- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-05
- Bylos Nr.
- e2YT-6077-476/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00443-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- J. M. Š., E. Š., M. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., E. Š., M. Š., V. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir pareiškėjų E, J. M. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
suinteresuotiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus E. Š., M. Š., jų atstovui advokatui A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims: E. Š., M. Š., G. V., V. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir pareiškėjų E. Š. ir M. Š. pareiškimą su savarankišku reikalavimu suinteresuotiems asmenims G. V., V. Š., J. M. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. M. Š. teismo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. Š. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jos duktė J. M. Š. a.k(duomenys neskelbtini)
Pareiškėjos E. Š. ir M. Š. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po S. Š. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė sūnus Z. Š. a.k(duomenys neskelbtini)
Pareiškėja J. M. Š. paaiškino, kad jos tėvai buvo garbaus amžiaus, pradėjo sirgti, todėl ji persikėlė gyventi iš Kauno pas juos. Vienerius metus ji viena slaugė tėvus, o po to į namus parvažiavo ir brolis Z.. Tėvas V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Mama S. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo į notarų biurą ji nesikreipė. Į žemės sklypą nuosavybės teisė jos mamai buvo atkurta po jos mirties t.y. (duomenys neskelbtini). Mama testamento nebuvo sudariusi, bet žodžiu buvo pasakiusi, kad žemė lieka jai. Po mamos mirties visu ūkiu ji rūpinosi su broliu Z.. Žemės sklypas nutolęs nuo namų, todėl buvo išnuomotas Č. B.. Ji niekada negavo nuomos už šį žemės sklypą. Kiek girdėjo iš brolio, tai jam duodavo grūdų, bet ne už kiekvienus metus atsiskaitydavo. Po brolio mirties ji jokios nuomos už tą žemės sklypą negavo, paties ūkininko apie tai neklausė. Šiais metais ūkininkas nuvežė ją parodyti į tą vietą kur randasi žemės sklypas. Prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – pareiškėja E. Š. paaiškino, kad po savo mamos S. Š. mirties jos tėvas Z. Š. gyveno (duomenys neskelbtini) iš tėvo paveldėtoje sodyboje. Jis kartu su seserimi J. M. Š. rūpinosi likusiu turtu. Tėvas ūkininkavo, dirbo sunkesnius darbus, o teta tvarkė namų ūkį. Tėvas savo turtą paliko jai su seserimi testamentu. Jos tėvas ir teta valdė likusį turtą po močiutės mirties. Prašė pareiškimus patenkinti.
Suinteresuotas asmuo – pareiškėja M. Š. paaiškino, kad jos tėvas Z. Š. gyveno kaime tėvų sodyboje su seserimi J. M. Š.. Po močiutės S. Š. mirties, jie abu rūpinosi likusiu turtu. Tėvui mirus, jos su seserimi palikimą priėmė pagal testamentą. Tada jos domėjosi žemės sklypu, bet notarė pasakė, kad tėvo vardu tokio sklypo nėra. Patikrinus registrų duomenis, paaiškėjo, kad šis žemės sklypas registruotas S. Š. vardu. Tėvas šį žemės sklypą buvo išnuomavęs ūkininkui Č. B.. Po tėvo mirties jos šiuo žemės sklypu nesirūpino, nuomos mokesčio negavo.
Suinteresuotas asmuo G. V. paaiškino, kad su prašomais nustatyti juridinę reikšmę turinčiais faktais sutinka. Žinodama tikrąja padėtį, nustebo, kad į žemės sklypą pretenduoja E. ir M.. Atsižvelgiant į tetos J. M. Š. indėlį, būtų sąžininga, kad dukterėčios savo dalies atsisakytų tetos naudai.
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu į pareiškimą prašė prašymą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VMI nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. VMI neturi duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių pareiškėjų pareiškimuose išdėstytas aplinkybes. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po S. Š. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė J.M. Š. ir Z. Š., VMI neprieštaraus pareiškėjų pareiškimui dėl šio juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkinimui.
Liudytoja V. K. parodė, kad pažinojo Š. šeimą daug metų. Pasiligojus tėvams, J. M. Š. iš Kauno parvažiavo į jų sodybą ir juos slaugė. Po kurio laiko į sodybą gyventi persikėlė ir Z. Š.. Jie kartu su seserimi dirbo žemę, prižiūrėjo ūkį.
Liudytoja M. A. S. parodė, kad ji nuo vaikystės draugauja su J. M. Š.. Ji gyveno Kaune. Pablogėjus tėvų sveikatai, ji grįžo į tėvų sodybą ir prižiūrėjo tėvus. Jai padėjo brolis Z.. Jis dirbo vyriškus darbus, o J. M. tvarkė namų ūkį. Po mamos mirties palikimą priėmė.
Liudytoja V. J. parodė, kad pareiškėja yra jos teta. Jos tėvas atsisakė palikimo. Ji nori paliudyti, kad ne visos pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę. Ji taip pat lankėsi sodyboje, važiuodavo į kapines laistyti gėles. Dukterėčios gyveno tetos bute, kuris buvo (duomenys neskelbtini), vėliau pasirūpino jo pardavimu, išsivežė dalį baldų. Dukterėčios neturėtų pretenduoti į šią žemę.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos mama S. Š. mirė (duomenys neskelbtini) ( mirties liudijimas Nr. AD Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja J. M. Š. ir jos brolis Z. Š. dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. S. Š. mirties dienai nuosavybės teisė į žemės sklypą nebuvo atkurta. Nuosavybės teisė į žemės sklypą buvo atkurta (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko V. K. įsakymu Nr. 02-08-11009. Už (duomenys neskelbtini) turėtą 0,0428 žemės sklypą perduotas lygiavertis 1,27 ha žemės sklypas.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). CK 5.50 straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Iš (duomenys neskelbtini) notarės K. Š. 2020-06-25 pažymos matyti, kad po S. Š. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipės, paveldėjimo byla neužvesta. Iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų atsiliepime ir posėdyje išreikštos valios, pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja ir jos brolis Z. po motinos S. Š. mirties nedelsiant, nepraleidę CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, pradėjo kaip savo naudoti likusį nekilnojamąjį turtą, dirbo žemę, vėliau ją perdavė dirbti ūkininkui Č. B.. Byloje apklausti liudytojai V. K., M.A. S., V. J. patvirtino, kad palikimą faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė brolis ir sesuo.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant prieštaraujančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jie priėmė po motinos S. Š. mirties atsiradusį palikimą, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjų pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turinčius faktus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Iš pareiškėjos S. Š. pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes byloje jai buvo paskirta nemokama teisinė pagalba.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė duktė J. M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė sūnus Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.