, šios aplinkybės R. B. buvo gerai žinomos (b.l. 46-47).

Žemesnės instancijos teismas

2008-01-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi nutarė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-16150-110/2006 pagal pareiškėjo V. N. prašymą dėl žemės sklypo ¼ dalies pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo (b.l. 67-69). Teismas nutartyje dėl proceso atnaujinimo konstatavo, kad civilinėje byloje Nr. 2-16150-110/2006 priimta 2006-12-18 teismo nutartimi išspręstas klausimas dėl daiktinių teisių (nuosavybės teisės) į nekilnojamąjį turtą – ¼ (duomenys neskelbtini), byloje nedalyvaujant prašomo patvirtinti sandorio mirusios šalies įpėdiniui, t.y. pareiškėjai R. B., kuri 2006-11-13 priėmė Z. B. palikimą, kurį sudaro tarp kito turto ir ¼ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-12-18 nutartimi teismas nutarė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, t.y. pareiškėjos R. B., teisių ir pareigų, pareiškėja R. B. į procesą nebuvo įtraukta, dėl to galėjo būti pažeistos jos teisės ir interesai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. N. kreipėsi į teismą prašymu patvirtinti ¼ dalies žemės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 2002 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą tarp Z. B. ir V. N., nurodė, kad 2002 m. kovo 12 d. Z. B. pagal jo paties rašytą pardavimo sutartį pardavė jam ¼ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ši sutartis notariškai nebuvo patvirtinta, ir nurodytas žemės sklypas nebuvo įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centre, nes Z. B. vengė šią sutartį patvirtinti pas notarą, o 2005 m. lapkričio 7 d. jis netikėtai mirė. Pareiškėjas teigė, kad nuo žemės sklypo įsigijimo iš Z. B., t.y. nuo 2002-03-12 faktiško perleidimo, šia žeme naudojasi ir ją prižiūri iki šiol. Z. B. ir V. N. pasirašytoje sutartyje yra visi šiai sutarties rūšiai reikiami duomenys: žemės sklypo unikalus numeris, adresas, patvirtinimas, kad už šį žemės sklypą sumokėta sutarta pinigų suma, t.y. 125 000 litų (b.l. 1, 2). Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog jo sudaryta su Z. B. sutartis dėl minėto žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo yra ne preliminarioji daikto pirkimo-pardavimo sutartis, o pagrindinė, pardavėjas Z. B. už žemę gavo pinigus. R. B. žinojo apie žemės sklypo dalies pardavimą. Nurodė, kad per laikotarpį nuo rašytinės sutarties sudarymo 2002-03-12 iki Z. B. mirties 2005-11-07 nesikreipė į notarinę kontorą dėl notarinės sutarties sudarymo dėl apsileidimo (b.l. 137, 139). Sutartyje padaryta techninė klaida – įrašyta ne ta sutarties sudarymo data (b.l. 137, 138).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka. LR CK 1.74 str. 1 d. 1 p. nustato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisų bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Sandoris negalėjo būti tvirtinamas teismo, nes įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 str. 3 d.). Sutarties sudarymo metu nebuvo jos dalyko, t.y. parduodamo daikto – žemės sklypo, nes pagal registrų centro pažymėjimus, Z. B. nuosavybės teisė į ¼ dalį žemės sklypo pilnai atsirado tik 2003-12-22. Palikimą, t.y. ¼ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ji priėmė pagal antstolio 2006-11-30 apyrašą, kuris nėra nuginčytas. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006-06-12 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki mirties Z. B. Gyveno (duomenys neskelbtini). Minėtoje byloje suinteresuotas asmuo buvo V. N., kuris byloje aktyviai dalyvavo, skundė šį sprendimą apeliacine tvarka, todėl jis kreipdamasis į teismą dėl sutarties patvirtinimo žinojo apie Z. B. turto paveldėtojus (b.l. 80, 81).

