- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- e2A-602-267/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04090-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- UAB ,,Bocas“, Ko
- Atsakovas
- UAB ,,Alginsta“
- Kategorijos
- 2.6.11.3Didmeninis pirkimas-pardavimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alginsta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-905-772/2018 pagal ieškovės UAB ,,Bocas“ ir Ko ieškinį atsakovei UAB ,,Alginsta“ dėl skolos, netesybų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, BUAB ,,Kvadrika“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Bocas“ ir Ko ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Alginsta“ 13 804,71 Eur skolos; 523,47 Eur delspinigių; 8 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, 13804,71 Eur įsiskolinimas susidarė dėl to, jog atsakovė 2016-10-26 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 88 pagrindu perdavė atsakovės nuosavybėn 9,09 tonas metalo gaminių ir už šiuos gaminius išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą BOC Nr. 0244052, o atsakovė sąskaitos neapmokėjo. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. tarp trečiojo asmens UAB „Kvadrika“ ir atsakovės UAB „Alginsta“ buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 16/08/30/1, pagal kurią trečiasis asmuo savo jėgomis ir darbo priemonėmis įsipareigojo atsakovės objektui „5 MW kietojo kuro katilinės, Karlų k, Katilinės g. 16, Visaginas“ statybai pagaminti ir sumontuoti metalo konstrukcijas. Ieškovė 2016-09-28 su AB „Montuotojas“ filialu GKF Vilniuje sudarė Rangos sutartį Nr. 7/28 dėl 9,09 tonų metalo konstrukcijų pagaminimo. Metalo konstrukcijos buvo pagamintos ir perduotos ieškovės nuosavybėn, tai patvirtina 2016-10-19 AB „Montuotojas“ filialo GKF Vilniuje sąskaitą faktūra GKF Nr. 0004736 su žyma apie metalo konstrukcijų perdavimą ieškovės nuosavybėn. 2016-10-26 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 88, pagal kurią ieškovė pagal trečiojo asmens užsakymus įsipareigojo patiekti metalo gaminius, o atsakovė įsipareigojo priimti juos ir atsiskaityti už juos per 75 kalendorines dienas po prekių pateikimo ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo. 2016-10-26 ieškovė metalo gaminius (9,09 tonas) perdavė atsakovės nuosavybėn, tai patvirtina ieškovės 2016-10-26 PVM sąskaita faktūra BOC Nr. 0244052 su žyma apie metalo gaminių perdavimą atsakovės darbuotojui. Atsakovė metalo gaminius priėmė savo nuosavybėn ir disponavo jais, o 2016-10-26 d. PVM sąskaitos faktūros ALG Nr. 02194 pagrindu perdavė trečiojo asmens nuosavybėn. Trečiasis asmuo metalo gaminius panaudojo vykdymas Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovei, tai patvirtina trečiojo asmens atliktų darbų aktas 2017 m. sausio mėn., 2017 01 23 d. raštas Nr. S-35. Ieškovė tinkamai įvykdė pareigą atsakovei, jos nuosavybėn perdavė 9,09 tonas metalo gaminių, atsakovė įgyvendino savo nuosavybės teisę į šiuos metalo gaminius, tačiau nevykdo pirkėjo pareigos sumokėti 13 804,71 Eur gaminių kainos. Remdamasi 2016-10-26 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 88 2.1 punktu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 0,02 proc. dydžio delspinigius kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną skaičiuojant nuo 2017-01-09 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kurių bendra suma sudaro 331,20 Eur. Be to, atsakovė vėlavo apmokėti ir kitas ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras, todėl papildomai prašo priteisti 192,27 Eur delspinigių. Pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą, ieškovė prašo