- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-09
- Bylos Nr.
- 1-239-419/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12431-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Kaltinamasis
- T. N.
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2016-02-12 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (šešios veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Kauno apylinkės teismo nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 40 parų areštą;
2) 2017-02-08 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė atlikta 2018-01-12;
3) 2018-12-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą, bausmė atlikta 2019-09-16;
4) 2019-12-31 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 50 parų arešto bausme, bausmė atlikta 2020-04-30;
5) 2020-03-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 70 parų arešto bausme;
6) 2020-04-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 153 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimu, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti užsiregistravimą Užimtumo tarnyboje, bausmė atlikta 2022-05-06,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis T. N. 2022-04-09 apie 19.30 val. Kaštonų g. 2, Jančiūnų k., Butrimonių sen., Šalčininkų r., prie parduotuvės ,,Koops“ vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė E. K. į kairę akį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas jam kairės akies vokų poodinę kraujosruvą, nežymiai E. K. sužalojo.
I. Byloje apklaustų asmenų parodymai
2. Kaltinamasis T. N. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad anksčiau nukentėjusiojo E. K. nepažinojo. Po eismo įvykio, per kurį nukentėjo jis ir žmona, santykiai su nukentėjusiuoju tapo konfliktiški. Dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas E. K.. Įvykio dieną su žmona ir vaikais ((duomenys neskelbtini) amžiaus) atvažiavo į parduotuvę. Prie parduotuvės jau buvo E. K., A. P., visi jie buvo girti. Jie sėdėjo savo automobilyje. Už vairo sėdėjo E. K.. Jų automobilyje buvo maždaug 5-6 žmonės (E. K., A. P., o visos likusios merginos). Tuo metu iš parduotuvės buvo išėjusi pardavėja, bet vėliau ji sakė, kad nieko nematė. Pasiūlė žmonai išvažiuoti iš ten. Jie pradėjo kabinėtis prie žmonos, o ji tuo metu laukėsi. Prie žmonos kabinėjosi visos su E. K. kartu buvusios merginos. Jos priekaištavo dėl avarijos Dailidės kaime. Užstojo žmoną, pasakė merginoms palikti ją ramybėje. Tuomet E. K. išlipo iš mašinos, griebė jį už striukės, kelis kartus prašė jo liautis, nes vaikai verkė mašinoje. E. K. vis tiek jį laikė už striukės, tampė ir ją suplėšė, buvo paėmęs jį už galvos, nagais apdraskė ranką. Tuomet sudavė E. K. vieną kartą kumščiu į akį. Tada E. K. sėdo į mašiną ir išvažiavo. Konfliktas truko apie pusvalandį. Policija neprašė parodyti suplėšytos striukės. Policiją iškvietė jo žmona. Kai atvažiavo policija, nukentėjusiojo vietoje jau nebebuvo. Dėl įvykio buvo pradėtos dvi bylos. Suduodamas smūgį ginė savo šeimą. Vaikai buvo mašinoje, kai vyko konfliktas. Kai sudavė nukentėjusiajam, visi kiti stovėjo lauke ir matė įvykį.