Suinteresuoto asmens A. K. B. atstovė pagal įstatymą J. L. teismo posėdyje nurodė, jog su prašymu sutinka. Ji gyveno kartu su Z. B. Tvirtino, kad Z. B. pardavė žemės sklypą, apie tai jai buvo žinoma. Tiksli sutarties sudarymo data jai nežinoma. Po Z. B. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo dukters vardu, nes tuo metu teisme buvo nagrinėjam byla dėl dukters tėvystės nustatymo (b.l. 139, 140).

Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad byla turi būti sprendžiama pagal esančius įrodymus, jeigu žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis nebūtų patvirtinta, tuomet nepilnametė A. K. B. būtų mirusiojo turto paveldėtoja (b.l. 140).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys T. K. ir D. P. atsiliepime į pareiškimą tvirtino, kad jų sūnėnas Z. B. pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) V. N., kuris už sklypą sumokėjo 125 000 Lt. Kadangi jų sklypai ribojasi su Z. B. žemės sklypu, Z. B. pirma pasiūlė pirkti žemės sklypą T. K. ir D. P.. Joms atsisakius pirkti žemės sklypą, sklypas buvo parduotas pareiškėjui.

Suinteresuoti asmenys T. K. ir D. P. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant (b.l. 131, 132). Teismo posėdyje suinteresuotų asmenų atstovė nurodė, jog suinteresuoti asmenys patvirtino faktą, kad pareiškėjas žemės sklypą valdė, juo disponavo. Suinteresuoti asmenys žinojo, kad Z. B. gavo iš pareiškėjo pinigus ir padėjo savo dukrai R. B. (b.l. 140).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2006-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-16150-110/2006, kuria pripažintas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini) kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ¼ dalies 2002 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas galiojančiu tarp Z. B. ir V. N., panaikinta ir pareiškėjo V. N. prašymas dėl nekilnojamojo daikto dalies pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo atmestas.

Teismas pažymėjo, kad CK 1.93 str. 4 d. numatyta išimtis, kai teismas gali pripažinti sandorį, kuriam įstatymas nustato privalomą notarinę formą ir kuris sudarytas jos nesilaikant, galiojančiu, kai yra būtinos sąlygos: 1.sandoris yra dvišalis; 2.viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3. Kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašyme teigiama aplinkybė, jog Z. B. netikėtai mirė ir dėl šios priežasties nebuvo spėta notarine tvarka sudaryti sandorio, neatitinka protingumo kriterijų (CK 1.5 str. 3 d.). Pareiškėjas rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo tvirtinamą aplinkybę, kad Z. B. vengė notarine tvarka sudaryti nekilnojamojo daikto dalies pirkimo-pardavimo sandorį, nepateikė, o teismo posėdžio metu pats pareiškėjas patvirtino, kad į notarinę kontorą sudaryti nekilnojamojo daikto dalies pirkimo-pardavimo sandorio nenuvyko dėl paties apsileidimo, o ne dėl Z. B. valios (vengimo sudaryti notarinį sandorį).

Teismas įvertinęs suinteresuotų asmenų T. K. ir D. P. rašytinius įrodymus,pareiškimus, kuriuose tvirtinama, kad tikrai tarp pareiškėjo ir Z. B. buvo sudarytas žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandoris, sprendė, kad tai nėra byloje leistina įrodinėjimo priemonė (CK 1.93 str.), todėl jų nevertino (CK 1.93 str. 3 d., CPK 180 str.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų, privalomų sandoriui pripažinti galiojančiu (CK 1.93 str. 4 d.).

Teismas pažymėjo, kad pagal Žemės įstatymo 14 str. bet kurios rūšies žemės sandorio sudėtinė dalis

yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos: žemės sklypo plane nurodoma sklypo ribos (gretimybės), kiti duomenys, o pareiškėjo į bylą pateiktame rašytiniame susitarime nėra nurodytas kaip sandorio sudėtinė dalis – žemės sklypo planas, toks planas į bylą nepateiktas, todėl teismas konstatavo, kad tarp pareiškėjo ir Z. B. sudarytas sandoris negalioja (CK 1.93 str. 3., Žemės įstatymo 14 str. (2001-08-17 redakcija), CK 6.393 str. 1 ir 2 dalys).

