Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-03-14 · Administracinė byla Nr. eI2-6062-641/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-14
Bylos Nr.
eI2-6062-641/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00098-2024-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas
E. R.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Vivaeura“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-6062-641/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00098-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 14 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,vertėjaujant R. S.,dalyvaujant pareiškėjui E. R. ir jo atstovui advokatui A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vivaeura“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas E. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas A. T. nesutiko su Departamento Sprendime pateiktu vertinimu, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė Departamentui norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Tvirtino, jog Sprendimas buvo priimtas nepagrįstai, nes, priešingai jame Departamento pateiktiems motyvams, pareiškėjas prašyme išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LR) pateikė tikrovę atitinkančius duomenis apie ketinimą Lietuvos įmonėje UAB „Vivaeura“ dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotoju – informacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavimo atstovu, ką patvirtina ir trečiojo suinteresuoto asmens tarpininkavimo raštas bei jame pateikti duomenys. Pareiškėjas po leidimo laikinai gyventi LR gavimo (duomenys neskelbtini) įsidarbino pas tarpininkavusią darbdavę UAB „Vivaeura“ ir tik vėliau, staiga (duomenys neskelbtini) susirgus pareiškėjo mamai, dėl ko reikėjo skubiai pasirūpinti (duomenys neskelbtini) slaugos reikalinga mama, suderinęs su darbdave, (duomenys neskelbtini) išėjo neapmokamų atostogų, kurios truko iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pareiškėjas nurodė grįžęs dirbti į UAB „Vivaeura“).

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas paaiškino, jog prašymo leidimui laikinai gyventi LR gauti padavimo metu aplinkybės apie mamos ligą dar neegzistavo, nes jo mama susirgo staiga. O šioms aplinkybėms atsiradus jis negalėjo dirbti, nei tiesiogiai, nei nuotoliniu būdu, kadangi kreipėsi į socialinius darbuotojus dėl slaugos paslaugų pareiškėjo mamai suteikimo, tačiau iš karto jų (nei valstybinių, nei privačių) negavo. Be to, pradžioje jo mama neprisileisdavo artyn svetimų žmonių, todėl jis negalėjo mamos palikti be priežiūros vienos ir dirbti UAB „Vivaeura“. Nurodė, kad į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina aplinkybes, jog pareiškėjo mamos galimybės pagrindinėse jos veiklos srityse dėl sveikatos būklės tapo visiškai ribotos, todėl jai, teisės aktų nustatyta tvarka, nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) priežiūros (pagalbos) poreikis. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjo mama negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų (duomenys neskelbtini). Teigė, kad ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad Z. R. dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini), dėl ko ji tapo priklausoma nuo kito asmens ir jai reikalinga kitų asmenų (duomenys neskelbtini) priežiūra ir pagalba. Pažymėjo, kad nors išvada dėl mamos sveikatos būklės parengta (duomenys neskelbtini), tačiau visi požymiai, kurie nurodyti joje pareiškėjo mamai atsirado jau (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas taip pat nurodė kreipimosi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi LR išdavimo metu turėjęs ir turintis licenciją keleivių vežimo paslaugoms teikti, todėl neapmokamų atostogų metu pragyvenęs iš šių paslaugų nakties metu teikimo ir už jas gaunamų pajamų. Tvirtino domėjęsis ir žinojęs, jog jeigu nedirbs UAB „Vivaeura“ bei negaus 2400 Eur darbo užmokesčio tomis sąlygomis, kurios buvo numatytos Departamento išduotame leidime laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini), šis leidimas gali būti panaikintas. Tačiau neturėjęs kito pasirinkimo, nes mamos sveikata pablogėjo staiga ir daugiau nebuvo kam ja pasirūpinti.