priteisti 8,00 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Atsakovė UAB ,,Alginsta“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas apmokėti 2016-10-26 sąskaitą yra nepagrįstas, kadangi sąskaitoje nurodyti gaminiai (metalinės konstrukcijos) buvo užsakyti, pagaminti ir pateikti ne pagal tarp atsakovės, ieškovės bei trečiojo asmens 2016-10-26 sudarytą pirkimo pardavimo sutartį Nr. 88, bet pagal trečiojo asmens užsakymą, 2016-08-30 rangos sutartį Nr. 16/08/30/1, sudarytą tarp atsakovės ir trečiojo asmens, todėl ieškovė nepagrįstai pateikė sąskaitą už šias metalines konstrukcijas ir nepagrįstai reikalauja priteisti skolą iš atsakovės. Atsakovė, manydama, kad darbai pagal Rangos sutartį bus atliekami greičiau, sutiko su trečiojo asmens pasiūlymu ir 2016-10-26 pasirašė Pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove ir trečiuoju asmeniu, kuria buvo iš esmės sutarta dėl trišalio šalių bendradarbiavimo, t. y. ieškovė įsipareigojo pagal trečiojo asmens užsakymus tiekti medžiagas (metalo konstrukcijas) į atsakovės statybos objektą, o atsakovė įsipareigojo priimti metalo konstrukcijas, už jas atsiskaityti, o jų kainą minusuoti iš trečiojo asmens atliktų darbų vertės (Pirkimo pardavimo sutarties 1.1 ir 1.2 punktai). Tačiau atsakovė nebuvo suinteresuota ir neketino keisti Rangos sutarties sąlygų atgaline tvarka ir tą pačią dieną po Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo iš ieškovės gavo sąskaitą už metalo konstrukcijas, kurios buvo pagamintos ir į objektą pristatytos dar iki Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, t. y. galiojant Rangos sutarties sąlygoms, pagal kurias tiek už darbus, tiek už darbams reikalingas medžiagas buvo atsakingas trečiasis asmuo. Nors atsakovės darbuotojas neįsigilinęs į situaciją pasirašė, kad gavo ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą BOC Nr. 0244052, tačiau ji buvo gauta turint klaidingą suvokimą, jog ji yra išrašoma už gaminius, kurie bus pagaminti ir pateikti ateityje. Ieškovė nesutiko išrašyti kreditinės sąskaitos faktūros, motyvuodama tuo, jog pagal sudarytą Pirkimo pardavimo sutartį už pagamintas ir pateiktas metalo konstrukcijas atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei UAB ,,Bocas“ ir Ko iš atsakovės UAB ,,Alginsta“ 13 804,71 Eur skolos, 523,47 Eur netesybų ir 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos pagrindinės 13 804,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-05-11 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 323,00 Eur žyminio mokesčio ir 530,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Į valstybės biudžetą iš atsakovės UAB ,,Alginsta“ priteisė 3,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
4. Vadovaudamasis 2016-10-26 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 88, tos pačios dienos PVM sąskaita faktūra, atliktų darbų pažymomis ir aktais, VMI atsakymais, šalių raštais, kitais papildomais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, teismas pripažino ieškinį įrodytą, nurodydamas, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo ginčo Pirkimo-pardavimo sutarties ir jos galiojimo bei pripažino, kad iš tikrųjų faktiškai gavo joje nurodytą bei išvardytą kiekį produkcijos, kurią visą priėmė ir po to ją perdavė trečiajam asmeniui. Aplinkybę, kad šalys viena kitai pateiktas PVM sąskaitas faktūras įtraukė į buhalterinę apskaitą, pripažino reikšminga ir tai leido spręsti, kad atsakovė pripažino savo įsiskolinimą ieškovei. Atsakovės tvirtinimą, kad ieškovė jai neperdavė ar kitaip nesąžiningai šias prekes pardavė, teismas pripažino niekuo nepagrįstu atsakovės samprotavimu.