3. Nukentėjusysis E. K. parodė, kad iki įvykio pažinojo T. N., bet nebendraudavo. Susipyko su juo dėl avarijos, kurioje nukentėjo T. N. ir jo žmona. Dėl avarijos kaltas jis (E. K.), buvo iškelta administracinio nusižengimo byla. Tą dieną atvažiavo į parduotuvę. Prie parduotuvės privažiavo pirmi. Jų automobilyje buvo 5 ar 6 žmonės: A. P., D. P., A. P., dar dvi merginos, kurių neatsimena. Pats vairavo automobilį, buvo blaivus, teisės vairuoti neturėjo. Kai privažiavo prie parduotuvės liko sėdėti mašinoje, A. P. su savo mergina nuėjo į parduotuvę. Tuo metu į parduotuvę atvažiavo T. N. kartu su savo žmona ir vaikais. A. P. su D. P. priėjo prie T. N. žmonos, kuri tuo metu lipo iš automobilio. Tarp jų automobilių buvo apie 15-20 m atstumas. Matė, kad merginos iš pradžių kalbėjosi, po to A. P. stumdė T. N. žmoną, o D. N. stumdė D. P.. Nematė, kad D. N. laukėsi. Pamatęs, kad jos stumdosi, nusprendė jas išskirti. Tuo metu T. N. stovėjo prie automobilio, stebėjo merginų konfliktą, bet jų išskirti nebandė. Pats priėjo prie merginų norėdamas jas išskirti, kad jos nesistumdytų. Atsistojo tarp merginų ir D. N.. Tada prie jo priėjo T. N., griebė už megztinio ir norėjo suduoti, bet jam nesigavo. Pats irgi buvo griebęs T. N. už rūbų ir grūmėsi su juo, bet striukės jam nebuvo sudraskęs. Po to T. N. nutempė jį (E. K.) prie kelio ir vieną kartą sudavė į akį. Kai jis priėjo, nieko nesakė. Jis daugiau nebandė suduoti, nieko nesakė. Pats nuėjo prie savo automobilio ir pradėjo išvažinėti į kelią. Važiuodamas atbulomis kliudė D. N., ji parkrito. Tuo metu automobilyje buvo vienas, o kiti jo draugai stovėjo šaligatvyje. Po to visi įsėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Policijos nekvietė. Po dienos ar dviejų dėl šio įvykio kreipėsi į policiją. Tuo metu nežinojo, kad jo atžvilgiu pradėtas tyrimas. Policija atvažiavo vėliau pas jį namo. Alkoholį gėrė tik tuomet, kai grįžo namo. Pretenzijų T. N. neturi. Jo nuomone, merginos prieidamos prie D. N. pasielgė netinkamai. Kai T. N. jam sudavė, kiti jo draugai stovėjo prie kelio, maždaug 15 metrų atstumu, jie galėjo matyti įvykį. D. P. matė kaip T. N. jam sudavė. Ji normaliai reagavo, kuomet jam buvo suduota. A. P. irgi matė smūgį. Iš pradžių po smūgio negalėjo atsimerkti, jautė stiprų galvos skausmą. Gydėsi namuose. Konfliktas truko apie 20 minučių.
4. 2022-04-12 Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant E. K. veido, po ir virš kairės akies matoma raudonai mėlynos spalvos kraujosruva, perėjanti į geltoną spalvą, taip pat raudonos spalvos dėmė, 1 cm dydžio, kairiau. Daugiau sumušimo žymių ant veido nėra (1 t., b. l. 43-48).
5. 2022-04-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1196/2022 (01) nurodyta, kad E. K. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kietu buku daiktu, prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 52).
6. Liudytoja D. N. parodė, kad kaltinamasis T. N. yra jos vyras. E. K. pažinojo iš ankstesnės avarijos, dėl kurios kaltu buvo pripažintas E. K.. Po tos avarijos su juo nebendravo. Įvykio dieną su vaikais ir vyru atvažiavo į parduotuvę. Įvažinėdama į aikštelę pastebėjo, kad prie parduotuvės durų stovi E. K. kompanija. Prisiparkavo maždaug 20 m atstumu nuo jų automobilio. Išlipo iš automobilio, tuo metu išbėgo tos merginos, tad liepė vyrui pasodinti vaikus atgal į mašiną. Merginos pribėgo trise: dvi sesės P. (jos dalyvavo toje avarijoje) ir dar kita, pradėjo reikalauti iš jos 3000,00 Eur už aną avariją, už kurią gavo 1500,00 Eur draudimo išmoką. Jos pradėjo ją stumdyti, apdraskė veidą. Vyras tuo metu stovėjo prie mašinos, sodino vaikus į automobilio vidų. Po to T. N. pradėjo ją ginti, atsistodamas tarp jų. Tuo metu buvo 7-ą mėnesį nėščia. Įvykio metu matėsi, kad ji laukėsi. Jos vaikai ((duomenys neskelbtini) amžiaus) stipriai verkė. Tada iš mašinos išlipo E. K. visiškai girtas, pribėgo prie jos vyro ir pradėjo stumdyti. Jie tampė vienas ir kitą ir atsidūrė prie tvoros, maždaug 3 metrai nuo tos vietos, kur ji buvo. E. K. norėjo muštis, buvo labai girtas, mosikavo kumščiais, norėdamas suduoti jos vyrui, apdraskė vyrui kaklą, dėl to vyras jį ilgai laikė. E. K. buvo suplėšęs vyro darbinę striukę. Matė kaip T. N. jam sudavė. Jiems išvažiuojant iš aikštelės, iškvietė policiją ir išbėgo į kelią, norėdama nufotografuoti jų automobilio numerį. Važiuodamas atbulas, E. K. ją partrenkė. Kai atvažiavo pareigūnai, E. K. jau buvo pasišalinęs.