Teismas nustatęs, kad Z. B. ¼ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo 2000-07-26 ir 2003-12-22 paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu (b.l.4), tačiau sklypo nuosavybės teisės į ¼ dalį žemės sklypo,(duomenys neskelbtini), 2003-12-22 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu neįregistravo, konstatavo, kad sutarties sudarymo dieną nebuvo nekilnojamojo daikto pirkimo –pardavimo sutarties dalyko-parduodamo daikto (CK 1.75 str. 2 d.), todėl pareiškėjo ir Z. B. 2002-03-12 sudarytas žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandoris yra niekinis, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negalioja, o niekinio sandorio nėra pagrindo tvirtinti (CK 1.78 str.1 d., CK 1.80 str. 1 d.).

Teismas nustatęs, kad V. N. buvo žinoma, jog R. B. priėmė Z. B. palikimą, tame tarpe ir ginčo žemės sklypo dalį, tačiau kreipdamasis į teismą su prašymu dėl minėtos sutarties patvirtinimo šias aplinkybes nutylėjo ir R. B. į procesą suinteresuotu asmeniu neįtraukė, sprendė, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

Teismas vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-12-18 teismo nutartį, kuria pripažintas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ¼ dalies 2002 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas galiojančia tarp Z. B. ir V. N., panaikino ir priėmė naują nutartį – pareiškėjo V. N. prašymą dėl nekilnojamojo daikto dalies pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo atmetė (CPK 371 str.1 d. 3 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėjas V. N. atskiruoju skundu prašė 2008-09-23 nutartį panaikinti ir patvirtinti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pirkimo sutarties sudarymą tarp Z. B. ir V. N..

Nurodė, kad byloje kurioje būtina atnaujinti procesą būtina nustatyti ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus. Galimybė paduoti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu siejama tik su tikėtina galimybe, kad prašantis atnaujinti procesą asmuo yra tinkamas kreipimosi su šiuo prašymu subjektas. Konkrečiu atveju suinteresuoto asmens R. B. teisių ar įstatymo saugomų interesų 2006-12-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-16150-110/2006 nepažeidė, kadangi R. B. savo teises grindė paveldėjimo teise. Teismas nutartyje patvirtino žemės sklypo 2004 metų pirkimo-pardavimo sutartį. Tam kad procesas būtų atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu būtina nustatyti kokią įtaką neįtraukto į bylą asmens teisėms ir pareigoms turėjo teismo sprendimas (nutartis), o tai yra nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį. 2006-12-18 teismo nutartis priimta prievolinių teisinių santykių pagrindu ir teismas atnaujindamas procesą šioje byloje visiškai nenagrinėjo teisinių santykių turinio ir dėl šios priežasties priėmė neteisingą sprendimą.

Nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį reiškiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes sudarančias pagrindą atnaujinti procesą. Nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimo terminas baigėsi 2007-03-18, o pareiškėja prašymą padavė 2007-06-20, praėjus šešiems mėnesiams. Tai, jog pareiškėja žinojo, kad sutartis tarp Z. B. ir V. N. sudaryta, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2006-11-06 ši sutartis buvo pateikta Vilniaus miesto 19 notarų biurui bei R. B. kreipimasis dėl galimo sutarties klastojimo į Vilniaus miesto prokuratūrą, 2007-02-19.

Nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši ir kilus ginčui dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto ir teisių į jį, nei viena iš ginčo šalių negali teisintis nežinojusi nekilnojamojo turto registro duomenų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 1 d.). Kadangi Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo nutartimi 2006-12-18 buvo patvirtinta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, šis žemės sklypas nekilnojamojo turto registre V. N. vardu buvo įregistruotas 2006 metų gruodžio mėnesį, todėl nuo šios dienos R. B. turėjo ir galėjo išsiaiškinti apie savo teisių pažeidimą. R. B. 2006-04-03 Vilniaus miesto 4-ame apylinkės teisme patvirtino, kad palikimo nėra priėmusi (civ. byla Nr. 2-316-486/2006), ir 2006-06-12 ji patvirtino, kad tarp Z. B. ir V. N. yra sudaryta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, todėl Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo atstatyti praleisto proceso atnaujinimo termino.

Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tikra, todėl ginti savo pažeistas teises R. B. galėjo pareikšdama ieškinį teismui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl nekilnojamojo turto registro įrašo pripažinimo negaliojančiu ar kitais pagrindais, tačiau teismas atnaujindamas procesą nurodytų aplinkybių visiškai nesiaiškino ir skundžiamoje nutartyje dėl jų nepasisakė.

Nurodė, kad teismas visiškai nepasisakė kuo remiantis atnaujino prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą ir tai yra esminis procesinės teisės normų pažeidimas. Taip pat nepagrįstas teismo motyvas, kad pareiškėjas kaip žemės pirkėjas kreipėsi į teismą tik praėjus trims metams ir šešiems mėnesims po nurodytos sutarties sudarymo ir dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė, jog Z. B. netikėtai mirė ir dėl to nebuvo notariškai patvirtinta sudaryta sutartis neatitinka tikrovės. Z. B. ranka rašyta žemės pirkimo-pardavimo sutartis įrodo, kad joje nurodyta pasirašymo data 2002-03-12, yra rašymo klaida, kadangi pačiame tekste žemės pardavėjas nurodė, kad pardavė žemę, paveldėtą pagal 2003-12-22 paveldėjimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ši rašymo klaida patvirtina, kad pardavėjas negalėjo pirkimo-pardavimo sutarties surašyti ankčiau kaip 2004 metų pradžioje, nes paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paskutinėmis 2003 metų dienomis ir šis dokumentas tiksliai įrašytas pirkimo-pardavimo sutartyje. Ši aplinkybė buvo nurodyta ir teismui, tačiau ji nebuvo aptarta nei teismo posėdžio metu nei nutartyje. Parduotos žemės savininkas Z. B. tvarkyti paveldėjimą po savo tėvo V. B. mirties, 2003 metų gruodžio mėnesį įgaliojo pareiškėją V. N. ir tai įrodo jo pasitikėjimą pareiškėju. Žemės sklypo pirkimo klausimai buvo aptariami iš anksto, o kai Z. B. 2003 metų paskutinėmis dienomis sutvarkė paveldėjimo dokumentus, 2004 metais jis pats surašė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį joje nurodydamas ir būtinus sutarties elementus ( sklypą, adresą, unikalų numerį, įsigijimo pagrindą, kainą ir kt.). Teismas nepasisakė ir dėl sutartyje nurodytų dviejų atskirų teisinių pagrindų–paveldėjimo liudijimų (2000-07-26 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003-12-22 Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė visą pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydamas jog šis dokumentas buvo sudarytas 2002-03-12.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą kai teismo posėdyje nedalyvavo suinteresuoti asmenys T. K. ir D. P., kurios teismui pateikė rašytinius prašymus, o jų dalyvavimas buvo būtinas, teismas tik konstatavo, kad jų rašytiniai įrodymai negali būti vertinami. T. K. ir D. P. dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas, kadangi jos turėjo mirusiojo Z. B. pareiškimą apie palikimo priėmimą bei 2003-12-22 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris nurodomas pirkimo-pardavimo sutartyje.

Nurodė, kad teismas atmetė pareiškėjo prašymą išreikalauti iš Vilniaus miesto 4-o policijos komisariato ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl pirkimo-pardavimo sutarties tikrumo. Toks išreikalavimas buvo būtinas, kadangi R. B. nuolat teigė, kad sutartį pareiškėjas suklastojo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai, ekspertizės išvados dėl sutarties tikrumo, yra esminiai.

Nurodė, kad esminės nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties salygos yra šalių susitarimas dėl konkretaus daikto perdavimo pirkėjo nuosavybėn bei perduodamo daikto kainos. Nustačius, kad šalys dėl nurodytų salygų susitarė, galima konstatuoti, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta (Lietuvos Apeliacinio teismo 2008-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-379/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, konstatavo, kad kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, yra sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai. Kai asmuo įsipareigojęs pirkti ar parduoti daiktą atsisako sudaryti sutartį įstatymo nustatyta forma, teismo pripažinimas, kad tokia sutartis sudaryta, reiškia ne ką kitą kaip jos įforminimą. Visos nurodytos salygos sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį buvo išlaikytos, be to pareiškėjas iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pradėjo žemės sklypu naudotis.