5. Teismas skundžiamame sprendime pateikė detalią teisinę argumentaciją dėl kreditoriaus reikalavimo teisės kaip savarankiško civilinių teisinių santykių objekto, konstatuodamas, kad tarp šalių nebuvo sudaryta nei susitarimo dėl cesijos, nei dėl piniginės prievolės įvykdymo. Teismas vertino, kad Pirkimo-pardavimo sutarties turinys ir jos suderinimas su trečiuoju asmeniu BUAB „Kvadrika“ neturi jokios įtakos ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiams, nes dėl šio asmens įsitraukimo į šalių sutartinius santykius sutartis netapo daugiašale. Atsakovė gavo prekes iš ieškovės, jas priėmė, po to dar kartą pardavė (perdavė) trečiajam asmeniui, atsakovė privalo už jas atsiskaityti su ieškove, o to nepadariusi pažeidė sutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Alginsta“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas sprendime visiškai nutylėjo atsakovo darbuotojo R. P. duotus parodymus, kurie kartu su kitais rašytiniais įrodymais patvirtina, kad metalo konstrukcijos gaminiai, dėl kurių apmokėjimo vyksta ginčas, buvo pagaminti gerokai anksčiau nei buvo pasirašyta Pirkimo-pardavimo sutartis. Šių aplinkybių, apeliantės teigimu, teismas skundžiamame sprendime net neanalizavo. Iš bylos esančių įrodymų apeliantei akivaizdu, jog metalinės konstrukcijos gaminiai buvo skirti Rangos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir trečiojo asmens, vykdymui. Tai reiškia, kad ir sąskaitą už šias metalo konstrukcijas atsakovei turėjo pateikti trečiasis asmuo, bet net ieškovė. Atsakovė, kaip pirkėja, negalėjo vienašališkai kredituoti 2016-10-26 sąskaitos BOC Nr. 0244052 ir išbraukti jos iš gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro, negavusi kreditinio dokumento iš ieškovės, kuri išrašė pradinį prekių tiekimą įforminantį apskaitos dokumentą.
6.2. Sprendime teismas visiškai neatsižvelgė į byloje Nr. B2-1065-883/2017 (B2-462-883/2018) priimtą įsiteisėjusį sprendimą, kuris turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Be to, apeliantės nuomone, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis sukuria teisinius padarinius ir ieškovei.
6.3. Apeliacinis skundas grindžiamas ir argumentu, kad sprendime yra ir prieštaravimų, kai vienos teismo išvados prieštarauja kitoms. Vienu atveju teismas nurodo, kad sutartyje nebuvo nurodytas konkretus produkcijos kiekis, kitu atveju – kad atsakovė gavo visą sutartimi nurodytą kiekį.
6.4. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinį šalių santykį, apeliantei nesuprantami teismo argumentai dėl reikalavimo teisės kaip savarankiško civilinių teisinių santykių objekto ir jos perleidimo. Apeliantė nesutinka ir su teismo išvada, kad dėl trečiojo asmens UAB „Kvadrika“ įsitraukimo į šalių sutartinius santykius sutartis netapo daugiašale. Apeliantės teigimu, teismas sprendime visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės nurodytų atsikirtimų, jog ieškovė ir trečiasis asmuo yra susiję asmenys, kontroliuojami to paties akcininko, ir jie veikė koordinuotai, nesąžiningai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,Bocas“ ir Ko prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė iš ieškovės nuosavybėn pagal Pirkimo-pardavimo sutartį įgijo (metalo) konstrukcijos gaminius ir įgyvendino savo nuosavybės teisę į juos, jais disponavo parduodama trečiajam asmeniui. Teismas tinkamai vertino šalių sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį, jos sudarymo aplinkybes ir tikslus bei šalių elgesį po sutarties sudarymo.
7.2. Pati apeliantė iki šiol nėra patikslinusi ar koregavusi kreditinės sąskaitos atsakovės trečiajam asmeniui išrašytos 2016-10-26 PVM sąskaitos faktūros Nr. 02194 už gaminius (metalo konstrukcijas).
7.3. Ieškovė nėra dalyvaujantis civilinėje byloje Nr. B2-1065-883/2017 asmuo, todėl Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1065-883/2017 neturi nagrinėjamai bylai prejudicinės galios. Skundžiamas sprendimas neprieštarauja Šiaulių apygardos teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. B2-1065-883/2017.
7.4. Tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra susiję asmenys, apeliantei buvo žinoma Pirkimo- pardavimo sutarties pasirašymo momentu, tačiau siekdama operatyvesnio trečiojo asmens statybos darbų atlikimo apeliantė sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį ir jos neginčijo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį.
9. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė savo poziciją grindžia tuo, jog teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria, pažymėdama, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.