7. Liudytoja A. P. parodė, kad su kaltinamuoju T. N. gyvena gretimame kaime. Anksčiau su T. N. buvo konfliktas dėl avarijos. Įvykio dieną atvažiavo į Jančiūnų parduotuvę su E. K.. Kartu su jais dar važiavo A. P. ir D. P.. Už vairo buvo E. K.. Šalia parduotuvės yra namų. Sustojo prie parduotuvės aikštelėje. Kitų automobilių ten nebuvo. A. P. nuėjo į parduotuvę, o kiti liko mašinoje. Dar kartu buvo A. P. draugė, kuri nuėjo kartu su juo. Po to atvažiavo T. N. ir parodė necenzūrinį gestą, jo automobilį vairavo jo žmona, T. N. sėdėjo šalia. Jie sustojo apie 5 metrus nuo jų. Iš mašinos išlipo ji, E. K. ir D. P.. Neprisimena kas prie ko priėjo. Galima vadovautis jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Su D. N. aiškinosi dėl pinigų prie parduotuvės laiptų. Buvo kartu su D. P.. Nematė, kad D. N. tuo metu laukėsi. Jokio susistumdymo tarp jos, sesers ir D. N. nebuvo. E. K. ir T. N. pradėjo vienas kitą gaudyti. Po to pastebėjo, kad jie mušasi ant asfalto. Matė kaip T. N. kumščiu trenkė E. K. į akį. Pastarasis irgi norėjo suduoti, bet nepataikė. Jie baigė muštis, visi atsisėdo į mašiną ir bandė važiuoti. D. N. atsidūrė mašinos gale ir E. K. partrenkė ją. Ji iškeikė juos necenzūriniais žodžiais, nuėjo skambinti policijai, o jie išvažiavo namo. Policija atvyko pas juos namo, visus apklausinėjo, pasiėmė jų automobilį. Šitoje situacijoje visai neišsigando, tiesiog vyrai susimušė, nieko baisaus neatsitiko, jai buvo gaila E. K.. Konfliktas truko apie 10 minučių. E. K. buvo neblaivus. E. K. ir T. N. abu buvo agresyvūs. Savo atžvilgiu jokios grėsmės nepajuto. Prie parduotuvės kitų pašalinių žmonių nebuvo, pardavėja į lauką nebuvo išėjusi.
8. Liudytoja D. P. parodė, kad kaltinamąjį T. N. pažįsta iš matymo, nukentėjusysis E. K. yra jos sugyventinis. Įvykio dieną E. K., A. P., A. P. ir ji važiavo į Jančiūnų parduotuvę. A. P. nuėjo į parduotuvę, o kiti liko mašinoje. Atvažiavo T. N. su D. N.. A. P. ir ji parodė jiems necenzūrinius gestus. Jie privažiavo prie jų, sustojo netoli nuo jų automobilio, maždaug 150 metrų. Jie išlipo iš savo mašinos, o jie išlipo iš savo. Neprisimena kodėl jie ėjo link D. N.. A. P. su D. N. kalbėjo apie kažkokią avariją. Kai D. N. ją pastūmė, tuomet A. P. pradėjo jai priekaištauti kodėl ji stumdosi. T. N. ir E. K. susistumdymas įvyko anksčiau nei jų susistumdymas su D. N.. T. N. paėmė E. K. už peties ir prispaudė prie vartų. Sudavė kumščiu į veidą. E. K. susiėmė už akies ir nubėgo prie mašinos. Tada A. P. nubėgo į parduotuvę kviesti A. P.. Jis atbėgęs paklausė kodėl jis sumušė E. K.. Tuomet pradėjo aiškintis su D. N.. Kai išsiaiškino, visi atsisėdo į mašiną ir nuvažiavo. Vairavo E. K., jis važiavo atbulas, D. N. išbėgo į kelią ir E. K. ją partrenkė ir nuvažiavo namo. Vėliau pas juos atvažiavo policija. Anksčiau D. N. nepažinojo. A. P. anksčiau su D. N. buvo susipykusi. Kitų žmonių tuo metu nebuvo. Konfliktas truko apie 3-5 minutes. Nebuvo arti priėjusi prie vaikinų, nes bijojo, kad T. N. gali ir jai trenkti. Niekas iš merginų prie jų nėjo. Buvo labai išsigandusi dėl konflikto, grįžus namo jai buvo isterija. Anksčiau nebuvo panašių konfliktų liudininke. Tuo metu jau draugavo su E. K.. Policiją kvietė D. N.. Porą dienų po įvykio E. K. buvo parašęs pareiškimą dėl T. N. elgesio. Įvykio dieną buvo blaivi, nematė, ar kiti vartojo alkoholį. Neprisimena, ar E. K. buvo blaivus, jis neturi teisės vairuoti. A. P. ir A. P. yra jos brolis ir sesuo. Nežino, ar T. N. ir D. N. buvo neblaivūs. Nematė, ar T. N. automobilyje buvo vaikų. Negirdėjo, kad E. K. grasintų T. N.. Nematė, ar E. K. buvo suplėšęs T. N. striukę.