Nurodė, kad prašo priimti pridedamus rašytinius įrodymus, kurių negalėjo pateikti teismo posėdžio metu, nes dokumentai buvo pas suinteresuotus asmenis T. K. ir D. P..

Atsiliepimas

R. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti 2008-09-23 teismo nutartį.

Šalies argumentai

Nurodė, kad pareiškėjas atskirajame skunde iškėlė naują reikalavimą prašydamas patvirtinti žemės sklypo(duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pirkimo pardavimo sutarties sudarymą tarp Z. B. ir V. N., pirminiame pareiškime prašė patvirtinti 2002-03-12 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Z. B. ir V. N. dėl ¼ dalies žemės skypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas elgiasi nesąžiningai koreguodamas pirkimo pardavimo sutarties datą. 2002 metais nebuvo dalyko, parduodamo daikto-žemės sklypo, nes pagal Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimus Z. B. nuosavybės teises į ¼ dalį žemės sklypo atsirado tik 2003-12-22 pavedėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pareiškėjui buvo žinoma, kad R. B. po tėvo mirties palikimą priėmė ir pradėjo valdyti paveldėtą turtą.

Suinteresuotas asmuo D. P. prisidėdama prie atskirojo skundo palaikė pareiškėjo V. N. atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus.

Nurodė, kad teismo posėdyje pirmos instancijos teisme dalyvauti negalėjo, nes sirgo, tačiau patvirtina faktą, kad žemės sklypą Z. B. tikrai pardavė V. N. ir gavo už jį pinigus, kurių dalį perdavė R. Baliuckienei, jis taip pat įgaliojo V. N. tvarkyti žemės palikimo reikalus.

Suinteresuotas asmuo T. K. prisidėdama prie atskirojo skundo palaikė pareiškėjo V. N. atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus.

Nurodė, kad sirgo ir negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, tačiau patvirtina faktą, kad žemės sklypą Z. B. tikrai pardavė V. N. ir gavo už jį pinigus, kurių dalį perdavė R. B., jis taip pat įgaliojo V. N. tvarkyti žemės palikimo reikalus.

Nepilnametės A.K. B. atstovė pagal įstatymą J. L. prisidėdama prie atskirojo skundo palaikė pareiškėjo V. N. atskirajame skunde nurodytus argumentus.

Nurodė, kad prieš Z. B. mirtį gyveno su juo ir žemės sklypo pardavimo aplinkybės jai buvo gerai žinomos. Ginčo žemės sklypas tikrai buvo parduotas pareiškėjui ir pinigai pardavėjui buvo perduoti.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo R. B. 2008-10-20 pateikė prašymą dėl naujo įrodymo pateikimo ir prašė prijungti prie civilinės bylos 2007-04-13 liudytojo apklausos protokolą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-93-07 su J. L. parodymais apie pinigų už žemės sklypą sumokėjimą .

2009 metų sausio 9 dieną buvo gautas L. N. pareiškimas kuriame jis prašė Vilniaus 1-o apylinkės teismo 2008-09-23 panaikinti ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Nurodė, kad 2008 metų gruodžio mėnesį kreipėsi į notarus dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) norėdamas atlikti veiksmus susijusius su disponavimu žemės sklypu, tačiau sužinojo, kad jokių veiksmų su žemės sklypu atlikti negali, nes Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 metų sausio 16 dienos pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) notaras buvo informuotas, kad atnaujintas procesas dėl 1/4 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) esančio adresu (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini), Vilniuje pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo (2006-12-18). Teismas atnaujindamas procesą ir neįtraukdamas į jį pareiškėjo kaip sąžiningo ginčo žemės sklypo įgyjėjo ir savininko šiurkščiai pažeidė jo teises.