5. Pareiškėjo atstovas tvirtino, jog Departamentas labai formaliai pasižiūrėjo pareiškėjo situaciją ir Sprendime nei vienu žodžiu neužsiminė apie individualią, itin nepalankiai pareiškėjui dėl mamos ligos susiklosčiusią situaciją, kai vos gavus Departamento leidimą laikinai gyventi pareiškėjui reikėjo (duomenys neskelbtini) slaugyti (duomenys neskelbtini) priežiūros reikalingą mamą. O toks formalus vertinimas, pareiškėjo atstovo nuomone, visiškai nesuderinamas su teisingumo ir sąžiningumo principais. Patvirtino neginčijantys Departamento konstatuotos aplinkybės, kad pareiškėjas po leidimo laikinai gyventi LR gavimo išėjo neapmokamų atostogų ir jų metu negavo 2400 Eur darbo užmokesčio, kuris buvo numatytas Departamento pareiškėjui darbo tikslu išduotame leidime laikinai gyventi LR, ir iš dalies sutinkantys su atsakovo atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, kad pareiškėjas turėjo atitikti UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto ir 44¹ straipsnio 1 dalies sąlygas. Tačiau manė, jog tai neįrodo, kad pareiškėjas prašymo pateikimo bei leidimo laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo metu neatitiko minėtų UTPĮ sąlygų.

6. Tvirtino, jog ginčo atveju leidimo laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo metu darbdavės įsipareigojimas – tarpininkavimo raštas – buvo pateiktas ir atitiko pareiškėjo Departamentui pateikto prašymo leidimui laikinai gyventi LR išduoti sąlygas. Ši aplinkybė įgyvendino ir atitiko UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą - pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, todėl negalima teigti, jog leidimui gauti pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes prašymo pateikimo metu aplinkybės dėl pareiškėjo mamos ligos sąlygotos būtinosios slaugos dar net neegzistavo. O dėl kitų UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalies sąlygų byloje ginčo nėra ir šių sąlygų buvimu ar nebuvimu Departamentas ginčijamame Sprendime nesiremia. Manė, jog ginčo atveju pareiškėjo piktnaudžiavimo ar jo nesąžiningo elgesio nebuvo, o tiesiog iškilo gyvenimiška problema, todėl prašė ne tik taikyti teisės aktus, tačiau juos taikyti ne formaliai, tačiau teisingai, priimant teisingą teismo sprendimą – tenkinti skundą ir Sprendimą panaikinti. Pažymėjo, kad pareiškėjas iki šiol yra įdarbintas pas darbdavį, kuris tokį įsipareigojimą pateikė, todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad pareiškėjas neatitinka tų UTPĮ nustatytų sąlygų pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, jog Departamentas Sprendimą priėmė net neišklausęs pareiškėjo ir dėl to neįvertino aukščiau nurodytų aplinkybių bei priėmė visiškai formalų sprendimą, todėl toks Sprendimas negali būti laikomas teisingu ir teisėtu ir šiuo aspektu.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti informacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavimo atstovu UAB „Vivaeura“. UAB „Vivaeura“ tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo nurodyta, kad ši būsima darbdavė darbo sutarties laikotarpiu įsipareigojo pareiškėją (užsienietį) įdarbinti ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti jam 2400 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktu ir 44¹ straipsnio 1 dalimi, priėmė (duomenys neskelbtini) sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini).

8. Departamentas nurodė, vykdant užsieniečių kontrolę, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau - SODRA) esančius duomenis ir iš jų nustatęs, kad pareiškėjas pas tarpininkavusią darbdavę UAB „Vivaeura“ buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), tačiau nei vieną mėnesį po įdarbinimo pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi LR ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis - 2400 Eur. Pareiškėjui teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi vidutinis mėnesinis BDU buvo 1579,40 Eur, todėl užsieniečiui turėjo būti mokamas ne mažesnis nei 2369,1 Eur (1,5 x 1579,40 Eur) darbo užmokestis per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

9. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir darbdavės UAB „Vivaeura“ pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 2400 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis mokėtas nebuvo ir nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas bei pareiškėjas vykdo individualią veiklą – teikdamas keleivių pavežėjimo paslaugas, Departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėjas neatitinka imperatyvių UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų ir šiais pagrindais panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LR (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2, 18 punktai bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10. Nurodė, jog pareiškėjas savo skunde neneigia, kad nei 2400 Eur mėnesinis atlyginimas, nei 2369,1 Eur mėnesinis atlyginimas (minimalus mėnesinis atlyginimas atitinkantis Įstatymo 44¹ str. 1 d. a p. nuostatas) nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui nebuvo mokamas, todėl tvirtino, jog ginčo atveju egzistavo UTPĮ numatyti imperatyvūs pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes užsieniečiai turi pareigą atitikti UTPĮ jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį ir todėl negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi, jei jie nebeatitinka UTPĮ jiems keliamų reikalavimų (kai jų Departamentui pateikta informacija nebeatitinka tikrovės).

11. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad priimdamas Sprendimą Departamentas turėjo atsižvelgti į pareiškėjo neapmokamų atostogų laikotarpį ir to priežastis, nes manė, kad užsieniečio neapmokamos atostogos neatleidžia užsieniečio, siekiančio išsaugoti turimą leidimą laikinai gyventi, nuo pareigos atitikti UTPĮ reikalavimus, kadangi nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai to nenumato.

12. Nurodė, jog UTPĮ 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LR. Rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo (toliau – LVAT) 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 suformuoja teismų praktika, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi LR. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi LR išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Departamentas manė, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi LR ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas imperatyviais UTPĮ numatytais pagrindais ir tokie Departamento veiksmai atitinka LVAT praktiką analogiškose bylose.

13. Paaiškino, kad UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi LR. Tačiau nuo įsidarbinimo UAB „Vivaeura“ (duomenys neskelbtini) iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, kas patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatytų pareigų. Manė, jog Sprendimas nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principų. Nurodė, kad teisė atvykti į LR ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė. Trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis , priimta administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014), todėl užsieniečio leidimo laikinai panaikinimas imperatyviais UTPĮ numatytais pagrindais nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ar nediskriminavimo principų. UTPĮ nuostatos neužkirto kelio pareiškėjui išeiti neapmokamų atostogų, tačiau pareiškėjas negalėjo turėti teisėto lūkesčio išsaugoti turimo leidimo laikinai gyventi LR, kai yra imperatyvūs pagrindai jį panaikinti.

14. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad prieš priimdamas Sprendimą Departamentas turėjo apklausti pareiškėją, nes teisės aktai ar teismų praktika nenumatė tokios Departamento pareigos, o Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų. Taip pat manė, jog ginčo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas pažeidžia LR Konstitucijos 5 straipsnį, kurio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir iš šios nuostatos išvedamą gero administravimo principo. Pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių pagrindų ir su skundu nepateikė įrodymų, dėl kurių ginčijamas Sprendimas galėjo būti nepriimtas, o Departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo Sprendimo nepriimti. Pažymėjo, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame buvo pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl , Departamento nuomone, Sprendimas atitinka tiek LR viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vivaeura“ atsiliepimu į skundą prašė skundą patenkinti. Nurodė patvirtinanti pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, jog pareiškėjo šeimoje susiklostė labai bloga situacija dėl pareiškėjo mamos ligos ir jai reikalingos priežiūros. Teigė, jog pareiškėjas yra labai aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas ir labai tinkamas bei reikalingas UAB „Vivaeura“. Taip pat informavo, jog pastaruoju metu iš pareiškėjo gavo informaciją apie artimiausiu metu grįžimą į darbą iš atostogų.

16. Atsakovui Departamentui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vivaeura“ apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, departamentas prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje jo atstovui nedalyvaujant, tretysis suinteresuotas asmuo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl administracinė byla nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vivaeura“ atstovams nedalyvaujant (ABTĮ 78 straipsnio 2 dalis, 77 straipsnio 1, 3 dalys).

Teismas konstatuoja:

17. Byloje ginčas kilo dėl Departamento (duomenys neskelbtini) priimto Sprendimo, kuriuo buvo panaikinta pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi LR, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, ketindamas dirbti UAB „Vivaeura“ aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujamą darbą LR – Informacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavimo atstovu, Departamentui (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Prašymas) UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotoju). Prašyme, be kitų aplinkybių, pareiškėjas taip pat pateikė informaciją, jog į LR atvyko kartu su šeimos nariais / pirmosios eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama –Z. R., N. R., V. R. bei, jog pareiškėjas nuo 2018 iki 2024 metų turėjo leidimus laikinai gyventi LR. Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo LR laikotarpiu bus 2400 Eur dydžio darbo užmokestis, dirbant UAB „Vivaeura“. Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo LR nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir būsimo darbdavio tarpininkavimo rašte.