9. Liudytojas A. P. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusysis yra jo sesers vyras. Paties smūgio sudavimo nematė. Įvykio aplinkybių neprisimena, nes po įvykio buvo patyręs galvos traumą. Prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymų vertinimas
10. T. N. pareikštas kaltinimas dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir suformuluotas taip: „T. N. 2022-04-09 apie 19.30 val. Kaštonų g. 2, Jančiūnų k., Butrimonių sen., Šalčininkų r., prie parduotuvės ,,Koops“, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, vieną kartą, dešiniu kumščiu sudavė E. K. į kairę akį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas jam kairės akies vokų poodinę kraujosruvą, padarė E. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį“.
11. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
12. Objektyvioji šios nusikalstamos veikos pusė pasireiškia alternatyvių veiksmų padarymu, t. y. įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais. T. N. inkriminuotas įžūlus elgesys bei vandališki veiksmai.
13. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).
14. Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2010). Išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas (2K-160-697/2019).
15. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad T. N. veika pasireiškė vieno smūgio sudavimu nukentėjusiajam E. K. į akį. Konflikto, vykusio prie parduotuvės „Koops“ metu, kaltinamasis jokio turto nei turinčio tam tikrą istorinę, kultūrinę ar kitokią vertę, nei tokios vertės neturinčio, negadino, todėl jo padaryta veika (smūgio sudavimas fiziniam asmeniui) visiškai be pagrindo papildomai kvalifikuojama kaip vandališki veiksmai.
16. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį privalomai turi būti nustatyti ne tik objektyvūs veikos padarymo požymiai, bet ir veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-19-511/2020, 2K-239-697/2022 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022 ir kt.).
17. Nagrinėjant bylą teisme visi konflikto dalyviai, t. y. kaltinamasis T. N., jo žmona D. N., nukentėjusysis E. K. bei su juo buvę draugai A. P., A. P. ir D. P. parodė, kad apart jų konflikto vietoje kitų pašalinių asmenų nebuvo. Į konflikto keliamą triukšmą nesureagavo nei parduotuvės darbuotojai ar joje tuomet galimai buvę žmonės, nei prie pat parduotuvės vienoje ir kitoje gatvės pusėje esančių namų gyventojai. Konfliktas vyko šeštadienį, balandžio 9 d., apie 19.30 val., kuomet lauke dar šviesu, nesibaigus parduotuvės darbo laikui (veikia iki 20.00 val.) ir tikimybė pašaliniams asmenims atsidurti įvykių sūkuryje buvo didelė. Tačiau konfliktas neatkreipė pašalinių asmenų dėmesio ir jokio sąmyšio kitiems nesukėlė, nuo darbų ar poilsio neatitraukė.