Nurodė, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota 2007 metų sausio 4 dieną, daugiau kaip prieš dvejus metus. Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas Nekilnojamojo turto registro duomenis turėjo, tačiau į juos neatsižvelgė, ir į bylą pareiškėjo neįtraukė, tuo nuspręsdamas dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų.

Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjo L. N. pareiškime nurodytas aplinkybes bei įvertinusi pateiktą rašytinį įrodymą 2009-01-15 Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (CPK 177 str. 2 d., 178 str.), konstatuoja, kad dovanojimo sutarties pagrindu ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 2007 metų sausio 4 dieną buvo dovanotas L. N., ši aplinkybė yra svarbi nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl šis pareiškimas su pateiktu rašytiniu įrodymu priimtinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Civilinio proceso kodeksas (toliau-CPK) nurodo proceso teisės normų pažeidimus, kurie visais atvejais yra pagrindas naikinti teismo sprendimą apeliacine tvarka. Remiantis CPK 329 straipsnio antrąją dalimi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai yra tokie proceso teisės normų pažeidimai: byla išnagrinėta neteisėtos sudėties pirmos instancijos teismo; pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų; pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų); byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka; buvo pažeistos rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklės; pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Iš byloje esančio V. N. 2006 metų gruodžio 8 dienos prašymo patvirtinti ¼ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (T II, b.l. 1-2) pirkimo-pardavimo sutartį, 2005-07-19 Nekilnojamojo turto registracijos pažymėjimo (T II, b.l. 14-15) matyti, kad V. N. ginčo žemės sklypą įsigijo nuosavybėn iš Z. B. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2006-12-18 dienos nutartimi ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta (T II, b.l. 28). 2007-06-20 pareiškėja R. B. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 dalies 7 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr 2-16150-110/2006 dėl ¼ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo, kadangi teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų (T II, b.l. 24-25). Teismas 2008-01-29 dienos nutartimi tenkino pareiškėjos R. B. prašymą ir procesą civilinėje byloje Nr. 2-16150-110/206 atnaujino bei patenkino pareiškėjos prašymą ir pripažino negaliojančia Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2006-12-18 nutartį kuria patvirtinta ¼ žemės sklyp(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis (T II, 67-69).

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiadą atskirojo (apeliacinio) skundo teisinius argumentus bei naujai pateiktus rašytinius įrodymus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas atnaujindamas procesą civilinėje byloje Nr. 2-16150-110/2006 bei priimdamas nutartį byloje išsprendė dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių ir pareigų. Kaip matyti iš pateikto L. N. pareiškimo jis nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą įgijo 2007 metų sausio 4 dieną ir tapo žemės sklypo valdytoju. Teismas nagrinėdamas bylą turi pareigą išsiaiškinti visas reikšmingas (esmines) bylai aplinkybes (CPK 159 str. 1 d.), o nagrinėjamu atveju teismas atnaujindamas procesą pagal pareiškėjos R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo vadovavosi tik byloje esančiais 2004-01-07 (T II, b.l. 4) 2005-07-19 (T II, b.l. 14-15), išrašais iš Valstybės įmonės registrų centras, kuriuose nėra duomenų apie žemės sklypo savininko pasikeitimą ir nepagrįstai nepareikalavo pateikti naujausio išrašo apie ginčo žemės sklypo priklausomybę, iš Valstybės įmonės registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir tai sąlygojo, kad teismas atnaujinęs civilinę bylą Nr.2-16150-110/2006 ir priėmęs joje nutartį išsprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų ( CPK 329 str. 2 d. 2 p.)

Esant nurodytiems argumentams ir motyvams Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008-09-23 nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2d. 2 p.,337 str. 3p. kolegija

nutar ė:

Priimti L. N. 2009-01-09 pareiškimą.

2 Panaikinti Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008-09-23 nutartį civilinėje byloje 2-16150-110/2006 ir perduoti klausimą dėl proceso atnaujinimo bei ¼ žemės sklypo, pirkimo-pardavimo sutarties tarp V. N. bei Z. B. patvirtinimo, pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Danutė KutrienėRomualda Janovičienė