19. Prašymui pagrįsti UAB „Vivaeura“ pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – tarpininkavimo raštas), kuriuo UAB „Vivaeura“ nurodė, jog pareiškėjas bus perkeliamas įmonės viduje kaip specialistas, sudarant su juo darbo sutartį ir patvirtino, jog jam bus mokamas privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 2400 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis ir jis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio LR gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, - pareiškėjo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Tarpininkavimo rašte nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei 2400 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis.

20. Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, (duomenys neskelbtini) pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini).

21. (duomenys neskelbtini) Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas Departamento sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi LR išdavimo pareiškėjui buvo panaikintas, vadovaujantis 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (nustačius, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi LR, neatitinka tikrovės) bei 50 straipsnio 1 dalies 18 punktu (nustačius, jog pareiškėjas, kaip užsienietis, neatitinka UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų dirbti aukšto profesinės kvalifikacijos reikalaujamą darbą). Sprendime analizuojami ginčo situacijai aktualios UTPĮ teisės normos, tiriama pareiškėjo situacija po (duomenys neskelbtini) leidimo laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo, Sodros duomenimis nustatytos aplinkybės, jog po (duomenys neskelbtini) įdarbinimo UAB „Vivaeura“ pareiškėjui buvo išmokėtas tik 521,74 Eur darbo užmokestis ir vėliau, pareiškėjui išėjus neapmokamų atostogų iki Sprendimo priėmimo pareiškėjui nebuvo mokamas Prašyme bei Tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis. Minėtas aplinkybes Sprendimu Departamentas laikė įrodančiomis, jog nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas UAB „Vivaveura“ faktiškai nedirbo, negavo (duomenys neskelbtini) leidime laikinai gyventi LR numatyto 2400 Eur darbo užmokesčio, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Sprendime Departamentas tai pat įvertino ir pareiškėjo nuo 2021 m. sausio 25 d. vykdytos individualios keleivių pavežėjimo už atlygį veiklos aplinkybes, kurias kontekste su UAB „Vivaeura“ negaunamu darbo užmokesčiu, įvertino kaip keliančias abejonių dėl užsieniečio deklaruojamo tikslo – dirbti LR pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44¹ straipsnio nuostatas. Taip pat įvertino ir aplinkybę, jog pareiškėjas ne tik negavo išduotame leidime laikinai gyventi LR numatyto 2400 Eur dydžio darbo užmokesčio, tačiau nuo 2023 m. vasario 1 d. negauna jokių kitokių reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi LR, ko pasekoje konstatavo, jog pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų gyventi LR. Sprendimu taip pat buvo vertinti pareiškėjo ryšiai su LR, jo gyvenimo LR nuo 2017 m. bei nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. turėtų leidimų laikinai gyventi LR, turimų ilgalaikių ir šeimyninių ryšių LR aplinkybės.

22. (duomenys neskelbtini) SODROS duomenimis apie pareiškėjo draudėjus ir esamas darbovietes, Leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą duomenimis bei (duomenys neskelbtini) E. R. prašymo, adresuotu UAB „Vivaeura“ kopija nustatyta, jog pareiškėjas, turėdamas (duomenys neskelbtini) išduotą licenciją (leidimą) teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą LR (veiklos kodas 3252), UAB „Vivaeura“ įsidarbino (duomenys neskelbtini), jau sekančią darbo dieną po įdarbinimo pas tarpininkaujančią darbdavę ((duomenys neskelbtini)) kreipėsi į UAB „Vivaeura“ prašymu dėl neapmokamų atostogų (duomenys neskelbtini) laikotarpiu suteikimo dėl mamos sveikatos būklės bei poreikio ją slaugyti, kuris buvo darbdavės UAB „Vivaeura“ patenkintas. Pareiškėjui už po įsidarbinimo iki ilgalaikių neapmokamų atostogų laikotarpio pradžios UAB „Vivaeura“ išdirbtas 5 darbo dienas ((duomenys neskelbtini)) buvo išmokėtas 521,74 Eur dydžio darbo užmokestis bei neapmokamų atostogų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) fiksuoti pareiškėjo, kaip darbuotojo, darbo santykiai ar jų esmę atitinkantys santykiai su UAB „Vivaeura“.