18. Pačių įvykio dalyvių emocijoms konfliktas taip pat neatsiliepė. A. P. teisme prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apklausos metu pastarasis buvo nurodęs, kad pats su savo mergina E. B. muštynių nematė, nes tuo metu buvo parduotuvėje, išėjus iš parduotuvės prie parduotuvės kitų žmonių nematė. Važiuojant automobilyje E. K. jam pasakė, kad vyko muštynės, bet detaliau nieko nepasakojo. A. P. apie muštynes irgi nieko nepasakojo (1 t., b. l. 61). A. P. teismui nurodė, kad dėl įvykio ji neišsigando, tiesiog vyrai susimušė, nieko baisaus neatsitiko. Analogiškai ji nurodė ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 69-72).
19. Liudytoja D. P. teisme teigė, kad buvo labai išsigandusi dėl konflikto, grįžus namo jai buvo isterija, tačiau niekas iš kitų jos kompanijoje buvusių asmenų šios aplinkybės nepatvirtino. Nukentėjusysis E. K., su kuriuo D. P. tuo metu palaikė artimus santykius, o šiuo metu jau pagimdė jų bendrą vaiką, teisme parodė, kad D. P. matė kaip T. N. jam sudavė, ji į tai reagavo normaliai. Nei D. P. sesuo A. P., nei brolis A. P. taip pat nepatvirtino, kad D. P. būtų išsigandusi ar išgyventų kitas nemalonias emocijas konflikto metu, pakeliui namo ar vėliau namuose. D. P. apklausos protokole nurodyta, kad „kai T. sudavė E., aš labai išsigandau, man buvo sutrikdyta mano viešoji rimtis“ (1 t., b. l. 81-84). Teismo vertinimu, toks liudytojos pasakymas (man buvo sutrikdyta mano viešoji rimtis) neatspindi tikrųjų jos išgyvenimų, kadangi duodami parodymus liudytojai apibūdina savo jausmus jiems įprasta kasdien vartojama kalba, atitinkančia jų išprusimo lygį. Šiuo atveju apklausos protokole pavartota teisinė terminija, kurią liudytoja vargu ar apskritai supranta. O be to, nebūdama teisininke, niekada nebūtų pavartojusi išreiškiant tai, ką ji jautė, kai T. N. E. K. sudavė smūgį. Svarbu ir tai, kad viešosios tvarkos sutrikdymas yra vertinamojo pobūdžio kriterijus. O vertinti, ar išgyventi neigiami jausmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius yra teismo prerogatyva, todėl liudytojų apklausos protokoluose turėtų būti vengiama teisinio liudytojų išgyvenimų vertinimo, o užrašoma tik tai, kaip pats liudytojas apibūdino savo jausmus ir išgyvenimus konflikto metu.
20. Sprendžiant, ar D. P. matytas konfliktas sukėlė neigiamų emocijų, būtina turėti omenyje tai, kad nagrinėjamą konfliktą išprovokavo pati D. P. kartu su savo seserimi A. P.. Aiškindamos santykius su D. N., merginos tarpusavyje stumdėsi, tad jau tuomet situacija buvo įtempta ir abi konfliktuojančios pusės galėjo jausti pyktį ir reikšti tam tikrą agresiją. Tačiau konfliktas truko pakankamai trumpai ir pasibaigė sudavus vienintelį smūgį. Esant tokiai situacijai, mažai tikėtina, kad vieno smūgio sudavimas galėjo taip šokiruoti liudytoją D. P., kad jai prasidėtų isterija. Taigi teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad dėl smūgio sudavimo viešoje vietoje D. P. būtų sukrėsta ir kad tokie jos jausmai atitiktų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymo požymį, o kadangi byloje nenustatyta, kad viešoji tvarka ar rimtis apskritai buvo sutrikdyta, pripažintina, kad šiuo atveju kaltinamojo veikoje nėra būtinojo BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – padarinių.
21. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kaltininko tyčia dėl padarinių kilimo gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas taip pat savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).
22. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad viešosios tvarkos pažeidimo motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020).
23. Kaltinamasis T. N. aiškino, kad suduodamas smūgį nukentėjusiajam norėjo pastarąjį nuraminti, kadangi jis buvo visiškai girtas ir kibo prie jo. Tuo metu kai E. K. prie jo priėjo, visos kartu su juo buvusios merginos kibo prie jo žmonos. Taigi suduodamas nukentėjusiajam norėjo apsaugoti savo šeimą. Tiek nukentėjusysis, tiek jo pusėje dalyvavusios liudytojos A. P. ir D. P. patvirtino, kad jos inicijavo pokalbį su kaltinamojo žmona D. N.. D. P. teigimu, kaltinamajam su žmona įvažiuojant į parduotuvės aikštelę, ji su seserimi per automobilio langą rodė jiems necenzūrinius gestus (iškeltą vidurinį pirštą). Iš karto po to jos priėjo prie D. N. ir pradėjo aiškintis dėl anksčiau įvykusio eismo įvykio, kurio kaltininku buvo pripažintas E. K.. Merginos stumdėsi. Svarbi aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti yra tai, kad konflikto metu D. N. laukėsi, todėl nepaisant to, kad liudytojų teigimu jos nepastebėjo, kad D. N. būtų nėščia, kaltinamasis žinodamas šį faktą, galėjo jautriau reaguoti į situaciją ir jausti grėsmę savo šeimai. Paminėtų parodymų pagrindu, teismas prieina išvados, kad kaltinamojo tyčia smūgio sudavimo metu buvo nukreipta ne į visuomenės rimties trikdymą, bet į grėsmingos situacijos, nors ir neatitinkančios būtinosios ginties sąlygų, nutraukimą. Abi pusės pripažino, kad sudavus vieną smūgį, konfliktas pasibaigė. T. N. jo tęsti nebandė, konflikto iniciatoriumi nebuvo, todėl teismo vertinimu T. N. veiksmuose nėra būtinojo BK 284 straipsnio sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, t. y. tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį.
24. Teismui pripažinus, kad T. N. veiksmuose nėra BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, pažymėtina tai, kad jo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymius. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
25. Po smūgio sudavimo nukentėjusiojo E. K. veide liko objektyvūs sužalojimai, kurie aprašyti jo apžiūros protokole (1 t., b. l. 43-48). Specialisto išvadoje nurodyta, kad E. K. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose padaryta kietu buku daiktu, prieš 3-6 paras iki apžiūros vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 52). Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam tyčia, ką pats pripažino teismo posėdyje, tad jo veikoje yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Atsižvelgiant į tai, kad T. N. veikoje teismas nustatė ne BK 284 straipsnio, bet BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas jo veiką perkvalifikuoti pagal minėtą BK straipsnį (BPK 256 straipsnio 2 dalis). Apie kaltinamojo veikos galimą kvalifikavimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį proceso dalyviai buvo įspėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022-06-21 nutartimi.
26. Taigi išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir apibendrindamas išdėstyta, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis T. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. mušdamas nukentėjusįjį E. K. nežymiai jį sužalojo.
III. Bausmės skyrimas
27. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
28. Kaltinamasis T. N. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teistas, visas paskirtas bausmes atliko (1 t., b. l. 155-165), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 139-154). Byloje nustatyta, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusiojo draugės, konfliktas truko trumpą laiką, buvo suduotas tik vienas smūgis, sunkių pasekmių dėl to nekilo, nukentėjusysis teisme pareiškė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam šiuo metu neturi, tad įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad protinga bei proporcinga bausme kaltinamajam už jo padarytą veiką laikytina laisvės apribojimo bausmė, parenkant jos dydį žemiau vidurkio, neskiriant intensyviosios priežiūros bei nustatant kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus.
29. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina pradėjus vykdyti paskirtą bausmę.
IV. Kitų procesinių klausimų išsprendimas
30. Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašais (1 t.) paliktinas saugoti byloje.
31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
32. Nagrinėjamoje byloje T. N. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Ginti kaltinamąjį paskirtas advokatas Jan Kučynski. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024-01-25 pažymą Nr. APD-2024-00919, kurioje nurodyta, kad T. N. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 945,40 Eur. Iš bylos medžiagos bei LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamasis dirba, taip pat iki 2024-07-13 jam paskirta 372,96 Eur Sodros išmoka per mėnesį, tačiau augina tris mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, todėl laikytina, kad T. N. turtinė padėtis yra pakankamai sunki, tad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. N. (T. N.) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 48 straipsnio 1-2 dalis, 4 dalies 1, 4 punktus, skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) tęsti darbą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašais palikti saugoti byloje.
Nepriteisti iš T. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.