Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovui V. A. dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo vieno iš sutuoktinio asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) gautas ieškovės Z. S. ieškinys atsakovui V. A., kuriuo prašoma pripažinti, kad M. A., mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė 1999 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytos 695/3000 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 695/3000 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 695/3000 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas V. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai, teismo nutartis ir teismo šaukimas į teismo posėdį) atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi atsakovo V. A. faktinė dabartinė gyvenamoji vieta ir (ar) darbo vieta nėra žinoma. Iš į bylą pateiktos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1999 m. liepos 7 d. sprendimo kopijos matyti, kad V. A. buvo pripažintas netekusiu teisės į gyvenamąją patalpą, esančią adresų (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad ieškovės teigimu, atsakovas yra dingęs be žinios nuo 1995 m. gegužės 8 d., buvo vykdoma ir šio asmens paieška. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro duomenimis atsakovas nuo 1988 m. rugpjūčio 12 d. iki 1999 m. rugpjūčio 4 d. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), naujos gyvenamosios vietos nedeklaravo. Nekilnojamojo turto atsakovas V. A. taip pat neturi. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi jokių kitų duomenų apie galimą dabartinę atsakovo gyvenamąją vietą, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

5. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi atsakovo V. A. faktinė dabartinė gyvenamoji vieta ir (ar) darbo vieta nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta atsakovui V. A. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė Z. S. yra M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. A., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Ieškovės tėvų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-2589). 1999 m. spalio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė ir jos motina lygiomis dalimis įsigijo 139/300 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). 2006 m. liepos 17 d. M. A. (ieškovės motina) buto dalies dovanojimo sutartimi (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) padovanojo ieškovei jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusią gyvenamąją patalpą, t. y. ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovės motina mirė, todėl ieškovė kreipėsi į notarą dėl palikimo, atsiradusio po M. A. mirties, priėmimo. Vilniaus m. 42-ojo biuro notarė Nijolė Jokūbauskienė informavo ieškovę, kad jos motinos vardu iki šiol 1999 m. spalio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra registruotos daiktinės teisės į 695/3000 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, notarė paaiškino jai, kad šis turtas buvo įgytas ieškovės tėvų santuokos metu ir turėtų priklausyti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

7. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti 1999 m. spalio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytas 695/3000 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 695/3000 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 695/3000 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), jos (ieškovės) motinos M. A. asmenine nuosavybe, siekiant paveldėti šį turtą. Ieškinys grindžiamas tuo, jog minėtas turtas buvo įgytas ieškovės motinai M. A. esant formalioje santuokoje su atsakovu V. A., nevedant bendro ūkio ir negyvenant. Ieškovės teigimu, sutuoktiniai kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, atsakovas neprisidėjo prie minėto turto įsigijimo, kadangi nuo 1995 metų yra dingęs be žinios (atsakovas išėjo iš namų ir nuo to laiko nei ieškovė, nei jos motina jo daugiau niekada nematė ir nieko apie jį nežinojo). M. A. minėto turto dalį įsigijo ir valdė asmeninėmis lėšomis, pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. liepos 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 225-6072/99, atsakovas V. A. neteko teisės į gyvenamąją patalpą). Šias aplinkybes ieškovė ir jos atstovė palaikė teismo posėdžio metu. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimo neišreiškė.

8. Pažymėtina, kad ieškinyje nurodytas turtas įgytas galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui, kuris galiojo iki 2001 m. liepos 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įsigaliojimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio („Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas“) normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Todėl šioje byloje sprendžiant ieškovės motinos ir tėvo santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji jungtinė) klausimą, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis šiuo metu galiojančio CK nuostatomis.

9. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsnis). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (santuokos metu), yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką šiuo klausimu nurodo kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).

11. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

12. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.). Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

13. Byloje pateikti duomenys tikėtinai įrodo faktą, kad M. A. vardu įgyta turto dalis, t. y. 695/3000 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 695/3000 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 695/3000 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), buvo įgyta jai vienasmeniškai, už asmenines lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Teismas pažymi į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. liepos 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 225-6072/99, buvo tenkintas ieškovės motinos M. A. ieškinys atsakovo V. A. atžvilgiu. Teismas nurodė, jog M. A. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, taip pat bute yra įregistruotas atsakovas (V. A.), kuris yra dingęs be žinios. Teismas vertino, kad atsakovo registracijos faktas M. A., kaip buvo savininkei, trukdo tinkamai naudotis jai priklausančiu butu, todėl atsakovas buvo pripažintas netekusiu teisės į šią gyvenamąją patalpą. Jau minėtos bylos teismo sprendime ir ieškinio reikalavime buvo nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas 1995 m. gegužės 8 d. išėjo iš namų ir negrįžo, nuo to laiko ieškovės motina nevedė bendro ūkio su tėvu. Šias aplinkybes ieškovė patvirtino ir teismo posėdžio metu, kad tėvas (atsakovas) nuo 1995 m. išėjo iš šeimos ir nieko apie jį daugiau nežinojo ir negirdėjo. Iš 1999 m. spalio 11 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog M. A. pardavė minėtą jai privačios nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną (1999 m. spalio 11 d.) pastatų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu su dukra Z. S. (ieškove) lygiomis dalimis įsigijo 139/300 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Šiuo pagrindu (1999 m. spalio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota M. A. nuosavybės teisė į 695/3000 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 695/3000 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 695/3000 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

14. Pažymėtina, kad nors M. A. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką su atsakovu V. A. ir minėtas turtas buvo įgytas po šios santuokos sudarymo, tačiau byloje nėra jokių duomenų bei juos patvirtinančių įrodymų, jog sutuoktinis (atsakovas) V. A. kažkokiu būdu prisidėjo prie šio turto įsigijimo. Kaip pažymi pati ieškovė ir matyti iš į bylą pateiktų duomenų (teismo sprendimo, registrų išrašų) sutuoktiniai šio turto įsigijimo metu (ir dar ilgą laiką prieš tai) nebegyveno kartu, nevedė bendro ūkio, atsakovo V. A. buvimo vieta nuo 1995 metų nėra žinoma (vyras yra dingęs be žinios), nuo 1999 m. atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kuri ir buvo panaikinta anksčiau minėto teismo sprendimo pagrindu. Ieškovė (atsakovo dukra) nurodo, kad nieko apie tėvą nežino nuo 1995 metų.

15. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nors ieškinyje nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje, bet byloje surinkti įrodymai paneigia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją (minimas nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai už ieškovės motinos asmenines ieškovės lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (butą), negyvenant ir nevedant bendro ūkio su atsakovu, todėl ieškovės reikalavimas dėl 695/3000 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 695/3000 dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 695/3000 dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo jos motinos M. A. asmenine nuosavybe tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

17. Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.

18. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nepatirta.

19. Paskelbti apie priimtą teismo sprendimą atsakovui viešo paskelbimu būdu (kadangi atsakovo faktinė gyvenamoji vieta ir (ar) darbo vieta nėra žinoma).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad 695/3000 dalis ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 695/3000 dalis ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 695/3000 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurie įgyti 1999-10-11 Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, yra asmeninė M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybė.

Skelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio pobūdžio skelbimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8958-1153/2023 išnagrinėtas ieškovės Z. S. ieškinys atsakovui V. A. dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo vieno iš sutuoktinio asmenine nuosavybe. Atsakovo V. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir buvimo vietos nežinomos, todėl 2023 m. gegužės 19 d. sprendimas įteikiamas atsakovui viešo paskelbimo būdu. Su minėtu sprendimu galima susipažinti Vilniaus miesto apylinkės teisme (Vilniuje, Laisvės pr. 79A). Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali pateikti dėl priimto sprendimo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Bylą nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas. Daugiau informacijos teirautis tel. (8 5) 210 41 81“.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.