23. Į bylą pateikta gimimo liudijimo su vertimu į lietuvių kalbą kopija patvirtina pareiškėjo pirmosios eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminystės (motina) ryšį su Z. F. R..

24. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Socialinio darbo skyriaus (toliau – Socialinis skyrius) išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog pareiškėjo šeimos narė (mama) Z. F. R., (duomenys neskelbtini) atliktu Socialinio skyriaus vertinimu, dėl jai diagnozuotos (duomenys neskelbtini).

25. Ginčo teisinius santykius UTPĮ, kurio 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.

26. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatyta, jog nustatyta leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo sąlyga – užsienietis neatitinka UTPĮ 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą arba per pirmuosius teisėto darbo LR metus pakeitė darbdavį nesilaikydamas UTPĮ 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės.

27. UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalis numato, jog leidimas laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) gali būti išduodama arba keičiama užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka UTPĮ 44¹ straipsnio 1-3 papunkčių sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, o jeigu pateikiamas darbdavio įsipareigojimas yra įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 7 dalį, – ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio; 2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; 3) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu 3 metus, – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka.

28. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui teko pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. Departamentui teikiamą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi LR pagrįsti tikrovę atitinkančiais duomenimis bei atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas (duomenys neskelbtini) leidimas laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Išimtys UTPĮ, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi LR, nėra numatytos.

29. UTPĮ (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti LR aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal UTPĮ 44¹ straipsnio nuostatas. Ketinančiam LR dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą užsieniečiui leidimas laikinai gyventi LR išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas (UTPĮ 40 straipsnio 3 dalis) ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

30. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš ginčui aktualios UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalies formuluotės, aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo tikslu suteikiamo leidimo laikinai gyventi LR paskirtis yra tikslinė – užsieniečiui suteikiamas leidimas laikinai gyventi LR tol, kol jis ketina dirbti ir dirba aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Taigi tokiu atveju vertinamasis elementas yra tai, ar iš pareiškėjo pateiktų duomenų Departamentui galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas siekė gauti leidimą laikinai gyventi LR tam, kad galėtų dirbti pas Prašyme nurodytą darbdavę UAB „Vivaeura“ už jos įsipareigotą mokėti 2400 Eur dydžio darbo užmokestį. Vertinimo dalyką sudaro pirmiausia atitikimas formaliesiems reikalavimams, t. y. nustatytų dokumentų ir informacijos pateikimu, o tuomet yra vertinamas pateiktos informacijos turinys, t. y. nurodomų ketinimų realumas ir autentiškumas. Pareiga įrodyti ketinimų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti šių ketinimų realumą ir autentiškumą.

31. Byloje nėra ginčo, kad Tarpininkavimo raštu trečiasis suinteresuotas asmuo įsipareigojo įdarbinti pareiškėją ir mokėti 2400 Eur dydžio kasmėnesinį darbo užmokestį ir šiomis sąlygomis Departamentui (duomenys neskelbtini) pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi LR (aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo tikslu), UAB „Vivaeura“ pareiškėją (duomenys neskelbtini) įdarbino.

32. Taip pat byloje ištirti duomenys patvirtina aplinkybes, kurių neginčija, nei viena bylos šalis, jog pareiškėjas per laikotarpį nuo įdarbinimo dienos ((duomenys neskelbtini) iki Sprendimo priėmimo ((duomenys neskelbtini)), t. y. iš esmės per 9 (devynis) mėnesius gavo tik 521,74 Eur dydžio darbo užmokestį UAB „Vivaeura“ (už dirbtas 5 darbo dienas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)), nes faktiškai darbo funkcijų nevykdė dėl ilgalaikių neapmokamų atostogų laikotarpio. Tuo tarpu pareiškėjas, būdamas darbdavės UAB „Vivaeura“ išleistas neapmokamų atostogų nuo (duomenys neskelbtini), realiai vykdė individualią keleivių pavežėjimo už atlygį veiklą. Taigi iš esmės Departamentui išdavus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi LR dirbant aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą UAB „Vivaeura“, pareiškėjas šiuo leidimu naudojosi ne jame nurodytu tikslu, tačiau savo individualiai veiklai vykdyti.

33. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog iš byloje ištirtų duomenų matyti, jog jau (duomenys neskelbtini) egzistavo aplinkybės, pareiškėjo įvardintos, kaip nulėmusios ilgalaikių neapmokamų atostogų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašyme dėl neapmokamų atostogų suteikimo nurodomos datos). Tai patvirtina tiek paties pareiškėjo skunde nurodytos faktinės aplinkybės, jog jau (duomenys neskelbtini) jis žinojo apie mamos susirgimą (duomenys neskelbtini) ir poreikį (duomenys neskelbtini) jos slaugai bei Socialinio skyriaus išvada (sprendimo 24 punktas), kurioje užfiksuotos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo mamos Z. R. ligą ir šios ligos sąlygotą (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytą (duomenys neskelbtini) priežiūros (pagalbos) poreikį.

34. Pažymėtina ir tai, jog į bylą paties pareiškėjo pateiktais duomenimis, o būtent UAB „Vivaeura“ (duomenys neskelbtini) prašymu dėl neapmokamų atostogų suteikimo, nustatyta, jog pareiškėjas jau sekančią darbo dieną po jo įdarbinimo (minėta, įdarbintas (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į darbdavę dėl ilgalaikių neapmokamų atostogų suteikimo mamos sveikatos ir slaugos pagrindu. Šios byloje ištirtais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės (sprendimo 31-33 punktai) rodo, jog pareiškėjui dar iki (duomenys neskelbtini) leidimo laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo dienos buvo aiškiai žinoma, jog iš esmės dėl mamos slaugos jis realiai negalės vykdyti darbo funkcijų UAB „Vivaeura“ ir gauti sulygto 2400 Eur dydžio darbo užmokesčio, taigi pareiškėjas neatitiks (duomenys neskelbtini) Departamentui pateiktame Prašyme nurodytų sąlygų – realiai (duomenys neskelbtini) negalės dirbti Lietuvoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbo pagal UTPĮ 44¹ straipsnio nuostatas. Tačiau pareiškėjas apie šias esminės reikšmės Prašymo išsprendimui turėjusias, po jo (duomenys neskelbtini) Departamentui pateikimo pasikeitusias aplinkybes iki leidimo laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo Departamento neinformavo. O taip pat apie tai Departamentui nepranešė ir po leidimo laikinai gyventi LR išdavimo.

35. UTPĮ nuostatos numato užsieniečio, turinčio leidimą gyventi, pareigą pranešti Departamentui, jei pasikeičia jo šeiminė padėtis (UTPĮ 36 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir pasikeitus aplinkybėms, lemiančias šio leidimo išdavimo pagrindą, gauti naują leidimą laikinai gyventi (UTPĮ 40 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nurodė žinojęs, jog jeigu nedirbs UAB „Vivaeura“ bei negaus 2400 Eur darbo užmokesčio tomis sąlygomis, kurios buvo numatytos Departamento išduotame leidime laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini), šis leidimas gali būti panaikintas, tačiau visgi pasirinko nevykdyti UTPĮ numatytų pareigų, aktualių ginčo situacijai – tiek iki leidimo laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo, tiek ir iki Sprendimo priėmimo nepranešė Departamentui apie po Prašymo Departamentui padavimo pasikeitusią situaciją. O šie pareiškėjo veiksmai (neveikimas) aiškiai rodo, jog pareiškėjas siekė gauti leidimą laikinai gyventi LR realiai neketindamas nuo (duomenys neskelbtini) dirbti Prašyme nurodytomis sąlygomis UAB „Vivaeura“.

36. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, iš esmės patvirtina Departamento Sprendime konstatuotas aplinkybes, jog nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas UAB „Vivaveura“ faktiškai nedirbo, negavo (duomenys neskelbtini) leidime laikinai gyventi LR numatyto 2400 Eur darbo užmokesčio, todėl pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų bei, jog pareiškėjo nuo (duomenys neskelbtini) vykdytos individualios keleivių pavežėjimo už atlygį veiklos aplinkybės, jas įvertinus kontekste su UAB „Vivaeura“ negaunamu darbo užmokesčiu, kelia pagrįstų abejonių dėl užsieniečio Prašyme deklaruojamo migracijos į LR tikslo – darbo funkcijų UAB „Vivaeura“ vykdymo pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44¹ straipsnio nuostatas bei tai, jog pareiškėjas, siekdamas aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo tikslu gauti leidimą laikinai gyventi LR, Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

37. Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatęs aukščiau minėtas faktines aplinkybes, o taip pat atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023 7, 20 p.; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimas, administracinėje byloje Nr. eI2-11203-561/2023), pareiškėjui nepaneigus, o atsakovui įrodžius, jog ginčo atveju Sprendimo priėmimo metu egzistavo privalomojo pobūdžio UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2, 18 punkto bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindai pareiškėjo atžvilgiu išduotam leidimui laikinai gyventi LR panaikinti, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo atstovo argumentus, jog pareiškėjas leidimo laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo metu nepateikė tikrovės neatitinkančių duomenų ir atitiko UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalies sąlygas, todėl neegzistavo Sprendime nurodyti teisiniai pagrindai ginčijamam Sprendimui priimti, t. y. leidimui laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.

38. Be to pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, nei Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo LR, nei Tarpininkavimo rašte nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką, tam tikrą laiko tarpą išeis neapmokamų atostogų ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte. Taigi Sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte ir 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dirbti, o ne nemokamai atostogauti. Ginčui spręsti taikytinos UTPĮ nuostatos reglamentuoja ne individualius darbo santykius, o leidimo laikinai gyventi LR užsieniečiams išdavimo / pakeitimo sąlygas, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus UTPĮ numatytais pagrindais. Užsieniečio teisė būti LR nėra prigimtinė užsieniečio teisė, nes tokią teisę jis gali įgyti UTPĮ nustatyta tvarka ir pagrindais, todėl užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi šalyje, skirtingai nei LR pilietis, turi ir pareigų, dėl kurių, jis skirtingai, nei kiti darbo teisės subjektai, objektyviai negali pasinaudoti dalimi neesminių teisių, kaip ir nagrinėjamo ginčo atveju (darbdavio sutikimu būti neapmokamose atostogose nepabrėžtą laiko tarpą ir negauti nustatyti dydžio pajamų, būtinų gyventi šalyje; LVAT 2017 m. spalio 2 d. nutartis, administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis, administracinėje byloje Nr. eA-2460-624/2023), todėl pareiškėjo nurodoma priežastis – neapmokamų atostogų, nepriklausomai nuo jas sąlygojusių priežasčių, aplinkybė – negali būti laikoma pateisinančia pareiškėjo padarytą UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalies sąlygų pažeidimą.

39. Pareiškėjas bei jo atstovas taip pat teigė, jog Sprendimas nepagrįstas tuo pagrindu, jog buvo priimtas formaliai, t. y. neįvertinus ir neišklausius pareiškėjo paaiškinimų.

40. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (LVAT 2017 m. spalio 16 d. nutartis, administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017).

41. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), apibrėžiant gero administravimo principo turinį, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 str. 2 d. a p.) (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Nr. C-395/00). Gero administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (žr., pvz. LVAT 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Gero administravimo principas reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014).

42. Vis dėlto aptariama asmens teisė būti informuotam ir išklausytam nėra absoliuti. Pavyzdžiui, apklausa gali būti akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3052-525/2019). Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjo teisės būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjas turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr. LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1667-520/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-2460-624/2023).

43. Galiojantys teisės aktai neįtvirtina Departamento, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022; 2023 m. kovo 1 d. nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Nors pareiškėjas ir jo atstovas nurodo, kad pareiškėjas neturėjo jokios galimybės paaiškinti situacijos Departamentui, nurodyti tikrąsias / pasikeitusias faktines aplinkybes, tačiau pareiškėjas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti ginčijamo Sprendimo motyvus, todėl teismas šiuos pareikėjo ir jo atstovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir ginčo situacijai iš esmės nereikšmingus.

44. Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi LR. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais UTPĮ pagrindais: 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (nustačius, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi LR, neatitinka tikrovės) bei 50 straipsnio 1 dalies 18 punktu (nustačius, jog pareiškėjas, kaip užsienietis, neatitinka UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų dirbti aukšto profesinės kvalifikacijos reikalaujamą darbą).

45. Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atsakovo Sprendimą naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Žanas KubeckasArvydas MartinavičiusRasa Milvydaitė