10. Apeliantė, laikydamasi tokios pat pozicijos kaip pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde tvirtina, kad metalo konstrukcijos gaminiai, už kuriuos teismas priteisė skolą, buvo užsakyti, pagaminti ir pateikti ne tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens BUAB „Kvadrika” pagal 2016-10-26 sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 88, bet trečiojo asmens užsakymu pagal 2016-08-30 Rangos sutartį Nr. 16/08/30/1, sudarytą tarp atsakovės ir trečiojo asmens ir pagal susitarimą tarp ieškovės bei trečiojo asmens. Tokie apeliacinio skundo argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
11. Visų pirma, byloje nėra jokių įrodymų, kad metalo konstrukcijos gaminius ieškovė būtų atsakovei perdavusi pagal 2016-08-30 Rangos sutartį Nr. 16/08/30/1. Tai, kad šie gaminiai (metalo konstrukcijos) buvo pagaminti iki 2016-10-26 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 88 sudarymo, nepatvirtina, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostė šių gaminių pirkimo-pardavimo santykiai. Taigi, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad metalo konstrukcijos gaminius ieškovė būtų perdavusi trečiajam asmeniui. Priešingai – byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovė iš ieškovės savo nuosavybėn įgijo gaminius (metalo) konstrukcijas ir įgyvendino savo nuosavybės teisę į juos pagal 2016-10-26 sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 88, jais disponavo parduodama trečiajam asmeniui. Tai patvirtina atsakovės trečiajam asmeniui išrašyta 2016-10-26 PVM sąskaita faktūra Nr. 02194. Atsakovė ieškovei jokių pretenzijų dėl parduotų gaminių (metalo konstrukcijų) nereiškė, todėl akivaizdu, kad apeliantė priėmė gaminius (metalo konstrukcijas) pagal 2016-10-26 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą BOC Nr. 0244052, pagal Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 88, todėl privalo už juos atsiskaityti.
12. Apeliantė apeliaciname skunde nurodo, kad gaminiai (metalo konstrukcijos) buvo skirti Rangos sutarčiai, sudarytai tarp atsakovės ir trečiojo asmens, vykdyti, todėl ir sąskaitą už šiuos gaminius atsakovei turėjo pateikti trečiasis asmuo, bet ne ieškovė. Tokiam apeliacinio skundo argumentui prieštarauja Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria jos šalys susitarė dėl visiškai kitokių medžiagų (metalo konstrukcijų) Rangos sutarčiai vykdyti tiekimo bei apmokėjimo sąlygų.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas tinkamai vertino šalių sudarytą Pirkimo- pardavimo sutartį, jos sudarymo aplinkybes ir tikslus bei šalių elgesį po sutarties sudarymo, o būtent, kad ieškovė atsakovės nuosavybėn perdavė metalo konstrukcijos gaminius; atsakovės darbuotojas priėmė jam perduodamus gaminius (pasirašydamas 2016-10-26 PVM sąskaitoje faktūroje BOC Nr. 0244052; atsakovė gaminius (metalo konstrukcijas) pardavė ir perdavė trečiojo asmens nuosavybėn, šį sandorį įformindama 2016-10-26 PVM sąskaita faktūra 02194; gaminiai (metalo konstrukcijos) buvo panaudotos atsakovės (rangovo) statomo objekto statyboje, šio objekto statyba yra užbaigta, pagal priėmimo-perdavimo aktą statybos darbai yra perduoti užsakovei, o atsakovė yra gavusi visišką atsiskaitymą už atliktus statybos rangos darbus, tarp jų ir už statybos rangos sutarčiai vykdyti iš ieškovės įsigytus gaminius (metalo) konstrukcijas. Teismo vertinimu, reikšminga tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo savo buhalterinėje apskaitoje yra apskaičiusios ieškovės atsakovei išrašytą 2016-10-26 PVM sąskaitą faktūrą BOC Nr. 0244052 bei atsakovės trečiajam asmeniui išrašytą 2016-10-26 PVM sąskaitą faktūrą 02194. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji negalėjo keisti VMI pateiktų duomenų apie gautą 2016-10-26 sąskaitą faktūrą BOC Nr. 0244052 už gaminius (metalo konstrukcijas) iš ieškovės, motyvuodama tuo, kad pati ieškovė nėra išrašiusi kreditinės sąskaitos, t. y. nepatikslino šios PVM sąskaitos-faktūros, tačiau pati apeliantė sąmoningai nutyli, kad ji pati nei iki bylos iškėlimo, nei bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nėra koregavusi jos pačios trečiajam asmeniui išrašytos 2016-10-26 PVM sąskaitos faktūros Nr. 02194. Šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad apeliantės darbuotojas R. P. neįsigilinęs į situaciją pasirašė, kad gavo ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą BOC Nr. 0244052, nes ji gauta turint klaidingą suvokimą, jog ji yra išrašoma už gaminius, kurie bus pagaminti ir pateikti ateityje. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad teismo priteista skola yra pagal 2016-08-30 Rangos sutartį Nr. 16/08/30/1 trečiojo asmens užsakymu.
14. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu kilusio ginčo teisiniu kvalifikavimu atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinį šalių santykį, apeliantei nesuprantami teismo argumentai dėl reikalavimo teisės kaip savarankiško civilinių teisinių santykių objekto ir jos perleidimo.
15. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pateikdamas detalią teisinę argumentaciją dėl kreditoriaus reikalavimo teisės kaip savarankiško civilinių teisinių santykių objekto, vis dėlto konstatavo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta nei susitarimo dėl cesijos, nei dėl piniginės prievolės įvykdymo.
16. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 straipsnyje: esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Remiantis kasacinio teismo praktika, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį, prioritetas turi būti teikiamas tikriesiems sutarties šalių ketinimams (valiai) nustatyti, aiškinant sutartį nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu; sutarčiai aiškinti reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2018).
17. Minėta, kad dėl šalių teisių ir pareigų pagal sutartį sprendžiama ne tik pagal sutarties sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2, 5 dalys), taip pat turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino ir pasisakė dėl ginčo šalių elgesio sutarties sudarymo ir jos vykdymo laikotarpiu, taigi nuo kasacinio teismo suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių nenukrypo. Teismo vertinimu, 2016-10-26 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 88, PVM sąskaita faktūra BOC Nr. 0244052, atliktų darbų pažymomis ir aktais, VMI atsakymais, šalių raštais, byloje įrodytas ieškinio pagrįstumas. Svarbu ir tai, kad ieškovė pagal Pirkimo-pardavimo sutartį atsakovei yra pardavusi ir daugiau metalo gaminių, už kuriuos nors ir pavėluotai, atsakovė yra atsiskaičiusi. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vertino tai, kad apeliantė pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ir jos galiojimo neginčijo, pripažino, kad produkcija buvo pateikta, ją priėmė ir perdavė trečiajam asmeniui. Be to, atsakovė prieštaravimus dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pradėjo reikšti tik tada, kai ieškovė kreipėsi dėl skolos priteisimo. Dėl to toks atsakovės elgesys prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.
18. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad byloje Nr. B2-1065-883/2017 (B2-462-883/2018) priimtas įsiteisėjęs sprendimas turi prejudicinę galią, sukuria teisinius padarinius ir ieškovei, o bylą nagrinėjęs teismas į tai neatsižvelgė. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teismas pripažįsta nepagrįstais.
19. Pati apeliantė pripažįsta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tuomet, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo vertinti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis byloje Nr. 3 K-3-41/2014).
20. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad ieškovė nėra dalyvaujantis asmuo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1065-883/2017, todėl įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo nutartis minėtoje byloje neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai dėl skolos priteisimo. Be to, Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1065-883/2017 nesprendė dėl atsakovės kreditorinio reikalavimo trečiajam asmeniui pagal 2016-10-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 02194 už gaminius (metalo konstrukcijas) pagrįstumo, kadangi šio finansinio reikalavimo apeliantė trečiajam asmeniui bankroto byloje nereiškė, todėl akivaizdu, kad apeliantės nurodoma nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai.
21. Apeliantė teigia, kad teismas sprendime visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės nurodytų atsikirtimų, jog ieškovė ir trečiasis asmuo yra susiję asmenys, kontroliuojami to paties akcininko, ir jie veikė koordinuotai, nesąžiningai. Tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra susiję asmenys, apeliantei buvo žinoma Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momentu, tačiau apeliantė, siekdama operatyvesnio trečiojo asmens statybos darbų atlikimo ir būdama suinteresuota Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, laisva valia sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį. Ši Pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti visa apimtimi, todėl šį apeliacinio skundo argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 350 Eur advokato išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovės jos naudai priteistina 350 Eur suma už advokato teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB ,,Bocas“ ir ko (į. k. 145824874) iš atsakovės UAB ,,Alginsta“ (į. k. 124134717) 350,00 (tris šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų už advokato teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje.